Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Limega“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Limega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės perkančiosios organizacijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą atmesti tiekėjos UAB „Limega“ pasiūlymą (grįžti į prieš pažeidimą buvusį pirkimo procedūrų etapą ir priimti naują sprendimą dėl termino pateikti dokumentus atnaujinimo ir pratęsimo) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti perkančiąją organizaciją stabdyti viešojo pirkimo procedūras ir nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jeigu sutartis jau yra sudaryta – sustabdyti sutarties vykdymą, iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

3. Grįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė nurodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pirkimas toliau bus tęsiamas ir baigiamas, sudarant su kitu laimėtoju viešojo pirkimo sutartį. Perkančiajai organizacijai sudarius sutartį pirkime, būtų žymiai apsunkinamos galimybės sugrąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį (naikinti sprendimą ir pirkimą nutraukti) ir atitinkamai būtų apsunkintas ar net neįmanomas įvykdyti ieškovei galimai palankus teismo sprendimas, tiekėjai paliekant vienintelį teisių gynimo būdą – reikalauti žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas sąžiningai tiekėjų konkurencijai, kuri prisideda ir prie racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo. Perkamo objekto įsigijimas nėra grindžiamas ypatinga skuba ir nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad pirkimo procedūrų stabdymas iš esmės pažeistų viešąjį interesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – sustabdė atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomo pirkimo Nr. 3027624 „Mažeikių miesto Žemaitės gatvės Nr. M-2-138 kapitalinio remonto ir nuotekų šalinimo tinklų statybos darbai“ procedūras ir įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jeigu sutartis jau yra sudaryta – sustabdyti sutarties vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

5. Teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys gali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškinyje ieškovė nurodė faktinio ir teisinio pobūdžio argumentus, kuriais yra grindžiamas ieškovės reikalavimas, kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti.

6. Teismas, nustatęs, kad ginčas yra kilęs dėl to, ar pagrįstai atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą pirkime, pripažino, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes kyla reali grėsmė, kad atsakovė gali sudaryti (arba jau sudarė) viešojo pirkimo sutartį su kitu tiekėju. Dėl to, teismui nustačius ginčijamo viešojo pirkimo procedūrinius pažeidimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas (CPK 144 straipsnis). Be to, tęsiant pirkimų procedūras pagal perkančiosios organizacijos sprendimus, kurie, galbūt, neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir viešųjų pirkimų principų, būtų pažeidžiama ir visuomenės teisė į viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą bei teisėtumą.

7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog viešuoju pirkimu siekiamos įsigyti paslaugos būtų grindžiamos ypatinga skuba, todėl nenustatė pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei pakankamai trumpus maksimalius viešųjų pirkimų bylose civilinio proceso nustatytus nagrinėjimo terminus, nusprendė, kad yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį, atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad priimta nutartis vykdytina skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tiek ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek teismo nutartis yra grindžiami vien deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais apie galimai kilsiantį neigiamą poveikį ieškovės interesams nesustabdžius pirkimo procedūrų.

8.2. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, o galimos neigiamos tokių priemonių taikymo pasekmės viršys jų teikiamą naudą, tačiau teismas to nevertino ir nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovės interesams. Pirkimo sustabdymas sukels visuomenei neigiamas pasekmes, kurios, palyginti su ieškovės turtiniais interesais, yra žymiai didesnio masto ir svarbos. Sustabdžius pirkimo procedūras, nebus tinkamai ir laiku įgyvendintas prioritetiniu laikomas projektas; kyla rizika, kad savivaldybės gyventojų teisėti interesai gauti kokybišką vietinės reikšmės kelių infrastruktūrą būtų pažeisti, o biudžete suplanuotos tikslinės lėšos – nepanaudotos, nes pirkimas šiais metais negalės būti užbaigtas, o ateityje nėra užtikrinta, kad savivaldybės biudžetas vėl bus skirtas šiems darbams finansuoti. Projektas iš dalies finansuojamas ES lėšomis, skirtas finansavimas turi būti panaudotas iki 2027 m. spalio 31 d., todėl, jei būtų sustabdomas pirkimas, nesudaroma ir nevykdoma viešojo pirkimo sutartis, yra didelė grėsmė, jog iki nurodyto termino nebūtų užbaigti darbai, nes numatytas 19 mėn. terminas, o viešųjų pirkimų bylos trunka 4–6 mėn. Sustabdžius pirkimo procedūras, sutarties sudarymą ir vykdymą preliminariai iki 2026 m. gegužės–birželio mėn., atsakovė nespėtų įgyvendinti projekto, nes 19 mėn. nuo 2026 m. gegužės–birželio mėn. baigtųsi 2028 m. sausio mėn.

8.3. Pirkime egzistuoja viešasis interesas, kuriam turi būti teikiamas prioritetas lyginant su ieškovės interesais. Sustabdžius pirkimo procedūras, nebus įgyvendinti prioritetiniai infrastruktūros gerinimo darbai, kurie buvo suplanuoti, atsižvelgiant į gyventojų ilgalaikius poreikius, todėl bus pažeisti gyventojų teisėti lūkesčiai. Dabartinė kelių (gatvių), ypač prioritetu laikomos Žemaitės g., būklė, yra kritinė, esamos infrastruktūros nusidėvėjimas ir jos keliama reali grėsmė gyventojų transportui ir pan., lemia neatidėliotiną remonto ir priežiūros darbų poreikį. Priešingu atveju, gali kilti reali žala savivaldybės gyventojams ir svečiams, nes nuo kelių būklės tiesiogiai priklauso eismo saugumo užtikrinimas.

8.4. Dėl sustabdyto pirkimo, nukeliant darbų atlikimo terminą, matant bendras rinkos tendencijas, galima daryti išvadą, kad darbų medžiagos brangs, tai lems, jog atsakovė privalės skirti papildomus finansinius resursus darbų apmokėjimui. Dėl to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus nepasiektas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tikslas, nes pirkimui skirtos lėšos bus naudojamos neracionaliai, vėliau darbus įsigyjant brangiau, nei tai būtų galima padaryti šiuo metu.

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Limega“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Egzistuoja visi įstatyme įtvirtinti pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovės argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, neparemti objektyviais argumentais ar rašytiniais įrodymais. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas taps neįmanomas.

9.2. Net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgiant į žiemos sezoną bei esamas oro sąlygas, darbų atlikimas nebūtų galimas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi esminės reikšmės darbų atlikimui ir dėl tos priežasties atsakovės argumentai nėra aktualūs. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi neigiamų pasekmių atsakovei, nes ir pagal sutarties sąlygas dėl darbų atlikimo iš anksto yra numatyta darbų atlikimo technologinė pertrauka žiemos metu nuo gruodžio 15 d. iki kovo 15 d. (sutarties 4.8 papunktis).

9.3. Atsakovė teigia, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pirkimas šiais metais negalės būti užbaigtas ir suplanuotos lėšos darbams atlikti negalės būti panaudotos (įsisavintos), tačiau šie argumentai ne tik nepagrįsti – nėra nurodoma, kiek lėšų yra įsisavinta per 2025 metus, nėra pateikti tai pagrindžiantys įrodymai, bet ir prieštarauja logikai. Atskirasis skundas parengtas 2025 m. gruodžio 23 d., taigi, akivaizdu, kad pirkimo procedūroms nepasibaigus ir iki 2026 m. likus tik kelioms dienoms – situacija nesikeičia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nurodytai situacijai bei pasekmėms neturi jokios esminės reikšmės. Pirkimo procedūros nepasibaigusios ir nėra realu galvoti apie darbų atlikimą dar iki 2026 m., kad būtų galima įsisavinti nurodytas lėšas.

9.4. Atsakovės argumentai nepaneigia išvadų, kad nagrinėjamas pirkimo objektas (gatvės kapitalinis remontas ir nuotekų šalinimo tinklų statyba) nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei arba dėl kurių sustabdžius sutarties vykdymą būtų iš esmės pažeistas perkančiosios organizacijos ar visuomenės interesas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – ginčo viešojo pirkimo sutarties „Mažeikių miesto Žemaitės gatvės Nr. M-2-138 kapitalinio remonto ir nuotekų šalinimo tinklų statybos darbai“ projektą, kuris, apeliantės teigimu, patvirtina atsakovės nurodomą aplinkybę, kad darbų atlikimo terminas – 19 mėnesių, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-903-370/2025, kuria apeliantė grindžia atskirojo skundo argumentus dėl teismų formuojamos praktikos taikant laikinąsias apsaugos priemones dėl iš esmės analogiško pirkimo, susijusio su kelių, kiemų remontu, procedūrų sustabdymo.

14. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su atsakovės pateiktu įrodymu – Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-903-370/2025 – teismas gali susipažinti naudodamasis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl jo prijungimas prie bylos būtų perteklinis. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina priimti šį atsakovės pateiktą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).

16. Spręsdamas dėl pateikto papildomo įrodymo – ginčo viešojo pirkimo sutarties projekto – priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateiktas ginčo viešojo pirkimo sutarties „Mažeikių miesto Žemaitės gatvės Nr. M-2-138 kapitalinio remonto ir nuotekų šalinimo tinklų statybos darbai“ projektas gali turėti įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo, pateiktas rašytinis įrodymas ieškovei žinomas, ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą turėjo galimybę pateikti nuomonę dėl šio rašytinio įrodymo, todėl jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą – ginčo viešojo pirkimo sutarties „Mažeikių miesto Žemaitės gatvės Nr. M-2-138 kapitalinio remonto ir nuotekų šalinimo tinklų statybos darbai“ projektą, ir, esant poreikiui, įvertins jį kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovės reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

18. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

19. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti, nustatęs, kad yra visos pirmiau aptartos būtinos sąlygos taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

21. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes: 1) skundžiama nutartis yra paremta deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais apie galimai kilsiantį neigiamą poveikį ieškovės interesams, nesustabdžius pirkimo procedūrų; 2) taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, o galimos neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės viršys jų teikiamą naudą; 3) pirkimo sustabdymas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, sukels visuomenei neigiamas pasekmes, kurios, palyginti su ieškovės turtiniais interesais, yra žymiai didesnio masto ir svarbos; 4) sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturėtų būti nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos panašiu atveju, susijusiu su kelių, kiemų remontu, procedūrų metu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 5 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-450-883/2025; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-903-370/2025).

22. Atsakovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas toliau nutartyje pasisako dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus dėl pagrindo taikyti laikinąsias apaugos priemones (ne)buvimo.

Dėl grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

23. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad tiek ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais apie galimai kilsiantį neigiamą poveikį ieškovės interesams, nesustabdžius pirkimo procedūrų.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nusprendė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes kyla reali grėsmė, kad atsakovė gali sudaryti viešojo pirkimo sutartį su kitu tiekėju, dėl to, teismui galimai nustačius ginčijamo viešojo pirkimo procedūrinius pažeidimus, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas (CPK 144 straipsnis). Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimus, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-972-370/2022; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-553/2022; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-978-370/2025, 21 punktas).

25. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo, teismui nustačius ginčijamo viešojo pirkimo procedūrinius pažeidimus, įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)atitikties ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams ir viešajam interesui

26. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešojo pirkimo byloje nepakanka nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir aplinkybės, kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip aptarta pirmiau, teismas taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešąjį interesą, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

27. Apeliantės teigimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, o galimos neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės viršys jų teikiamą naudą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

29. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės, taip pat išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

30. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo supaprastintą viešąjį pirkimą „Mažeikių miesto Žemaitės gatvės Nr. M-2-138 kapitalinio remonto ir nuotekų šalinimo tinklų statybos darbai“, pirkimo Nr. 3027624. Pirkimo objektas – Mažeikių miesto Žemaitės gatvės Nr. M-2-138 kapitalinio remonto ir nuotekų šalinimo tinklų statybos darbų ir su jais susijusių paslaugų įsigijimas, t. y. geodezinės išpildomosios dokumentacijos parengimas bei statinio kadastrinės bylos su patikra parengimas. Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra atsakovės 2025 m. gruodžio 2 d. priimtas sprendimas atmesti tiekėjos UAB „Limega“ pasiūlymą, nes tiekėja nurodytu terminu nepateikė perkančiajai organizacijai prašomų dokumentų.

31. Viena vertus, nagrinėjamu atveju nekvestionuotina, kad ginčo pirkimo objektas (gatvės kapitalinio remonto ir nuotekų šalinimo tinklų statybos darbai ir su jais susijusių paslaugų įsigijimas) yra svarbus visuomenei (atitinkamos savivaldybės gyventojams) dėl saugios gyventojų sveikatai ir turtui, aplinkos, eismo saugumo užtikrinimo, gyventojų mobilumo didinimo, geresnių sąlygų gyventojams ir miesto svečiams sudarymo, kasdienių komunalinių paslaugų kokybės užtikrinimo.

32. Kita vertus, aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl, kaip minėta pirmiau, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, ar, neapgynus kurio nors iš konkuruojančių interesų, galėtų kilti didesnė žala.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus pirkimo procedūras.

34. Pirma, nagrinėjamu atveju pirkimo objekto viešojo intereso svarba nėra tokio lygio, kad pati savaime pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą konkurso pirkimo dalyvių konkurenciją, sąžiningą varžymąsi. Pirkimu nėra siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo, asmenų sveikatos ir pan. – apsaugos, kurios poreikis būtų realus, nebūtų besitęsiantis ilgą laiką ir anksčiau nelaikytas sukeliančiu realios žalos visuomenei: byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad poreikis dėl gatvės kapitalinio remonto ar nuotekų šalinimo tinklų statybos būtų neatidėliotinas siekiant išvengti žalos visuomenei bei turtui. Pirkimo objektas nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas. Be to, iš atsakovės pateikto pirkimo sutarties projekto matyti, kad sutarties įvykdymo terminas yra 19 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo (žr. sutarties projekto 4.1 papunktį); rangovui pateikus rašytinį prašymą, į sutarties galiojimo ar pratęsimo laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis (technologinė pertrauka), kurio pradžia – gruodžio 15 d., pabaiga – kitų metų kovo 15 d. (technologinė pertrauka žiemos metu) (žr. sutarties projekto 4.8 papunktį). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad sutarties vykdymo terminas yra ilgesnis nei vieneri metai nuo sutarties įsigaliojimo ir sutarties vykdymas gali būti stabdomas trijų mėnesių laikotarpiui, patvirtina, jog pirkimo objektas nereikalauja ypatingos skubos. Pažymėtina, kad skubiai neįgyvendinus pirkimo ir neįsigijus jo objekto, net ir tam tikram laikui atidėjus gatvės kapitalinio remonto ir nuotekų šalinimo tinklų statybos darbus ir su jais susijusias paslaugas, nesant byloje duomenų apie šiuo metu esantį neatidėliotiną pirkimo darbų atlikimo poreikį, nekils neišvengiama žala gyventojų sveikatai ir turtui, aplinkos, eismo saugumo užtikrinimui, gyventojų mobilumui, kasdienių komunalinių paslaugų kokybei ar pan. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, sustabdžius pirkimo procedūras, nebus pažeistas viešasis interesas dėl skubaus pirkimo procedūrų tęsimo ir pirkimo sutarties sudarymo (CPK 178, 185 straipsniai).

35. Antra, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nebus įgyvendinti prioritetiniai infrastruktūros gerinimo darbai, bei kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės keltų realią grėsmę prarasti valstybės ar kitų struktūrinių fondų finansavimą.

36. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad būtent pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju gali lemti, jog pirkimo darbai galimai nebus atlikti laiku. Kaip matyti iš sutarties projekto 4.8 papunkčio, rangovui pateikus rašytinį prašymą, į sutarties galiojimo ar pratęsimo laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis (technologinė pertrauka), kurio pradžia – gruodžio 15 d., pabaiga – kitų metų kovo 15 d. (technologinė pertrauka žiemos metu). Taigi, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas 3 mėnesių laikotarpiu iš esmės sutampa su sutarties 4.8 papunktyje numatyta darbų technologinės pertraukos galimybe. Šiame kontekste sutiktina su ieškove, kad, atsižvelgiant į susidariusią situaciją bei į sutarties sąlygas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje proceso stadijoje neturi neigiamų pasekmių atsakovei.

37. Apeliantė pirkimo procedūrų nepertraukiamo tęsimo būtinybę sieja su tarptautinių lėšų įsisavinimo galimybėmis. Apeliantės teigimu, projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, skirtas bendras finansavimas turi būti panaudotas iki 2027 m. spalio 31 d., o, sustabdžius pirkimo procedūras, sutarties sudarymą ir vykdymą preliminariai iki 2026 m. gegužės–birželio mėn., atsakovė nespėtų įgyvendinti projekto, nes 19 mėn. terminas nuo 2026 m. gegužės–birželio mėn. baigtųsi 2028 m. sausio mėn.

38. Šiame kontekste aktuali teismų formuojama praktika, kad vien faktas, jog vykdomam pirkimui yra skirtos tarptautinės lėšos, o dėl vykstančio bylinėjimosi užtrunka pirkimo procedūros, negali būti laikomas pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – pirkimų procedūrų sustabdymo. Tik konkrečioje byloje nustačius, kad dėl sustabdytų pirkimo procedūrų neabejotinai nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, o visuomenė neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų, galima laikyti, jog prioritetu turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą, nebent būtų nustatyti akivaizdūs imperatyviųjų teisės normų pažeidimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2097/2011; 2016 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-180/2016).

39. Nagrinėjamu atveju apeliantė, argumentuodama vykdomo pirkimo procedūrų skubotumo ir nepertraukiamumo poreikį, nepagrindžia įrodymais teiginių dėl realios grėsmės netekti projektui finansuoti skirtų ES lėšų, pvz., jog projekto finansavimo sutartyje nenumatyta galimybė pratęsti lėšų įsisavinimo terminus. Dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismui sustabdžius viešojo pirkimo procedūras byloje, kuri pagal savo pobūdį turėtų būti išnagrinėta operatyviai, neišvengiamai atsiras sąlygos neįsisavinti atsakovės vykdomam projektui skirto ES finansavimo, o visuomenė neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų. Taigi, apeliantės argumentai, susiję su būtinybe netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl poreikio įsisavinti projektui finansuoti skirtas ES lėšas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo vertinti, jog prioritetu turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą.

40. Apeliantė pirkimo procedūrų nepertraukiamo tęsimo būtinybę sieja su poreikiu tinkamai ir laiku įgyvendinti prioritetiniu laikomą projektą ir įsisavinti darbams atlikti suplanuotas lėšas. Apeliantė nurodo, kad programoje numatyta per 2025–2026 m. remontuoti po 2 vnt. gatvių (kelių), o taip pat nustatytas ribotas biudžetas 2025 m. ir 2026 m.

41. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdyto pirkimo, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus panaikintos, apeliantės teigimu, pirkimas 2025 m. negalės būti užbaigtas, biudžete darbams 2025 m. suplanuotos tikslinės lėšos nebus panaudotos, o ateityje nėra užtikrinta, kad savivaldybės biudžetas vėl bus skirtas šiems darbams finansuoti. Viena vertus, apeliantė nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kiek finansavimo lėšų jau buvo įsisavinta, taip pat nenurodė, kiek finansavimo lėšų liktų neįsisavinta per 2025 m. dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kita vertus, nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių 2025 m. galėtų būti neįsisavintos lėšos ir neatlikti darbai, nes skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimta 2025 m. gruodžio 16 d., t. y. likus 15 d. iki 2025 m. pabaigos, atitinkamai, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad per likusias 15 d., net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai likęs darbams 2025 m. atlikti skirtas finansavimas būtų tinkamai įsisavintas. Šiame kontekste pritartina ieškovės argumentams, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nurodytai situacijai bei pasekmėms dėl 2025 m. finansavimo (ne)įsisavinimo ir darbų (ne)atlikimo neturėjo esminės reikšmės, nes pirkimo procedūros nepasibaigusios, nėra galimybės atlikti darbus dar iki 2026 m., kad būtų galima įsisavinti nurodytas lėšas.

42. Trečia, skirtingai negu nurodo apeliantė, atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sustabdyto pirkimo, nukeliant darbų atlikimo terminą, darbų medžiagos ypatingai brangs ir dėl to pirkimui skirtos lėšos bus naudojamos neracionaliai. Byloje nebuvo įrodyta itin staigi medžiagų kainų šuolio galimybė.

43. Ketvirta, nėra pagrindo nagrinėjamoje civilinėje byloje vadovautis apeliantės atskirajame skunde nurodoma teismų praktika. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui svarbu įvertinti ne tik pirkimo objektą, jo viešojo intereso svarbą, bet ir įvairias kitas bylai reikšmingas aplinkybes; būtina individualizuoti kiekvieną konkretų atvejį. Nors apeliantė nurodo, kad panašiu atveju, t. y. sprendžiant dėl atsakovės vykdyto pirkimo, susijusio su kelių, kiemų remontu, procedūrų metu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pagrįstumo, teismas buvo panaikinęs pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o Lietuvos apeliacinis teismas teismo nutartį paliko nepakeistą (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 5 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-450-883/2025; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-903-370/2025), tačiau aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantės nurodytoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje negali būti vertinamos kaip identiškos. Apeliantės nurodytoje civilinėje byloje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, buvo nagrinėjamos aplinkybės, kai perkančioji organizacija pagrindė, kad, sustabdžius pirkimo procedūras, kyla grėsmė, jog atsakovė nepanaudos paskirtų asignavimų 2025 metams ir dėl to neteks paskirto finansavimo, bus pažeistas savivaldybės gyventojų interesas naudotis kokybiška (be defektų) vietinės reikšmės kelių, pėsčiųjų takų ir sporto aikštynu infrastruktūra. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje, skirtingai nurodytoje apeliantės, konstatuota, kad atsakovė neįrodė realios grėsmės netekti projektui finansuoti skirtų lėšų. Be to, apeliantės nurodytoje civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatyta, kad pirkimas yra pasibaigęs, pasiekus šio pirkimo tikslą – sudarius rangos sutartį su pirkimą laimėjusiu asmeniu, tai sudarė atskirą pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms, kurios reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas negali būti sprendžiamas analogiškai kaip apeliantės nurodomose bylose.

44. Penkta, nors apeliantė nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, tačiau šios pozicijos neargumentuoja, nepagrindžia įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija nenustatė. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui – užtikrinti vykdomo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, nes CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galbūt pažeistų teisių gynybai, spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.