- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- 1-492-1035/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56962-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- T. T.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Paulius Galubickas
- Kategorijos
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
žodiniu nuotoliniu būdu viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, teistas:
1) Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 4 dalį 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;
2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams bei 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams,
kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. T. 2016 m., tiksliai laikas nenustatytas, pažadėjęs V. T. parduoti automobilį „Porsche Boxter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausantį L. T., ir jį paėmęs 2016 m. balandžio 13 d. prie namo (duomenys neskelbtini), susitikęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. V., susitarė dėl šio automobilio pardavimo, perdavė pastarajam minėtą automobilį, gavo už automobilio pardavimą 7000 Eur, kurių negrąžino automobilio savininkei L. T., tai yra pasisavino jam patikėtus 7000 Eur, tokiais savo veiksmais padarė L. T. 7000 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. T. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad pažįsta V. T. nuo 1992 m., kai pastarasis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Jų santykiai buvo padorūs. Kažkada susitiko V. T. mieste ir pastarasis pasakė, kad pardavinėja savo automobilį. Jis pasakė, kad gali V. T. padėti tai padaryti. Atvažiavo pas V. T. į svečius vieną, kitą kartą. Tuo metu V. T. nebuvo blaivus. Jam reikėjo užsiimti automobilio dokumentų surašymu. Iš pradžių tikėjosi, kad parduos automobilį daug brangiau ir galės užsidirbti, nes tuo metu buvo labai sunki jo finansinė padėtis. Neatsimena kaip atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“. Susitiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu ir sudarė sandorį. Įvykis buvo 2016 m. Jis tarpininkavo parduodant automobilį „Porche Boxster“. Galvojo, kad automobilis priklauso V. T.. V. T. davė jam automobilio raktelius ir dokumentus, sakė: „Kada viską sutvarkysi, susisiek su manimi“. Pirkimo-pardavimo sutartį įformino įmonė „(duomenys neskelbtini)“. V. T. prašė už automobilį 7000 Eur. Jis galvojo, kad parduos automobilį už didesnę sumą, bet surado pirkėją iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ už 7000 Eur. Buvo susitarta, kad jis atvarys jiems automobilį ir jie sudarys sutartį, kad pats V. T. turėjo nuimti automobilį nuo įskaitos, nes nei jis, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ to padaryti negalėjo, ir perduos jam pinigus, o jis perduos pinigus atgal V. T.. Nebuvo laikytasi susitarimo, nes jis neperdavė pinigų V. T.. Jis iš pirkėjo gavo 7000 Eur grynaisiais pinigais. Pinigai nebuvo perduoti buvusio automobilio savininkui, nes jam pasiūlė gerą darbą užsienyje ir jis galvojo, kad panaudos tuos pinigus tam, kad įsitvirtintų ir persiųs atgal. Jam nepavyko padidinti pinigų sumos, nes sušlubavo jo sveikata. Kai jis išvyko, jo „Facebook“ ir „Messenger“ profilis buvo visada įjungti. Visi, kas norėjo, su juo galėjo lengvai susisiekti. Taip pat jį buvo galima surasti internete per „Google“ paiešką. Jis nežino, dėl ko ikiteisminis tyrimas ilgai trūko šioje byloje, nes niekas su juo nebuvo susisiekęs. Jis savo noru grįžo į Lietuvą. Savo veiką vertina labai blogai. Jo padėtis buvo ypatingai sunki tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tiek finansiškai. Jis nebėga nuo atsakomybės ir sutinka, kad buvo nesąžiningas ir blogas poelgis. Jis labai gailisi. Už automobilį buvo tiesiogiai su juo atsiskaityta. Jis neatsimena, ar pranešė V. T. ar L. T., kad gavo pinigus už automobilį. Po automobilio pardavimo jis kalbėjo su V. T., o L. T. niekada nėra matęs. Jis neatsimena, ko jo klausė V. T., bet jis V. T. sakė, kad grąžins pinigus. Jam kilo mintis negrąžinti pinigų, kai jam pasiūlė vykti į užsienį. Jam atrodo, kad V. T. jo prašė gauti pinigus iš pirkėjo grynaisiais. Neatsimena, ar V. T. jam davė lapelį su banko sąskaita, į kurią turėjo automobilio pirkėjas pervesti pinigus. Vieną iš tų kartų, kai buvo jų namuose, L. T. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Neprisimena, kas paruošė sutartį. Spėja, kad sutartį paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavo civilinį ieškinį su priedais, susipažino. Jis nepripažįsta civilinio ieškinio reikalavimo dėl detektyvams sumokėtų pinigų. Pripažįsta kitą civilinio ieškinio dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad 2016 m. balandžio mėnesio pradžioje M. M. pasiūlė jam pirkti automobilį, t. y. yra asmuo, kuris parduoda automobilį „Porshe Boxter“ už tuo metu šiek tiek mažesne nei rinkos kainą. Tuo metu pasirodė gera mintis nupirkti šį automobilį ir susitarė su M., kad šis susisiektų su automobilio pardavėju. Po kelių dienų susitiko su T. T. (duomenys neskelbtini). T. T. atvyko automobiliu „Porshe Boxter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pats buvo už automobilio vairo. Jis apžiūrėjo automobilį, jokių įtarimų dėl techninės automobilio būklės nepastebėjo, visos automobilio spynelės buvo tvarkingos, tuo metu buvo įsitikinęs, kad automobilio savininkas buvo pats T. T.. Sutartu laiku jis atvyko su jau pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje buvo įrašyti pardavėjo duomenys. Jam pasidomėjus kieno tai duomenys, T. T. atsakė, kad įrašyti duomenys yra bendradarbio žmonos, o pats bendradarbis V. T. negalėjo dalyvauti, tačiau jų šeimai reikalingi pinigai ir jie paprašė T. T. padėti jiems parduoti šį automobilį. Jam tuo metu toks paaiškinimas jokių įtarimų nesukėlė, todėl pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pats asmeniškai perdavė T. T. sutartą pinigų sumą, t. y. 7000 Eur, ir paprašė, kad T. T. parašytų pakvitavimą dėl pinigų priėmimo. Tuo metu nekilo įtarimų, kad iš T. T. reikia pareikalauti įgaliojimo dėl pinigų priėmimo. Visą tą laiką kartu su jais buvo ir M. M.. Po sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo išsiskyrė su T. T., o su M. M. nuvyko į VĮ „Regitra“ Vilniuje, Lentvario gatvėje, kad užregistruoti automobilį, kaip įmonės turtą. Jiems to iš karto nepavyko padaryti, kadangi buvusi automobilio savininkė dar nebuvo išregistravusi automobilio, todėl būdami prie VĮ „Regitra“ susisiekė su T. T., kad šis susisiektų su automobilio savininke ir ši išregistruotų automobilį. Netrukus T. T. perskambino M. M. ir pranešė, kad savininkė išregistravo automobilį elektroniniu būdu per savo elektroninę bankininkystę, todėl buvo įsitikinęs, kad pinigai pasiekė automobilio savininkę ir nekilo jokių įtarimų, kad galėtų būti kitaip. Pakartotinai nuėjus į VĮ „Regitra“, automobilį užregistravo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Maždaug po mėnesio su įmone „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė V. T. ir paklausė kada bus perduoti pinigai už automobilį. Atsakė, kad pinigai yra sumokėti T. T., tada V. T. paklausė, ar jie nesiruošia jam sumokėti pinigų. Jis atsakė, kad pinigai jau perduoti T. T. ir pakartotinai už automobilį nemokės. Tada maždaug po mėnesio sulaukė iš V. T. pretenzijos dėl pinigų negavimo už parduotą automobilį. Atsakė į pretenziją, kad papildomai nemokės ir netrukus sulaukė pranešimo iš teismo dėl ieškinio. Po automobilio pirkimo ir užregistravimo daugiau su T. T. nebendravo, neturėjo ir jokių jo kontaktų, nes nebuvo poreikio dėl to, o dėl susitikimo apžiūrėti automobilį tarėsi M. M.. Vėliau dėjo visas pastangas, kad T. T. būtų surastas, netgi kreipėsi į (duomenys neskelbtini) antstolius, kad šie nustatytų T. T. gyvenamąją vietą, sužinojus jo gyvenamos vietos adresą iš karto šią informaciją perdavė ieškinį nagrinėjančiam teismui. Jis tikrai neturėjo jokių siekių kažkam nesumokėti ar kitaip sukčiauti, nes tuo metu tikrai nepagalvojo, kad perduoti automobilį jam T. T. galėjo, o jau paimti pinigus be oficialaus įgaliojimo iš automobilio savininkės jis neturėjo teisės (b. l. 68).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. V. pažįstamas maždaug 5 metus. 2016 metais, tikslios datos jau nepamena, jam paskambino pažįstamas A. D., kuris pasakė, kad yra pigiau parduodamas automobilis „Porsche“. Tuo metu jis vertėsi automobilių prekyba. Po pasiūlymo paskambino V. V. ir pasakė, kad yra parduodamas „Porsche“ automobilis, kurio kaina mažesnė nei rinkos vertė. V. automobiliu susidomėjo, tada paskambino A., pasakė, kad kontaktą duotų žmogui, kuris pardavinėja automobilį. Po to sulaukė skambučio iš to žmogaus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo T. T.. Susitarė, kad jis atvažiuos su parduodamu automobiliu prie V. namų. Tuo metu V. gyveno netoli (duomenys neskelbtini), tad ten ir susitiko. Susitikimo metu buvo jis, V. ir T. T., kuris atvarė automobilį. V. automobilis patiko, todėl nusprendė jį nusipirkti. T. T. su savimi jau turėjo automobilio dokumentus ir pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartis buvo pasirašyta T. vardu, jau su jos parašu. Matė, kad V. T. T. davė 2000 Eur grynaisiais pinigais ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Likusius pinigus sutarė paduoti, kai automobilis bus išregistruotas VĮ „Registra“. Kiek pamena, T. T. dar skambino T. ir klausė, kada automobilis bus išregistruotas. Negali pasakyti, ar skambutis tikrai buvo, gal jis tik imitavo, kad skambina. Automobilis nebuvo išregistruojamas daugiau nei savaitę laiko, jis sulaukė T. skambučio, kad jai nepavyksta to padaryti elektroniniu būdu. Bet po to jai pavyko tai padaryti. Kai jau automobilis buvo išregistruotas, vėl susitiko su T. T.. Susitiko degalinėje (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo su V. ir savo automobiliu atvažiavo T. T.. Jis išlipo iš automobilio ir pas V. įsėdo T.. Nematė pinigų perdavimo, bet žino, kad V. turėjo sumokėti T. dar 5000 Eur. Jo V. dar klausė, kaip pasirašyti, kad pinigai sumokėti. Jis padiktavo, ką rašyti, ir T. savo ranka surašė, kad pinigus gavo. Išsiskirstė ir T. T. daugiau nematė. Nors ant pirkimo-pardavimo sutarties buvo parašyta kita pavardė nei T. T., jis patikino, kad automobilis yra jo, tik registruotas draugo vardu. Sužinojo, kad tai V. T. žmona, todėl neturėjo abejonių, kad toks žmogus gali apgaudinėti ir siųsti parduoti jo automobilį pasitikėjimo nekeliantį žmogų. Maždaug po savaitės laiko paskambino kažkokia moteris ir klausė, kada bus pinigai už automobilį. Jai pasakė, kad visa suma buvo sumokėta T. T. grynaisiais pinigais. Ji pasakė, kad jokių pinigų pardavėjai nėra gavę. Tada mėgino susisiekti su T. T., jis iš pradžių dar keldavo telefoną. T. buvo pasakęs, kad pinigų nespėjo perduoti, nes V. T. „užgėrė“, bet jam tikrai pinigai bus perduoti. Po kelių dienų paskambino jau pats V. T. ir paklausė, kur pinigai. Prisistatė, kas jis toks yra. Pasakė tą patį, kad pinigai buvo sumokėti grynaisiais. Jam buvo pasakyta, kad dėl to, jog nėra pervesti pinigai, kreipsis į teismą. Taip ir buvo, po kiek laiko įvyko teismas dėl neva nesumokėtų pinigų. T. T. telefono jau nebekėlė. T. T. pirmą kartą pamatė, kai buvo pasirašinėjama pirkimo-pardavimo sutartis, o antrąjį kartą – degalinėje (b. l. 83).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. T. parodė, kad 2016 metais, tikslios datos neprisimena, su vyru V. T. susitarė, kad parduos jai priklausantį automobilį „Porsche Boxter“, kadangi tuo metu niekur nedirbo, automobiliu naudojosi mažai. Visus pirkimo ir pardavimo veiksmus derino vyras. 2016 metais pas vyrą į svečius atėjo vyras, prisistatė T.. Kiek žinoma, T. su vyru kartu (duomenys neskelbtini) ir iš ten buvo pažįstami. Jiems bendraujant vyras papasakojo apie jų parduodamą automobilį. Ar vyras tarėsi su T., kad šis padėtų automobilio pardavime, nežino. Visus šeimos reikalus tvarko vyras. Kiek prisimena, tą vakarą T. išvažiavo jų „Porsche Boxter“ automobiliu. Kaip vyras buvo susitaręs ir su kuo dėl atlygio už automobilio pardavimą, nežino. Kada tiksliai pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir kas joje buvo parašyta, t. y. kokie duomenys buvo parašyti sutartyje, tiksliai negali pasakyti. Jai vyras pasakė pasirašyti sutartyje ir ji pasirašė, kas joje buvo parašyta, netikrino, nes visiškai pasitiki savo vyru. Daugiau T. nėra mačiusi ir su juo nebendravo. Pati elektronine bankininkyste nesinaudoja, jos sąskaitos prisijungimo duomenys yra pas vyrą, jis tvarko visus reikalus. Po automobilio perdavimo pati su T. nebandė susisiekti, tai darė vyras. Kiek žinoma, susisiekus pirmą kartą su T., jis kažką minėjo apie pinigus, tačiau vėliau T. telefono numeris buvo išjungtas ir daugiau jo nematė. Kaip vyras sužinojo, kam buvo parduotas automobilis, nežino, nes automobilio pirkimo-pardavimo sutartį matė tik tą kartą, kai joje pasirašinėjo. Kiek laiko laukė pinigų už automobilį, neprisimena, nes visus šeimos reikalus tvarko vyras. Kiek prisimena, automobilio pardavimo kaina buvo 7000 Eur. Nusprendė kreiptis į teismą dėl pinigų už parduotą automobilį „Porsche Boxter“ priteisimo iš įmonės. Nuo to momento, kai perdavė visus automobilio registracijos dokumentus, automobilio raktus ir pati automobilį T., daugiau šio asmens nematė. Pinigus už automobilio pardavimą gavo tik po teismo sprendimo (b. l. 72).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. T. parodė, kad nusprendė su žmona L. T. parduoti jai priklausantį automobilį „Porsche Boxer“. Diskusijos apie automobilio pardavimą su niekuo nevedė, tik tarpusavyje su žmona aptarė, kad du automobiliai nereikalingi ir vieną nusprendė parduoti. Tomis dienomis jam paskambino T. T. ir paklausė, ar gali užeiti į svečius. Jis mielai T. T. pakvietė, nes pas jį lankosi nemažai (duomenys neskelbtini). Su T. T. pažįstami nuo 1991 m., kartu (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini). Tą vakarą atvykus T. T., bendravo apie gyvenimą. T. T. papasakojo apie savo reikalus, kad dirba, turi (duomenys neskelbtini). Jis papasakojo apie save, kad yra (duomenys neskelbtini), pokalbio metu paminėjo, kad su žmona planuoja parduoti automobilį, po pokalbio nusileido į garažą apžiūrėti automobilio. T. T. automobilis patiko. Po kelių dienų T. T. paskambino ir pasakė, kad turi pažįstamą, kuris norėtų šį automobilį nusipirkti. T. T. pasakė, kad automobilį parduotų už 7000 Eur. T. T. pasakė, kad pirkėjui tinka ši kaina. Tolesnė įvykių seka yra išnagrinėta civilinėje byloj, todėl daugiau nieko pridurti negali, nes nenori suklysti ir pakenkti tyrimui (b. l. 76).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas V. T. parodė, kad 2016 m., tikslios datos neprisimena, jam telefonu paskambino buvęs (duomenys neskelbtini) T. T.. Kadangi jis buvęs (duomenys neskelbtini), pažįsta daug žmonių, su daugeliu savo buvusių kolegų bendrauja, todėl ir paskambinus T. neatsisakė su juo susitikti. T. susitikęs pasakė, kad yra grįžęs iš (duomenys neskelbtini), kur turi savo (duomenys neskelbtini), pastarajam gerai sekasi. Jiems besikalbant, iš kalbos išėjo, kad tuo metu su žmona ruošėsi parduoti jos automobilį „Porsche Boxter“. T. pasakė, kad pažįsta asmenį, kuris galėtų susidomėti šiuo automobiliu. Jis pasakė, kad už automobilį norėtų gauti 7000 Eur. Asmeniškai neprašė pagalbos parduodant automobilį. Maždaug po poros dienų vėl paskambino T. T. ir pasakė, kad yra vienas asmuo, kuris susidomėjo automobiliu. Jis pasakė, kad gerai ir galima automobilį apžiūrėti. Susitarė, kad T. T. paims automobilį ir nuvarys jį aprodyti pirkėjui. Kai T. T. davė automobilį, tuo pačiu įdavė jau pasirašytą žmonos L. T. vardu pirkimo-pardavimo sutartį ir automobilio dokumentus. Jokių įgaliojimų T. T. nesurašinėjo, kadangi nematė tikslo. T. T. pasitikėjo, kad jis nuveš automobilį ir paims pirkėjo pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį. Tarp jo ir T. nebuvo jokios kalbos, kad jis paims pinigus už automobilį. Jis tik buvo T. T. ant lapelio užrašęs savo sąskaitos numerį, į kurią turėjo būti pervesta suma už nupirktą automobilį. Tą pačią dieną T. vėl atvažiavo, atvežė pasirašytą sutartį ir pasakė, kad reikia VĮ „Regitra“ išregistruoti automobilį ir tada pirkėjas perves į sąskaitą pinigus. Automobilį išregistravo greitai, berods dar tą pačią dieną, tačiau buvo pavėlavęs sumokėti išregistravimo mokestį. T. T. paskambinęs pasakė, kad greičiau viską sutvarkyti, nes žmonės negali įregistruoti automobilio ir todėl neperveda pinigų. Sumokėjo išregistravimo mokestį ir laukė pinigų už automobilį. Po kelių dienų, nesulaukęs savo sąskaitoje pinigų, skambino T. T., tačiau su juo nebuvo galima susisiekti, jo telefonas buvo išjungtas. Praėjus maždaug savaitei po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir automobilio atidavimo, susisiekė su pirkėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paklausė, kur pinigai už automobilį, kurį jie įsigijo. Įmonės (duomenys neskelbtini) pasakė, kad pinigus jis perdavė T., atsiskaitė grynaisiais pinigais. Jis pasakė, kad jokių pinigų nėra gavęs, jie turėjo būti pervesti į sąskaitą. Nuo tada prasidėjo teisminiai ginčai, kurie išsisprendė jo naudai, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlyginta visa suma. Jam nekilo abejonių dėl T. T., kadangi juo pasitikėjo, nes buvo kartu (duomenys neskelbtini). Be to, nebuvo kalbėta, kad jis paims pinigus, buvo kalbėta, kad pirkėjui nurodys sąskaitos numerį, į kurią turi būti pervesti pinigai. Kai pamatė pasirašytą sutartį, nekilo abejonių, kad gali būti nepervesti pinigai, nes pirkėjas buvo įmonė. Internete sužiūrėjo informaciją apie tą įmonę ir tikrai galvojo, kad jam išregistravus automobilį iš įmonės pinigai bus pervesti. Ant sutarties buvo uždėtas įmonės antspaudas, direktoriaus parašas. Kai vyko teisminiai ginčai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sakė, kad pasirašinėjant sutartį T. T. skambino jo žmonai dėl automobilio išregistravimo, tačiau tiksliai pamena, kad taip nebuvo. Jie su T. T. kalbėjo apie automobilio išregistravimą tik jam atvažiavus pas juos ir atvežus sutartį. Mano, kad T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) galėjo būti pažįstami, nes pirkėjas iš nepažįstamo asmens, net ne kurio vardu surašyta pirkimo-pardavimo sutartis, taip lengvai negalėjo sudaryti sandorio. Vykstant teisminiams ginčams dar buvo teismuose vienas asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino, kuris prisistatė kaip tarpininkaujantis asmuo tarp T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. To asmens anksčiau matęs nebuvo, jo nepažįsta. Su T. T. nebuvo bendravę nuo 1992 m. iki 2016 m., ir po šio įvykio su T. T. daugiau nėra bendravęs. Jam niekaip su juo nepavyko susisiekti (b. l. 79).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo matyti, kad prašo pradėti ikiteisminį tyrimą T. T. atžvilgiu. Prie prašymo pridėta automobilio „Porsche Boxter“ pirkimo-pardavimo sutarties kopija ir atsiskaitymo lapas, kuriame nurodyta, jog T. T. patvirtino, jog už automobilį „Porsche Boxter“ atsiskaityta pilnai, 7000 Eur (b. l. 3, 4, 5).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pasisavino L. T. priklausančius 7000 Eur, kuriuos jis gavo už jai priklausančio automobilio „Porsche Boxter“ pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. V., M. M., L. T., V. T. parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, pirkimo-pardavimo sutarties kopija ir atsiskaitymo lapas.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad T. T., pažadėjęs V. T. parduoti automobilį „Porsche Boxter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausantį L. T., ir jį paėmęs, susitikęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. V., susitarė dėl šio automobilio pardavimo, perdavė pastarajam minėtą automobilį, gavo už automobilio pardavimą 7000 Eur, kurių negrąžino automobilio savininkei L. T., tai yra pasisavino jam patikėtus 7000 Eur, tokiais savo veiksmais padarė L. T. 7000 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nustatytą turto, kurį kaltinamasis pasisavino, vertę, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę T. T., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika baigta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas 2 kartus (iki šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu teistas 1 kartą), taip pat už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 99–100, 167–171), nebaustas administracine tvarka (b. l. 103), dirbantis (b. l. 101).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad T. T. už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant tarp sankcijos minimumo ir vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis T. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Pagal BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcija, t. y. redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam T. T. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina, kad T. T. BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dar iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio priėmimo, kuomet buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio, nurodė, kad sutinka atlyginti padarytą žalą. Be to, kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), jam tenka vykti į šalis, kuriose jis atstovauja įmonei, yra vienas iš (duomenys neskelbtini), kartu su jos ilgamečiu (duomenys neskelbtini) Č. J., įkūrėjų ir buvo jos (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veikloje. Kaltinamasis taip pat turi (duomenys neskelbtini) problemų, šiuo metu vykdomas (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad T. T. suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Prokuroras siūlo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, tikslinga bausmės vykdymą atidėti, suteikiant kaltinamajam šansą pasitaisyti, paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktuose numatytus įpareigojimus. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti T. T., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, taip pat sudaryti jam sąlygas gauti pajamų, kurios reikalingos jo padarytai žalai atlyginti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, T. T. šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė turėtų būti subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, tačiau teismas, priimdamas šį nuosprendį, nebendrina bausmių, kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendyje galimai padarytas rašymo apsirikimas, kuris taisytinas nuosprendį priėmusio teismo. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio matyti, kad teismas T. T. paskirtą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (bauda) ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams bei 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą, nors minėtu Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu T. T. buvo paskirta ne 12 MGL (451,92 Eur), o 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. Apie šį rašymo apsirikimą informuotini Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai.
Teismas šiuo nuosprendžiu T. T. paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis galės subendrinti vėliau, kai bus ištaisytas minėtas rašymo apsirikimas ir gautas probacijos tarnybos teikimas dėl bausmių subendrinimo.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 12 173,33 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 48). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veikos turėjo bylinėtis teismuose su automobilio „Porsche Boxter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėja L. T., kuriai Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu priteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7000 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 921 bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei L. T. buvo priteista 158 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš viso L. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, sumokėjo 8867,33 Eur. Dėl kaltinamojo T. T. nusikalstamų veikų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytą automobilį „Porsche Boxter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo 7000 Eur sumokėti du kartus. Vieną kartą T. T., kuris šių pinigų greičiausiai neperdavė pardavėjai L. T. arba jos sutuoktiniui V. T., o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą 7000 Eur sumą neteisėtai apgaulės būdu pasisavino. O kitą kartą šią sumą dar kartą sumokėjo L. T., vykdydama jai nepalankų įsiteisėjusį teismo sprendimą. Be to, dėl T. T. kaltės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo bylinėtis teismuose. Tam jai reikėjo advokatų paslaugų ir detektyvų paslaugų, ieškant T. T. (duomenys neskelbtini), nes jis buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu ir jo dalyvavimas Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo pripažintas būtinu. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1023-934/2017 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atsakovė patyrė 550 Eur išlaidų advokatui už teisines paslaugas ir 595,20 Anglijos svarų (656 Eur) detektyvams, padėjusiems surasti T. T. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir įteikti jam teismo procesinius dokumentus. Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1206 Eur išlaidų pirmojoje teismo instancijoje. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-234-577/2018 atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1600 Eur išlaidų advokatui. Pralaimėjusi bylą, nukentėjusioji UAB „(duomenys neskelbtini)“ du kartus nesėkmingai bandė paduoti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Kasaciniams skundams ji išleido 500 Eur advokato paslaugoms. Taigi, dėl T. T. neteisėtų tyčinių veiksmų ir kaltės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgą laiką buvo priversta nesėkmingai bylinėtis teismuose ir tam iš viso ji išleido 3306 Eur, kurie laikytini jos patirtais nuostoliais. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma grindžiama prie ieškinio pridėtais UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašais, pinigų priėmimo kvitais, užklausomis apmokėjimui, mokėjimo nurodymu (b. l. 53, 54, 55, 57, 59, 60, 61). Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad civilinė ieškovė siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti turtinę žalą, tačiau nesutiko atlyginti už detektyvų paslaugas patirtas išlaidas. Kaltinamojo T. T. teigimu, samdyti detektyvus nebuvo reikalinga, nes kai jis išvyko, jo „Facebook“ ir „Messenger“ profilis visada buvo įjungti, visi, kas norėjo, su juo galėjo lengvai susisiekti, taip pat jį buvo galima surasti per „Google“ paiešką, jis niekur nesislapstė, pats savo noru grįžo į Lietuvą. Teismas nesutinka su šiais kaltinamojo teiginiais. Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-1537-246/2016 matyti, kad kaltinamasis T. T. pažeidė kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje sąlygas, vengia atvykti į teismą, apie savo neatvykimo priežastis teismo neinformuoja, VRIS Centrinio duomenų banko duomenimis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nurodoma, kad jis 2011 m. gegužės 23 d. išvyko į (duomenys neskelbtini), VSAT sienų kirtimo duomenų bazės duomenimis, T. T. 2016 m. birželio 28 d. išvyko iš Lietuvos, todėl T. T. pakeistos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta kaltinamojo T. T. paieška (b. l. 107–109). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. T. T. paskelbta paieška, o 2017 m. sausio 25 d. paskelbta T. T. tarptautinė paieška. Patikrinus VSAT duomenų bazę matyti, kad T. T. 2016 m. birželio 28 d. 6.15 val. išvyko iš Vilniaus oro uosto, daugiau informacijos apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus nėra (b. l. 86, 95). Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. kovo 26 d. nutarimu taip pat paskelbta T. T. paieška (b. l. 93). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. T. nagrinėjamoje byloje po dviejų mėnesių po įvykdytos nusikalstamos veikos išvyko iš Lietuvos, nebuvo žinoma jo gyvenamoji vieta, kitoje baudžiamojoje byloje buvo paskelbta net tarptautinė kaltinamojo paieška, kaltinamasis buvo ieškomas beveik 4 (ketverius) metus, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo argumentai, kad jis nesislapstė, buvo lengvai pasiekiamas, nebuvo reikalingi detektyvai, laikytini nepagrįstais. Be abejo, dėl T. T. neteisėtų veiksmų pasisavinant automobilio pardavėjai skirtus 7000 Eur ir po to vykusio teisminio proceso UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar kartą sumokėjo (tiesiogiai) automobilio pardavėjai ne tik automobilio kainą, bet ir pardavėjos, priverstos kreiptis į teismą, patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo bylinėjimosi išlaidų pardavėjos iniciatyva iškeltame teisminiame ginče. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos išlaidos, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje, ir kitos išlaidos, susijusios su savo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis bei T. T. paieška, yra pagrįstos prie šioje baudžiamojoje byloje pateikto civilinio ieškinio pridėtais dokumentais.
Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl civilinei ieškovei iš kaltinamojo T. T. priteistina 12 173,33 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Dėl civilinės ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų. Spręsdamas klausimą dėl civilinės ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad civilinės ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jos pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jos atstovavimą teisme patyrė 387,20 Eur išlaidų. Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato civilinei ieškovei teikiamų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad civilinei ieškovei priteistinų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, dydis yra pagrįstas ir tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
T. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. T. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, T. T. paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš T. T. 12 173,33 Eur (dvylika tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus ir 33 ct) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo T. T. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.