- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- 2S-2096-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13697-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17934-375/2014 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti jam iš atsakovės 3 339 Lt žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingai apskaičiavo ir paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl iš ieškovo toje byloje dalyvavusiam R. D. priteisė 3 339 Lt daugiau bylinėjimosi išlaidų nei kad priklausė. Nurodyta suma laikytina ieškovo patirta žala dėl neteisėtų teismo veiksmų, kurią valstybė, kaip atsakingas asmuo, privalo ieškovui atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas, spręsdamas ieškovo pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, 2014 m. liepos 28 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio ir formos reikalavimų, numatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose. Teismas nurodė, kad ieškovas reiškia du reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris yra nekonkretus, nes nėra nurodyti nei asmenys, iš kurių ir kuriems turi būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, nei bylinėjimosi išlaidų rūšis ir dydis. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas žalą kildina iš neteisėtų teisėjų veiksmų, tačiau nenurodo, dėl kurių konkrečiai teisėjų veiksmų jis patyrė žalą ir jų neįvardija byloje dalyvaujančiais asmenimis. Teismas nurodė, kad į bylos nagrinėjimą turi būti įtraukti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimtas teismo sprendimas, todėl nurodė, kad ieškovas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis turi įtraukti teisėjus, dėl kurių veiksmų ieškovui galimai atsirado žala, bei pateikti atitinkamą skaičių procesinių dokumentų.
III. Atskirojo skundo motyvai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turi pateikti reikiamą skaičių procesinio dokumento ir priedų prie jo kopijų, kadangi ieškinys yra pareikštas elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiu atveju procesinio dokumento ir priedų prie jo kopijų priešingai šaliai ir byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti nereikia.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas ieškinyje turėtų nurodyti teisėjus, dėl kurių veiksmų jis patyrė žalą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad žalą jis patyrė ne dėl konkrečių teisėjų, bet dėl teismo neteisėtų veiksmų, kadangi sprendimą nagrinėjamoje byloje priėmė teisėjų kolegija. Teismas nepagrįstai sutapatino teismą su teisėjais, kurie priėmė sprendimą būdami teismo sudėtyje.Ieškovas nepagrįstai įpareigotas įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis teisėjus, kurie priėmė teismo sprendimą. Toks teismo įpareigojimas prieštarauja imperatyviai Teismų įstatymo 46 straipsnio 6 dalies normai, pagal kurią teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Teismas pažeidė teisėjų nepriklausomumo principą, kadangi tokiu būdu teisėjams būtų daromas ekonominis ir psichologinis poveikis, kuris galėtų turėti įtakos ateityje teisėjų priimamiems spendimams. Be to, tokiu būdu būtų reikalaujama, kad teisėjai atsiskaitytų už jų priimtą sprendimą, nors yra numatyta tik teisėjų drausminė atsakomybė.Teismo nurodyti trūkumai dėl netikslaus reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįsti, kadangi ieškinyje yra nurodyta tik viena atsakovė, o remiantis CPK nuostatomis bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Be to, bylinėjimosi išlaidų dydis gali būti žinomas tik bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas pasisako.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, nėra nustatyta konkreti šios teisės įgyvendinimo tvarka. Šią tvarką, siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tokių reikalavimų nustatymas nėra savitikslis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas turi būti naudojamas ne tam, kad būtų kliudoma asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, tačiau siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Pripažįstama, kad reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamais reikalavimais, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą, todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.
Asmens, kuris kreipiasi į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti ne tik bendruosius procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus, bet taip pat ir ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Remiantis CPK 135 straipsnio nuostatomis, ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Minėti ieškinio elementai iš esmės sudaro ieškinio esmę, todėl nesant bent vieno iš šių ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, dėl ko teisminis ginčo nagrinėjimas negalimas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia ne tik apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, bet kartu įgalina teismą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo pareikšto ieškinio priėmimo, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nekonkretus, kadangi nėra nurodyti nei asmenys, iš kurių ir kuriems turi būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, nei bylinėjimosi išlaidų rūšis ir dydis. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo pareikštas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nekonkretus ir nepagrįstai įpareigojo ieškovą šį reikalavimą patikslinti. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinio pobūdžio reikalavimas, neturintis reikšmės nustatant teisminio ginčo ribas. Tik esant netiksliai suformuluotam, neaiškiam ieškinio pagrindui ar dalykui (materialinio pobūdžio reikalavimui), dėl ko nėra aiškios ginčo ribos, negali būti pradėtas teismo procesas. Nurodytu atveju teismas, siekdamas, kad būtų tiksliai apibrėžtos bylos teisminio nagrinėjimo ribos, sudarytos sąlygos priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, turi įpareigoti ieškovą patikslinti esminius ieškinio elementus. Tuo tarpu ieškovo pareikštas procesinio pobūdžio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip jau buvo nurodyta, neturi reikšmės įgyvendinant nurodytus tikslus, todėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taikymas nagrinėjamu atveju yra netikslingas. Antra, atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad nenurodymas reikalavime kam ir iš ko turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nedaro šio reikalavimo nagrinėjamu atveju nekonkrečiu, kadangi byloje pagal ieškovo pareikštą ieškinį dalyvauja tik du asmenys, t. y. ieškinį pateikęs ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškęs ieškovas bei atsakovė, kurios atžvilgiu nukreipti ieškovo reikalavimai. CPK 93 straipsnyje, reglamentuojančiame bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymą, numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Civiliniame procese šalimis yra ieškovas ir atsakovas (CPK 41 str. 1 d.), todėl ieškovui pareiškus reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kai byloje be jo ir atsakovės nedalyvauja daugiau nei vienas asmuo, negalima nesuprasti, kad tokį reikalavimą pareiškė ir bylinėjimosi išlaidas jo naudai iš atsakovės prašo priteisti būtent ieškovas. Visų trečia, teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai įpareigojo nurodyti ieškovą konkretų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir rūšis, kadangi, kaip pagrįstai teigiama atskirajame skunde, tikslūs duomenys apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą gali būti žinomi tik teisminio proceso pabaigoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė esantis atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį sumokėjimo, todėl tikėtina, jog ieškovą atstovaujant advokatei, jis yra suinteresuotas būtent išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimu, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį prašymas dėl šių išlaidų priteisimo ir jų dydį pagrindžiantys įrodymai turi būti pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi konkrečius duomenis apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinančius įrodymus ieškovas turi teisę pateikti ir vėlesnėje bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, dėl ko teismo įpareigojimas pateikiant ieškinį nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidų rūšis ir dydį negali būti laikomas pagrįstu.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti procesinio dokumento (ieškinio) ir priedų prie jo kopijų tiek, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims. CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai [...] ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus CPK numatytus atvejus. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovas ieškinį pateikė naudodamasis EPP, t. y. elektroninėmis ryšių priemonėmis, dėl ko reikalavimas pateikti tiek procesinio dokumento ir priedų prie jo kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju netaikytinas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pateikiamų teismui procesinių dokumentų skaičių, todėl nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti papildomas ieškinio ir priedų prie jo kopijas.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios; jie dalyvauti byloje gali būti įtraukti motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nurodė, kad ieškovas ne tik kad ieškinyje turėtų nurodyti bylą nagrinėjusius teisėjus, bet ir turėtų įtraukti minėtus teisėjus į bylą trečiaisiais asmenimis, kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Paminėtina, kad ieškovas ieškinyje žalos atsiradimą sieja su teismo, kaip institucijos, o ne su konkrečių teisėjų veiksmais, todėl sutiktina, kad jis neturėjo pareigos nurodyti bylą nagrinėjusius teisėjus. Tačiau teismas, manydamas, kad sprendimą priėmę teisėjai turi dalyvauti byloje, pasinaudodamas jam CPK suteiktomis galimybėmis bei ieškinyje pateikta informacija apie bylą, galėjo juos įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis ir savo iniciatyva. Ieškovo teismui pateiktame ieškinyje yra nurodytas tiek bylą nagrinėjęs teismas, tiek ir bylos numeris bei teismo sprendimo, su kuriame netiksliai atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ieškovas sieja jo patirtos žalos atsiradimą, priėmimo data. Taigi ieškinį gavusiam teismui yra pateikta pakankamai duomenų, kad jis, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, galėtų nustatyti teisėjus, kurie priėmė ieškovo minimą sprendimą. Paminėtina, kad šiuos duomenis ieškovas galėjo nurodyti ir pasirengimo bylos nagrinėjimo teisme metu, kadangi šių duomenų nepateikimas nelaikytinas tokiu ieškinio trūkumu, dėl kurio nebūtų galima pradėti teisminio proceso. Be to, kaip jau buvo nurodyta, tretieji asmenys į bylą gali būti įtraukti ir teismo iniciatyva, todėl teismas, manydamas, kad pareikštas ieškinys yra susijęs ir su šių asmenų teisėmis ir pareigomis, naudodamasis jam prieinama Lietuvos teismų informacine sistema, šį klausimą galėjo išspręsti pasirengimo bylos nagrinėjimo teisme metu savo iniciatyva. Nurodytų trūkumų šalinimas naudojantis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu nagrinėjamu atveju negali būti pateisinamas, kadangi tokie teismo veiksmai neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentracijos, kooperacijos principų.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, minėtu procesinės teisės institutu naudojosi formaliai, neatsižvelgdamas į šio instituto prasmę, nesivadovavo proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir kooperacijos principais. Teismas nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus, kurie netrukdo pradėti teisminį bylos nagrinėjimą, kurie gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl laikytina, kad teismas formalizuotai ir nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, priėmė nepagrįstą ir neteistą nutartį, kurią, remiantis atskirojo skundo argumentais, yra pagrindas panaikinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį panaikina ir, atsižvelgdamas į tai, kad kompetencija spręsti dėl ieškinio priėmimo yra priskirta teismui, kuriam pateiktas ieškinys, klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovo A. D. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.