Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys L. J., notarė B. G.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje ir dublike nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Kauno mieste mirė ieškovės ir trečiojo asmens L. J. motina J. J.. Po J. J. mirties liko jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/10 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Po motinos J. J. mirties, dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą ieškovė nesikreipė, tačiau palikimo priėmimo veiksmus atliko faktiškai – perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti. Iki savo mirties motina žadėjo ir ne vieną kartą sakė (net ir prie pašalinių asmenų), kad visą jos turtą po mirties paveldės ieškovė. Ieškovės teigimu, ši motinos valia buvo žinoma ir trečiajam asmeniui L. J.. Ieškovė teigiam, kad mirus motinai, (dėl tuo metu buvusios sunkios finansinės padėties) dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir tikėjosi, kad pagerėjus finansinei padėčiai susitvarkys paveldėjimo dokumentus. Nurodo, kad mamos laidotuvėmis rūpinosi ieškovė ir jos dukra, kurios ir toliau rūpinasi kapo priežiūra. Po motinos mirties ieškovė su trečiuoju asmeniu L. J. (seserimi) susitarė, kad sesuo gyvens motinos bute ir mokės visus komunalinius mokesčius. Ieškovė pasiėmė motinos asmeninius daiktus. Įvairius namų apyvokos ir apstatymo reikmenis (baldus, buitinę techniką) ieškovė paliko naudotis L. J.. 2021 m. gegužės mėnesį ieškovei tapo žinoma, kad L. J. bute nebegyvena. 2021 m. birželio 9 d. ieškovė sužinojo, kad 2018 m. lapkričio 27 d. dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi VĮ Turto bankas. Ieškovė 2021 m. birželio 13 d. kreipėsi į atsakovą (per savo advokatą) ir informavo, kad ketina kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir prašiau nesikreipti dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. 2021 m. birželio 16 d. atsakovas pateikė atsakymą Nr. (16.3-43)SK4, kuriame nurodė, kad Turto bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. priimto nutarimo Nr. 457 nuostatomis bei suinteresuoto asmens prašymu paveldėti nepaveldėtą turtą bei perimti skolų administravimo klausimą, po palikėjos J. J. mirties, pradėjo paveldėjimo procedūras valstybės vardu ir, surinkęs reikalingą informaciją bei dokumentus, 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (16.6-44)SK4-15033 kreipėsi į Kauno miesto 18-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. 2021 m. birželio 8 d. Notaras išdavė paveldėjimo liudijimą valstybei į įpėdinių nepaveldėtą turtą. Nei valstybei atstovaujanti institucija, nei notaras nesiėmė jokių priemonių ir neišsiaiškino, kad šiuo atveju yra dvi pirmos eilės įpėdinės. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kieno prašymu buvo kreiptasi į notarą dėl palikimo priėmimo. Ieškovė teigia, kad atsakovė buvo gavusi Testamentų registro išrašą ir domėjosi nekilnojamojo turto savininkais. Tai, ieškovės teigimu, reiškia, kad atsakovė galėjo ir privalėjo gauti informaciją apie galimus įpėdinius ir informuoti galimus įpėdinius apie ketinimą priimti palikimą.

Trečiasis asmuo notarė B. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai. 2021 m. gruodžio 13 d. buvo gautas trečiojo asmens prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Liudytoja R. Ž. 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės dukra. Gerai sutarė su savo močiute (paikėja), ja rūpinosi. Nurodė, kad po močiutės mirties jos laidotuvėmis rūpinosi ji ir ieškovė. L. J. prie laidotuvių neprisidėjo. Nurodė, kad su močiute šnekėdavo apie tai, kad butas atiteks ieškovei ir jai (liudytojai R. Ž.). Liudytoja nurodė, kad mamos finansinė padėtis tuo metu buvo sunki, todėl laidotuvių išlaidas apmokėjo liudytoja. Dėl finansinių sunkumų ieškovė nesikreipė ir į notarą. Liudytoja patvirtino, kad po močiutės mirties ji ir jos motina (ieškovė) po J. J. mirties pasiėmė nuotraukas ir svarbesnius dokumentus. Nurodė, kad ieškovė leido butu naudotis L. J.. Teigia, kad L. J. žinojo J. J. valią po mirties palikti butą ieškovei.

Liudytoja E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažinojo palikėją ir su ja artimai bendravo. Nurodė, kad J. J. pajutusi, kad jos sveikatos būklė prastėja padovanojo jai auksines stomatologines karūnėlės, kad pasidarytų žieduką, kuris keliautų iš kartos į kartą. Teigia, kad J. J. nurodė, kad po mirties ketina palikti butą dukrai Ž.. Nurodė, kad šiuo metu ginčo bute gyvena L., tačiau butu rūpinasi Ž. (ieškovė). Patvirtino, kad Ž. leido bute gyventi L., todėl L. turėjo mokėti komunalinius mokesčius. Liudytoja buvo įsitikinusi, kad ieškovė ir jos sesuo yra susitvirkusios paveldėjimo dokumentus, nes palikėja buvo aiškiai išreiškusi savo valią žodžiu. Po laidotuvių Ž. kalbėjo, kad leis sesei gyventi bute, todėl liudytoja manė, kad ieškovė yra tinkamai priėmusi palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovė Ž. P. ir trečiasis asmuo L. J. yra palikėjos J. J. dukterys. J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis palikėja turėjo dvi dukteris – pirmos eilės įstatymines paveldėtojas (ieškovę ir trečiąjį asmenė L. J.), mirė išsituokusi. Paveldėjimo byloje yra trys Gyventojų registro išrašai. Du iš jų yra užsakyti atsakovės atstovų. 2020 m. sausio 17 išrašas yra užsakytas atsakovės atstovės paveldėjimo byloje (paveldėjimo bylos kopijos 7 lapas).

VĮ Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei kreipėsi į notarę 2018 m. lapkričio 19 d. raštu, kurį vėliau tikslino 2019 vasario 19 d. raštu bei 2021 m. birželio 2 d. raštu.

Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarė B. G. išdavė 2021 m. birželio 8 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė teismo prašo pripažinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujantį imperatyviai CK 5.62 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Kasacinio teismo praktikoje išsiaiškinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti vadovaujantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Jei paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tai valstybei atstovaujanti institucija gali pareikšti apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad turtas valstybei paveldėjimo teise pereina tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu arba palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Jei kiti įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).

Nagrinėjamu atveju, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas pagrįstai ir nepažeidžiant CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatytų palikimo perėjimo valstybei pagrindų. Atsakovės atstovo teigimu, Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas teisėtai, kadangi jo išdavimo metu nebuvo gauta informacijos apie galimus palikėjos J. J. įpėdinius ar dėl jos palikimo priėmimo pradėtas paveldėjimo bylas.

Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, nurodyta, kad sprendžiant dėl priežasčių, nulėmusių palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, be kita ko, svarbu nustatyti: 1) ar atsakovė VĮ Turto bankas pagrįstai inicijavo palikimo perėjimo valstybei procedūrą – ar buvo gautas atitinkamas valstybės (savivaldybės) institucijos atstovo (pareigūno) pranešimas apie tokį turtą; 2) ar atsakovei VĮ Turto bankui buvo (ar galėjo būti) žinoma apie tai, kad palikimą faktiniu valdymu yra priėmusi ieškovė.

Taigi, teismas visų pirma vertina, ar buvo gautas atitinkamas valstybės (savivaldybės) institucijos atstovo (pareigūno) pranešimas apie galimai valstybei pereinantį turtą paveldėjimo būdu. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad buvo gavusi pranešimą apie tai, kad dėl mirusiosios palikimo paveldėjimo niekas nesikreipė. Remiantis Testamentų registro duomenimis, dėl palikimo priėmimo į notarę niekas nesikreipė, todėl atsakovei kilo įstatyme nustatyti pareiga priimti palikimą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pirmoji sąlyga atsakovei inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą buvo ir šiame palikimo priėmimo etape teisinis reglamentavimas nebuvo pažeistas.

Toliau teismas vertina, ar atsakovei VĮ Turto bankui buvo (ar galėjo būti) žinoma apie tai, kad palikimą faktiniu valdymu yra priėmusi ieškovė. Vertindamas byloje surinktus įrodymus (ieškovo ieškinyje ir atsakovės atsiliepime, šalių atstovų teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes ir argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus) teismas pažymi, kad atsakovė apie galimas potencialias palikėjos J. J. pirmos eilės įpėdines (dukteris) galėjo žinoti. Ši informacija buvo Gyventojų registre. Ši informacija buvo žinoma ir notarei B. G.. Tai patvirtina paveldėjimo byloje esantys Gyventojų registro išrašai. Vienas iš minėtų išrašų buvo užsakytas ir suformuotas atsakovės atstovei paveldėjimo byloje, todėl konstatuotina, jog atsakovei buvo žinoma apie dvi pirmos eilės įpėdines. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju buvo net dvi potencialios pirmos eilės paveldėtojos. Pažymėtina, kad vienos iš potencialių pirmos eilės paveldėtojų gyvenamoji vieta buvo deklaruota paveldimame ginčo bute. Notarė siekdama informuoti apie palikimą galimai įpėdiniai L. J. siuntė registruotą laišką adresu – (duomenys neskelbtini), t. y. paveldimo turto adresu. Vien ši aplinkybė turėjo būti pagrindas patikrinti ar pirmos eilės įpėdinė nėra priėmusi palikimo faktiniu valdymu. Duomenų, patvirtinančių, kad registruoti laiškai faktiškai buvo įteikti ieškovei ir trečiajam asmeniui L. J., paveldėjimo byloje nėra. Pašto siuntos buvo neįteiktos gavėjoms, nes jų nebuvo atvykta jų pasiimti per saugojimo terminą.

Pažymėtina ir tai, kad iš Gyventojų registro išrašo apie ieškovę, matyti, jog ji turi dukterį ir keturis sūnus, kurie taip pat galėjo pretenduoti į palikimą kaip paskesnės eilės įpėdiniai, tačiau duomenų apie jų informavimą apie atsiradusį palikimą nėra. Tas pats pasakytina ir apie trečiojo asmens L. J. sūnų, kuris taip pat nebuvo informuotas apie palikimą.

Teismo vertinimu, atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, kurio viena iš teisės aktais pavestų funkcijų yra atitinkamo Taisyklių 2.2. papunktyje numatyto valstybei palikimo teise pereitino nekilnojamojo turto administravimas, esant Gyventojų registro informacijai apie dvi pirmos eilės galimas įpėdines, kurių vienos gyvenamoji vieta deklaruota paveldimame turte, turėjo itin atidžiai vertinti paveldėjimo perėjimo valstybei procedūrų iniciavimą.

VĮ Turto bankas turi teisės aktais nustatytą pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles (toliau – Taisyklės). Tuo atveju, kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ėmėsi priemonių išsiaiškinti ar įpėdinės yra priėmusios palikimą faktiniu valdymu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Taisyklių 23¹.3 punktą atsakovė atliko statinio (palikimą sudarančio buto) apžiūrą, ar apžiūros metu bute gyveno pirmos eilės paveldėtoja.

Teismas vertindamas Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo pagrįstumą, taip pat vertina ar ieškovė buvo priėmusi palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės jos atstovo ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad po J. J. mirties likusį palikimą – nekilnojamąjį turtą bei asmeninius jos daiktus faktiškai valdė ieškovė. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos bei liudytojų parodymai, jog po motinos mirties ieškovė pasiėmė motinai J. J. priklausiusias nuotraukas, jos asmeninius daiktus, dokumentus. Be to, teismo posėdžių metu apklaustos liudytojos R. Ž. ir E. G. nurodė, kad palikėja buvo aiškiai išreiškusi savo valią žodžiu ir buvo žinoma, jog po mirties ginčo butas atitieks ieškovei. Dėl šios priežasties būtent ieškovė nusprendė, kas naudosis mirusiosios butu ir leido bute gyventi savo sesei – trečiajam asmeniui L. J.. Šias aplinkybes nurodė ne tik liudytojos, bet su jomis sutiko ir joms neprieštaravo trečiasis asmuo savo atsiliepime. Nors ieškovė pati palikimą sudarančiame bute negyveno, tačiau laikė save buto paveldėtoja ir vieną iš nuosavybės teisę sudarančių teisių, o būtent naudojimosi daiktu teisę, įgyvendino leisdama butu naudotis sesei. Būtent ieškovė nusprendė kaip bus naudojamas butas ir kas jame gyvens. Šie faktiniai veiksmai patvirtina, kad ieškovė Ž. P. siekė įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, t. y. priėmė motinos palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Teismo vertinimu, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad ieškovė Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu buvo jau buvo priėmusi motinos palikimą faktiniu valdymu, todėl valstybė negalėjo perimti J. J. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn ir valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso. Teismo vertinimu, pagrindo išduoti Paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas reiškia jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, jis galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo patikslintas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atstovavimo išlaidų priteisti neprašoma, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, tenkinus ieškovo ieškinį, nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu 2021 m. birželio 8 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarės B. G., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė dukra Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.