- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-17
- Bylos Nr.
- e2A-1757-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13697-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3257-375/2015 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. D. pateikė teismui ieškinį, patikslintus ieškinius atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir prašė iš atsakovo priteisti 967,04 Eur (3339 Lt) žalos, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-6, 54-57, 80-83).
Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2013-11-27 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-2331-259/2013, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai 2500 Lt priskyrė atsakovui R. D., dėl ko A. D. buvo priteista atlyginti daugiau išlaidų, nei jų patyrė R. D.. Teismo išlaidų klaidingas paskirstymas ieškovui sukėlė žalą, nes nepagrįstai priteista iš A. D. R. D. 3339 Lt. Ši suma laikytina ieškovui teismo padaryta žala. Nurodo, kad teismui buvo pateiktas prašymas dėl klaidos ištaisymo, tačiau jis buvo atmestas. Kasacinis skundas nepriimtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti (b.l. 47-48). Nurodė, kad ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų padarymo fakto. Nebuvo nustatyta jokių pažeidimų ar kaltų teisėjo (teismo) veiksmų. Valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinos keturios sąlygos-neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė. Nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 105-108).
Teismas nustatė, kad 2013-11-27 Kauno apygardos teismas sprendimu Nr. 2A-2331-259/2013 pakeitė Kauno apylinkės teismo sprendimą Nr.2-2369-214/2013 ir iš dalies patenkino ieškovo A. D. reikalavimus bei paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas: padarė užskaitymą ir priteisė atsakovui R. D. iš ieškovo A. D. 3654,92 Lt (civ. byla Nr.2-2369-215/2013, t. 3, b.l. 112-122). Nurodė, jog iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-3669-214/2013 duomenų matyti, kad ieškovas A. D. pirmosios instancijos teisme patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas :434 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 19), 590 Lt už plano ribų sudarymą (t. 2, b.l. 15, 16), 2500 atstovavimo išlaidų (t.3, b.l. 35), viso 3524 Lt , o atsakovas R. D. - 800 Lt atstovavimo išlaidų (t. 2, b.l. 15, 16), 2500 Lt atstovavimo išlaidų (t. 2, b.l. 136), viso 3300 Lt. Atmesdamas ieškovo A. D. ieškinį teismas priteisė atsakovui R. D. 2500 Lt atstovavimo išlaidų (t.3, b.l. 60). 2013-08-28 papildomu sprendimu Kauno apylinkės teismas priteisė atsakovui R. D. 800 Lt (t.3, b.l. 85, 86). Už apeliacinį skundą atsakovas R. D. sumokėjo 350 Lt (t.3, b.l. 74) bei 2500 Lt atstovavimo išlaidų (t.3, b.l. 84). Kauno apygardos teismas patenkino ieškovo A. D. ieškinį 42 procentais ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 1024 Lt bylinėjimosi išlaidų (t.1, b.l. 19; t.2, b.l. 15, 16), o atsakovas 3350 Lt (t. 2, b.l.37, 38, t. 3, b.l. 35), nors ir tiesų ieškovo patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 3524 Lt (434 Lt +590Lt +2500 Lt). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas ir atlikdamas užskaitymą dėl dalies ieškovo patirtų išlaidų sumoje (2500 Lt) nepasisakė ir jų nepaskirstė.
Nurodė, kad paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas tinkamai vadovavosi CPK 93 str. nuostatomis dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškinį patenkinus iš dalies, atliko įskaitymą, tačiau tik dėl techninio pobūdžio klaidos susumuodamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas į jas neįtraukė pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumoje 2500 Lt. Ši suma nebuvo priskirta R. D., kaip kad teigia ieškovas, ji tik nebuvo įtraukta į skaičiavimus. Techninio pobūdžio klaida negali būti laikoma teisėjo kalte. Teisingumas gali būti pasiekiamas procesine tvarka teismui priėmus papildomą sprendimą. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pats ieškovas procesine prasme buvo aplaidus, nes nesikreipė dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Teismas sprendė, kad byloje nebuvo įrodytos būtinos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą-priteisti iš atsakovo ieškovui 967,04 Eur žalos, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 112-115).
1) Teismo išvada, jog byloje nebuvo įrodytos būtinos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti, tai yra neįrodyta kaltė, padarytas netinkamai pritaikius materialines teisės normas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu ( CK 6.248 str. 2 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo rūpestingas ir apdarus kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ( CK 6.248 str. 3 d.). Be to, skolininko kaltė preziumuojama.
2) Pirmos instancijos teismas, pripažinęs, kad apeliacinės instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas padarė klaidą, nepagrįstai šią klaidą įvardino kaip techninę klaidą. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priimdama 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-2331-259/2013 nebuvo atidi ir rūpestinga, nes sprendime A. D. patirtas bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai 2500 litų (t. 3, b. 1. 35) priskyrė atsakovui R. D., ko pasėkoje neteisingai ir klaidingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. T.y. apeliacinės instancijos teismo kaltė pasireiškė neatsargumu.
Žemesnės instancijos teismas
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2500 Lt suma nebuvo priskirta R. D., ji nebuvo įtraukta į skaičiavimus. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendime nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme R. D. patyrė 3350 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t. b. 1. 37, 38, 3 t. b. 1. 35). Sprendime nurodyti bylos lapai, kuriuose yra įrodymai patvirtinantys šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, 3 tomo 35 bylos lape yra pateiktas A. D. kvitas 2500 litų sumai už advokato pagalbą. Taigi iš sprendimo aiškiai matyti, kad A. D. patirtas bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai 2500 litų (3 t. b. 1. 35) apeliacinės instancijos priskyrė atsakovui R. K. D..
4) CPK nenumato tokios sąvokos kaip techninė klaida. Be to, Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 23 d. n nutartyje civ. byloje Nr. 2A-2331-259/2013 padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas rašymo apsirikimo klaidų nepadarė.
5) Technine klaida laikytina korektūros klaida teismo sprendime, kuri neįtakoja sprendimo esmės ir nekeičia sprendimo turinio, tačiau šiuo atveju buvo netinkamai suskaičiuotos ir priskirtos ieškovo išlaidos advokato pagalbai (t. 3. b.l. 35) atsakovui keičia sprendimo turinį bylinėjimosi išlaidų dalyje.
6) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo išvadas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2011, nes nagrinėjamoje byloje ir byloje, kurioje priimta nurodyta nutartis yra skirtingos faktinės aplinkybės.
7) Teismas negali priskirti vienos šalies turėtų advokato išlaidų kitai šaliai, nes priteisiamos tik šalies patirtos išlaidos. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendime ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai 2500 litų ( t. 3 b.l. 35 ) priskyrė atsakovui R. D.. Todėl teismo išvada apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi CPK 93 straipsniu padaryta netinkamai taikant procesines teisės normas.
8) Teismo išvada, kad ieškinys netenkintinas, nes ieškovas nesikreipė dėl papildomo sprendimo priėmimo prieštarauja CPK 5 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, CPK 13 straipsnyje įtvirtintam dispozityvumo principui, suteikiančiam teisę šalims ir kitiems proceso dalyviams laikantis CPK nuostatų laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei LR CK 1.137 str. 1 d., kur nustatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą.
9) Ieškovas net ir negalėjo kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, kadangi sprendime jo patirtos išlaidos nurodytos kaip atsakovo išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti (b.l. 119-120). Nurodo, kad teismas galėjo nustatyti atsakovo kaltę, tik jeigu būtų nustatyta, jog pirmos ir apeliacinės instancijos teismas, priteisęs A. D. bylinėjimosi išlaidas buvo nepakankamai rūpestingas ir apdairus. Teismo padaryta klaida, kai nebuvo apskaitytos A. D. bylinėjimosi išlaidos, ištaisoma pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Tačiau pats pareiškėjas turi būti aktyvus ir kreiptis į teismą. Tačiau ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Ieškovo nurodytas dispozityvumo principas, kuris leidžia šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nepašalina pačių procesinių taisyklių privalomumo ginčo šalims. Ieškovas turi įrodyti valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas.
Pareikšto ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas grindė teismo neteisėtais veiksmais sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės, reikia nustatyti ne tik žalos atsiradimo faktą, bet ir ją padariusio subjekto kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Asmuo, reikalaudamas šiuo pagrindu atlyginti žalą, turi įrodyti, be kita ko, ir neteisėtus veiksmus, ir žalos atsiradimą dėl teismo (teisėjo) kaltės. Nenustačius bent vienos iš paminėtų sąlygų, civilinė atsakomybė nėra galima (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-426-178/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-301-330/2015).
Byloje nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. D. ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovams R. D., Sodininkų bendrijai „ (duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys Š. P., D. J.,VĮ Registrų centras, dėl pažeistų teisių atstatymo, teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia, SB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos pripažinimo negaliojančia. Kauno apylinkės teismo 2015-07-05 sprendimu ieškinys atmestas, išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. 2013-08-28 papildomu sprendimu išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Kauno apygardos teismo 2013-11-27 sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Kauno apygardos teismas nustatė, kad ieškovas A. D. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1024 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t. b. l. 19, 2 t. b. l. 15, 16) o atsakovas R. D. 3350 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t. b. l. 37, 38, 3 t. b. l. 35). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 350 Lt bylinėjimosi išlaidų (3 t. b. l. 74), o atsakovas 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų (3 t. b. l. 84e). Iš viso byloje ieškovas yra patyręs 1374 Lt, o atsakovas 5850 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tai pat atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-27 sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas dalinai, papildomu Kauno apylinkės teismo 2013-08-26 sprendimu atsakovui iš ieškovo priteistą 800 litų sumą sumažino iki 464 litų ( CPK 93 str. 1 d.).
Nagrinėdamas ieškovo A. D. ieškinį dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas ir atlikdamas užskaitymą dėl dalies (2500 Lt) ieškovo patirtų išlaidų nepasisakė ir jų nepaskirstė.
Remiantis civilinės bylos Nr. 2-2369-214/2013 duomenimis matyti, jog šioje civilinėje byloje ieškovas A. D. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 434 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l. 19), 590 Lt ž sklypo ribų plano sudarymą (t.2, b.l. 15), 2500 Lt už atstovavimą, dokumento surašymą (t.3, b.l. 35), 350 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t.3, b.l. 74). Iš viso ieškovas civilinėje byloje buvo patyręs 3874 Lt bylinėjimosi išlaidų, kai tuo tarpu Kauno apygardos teismo 2013-11-27 sprendime nurodyta, jog ieškovas byloje viso patyrė 1374 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas R. D. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 50 Lt žyminio mokesčio (dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo)(t.1, b.l. 112), 500 Lt už atstovavimą (t.2, b.l. 37), 300 Lt už dokumento surašymą (t.2, b.l. 38), 2500 Lt už atstovavimą ir dokumentų surašymą (t.2, b.l. 136), 2500 Lt užatstovavimą, dokumento surašymą apeliacinės instancijos teisme (t.3, b.l. 84e). Taigi atsakovas viso patyrė 5850 Lt bylinėjimosi išlaidų, kaip ir buvo nurodyta Kauno apygardos teismo 2013-11-27 sprendime.
Remiantis Kauno apygardos teismo 2013-11-27 sprendimu matyti, jog nurodant atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus prie atsakovo 2500 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų buvo neteisingai nurodytas civilinės bylos lapas. Kauno apygardos teismo sprendime nurodoma, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai yra: t. 2, b. l. 37, 38; t.3, b. l. 35; t.3, b. l. 84 e. Patikrinus bylą nustatyta, kad atsakovo R. D. bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai yra: t.1, b.l. 112; t.2, b.l. 37, 38; t.2, b.l. 136; t.3, b.l. 84e. Aplinkybė, kad nurodant atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, buvo neteisingai nurodytas civilinės bylos lapas ar tomas nereiškia, kad bylinėjimosi išlaidos buvo paskaičiuotos nepagrįstai. Kaip jau nurodyta aukščiau, Kauno apygardos teismo 2013-11-27 sprendime nurodyta bendra atsakovo R. D. patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniai įrodymais. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismas 2013-11-27 sprendime A. D. patirtas bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai 2500 litų priskyrė atsakovui R. D..
CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą. Vienas iš atvejų, kuomet teismas gali priimti papildomą sprendimą yra tuomet, kai teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ir paskirstymo klausimo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas 2013-11-27 sprendimą dėl dalies (2500 Lt) ieškovo patirtų išlaidų nepasisakė ir jų nepaskirstė. Todėl ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog jis negalėjo kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, kadangi sprendime jo patirtos išlaidos nurodytos kaip atsakovo išlaidos.
Nagrinėjamu atveju byloje nenurodyta kokius neteisėtus veiksmus atliko teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiline tvarka nagrinėjamoje byloje. Aplinkybė, kad teismas pasisakė ne dėl visų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nereiškia, kad spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas padarė akivaizdžių ir šiukščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų. T.y. nagrinėjamu atveju nėra įrodyta teismo kaltė. Be to, skundžiamais teismo veiksmais nebuvo ieškovui užkirsta galimybė savo teises ginti CPK nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatytos valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.