Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. Š. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po motinos D. Š. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. Jis nurodė, kad po motinos mirties D. Š. liko gyventi bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.12. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad V. Š. 2024-01-04 ieškinyje dėl tėvystės nuginčijimo nurodė, kad su D. Š. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2021 m. kovo mėnesio bei nurodė D. Š. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jis savo 2024-01-24 atsiliepime savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), Kaunas (civilinė byla Nr. e2-3559-1107/2024). LITEKO sistemos šioje byloje šalies kortelėje D. Š. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Kaunas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4.2. Iš byloje pateiktų mokėjimo kvitų yra matyti, kad mokesčiai buvo mokėti 2024 m. gegužės 3 d. ir 10 d. Pareiškėjo į bylą pateiktoje UAB ,,Kauno vandenys“ sąskaitoje už laikotarpį 2024 m. kovo mėn. deklaruojama, kad tiek šalto, tiek kašto vandens sunaudota nulis. 2024 m. gegužės 3 d. sumokėta tik pastovioji dalis (1,62 Eur), kuri nepriklauso ar vanduo naudojamas ar ne. Iš šioje sąskaitoje deklaruotų duomenų akivaizdu, kad bute (duomenys neskelbtini), Kaunas, iki 2024 m. balandžio 30 d. niekas negyveno, nes žmonėms gyvenant bute yra fiziologiškai neįmanoma nesinaudoti vandeniu. Kitoje sąskaitoje, sprendžiant iš suteiktų paslaugų, tai AB ,,Kauno energijos” sąskaitą (nesimato paslaugų teikėjo pavadinimo pateiktame dokumente) už 2024 m. kovo mėn. nurodyta likutis mėnesio pradžioje 91,51 Eur, kuris yra skola ir naujai priskaičiuoti 32,13 Eur. Ši sąskaita taip pat apmokėta 2024 m. gegužės 3 d. Pareiškėjo teismui pateiktoje ir UAB ,,Mano būstas Dainava” išrašytoje sąskaitoje už 2024 m. kovo mėn. vėl matome 50,10 Eur skolą, kuri standartiškai apmokėta 2024 m. gegužės 3 d. Už elektrą ir dujas sumokėta 2024 m. gegužės 10 d. Už dujas, vėlgi nurodyta skola. Iš į bylą pateiktų kvitų neįmanoma nustatyti, kas sumokėjo mokesčius ir tuo labiau, jie nepatvirtina tos aplinkybės, kad mokesčius mokėjo pareiškėjas. Kiek yra žinoma R. P., po mamos mirties D. Š. pavogė mamos banko kortelę nors materialine mamos gerove visada rūpinosi R. P., teikdamas jai pagalbą per savo draugą E. D.. Mamai esant gyvai, pareiškėjas pas ją ateiti galėjo, tačiau ateidavo tik tam, kad išsireikalautų iš mamos pinigų alkoholiui ir panašiems dalykams. D. Š., kiek yra žinoma jo broliui, yra girtuoklis, narkomanas ir niekur nedirbantis asmuo. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu E. D..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

6. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimą, išaiškinta, kad paveldėjimo esmė yra tai, jog mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

7. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Veiksmai dėl palikimo priėmimo turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

8. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą.

9. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.

10. Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas.

11. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

12. Nagrinėjamu atveju, mirus D. Š., jos pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą sūnus D. Š. nustatytu terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė. Tačiau palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip jau minėta, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

13. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjo paaiškinimų nustatė, kad D. Š. nuo 2021 m. kovo 3 d., kai pradėjo gyventi skyrium nuo sutuoktinės V. Š., iki motinos mirties ir jai mirus gyveno D. Š. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Po motinos mirties D. Š. faktiškai pradėjo valdyti motinos turtą, per tris mėnesius po jos mirties apmokėjo mokesčius už butui teiktas komunalines paslaugas ir pateikė teismui jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus. Nors suinteresuotas asmuo ir teigia, kad D. Š. motinos bute negyveno, jame nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjo paaiškinimai, kad pradėjęs gyventi skyrium nuo sutuoktinės jis apsigyveno motinos bute, viešo registro duomenys apie jo padarytą administracinį nusižengimą šiame bute 2024 m. sausio mėnesį, šio adreso nurodymas sudarant draudimo sutartį, LITEKO duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėjas šiame bute gyveno.

14. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai, jog suinteresuotas asmuo jau daug metų gyvena Rusijoje, o kitų artimųjų giminaičių palikėja neturėjo, dėl to niekas kitas palikėjos bute gyventi be pareiškėjo negalėjo, o tai tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumu.

15. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į suinteresuoto asmens keltas abejones dėl apmokėjimo už ritualines paslaugas po D. Š. mirties. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tai nėra reikšminga šio ginčo teisingam išsprendimui. Tačiau iš UAB „Tylos namai“ 2024 m. vasario 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. RESJ2002813 matyti, kad sąskaita išrašyta D. Š.; 2024 m. vasario 15 d. UAB „Tylos namai“ kasos pajamų orderis Nr. RESO0001554 (1 failas, b. l. 65) patvirtina, kad 200 Eur avansas priimtas iš D. Š., VSDFV išmokėjo 536,59 Eur mirus pensijos gavėjai laidojimo namams (2 failas, b. l. 1-4), tai yra, ritualinės paslaugos buvo apmokėtos ne tik VSDFV išmokomis, bet ir pareiškėjo lėšomis. Suinteresuoto asmens prielaidos, kad už ritualines paslaugas buvo apmokėta D. Š. banko sąskaitoje/kortelėje buvusiomis lėšomis nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.

Dėl bylos baigties

16. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.