- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- 1S-79-654/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00030-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
Byla Nr. 1S-79-654/2020 Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00030-2011-1
2020 m. kovo 23 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. atstovo advokato Anatolijaus Šichovcovo (Anatolij Šichovcov) skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties, kuria netenkintas atstovo prašymas dėl laikino nuosavybės teisės į V. B. priklausančią transporto priemonę apribojimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-309/2014 V. B. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria V. B. buvo išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Nuteistajam V. B. taikytos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirta pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš nuteistųjų V. B. ir R. K. solidariai UAB „K“ priteista 36 550,32 Eur (126 200,95 Lt), o UAB „R“ priteista 289,62 Eur (1 000 Lt) turtinei žalai atlyginti. Siekiant užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą byloje paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį (duomenys neskelbtini)
3. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas V. B. advokato A. Šichovcovo prašymas grąžinti V. B. automobilį (duomenys neskelbtini) įpareigojant jį šios transporto priemonės neperleisti kitiems asmenims. Šį prašymą nuteistojo atstovas grindė tuo, kad jau 10 metų automobilis yra saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje, neeksploatuojamas ir neprižiūrimas, dėl ko kiekvienais metais mažėja automobilio vertė, automobilis civiliniam ieškiniui užtikrinti nerealizuojamas, o V. B. juo naudotis taip pat negali.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi, teismui nenustačius, kad šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas tapo nebereikalingas, nuteistojo V. B. atstovo advokato A. Šichovcovo prašymas buvo atmestas. Apygardos teismas nurodė, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. B. priklausantį automobilį taikomas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o duomenų, kad būtų atlyginta solidariai iš V. B. ir R. K. priteista žala, byloje nėra, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo sąlygos ir pagrindai nėra išnykę.
III. Skundo argumentai
5. Skunde nuteistojo V. B. atstovas prašo panaikinti 2020 m. vasario 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-309/2014 ir grąžinti V. B. automobilį (duomenys neskelbtini) su sąlyga neperleisti transporto priemonės kitiems asmenims. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. jau dešimt metu taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), automobilis yra saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis yra neeksploatuojamas, techniškai neprižiūrimas, dėl ko kiekvienais metais krenta jo vertė ir tokiu būdu neužtikrinamas civilinio ieškinio atlyginimas. Susidarė situacija, kai nei V. B. naudojasi savo automobiliu, nei šis realizuojamas civiliniam ieškiniui užtikrinti. Kuo vėliau automobilis bus realizuotas, tuo mažesnė priteistos žalos dalis bus padengta, ir atitinkamai tuo daugiau V. B. teks padengti kreditoriams, be to, kaupiasi ir mokesčiai už stovėjimo aikštelę;
5.2. atsižvelgiant į situaciją, jeigu žala bus atlyginta iš kitų šaltinių, neaišku, kas padengs V. B. transporto priemonės remontą po jos ilgo stovėjimo bei atlygins kitus galimus nuostolius bei nepatogumus. Taip pat neaišku, kodėl nerealizuojant V. B. priklausančios transporto priemonės ieškiniams padengti, ji nebuvo palikta jo saugojimui. Teismo sprendimas dėl V. B. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės nėra nei vykdomas, nei naikinamas. Tokiu būdu, atstovo teigimu, yra pažeidžiama V. B. konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą bei baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas, o taip pat ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijai.
Atsiliepimas
Proceso dalyviai atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nuteistojo V. B. atstovo skundas tenkinamas.
6. Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria netenkintas nuteistojo V. B. atstovo prašymas, priimta neteisingai įvertinus reikšmingas aplinkybes, susijusias su laikino nuosavybės teisės apribojimo tolimesnio taikymo tikslingumu bei reikalingumu, bei netinkamai aiškinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, reglamentuojančias šios procesinės prievartos priemonės taikymą.
7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų kitų procesinės prievartos priemonių rūšių, kurios paskirtis – užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. Šioje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paliktas galioti ankstesniais sprendimais taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nuteistajam V. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2017 m. gegužės 31 d. buvo priimti Šiaulių apygardos teismo patvarkymai vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, taip pat buvo išsiųsti vykdomieji raštai juridiniams asmenims UAB „K“ ir UAB „R“ dėl V. B. ir R. K. nusikalstamais veiksmai padarytos žalos išieškojimo. Iš skundo nagrinėjimui papildomai gautos informacijos matyti, kad vykdomieji dokumentai antstolio kontoroje buvo gauti 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir vykdymo procesas buvo pradėtas dar 2017 m. rugpjūčio 11 d., tačiau jokie efektyvūs veiksmai, siekiant žalą išieškoti iš V. B. priklausančio automobilio, faktiškai atlikti nebuvo, automobilis iki šiol stovi Pakruojo rajono policijos komisariato aikštelėje. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad byloje nėra duomenų (teismas tokių duomenų ir neieškojo), jog V. B. būtų kreipęsis su prašymu į antstolį dėl šio automobilio realizavimo ir už jį gautų lėšų panaudojimo civilinių ieškinių padengimui. Tačiau tokios pareigos asmeniui, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, teisės aktai nenumato. Be to, toks kreipimasis nebūtų lėmęs antstolio, kuris yra atsakingas už vykdymo procesą ir privalo ex officio (savo iniciatyva) imtis aktyvių veiksmų vykdomojoje byloje, veiksmų. Šioje byloje yra laikinai apribotos nuosavybės teisės į automobilį, šis veiksmas yra įregistruotas turto areštų registre, pats automobilis yra registruotas viešame registre V. B. vardu ir antstolis, vykdydamas išieškojimą, privalėjo šiuos duomenis patikrinti ir imtis veiksmų dėl turto realizavimo ir žalos atlyginimo, tačiau per du su puse metų to nepadarė.
8. Toliau taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį, nesikeičiant situacijai vykdymo procese, tampa vis labiau apsunkintas teismo nuosprendžiu priteistos žalos išieškojimas iš šio V. B. turto. Dėl taikomų apribojimų V. B. negalint šio turto techniškai prižiūrėti, neabejotinai mažėja jo vertė, o tuo pačiu ir galimybė nukreipti išieškojimą į šį turtą ir atlyginti bent dalį padarytos žalos. Akivaizdu, kad per du su puse nuosprendžio vykdymo metų automobilio vertė sumažėjo. Tokia situacija nėra suderinama su civilinių ieškovų teisėtų interesų apsauga. Teisingi V. B. atstovo argumentai, kad V. B. galėtų pasirūpinti automobiliu, atstatyti jo vertė ir taip padidinti civiliniams ieškovams atlygintinų sumų dydį. Dėl šių priežasčių skundžiama nutartimi nepagrįstai visiškai netenkintas V. B. atstovo prašymas ir iš dalies nepanaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. B. priklausantį automobilį.
9. BPK 152 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nurodyta, kad nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodomi laikino nuosavybės teisės apribojimo būdai (ar visiškai apribojama nuosavybės teisė, ar atskiros šios teisės sudedamosios dalys) ir mastas. Šiuo atveju tikslinga apriboti V. B. teisę disponuoti automobiliu, taip užkertant kelią savininko pasikeitimui, tačiau leidžiant jam juo naudotis ir jį valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį. Nustatyti, kad V. B. laikinai apribotos nuosavybės teisės į automobilį (duomenys neskelbtini) uždraudžiant jam disponuoti automobiliu, tačiau leidžiant jam naudotis automobiliu ir jį valdyti. Automobilį grąžinti V. B..
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.