Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad po motinos mirties D. Š. liko gyventi bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

4. (duomenys neskelbtini) R. P. iš (duomenys neskelbtini) notaro biuro gavo pranešimą, Nr. 72, kuriuo informuojama, kad po D. Š. mirties, (duomenys neskelbtini) notaro biure, paveldėjimo byla neužvesta. Palikėjai D. Š. nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) m2 bendro ploto butas su rūsiu, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Vėliau R. P. kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, nes buvo praleistas terminas palikimui priimti ir teismui pareiškimą tenkinus (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. Paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas, nes notarė nurodė, kad yra į teismą kreipęsis jo brolis dėl palikimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. Š. (1 failas, b. l. 6), kuri buvo pareiškėjo D. Š. ir suinteresuoto asmens R. P. motina (1 failas, b. l. 6). Testamentų registro (duomenys neskelbtini) duomenimis, D. Š. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė R. P.; taip pat (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas pagal testatorės pareiškimą panaikintas (duomenys neskelbtini) (1 failas, b. l. 8-9).

7. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė G. K. informavo, kad po D. Š. mirties užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (1 failas, b. l. 61). 2024 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17271-962/2024 R. P. buvo atnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po motinos D. Š. mirties (1 failas, b. l. 85-86).

8. R. P. (duomenys neskelbtini) išdavė E. D. įgaliojimą be kita ko atstovauti jį teisme palikimo priėmimo klausimais po D. Š. mirties (1 failas, b. l. 11-18).

9. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis, 1992 m. birželio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 13-3648 pagrindu įregistruota D. Š. nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 failas, b. l. 5).

10. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. Š. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nuolat gyvena(-o) užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini) (1 failas, b. l. 62-63).

11. 2023 m. vasario 2 d. UADB „INVL Life“ išduoto draudimo liudijimo ID Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko matyti, kad D. Š. savo gyvenamąja vieta nurodė adresą (duomenys neskelbtini) (1 failas, b. l. 64).

12. 2024 m. vasario 15 d. UAB „Tylos namai“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitas 200 Eur sumai už ritualines paslaugas išrašyta pirkėjui D. Š. (1 failas, b. l. 65).

13. Iš sąskaitų, apmokėjimo kvitų, pateiktų į bylą pareiškėjo, matyti, kad už komunalines paslaugas, teiktas adresu: (duomenys neskelbtini), po D. Š. mirties buvo apmokėta (duomenys neskelbtini) (1 failas, b. l. 19-26).

14. Iš antstolių informacinės sistemos registro nustatyta, kad iš D. Š. yra išieškomos sumos išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Legal Balance“, A. Š., P. B., A. Š., Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos antstolių rūmų naudai (1 failas, b. l. 93-118).

15. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų apie D. Š. be kita ko nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė- nesilankyti (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. Š.; nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (1 failas, b. l. 130).

16. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad D. Š. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvendamas adresu (duomenys neskelbtini), neatidavė R. R. tame bute paliktų saugoti daiktų, tuo padarė Administracinių nusižengimų kodekso 518 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą (1 failas, b. l. 133-140).

17. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, V. Š. (duomenys neskelbtini) ieškinyje dėl tėvystės nuginčijimo nurodė, kad su D. Š. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo (duomenys neskelbtini) bei nurodė D. Š. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jis savo (duomenys neskelbtini) atsiliepime savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2-3559-1107/2024). LITEKO sistemos šioje byloje šalies kortelėje D. Š. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini).

18. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. e2YT-19898-1160/2023 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (duomenys neskelbtini) pareiškime D. Š. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini).

19. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Veiksmai dėl palikimo priėmimo turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju, mirus D. Š., jos pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą sūnus D. Š. nustatytu terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė. Tačiau palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip jau minėta, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

21. Suinteresuoto asmens tvirtinimu, pareiškėjas naudojo smurtą prieš savo motiną, dėl ko ji (duomenys neskelbtini) sudarytą pareiškėjo naudai testamentą (duomenys neskelbtini) panaikino, dėl šios priežasties mano, kad motinos valia buvo nepalikti savo turto D. Š.. Suinteresuoto asmens aplinkybes dėl sudaryto testamento ir jo panaikinimo patvirtina Testamentų registro duomenys, tačiau šie duomenys nepagrindžia mirusiosios valios nušalinti D. Š. nuo palikimo, nes tokiu atveju ji turėjo galimybę sudaryti naują testamentą ir jame aiškiai išdėstyti savo valią. D. Š. tokio parėdymo nepadarė, nesudarė naujo testamento, todėl jos turtas yra paveldimas pagal įstatymą.

22. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjo paaiškinimų nustatė, kad D. Š. nuo (duomenys neskelbtini), kai pradėjo gyventi skyrium nuo sutuoktinės V. Š., iki motinos mirties ir jai mirus gyveno D. Š. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties D. Š. faktiškai pradėjo valdyti motinos turtą, per tris mėnesius po jos mirties apmokėjo mokesčius už butui teiktas komunalines paslaugas ir pateikė teismui jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus. Nors suinteresuotas asmuo mano, kad D. Š. motinos bute negyveno, jame nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau pareiškėjo paaiškinimai, kad pradėjęs gyventi skyrium nuo sutuoktinės jis apsigyveno motinos bute, viešo registro duomenys apie jo padarytą administracinį nusižengimą šiame bute (duomenys neskelbtini), šio adreso nurodymas sudarant draudimo sutartį, LITEKO duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą teismui nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėjas šiame bute gyveno. Tai, kad suinteresuotas asmuo jau daug metų gyvena (duomenys neskelbtini), o kitų artimųjų giminaičių palikėja neturėjo, dėl to niekas kitas palikėjos bute gyventi be pareiškėjo negalėjo, tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumu.

23. Suinteresuotas asmuo kėlė abejones dėl apmokėjimo už ritualines paslaugas po D. Š. mirties. Teismo vertinimu, tai nėra reikšminga šio ginčo teisingam išsprendimui, tačiau iš UAB „Tylos namai“ (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sąskaita išrašyta D. Š.; (duomenys neskelbtini) UAB „Tylos namai“ kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 failas, b. l. 65) patvirtina, kad 200 Eur avansas priimtas iš D. Š., VSDFV išmokėjo 536,59 Eur mirus pensijos gavėjai laidojimo namams (2 failas, b. l. 1-4), tai yra, ritualinės paslaugos buvo apmokėtos ne tik VSDFV išmokomis, bet ir pareiškėjo lėšomis. Suinteresuoto asmens prielaidos, kad už ritualines paslaugas buvo apmokėta D. Š. banko sąskaitoje/kortelėje buvusiomis lėšomis nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo pateiktus apie jo gyvenimą iki ir po motinos mirties jos bute, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad D. Š. po motinos D. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

25. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui D. Š. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

26. Pažymėtina ir tai, kad toks teismo sprendimas atitiks viešąjį interesą, kadangi pareiškėjas įgis turtą, į kurį galės būti nukreipti kreditorių reikalavimai, tarp jų- ir išlaikymas nepilnamečiams pareiškėjo vaikams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020 59 punktą).

29. Šiuo atveju pareiškėjo pareiškimą tenkinus, suinteresuoto asmens, turėjusio priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

30. Valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, jas lygiomis dalimis paskirsčius tarp šalių, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), todėl iš proceso dalyvių nepriteisiamos ir neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.