- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- 1S-361-891/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56962-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- T. T.
- Advokatai
- Aivaras Žilvinskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas ir nuteistajam T. T. paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. T. T. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio nuo 2015 m. kovo 24 d., redakcija), bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šiuo nuosprendžiu taip pat iš dalies tenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. L. civilinis ieškinys ir iš T. T. nukentėjusiajam R. L. priteista 31 858,20 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai, viso 32 358,2 Eur, atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.
2. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžiu T. T. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, skirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant T. T. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šiuo nuosprendžiu taip pat visiškai tenkintas civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir jai iš T. T. priteista 12 173,33 Eur turtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, minėtais nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams bei 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2023 m. birželio 3 d.
Šalies argumentai
4. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius (toliau ir – Probacijos tarnyba) 2022 m. rugpjūčio 10 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl probacijos sąlygų keitimo. Probacijos tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad civiliniai ieškiniai nedengiami, siekdama užtikrinti nukentėjusiojo interesus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 29 straipsnio 1 dalimi, siūlė apylinkės teismui pakeisti nuteistajam T. T. probacijos sąlygas ir paskirti įpareigojimą iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos dengti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtą civilinį ieškinį – kiekvieną mėnesį sumokant ne mažiau kaip po 500 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimą tenkino ir paskyrė nuteistajam T. T. BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojant pastarąjį iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos, kas mėnesį mokėti ne mažiau nei 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimui. Teismas, įvertinęs Probacijos tarnybos teikime, nuteistojo asmens byloje ir Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo teisme metu surinktoje medžiagoje esančius duomenis, konstatavo, kad nuteistasis T. T. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu priteistos žalos dalies ar jos visumos neatlygino ne dėl objektyvių priežasčių. Pasak apylinkės teismo, nuteistasis gaudavo pajamas, kurios pastarajam leido bent minimaliai prisidėti prie priteistos žalos atlyginimo, tačiau aktyvių veiksmų, nukreiptų į šios žalos atlyginimą, nesiėmė, o netgi ėmėsi papildomų veiksmų, nukreiptų į gaunamų pajamų nuslėpimą nuo išieškojimą vykdančių institucijų. Atsižvelgdamas į nutartyje aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo interesus gauti žalos atlyginimą kiek įmanoma operatyviau, įvertinus nuteistojo T. T. turtinę padėtį, tikslinga jam skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei 69 straipsnyje numatytą įpareigojimą – turtinė žalos atlyginimą iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos, kas mėnesį sumokant ne mažiau nei 1 000 Eur Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimui.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
6. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi nuteistasis T. T. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašo panaikinti minėtą apylinkės teismo nutartį.
7. Anot T. T., apylinkės teismas tinkamai nevertino jo pateiktos informacijos apie jo buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos sumos mokėjimo antstoliams nevykdymą, taip pat neįvertino jo gaunamų pajamų ir esamų išlaidų santykio. Nors teismas sutiko, kad jis patiria dideles gydymosi išlaidas ir gauna nepastovų darbo užmokestį, tačiau skundžiama nutartimi priėmė sprendimą, kurio jis finansiškai negalės įvykdyti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į skundą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. L. įgaliotasis atstovas advokatas Aivaras Žilvinskas prašo nuteistojo T. T. skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, nes ji yra teisėta, pagrįsta ir aiškiai motyvuota, joje išsamiai išnagrinėta surinkta bylos medžiaga.
8.1. Atsiliepime pažymima, kad skunde nuteistasis nurodo tik bendro pobūdžio nesutikimą su skundžiama nutartimi ir bendro pobūdžio teiginį neva teismas tinkamai neįvertino pateiktos informacijos bei nuteistojo pajamų ir išlaidų santykio, tačiau nenurodo jokių konkrečių motyvų ir argumentų, kodėl, jo manymu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Akcentuojama, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog per maždaug dvejus probacijos metus nuteistasis neatlygino nukentėjusiajam nei vieno euro iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu priteistos žalos, kuri siekia beveik 32 000 Eur, o nereikšmingą 200 Eur sumą pirmą kartą sumokėjo tik prieš pat teismo posėdį, kai suprato, kad bus nagrinėjamas teikimas. Iki tol T. T. nedemonstravo jokių savarankiškų, geranoriškų pastangų bent iš dalies atlyginti žalą, nors bylos medžiagoje nustatyta, kad jis reguliariai gaudavo pakankamas pajamas bent daliniam žalos atlyginimui. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis netgi ėmėsi aktyvių priemonių, kad išvengtų atsiskaitymo su nukentėjusiuoju ir paslėptų nuo antstolio savo pajamas, ir perkėlė pajamų gavimą į banko sąskaitą Norvegijoje. Advokatas atsiliepime pažymi ir tai, kad nuteistasis ginasi būtent tuo argumentu, jog neva turtinė padėtis jam neleidžia mokėti po 1 000 Eur per mėnesį žalos atlyginimui, tačiau jis nesiėmė jokių aktyvių priemonių, kad pademonstruotų išsamią ir skaidrią savo turtinę padėtį, tik nukentėjusiojo ir teismo pastangomis buvo renkami ir išreikalaujami papildomi duomenys iš institucijų bei iš paties nuteistojo, o pats nuteistasis nuolat pateikdavo tik dalinę, nepilną, neišsamią informaciją, stengdavosi nuslėpti jam nepalankias aplinkybes. Per teismo posėdžius nuteistasis taip pat pripažino, kad dalį darbo pajamų gaudavo grynais pinigais. Anot atstovo, nuteistasis ne tik neįrodė, kokia yra jo tikroji turtinė padėtis, bet neįrodė ir savo pagrįstų išlaidų apimties bei neįrodė, kodėl tos patirtos išlaidos turėjo pirmenybę prieš nuteistojo pareigą atlyginti žalą nukentėjusiajam, tai yra neįrodė negalintis mokėti po 1 000 Eur per mėnesį. Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad atskirais mėnesiais jo darbo pajamos po visų atskaitymų kartais viršydavo ir 3 000 Eur, tačiau iš jų jis nei vieno euro neskirdavo žalos atlyginimui. Kokią pajamų dalį jis gaudavo grynais, jis iš viso teismui nenurodė.
8.2. Taip pat atsiliepime teigiama, kad jei šiuo atveju nebūtų paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė arba jei būtų sumažinta mėnesinė įmokos suma, nukentėjusiojo teisių ir interesų nebūtų pakankamai paisoma, tokiu būdu būtų sudaromos prielaidos nukentėjusiojo fundamentinėms žmogaus teisėms pažeisti. Nukentėjusiojo atstovo manymu, atsižvelgiant į tai, kad probacijos laikotarpio liko vos keli mėnesiai, o nukentėjusiajam priteista suma sudaro beveik 32 000 Eur, kad nuteistasis daugiau nei dvejus metus iš viso vengė žalos atlyginimo ir slėpė savo pajamas, teismo nustatytas įpareigojimas mokėti bent po 1 000 Eur žalos atlyginimo, yra adekvatus, protingas, teisingas ir sąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo T. T. skundas atmetamas.
9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, skundžiama nutartimi, nuteistojo T. T. asmens byla ir teikimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir T. T. paskyrė BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Skundžiama nutartimi išsamiai įvertintas T. T. elgesys bausmės vykdymo atidėjimo metu, jį charakterizuojančių duomenų visuma ir tinkamai įvertintas papildomo įpareigojimo paskyrimo būtinumas, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo interesus.
10. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje numatyta pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis (Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).
11. Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą asmenų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Bausmės vykdymo atidėjimo metu, siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba, siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistajam yra skiriamos tam tikros pareigos, įpareigojimai ir draudimai, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jų tikslingumą, laikymosi realumą ir būsimą poveikį nuteistajam. Būtent jų paskyrimas, o nuteistojo pareigų laikymasis užtikrina, jog tiek bausmės vykdymo atidėjimo metu, tiek atlikus bausmę asmuo nedarytų naujų nusikaltimų, laikytųsi visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Vertinant nuteistojo elgesio pokyčio kryptingumą, sprendžiant, ar asmens atžvilgiu taikomas bausmės vykdymo atidėjimas yra pakankamai efektyvus, vertinama, kaip nuteistasis laikosi visų jam paskirtų pareigų.
12. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų ir Probacijos teikimo matyti, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu T. T. tinkamai laikėsi teismo jam nustatytų įpareigojimų ir draudimų bei Probacijos įstatyme numatytų bendrųjų pareigų, tai yra nustatytu laiku (nuo 23.00 val. iki 06.00 val.) visada būdavo savo gyvenamojoje vietoje, be Probacijos tarnybos leidimo nebuvo išvykęs už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šiuo metu vykdo individualią veiklą, tinkamai atsiskaitydavo Probacijos tarnybai dėl priežiūros plane numatytų priemonių vykdymo, bausmės vykdymo atidėjimo metu nepadarė administracinių nusižengimų ar kitų teisės pažeidimų, T. T. atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko žema (29 balai iš 168).
13. Kita vertus, Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu iš T. T. nukentėjusiajam R. L. taip pat yra priteista 31 858,20 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai, viso 32 358,2 Eur, atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo. O iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. T. po minėto nuosprendžio įsiteisėjimo nedėjo jokių pastangų atlyginti nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį, tai yra savarankiškai pats jokių mokėjimų neatliko, to nedarė ir jo darbovietė, nors nuteistasis dirbo ir gaudavo pajamas. T. T. aktyvių veiksmų, nukreiptų į priteistos sumos atlyginimą, ėmėsi tik po Probacijos tarnybos kreipimosi į teismą, o būtent – 2022 m. rugsėjo 7 d. nukentėjusiojo R. L. civilinio ieškinio padengimui jis antstolei R. G. pervedė 200 Eur sumą (teikimo b. l. 45, 50). Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, probacijos laikotarpiu T. T. netgi ėmėsi papildomų veiksmų, nukreiptų į gaunamų pajamų nuslėpimą nuo išieškojimą vykdančių institucijų (perkėlė pajamų gavimą į banko sąskaitą Norvegijoje, taip pat dažnai dalį darbo užmokesčio gaudavo ir šiuo metu gauna grynaisiais pinigais). Aptartos aplinkybės, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo R. L. interesus gauti žalos atlyginimą kiek įmanoma operatyviau, sudarė pakankamą pagrindą apylinkės teismui papildomai paskirti T. T. BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
14. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas tinkamai nevertino jo pateiktos informacijos apie jo buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos sumos mokėjimo antstoliams nevykdymą, taip pat neįvertino jo gaunamų pajamų ir esamų išlaidų santykio, tačiau skundą nagrinėjantis teismas šiuos nuteistojo argumentus laiko nepagrįstais. Minėta, kad apylinkės teismas T. T. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 69 straipsnyje, tai yra įpareigojo pastarąjį iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos kas mėnesį mokėti ne mažiau nei 1 000 Eur Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimui. Apylinkės teismas, priešingai nei teigia nuteistasis, skirdamas tokią baudžiamojo poveikio priemonę, išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visas aplinkybes, susijusias su priteistos sumos mokėjimo nevykdymu, su nuteistojo finansine padėtimi ir jo galimybėmis mokėti priteistą sumą, tai yra įvertino tiek nuteistojo pateiktus duomenis apie jo patiriamas išlaidas (gydymosi išlaidas, išlaidas, patirtas darbinių išvykų metu ir pan.), apie jo pakankamai nepastoviai gaunamą darbo užmokestį, taip pat darbinių santykių eigą bausmės vykdymo atidėjimo metu (dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pradėjo dirbti ir šiuo metu dirba individualios veiklos pagrindais) ir nuteistojo pateiktus bei paties teismo išreikalautus duomenis (bankų sąskaitų išrašai, kasos išlaidų orderis, pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, deklaracijos ir kt.) apie T. T. gautas pajamas nuo 2020 metų pabaigos iki 2022 metų ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistojo T. T. finansinė padėtis buvo ir yra tiek sudėtinga, kad jis negalėjo ir negali imtis minimalių priemonių priteistos žalos atlyginimui. Todėl, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas T. T. yra pagrįstas ir tikslingas.
15. Nors T. T. nesutinka su baudžiamojo poveikio priemone jam nustatyta nukentėjusiajam R. L. mokėti suma, tai yra ne mažiau nei 1 000 Eur kas mėnesį iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos, teigdamas, kad tokio teismo sprendimo jis negalės finansiškai įvykdyti, tačiau, atsižvelgus į nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydį (beveik 32 000 Eur), į tai, kad nuteistasis T. T. nuo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio įsiteisėjimo iki Probacijos tarnybos kreipimosi į teismą dėl probacijos sąlygų keitimo nesiėmė jokių veiksmų, kad atlygintų R. L. naudai priteistą žalos atlyginimą, tai yra priteistos žalos mokėti net nepradėjo, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį bei į tai, kad iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos yra likę mažiau nei pusę metų (bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2023 m. birželio 3 d.), laikytina, kad apylinkės teismo nustatytas įpareigojimas mokėti kas mėnesį bent po 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, yra adekvatus, protingas ir teisingas, nevaržo nuteistojo interesų labiau nei būtina tokia baudžiamojo poveikio priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo T. T. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.