- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- I-653-583/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02368-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- D.K.
2016 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei D.K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 189,34 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2015-12-31.
Nurodoma, kad 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.
Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota už nekilnojamąjį daiktą – butą, (duomenys neskelbtini), kurio 5/8 dalių nuosavybė D.K. vardu įregistruota viešajame registre, įregistravimo pagrindu nurodant 2012-10-31 nuosavybės teisės liudijimą ir 2012-10-31 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (b. l. 5-6, registro išrašo 4.2 punktas).
Pareiškėjo atstovas ir atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Pareiškėjas atsakovei apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2015-12-31. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro Nr. (duomenys neskelbtini) išraše (b. l. 5) nurodyta, jog atsakovei nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įregistruota 2014-09-18, įregistravimo pagrindas: 2012-10-31 nuosavybės teisės liudijimas Nr. BV8-6300 ir 2012-10-31 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. BV8-6301 (registro išrašo 4.2 punktas). Iš registro duomenų nustatyta, kad atsakovei 2012-10-31 išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį priklausančio bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje (b.l.15-16) bei atsakovė paveldėjo ¼ dalį Z.B. kuris mirė(duomenys neskelbtini), turto. Taigi atsakovė yra nekilnojamojo daikto dalies savininkė ir priėmusi palikimo dalį tapo mirusiojo Z.B. prievolių perėmėja. Todėl reikalavimas dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės už laikotarpį iki nuo 2010-11-01 iki 2012-07-26, iš esmės yra reiškiamas atsakovei kaip nekilnojamojo turto paveldėtojai, o ne asmeniui, kuris laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatus.
Nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Šio įstatymo 92 straipsnis įtvirtina, kad „mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka“.
Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Aptartas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad pareiškėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2012-07-26, į teismą kreipėsi kaip mirusiojo palikėjo Z. B., kurio turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo atsakovė, kreditorius.
Šių kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.).
Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėse bylose Nr. A-2486-602/2016 ir Nr. eA-2488-602/2016 yra konstatavusi, jog Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai, kurių vienas – „pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams“. Taigi, vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola, nepriemoka), juos (pranešimus) vertinant kontekste su viešai paskelbtais Savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su aptariama vietine rinkliava, paprastai (atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes) gali būti pripažinti, kaip tinkami informuojant įpėdinius apie palikėjo skolines prievoles.
Teismas 2016-04-11 nutartimi atnaujindamas bylos nagrinėjimą, pareiškėjui pasiūlė pateikti duomenis, patvirtinančius, kad yra įvykdyti CK 5.63 str. 1 d. reikalavimai. 2016-04-26 pareiškėjas pateikė paaiškinimą ir papildomus rašytinius įrodymus, nurodydamas, kad ginčo nekilnojamojo turto adresu siųsti vietinės rinkliavos mokėjimų pranešimai ir teikia šių mokėjimo pranešimų kopijas. Iš 2012-08-09, 2012-11-09, 2013-03-12, 2013-05-10 mokėjimo pranešimų turinio nustatyta, kad pranešimai, išsiųsti po turto savininko, kuris buvo vietinės rinkliavos mokėtojas, mirties nepraėjus trijų mėnesių laikotarpiui, juose pateikta informacija apie prievolės pobūdį, jos dydį. Teismui pateiktų mokėjimo pranešimų turinys ir forma patvirtina, kad pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir tinkamai įvykdė CK 5.63 str. 1 d. reikalavimas.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovei prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto dalį (duomenys neskelbtini) be kita ko, apima visą laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2015-12-31, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.
Iš atsakovės D.K., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 189,34 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2015-12-31.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.