Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Vidos Dautartienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendis panaikintas ir A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo laikė tris šaunamuosius ginklus, o būtent:

iki 2019 m. balandžio 19 d., (duomenys neskelbtini) esančiame name laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Ekol&Voltran, mod. 2005 Aras Magnum“ Nr. A680686, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (toliau – ir Įstatymas), yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle, pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoletą „Maser Mod. 1914“ Nr. 88326, skirtą šaudyti 7,65 Browling šoviniais, kariame yra neperdirbta pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir kuris gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle, ir pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „Umarex Python“ Nr. 227674, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – būgnelis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir kuris gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle, kai 2019 m. balandžio 19 d., apie 09.37 val., atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šiuos ginklus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Teisėjų kolegija, atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai nustatė A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, tačiau šio teismo išvada, jog A. M. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, yra nepagrįsta, neatitinka bylos duomenų ir nustatytų bylos faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

- šeštas apžiūrėtas ginklas yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis revolveris „Umarex Python“ Nr. 227674, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris dėl esamų perdirbimų yra netinkamas šaudyti, bet šiame revolveryje yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – būgnelis, kuris priskiriamas prie šaunamųjų ginklų, ši dalis būtų tinkama panaudoti kitame to paties modelio ginkle;

- septintas apžiūrėtas objektas yra pramoninės gamybos, tikėtina, 8 mm kalibro kulkosvaidžio vamzdis, kuris, tikėtina, yra A kategorijos pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir pateiktoje būklėje dėl esamų perdirbimų yra netinkamas naudoti.

Taip pat apžiūros protokole konstatuota, kad nurodytų ginklų perdirbimai neatitinka 2018 m. kovo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/337 I priede nustatytų techninių šaunamųjų ginklų deaktyvacijos reikalavimų (1 t., b. l. 65–69). Tokia pati išvada pateikta ir objektų apžiūrą atlikusio specialisto A. O. paaiškinimų protokole (1 t., b. l. 71–72).

17. Siekiant pašalinti visas abejones ir neaiškumus dėl galimybės panaudoti ginklus (jų veikiančias pagrindines dalis), kurios nebuvo pašalintos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo paskirta teismo balistinė ekspertizė (3 t., b. l. 70–73), kurią atlikus surašytas 2021 m. lapkričio 22 d. ekspertizės aktas Nr. 140-IS1-185(8.1) (3 t., b. l. 80–87). Ekspertizės akte nurodyta, kad kratos metu A. M. naudojamame garaže rasti:

- pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas „Ekol&Voltran, mod. 2005 Aras Magnum“ Nr. A680686, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) šoviniais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pateiktoje būklėje pistoletas netinkamas šaudyti, kadangi jo vamzdžio kanalas ir šovinio lizdas užlieti į alavą ar šviną panašiu pilkos spalvos metalu, vamzdžio sienelėje išgręžtos trys 5,5 mm skersmens kiaurymės, pašalintas skiltuvas su spyruokle. Šį pistoletą galima atstatyti į tinkamą šaudyti pakeitus vamzdį bei įstačius skiltuvą su spyruokle. Be to, pistolete yra likusi neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, kurį tiriant nustatyta, kad užraktas neturi kokių nors pažeidimų ar defektų, trukdančių jį panaudoti pagal jo tiesioginę paskirtį kitame to paties modelio ginkle ir atlikti jam pagrindinę savo funkciją;

- pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro pistoletas „Mauser Mod. 1914“ Nr. 88326, skirtas šaudyti 6,35 mm Browning šoviniais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pateiktoje būklėje pistoletas netinkamas šaudyti, kadangi jo vamzdžio kanalas užlietas į alavą ar šviną panašiu pilkos spalvos metalu, vamzdžio sienelėje išgręžta 6 mm skersmens kiaurymė, nupjautas skiltuvo daužiklis, nulūžusi dalis skiltuvo spyruoklės, pakeista grąžinamoji spyruoklė, nėra grąžinamosios spyruoklės kreipiamojo strypelio, dėtuvės, kriaunų. Šį pistoletą galima atstatyti į tinkamą šaudyti pakeitus jam vamzdį, skiltuvą, skiltuvo spyruoklę, grąžinamąją spyruoklę, įstačius grąžinamosios spyruoklės kreipiamąjį strypelį, sukomplektavus su kriaunomis ir dėtuve. Be to, pistolete yra likusi neperdirbta pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, kurį tiriant nustatyta, kad užraktas neturi kokių nors pažeidimų ar defektų, trukdančių jį panaudoti pagal jo tiesioginę paskirtį kitame to paties modelio ginkle. Tyrimo metu atliktas eksperimentas, kurio metu pateikto tirti pistoleto užraktas buvo įstatytas į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro kriminalistinėje ginklų kolekcijoje esantį tokio paties modelio pistoletą Nr. 69287. Po to patikrinus pistoleto dalių sąveiką šūviui atlikti, nustatyta, kad ji nesutrikusi, atitinka ginklo konstrukciją. Tai rodo, kad tirti pateikto pistoleto užraktas gali būti panaudotas pagal savo tiesioginę paskirtį kitame to paties modelio ginkle ir gali atlikti savo pagrindinę funkciją. Pateikto tirti pistoleto užraktas yra patenkinamos būklės, nestipriai paveiktas metalo korozijos. Kaip parodė atlikto eksperimento rezultatai, minėtą užraktą, neatlikus pagerinimo darbų (nepašalinus rūdžių ir pan.), galima panaudoti kitame to paties modelio ginkle;

- pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis revolveris „Umarex Mod. Python“ Nr. 227674, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) šoviniais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pateiktoje būklėje revolveris netinkamas šaudyti, kadangi jo vamzdžio kanalas užlietas į alavą ar šviną panašiu pilkos spalvos metalu, nupjautas skiltuvo daužiklis. Pateiktą tirti revolverį galima atstatyti į tinkamą šaudyti, pašalinus jo vamzdžio kanale esančią į alavą ar šviną panašaus metalo užlieją bei pakeitus skiltuvą. Be to, revolveryje yra likusi neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – būgnelis, kurį tiriant nustatyta, kad būgnelis neturi kokių nors pažeidimų ar defektų, trukdančių jį panaudoti pagal jo tiesioginę paskirtį kitame to paties modelio ginkle ir atlikti jam pagrindinę savo funkciją.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog A. M. laikė dėl atliktų perdirbimų netinkamus šaudyti šaunamuosius ginklus: dujinį pistoletą „Ekol&Voltran, mod. 2005 Aras Magnum“ Nr. A680686, pistoletą „Mauser Mod. 1914“ Nr. 88326, dujinį revolverį „Umarex Mod. Python“ Nr. 227674, kuriuose likusios neperdirbtos pagrindinės šaunamojo ginklo dalys (C kategorijos pistoleto užraktas, B kategorijos pistoleto užraktas ir C kategorijos revolverio būgnelis) yra tinkamos panaudoti pagal tiesioginę paskirtį kitame analogiško modelio šaunamajame ginkle, todėl pripažintinos nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje, dalyku.

19. Pirmosios instancijos teisme A. M. nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl to, jog pažeidė įstatymą ir nesusitvarkė dokumentų, kuriuos turėjo susitvarkyti. Išteisintasis paaiškino, kad domisi istorija, karais, ieško miškuose, laukuose įvairių senų daiktų, taip rado dalį daiktų, paimtų kratos metu, likusią dalį daiktų pirko. A. M. patvirtino, kad visi kratos metu rasti daiktai priklauso jam. Išteisintasis nurodė, kad ginklus dėl kurių neteisėto laikymo yra teisiamas, įsigijo (pirko turguose) seniai, gal 2005–2007 metais, kai dar nereikėjo jokių leidimų. Įsigyjant ginklus pardavėjai paaiškino, kad ginklai neveikiantys, nefunkcionuoja, kadangi ginkluose aiškiai matėsi tam tikri pakeitimai (užvirinti vamzdžiai, atskiros detalės išimtos), todėl (A. M.) pasitikėjo ginklus pardavusiu asmeniu, pats jokių pakeitimų ginkluose nedarė. Atsakydamas į klausimus dėl leidimo gavimo nurodė, kad žinojo apie pasikeitusius reikalavimus leidimui gauti, bet dėl tokio leidimo gavimo nesikreipė dėl savo aplaidumo, nes manė, kad leidimas reikalingas ne laikymui, o norint ginklą parduoti. Išteisintojo teigimu, ginklai visą laiką buvo laikomi garaže ant sienos kaip dekoracijos, pakabinti aukštai, jog net suaugęs žmogus nuo žemės jų nepasiektų. Visgi A. M. pripažino, kad į garažą atėję kiti žmonės galėjo matyti ginklus ant sienos, be to, patikslino, jog ginklus garaže laikė tik apie 6 metus, iki tol gyveno pas savo motiną, kur ginklai buvo laikomi dėžėje, persikėlęs gyventi pas sutuoktinę, kartu atsivežė ir ginklus. Nurodė ir tai, kad nėra bandęs naudoti ginklų, neturėjo ketinimų ginklus suremontuoti – padaryti tinkamus šaudyti.

20. Atskleidžiant kaltės turinį taip pat reikšmingi ir išteisintojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

20.1. A. M. 2019 m. balandžio 23 d. apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes apie domėjimąsi istorija, įvairių istorinių daiktų paiešką tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje, pripažino, kad daugumą kratos metu rastų daiktų rado metalo ieškikliu, o dalį nusipirko. Pavyzdžiui, 3 vnt. garsinių-dūminių granatų pirko Norvegijoje, kartu su tomis granatomis pirko ir 3 vnt. sprogdiklių bei 3 vnt. sprogdiklių dalių, kad visas dalis būtų galima surinkti į vieną objektą ir pasikabinti ant sienos, taip pat Norvegijoje pirko 2 šautuvus, kuriems Norvegijoje jokio leidimo nereikėjo, bet prieš parsiveždamas šautuvus į Lietuvą, A. M. juos pats dar papildomai deaktyvavo: pjaustė spynas, išpjovė dideles skyles vamzdžiuose, nupjovė daužiklio mechanizmus. Paaiškino ir tai, kad seniai, galimai prieš 20 metų, kai dar nereikėjo leidimo, pirko du dujinius pistoletus, tikslesnių pistoletų pirkimo aplinkybių nepamena, vieną pistoletą rado Norvegijoje prieš 6 metus. Kaip paaiškino A. M., rasdamas, įsigydamas ir laikydamas kratos metu rastus ir paimtus daiktus, negalvojo, kad elgiasi nusikalstamai, buvo įsitikinęs, kad kaip kolekciniai laikomi daiktai yra nepavojingi ir jiems laikyti nereikia jokio leidimo, nes dalį iš laikytų daiktų (visus pistoletus ir šautuvus) pats deaktyvavo – sugadino (1 t., b. l. 99–100).

20.2. 2019 m. gruodžio 19 d. apklaustas kaip įtariamasis A. M. pateikė raštu surašytus parodymus ir atsakė į papildomai užduotus klausimus (1 t., b. l. 113–114, 117–120). Savo raštu surašytuose paaiškinimuose jis nurodė, kad ginklus įsigijo Sendaikčių prekybos vietoje Vilniuje, apytiksliai 2007-2008 metais, ginklai buvo neveikiantys, netinkami naudoti, tuo metu pagal teisės aktus nereikėjo leidimo dujiniams ginklams, o pistoletas „Mauser“ buvo surūdijęs ir trupėjo rankose dėl korozijos poveikio. Atsakydamas į užduotus klausimus A. M. parodė, kad ginklų pardavėjas paaiškino, jog ginklai yra neveikiantys, pats ginklų tikrinti niekur nevežė, tik pasižiūrėjo, jog ginklo vamzdis užvirintas, todėl pasitikėjo pardavėju. Tokių ginklų laikymo tvarka nesidomėjo, galvojo, kad sugadintam ginklui jokių leidimų nereikia.

21. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta J. M. parodė, kad ginklus atsivežė atsikraustęs kartu gyventi A. M., ginklai kabėjo garaže aukštai ant sienos tokiame aukštyje, kad liudytoja nuo žemės jų nepasiekė, į garažą atėję kiti asmenys galėjo ginklus matyti, A. M. patikino liudytoją, kad jokių bėdų dėl laikomų ginklų nebus.

22. Vertinant išteisintojo A. M. parodymus apie galimą savo neteisėtų veiksmų suvokimą, pastebėtina, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-107-628/2020). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pernelyg suabsoliutino atskirus, iš konteksto paimtus, išteisintojo A. M. teiginius, nevertino išteisintojo duotų parodymų ir kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

23. Byloje nėra duomenų, paneigiančių A. M. parodymus, kad du pistoletai ir vienas revolveris buvo įsigyti išteisintojo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. galimai prieš 15–20 metų pirkti turguose. Tačiau duodamas parodymus apie ginklų būklę įsigijimo metu, šių ginklų laikymui taikomus reikalavimus išteisintasis A. M. nebuvo nuoseklus. Teisme A. M. tvirtino, kad pasitikėjo ginklus pardavusiu asmeniu, jog įsigyti ginklai yra perdaryti taip, kad jiems laikyti leidimas nereikalingas ir jie yra nepavojingi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad visus turimus ginklus (taip pat ir pistoletus) pats papildomai deaktyvavo – sugadino. Duodamas parodymus apie Norvegijoje įsigytus šautuvus išteisintasis A. M. nurodė tikslesnes aplinkybes, o būtent, kad prieš parsigabendamas šautuvus į Lietuvą, šiems ginklams pjaustė spynas, išpjovė dideles skyles vamzdžiuose, nupjovė daužiklio mechanizmus. Tai rodo, jog A. M. žinojo šaunamųjų ginklų deaktyvacijos reikalavimus, taip pat tai, kad tinkamai nedeaktyvuotas ginklas, neturint leidimo, negali būti atvežtas į Lietuvą, suprato, kurios šaunamojo ginklo dalys yra pagrindinės ir turi būti deaktyvuotos, todėl pats namų sąlygomis atliko atskirų ginklų deaktyvaciją. Pirmosios instancijos teisme A. M. pripažino, jog žinojo apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą ir reikalavimą gauti leidimą laikyti turimus ginklus, bet dėl leidimo sąmoningai nesikreipė į kompetentingas institucijas. Išteisintojo paaiškinimas, kad neva galvojo, jog toks leidimas reikalingas tik norint ginklą parduoti yra nelogiškas ir atmetamas, kadangi A. M. daugiau nei 20 metų domisi ginklais, kaip pats nurodė turėjo specialių žinių apie šaunamuosius ginklus ir jų dalis, be to, dar 1999 metais buvo teistas už neteisėtą šaudmenų laikymą, todėl A. M. neabejotinai buvo puikiai žinomi šaunamųjų ginklų laikymo reikalavimai. Tuo labiau, kad B kategorijai priskiriamam pistoletui „Mauser“ leidimas visada buvo reikalingas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad A. M. suvokė, jog laiko tinkamai nedeaktyvuotus šaunamuosius ginklus, kurių atskiros pagrindinės dalys yra nesugadintos, todėl tokiems ginklams laikyti reikalingas leidimas, bet sąmoningai nesiėmė veiksmų teisės aktų reikalavimams įvykdyti ir toliau neteisėtai laikė ginklus (jų nesugadintas pagrindines dalis) neturėdamas leidimo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. veikoje nustatyti visi BK 253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendis, kuriuo A. M. buvo išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo, naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, pripažįstant A. M. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Tačiau atlikus balistinę ekspertizę nustatyta, kad pistoletas „Mauser Mod. 1914“ Nr. 88326 yra pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro pistoletas, skirtas šaudyti 6,35 mm Browning šoviniais, kai A. M. buvo kaltinamas neteisėtai laikęs pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoletą „Maser Mod. 1914“ Nr. 88326, skirtą šaudyti 7,65 Browling šoviniais, todėl ši aplinkybė tikslintina ir laikytina, jog nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

A. M., neturėdamas leidimo laikė tris šaunamuosius ginklus, o būtent:

iki 2019 m. balandžio 19 d., (duomenys neskelbtini) esančiame name laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Ekol&Voltran, mod. 2005 Aras Magnum“ Nr. A680686, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle, pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro pistoletas „Mauser Mod. 1914“ Nr. 88326, skirtą šaudyti 6,35 Browning šoviniais, kariame yra neperdirbta pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir kuris gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle, ir pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „Umarex Python“ Nr. 227674, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – būgnelis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir kuris gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle, kai 2019 m. balandžio 19 d., apie 09.37 val., atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šiuos ginklus.

25. Išteisintojo A. M. gynėjas nepagrįstai teigia, kad pripažinus, jog A. M. vis dėlto padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, A. M. turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

25.1. Pažymėtina, kad nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią nustatyta laisvės atėmimo bausmė (BK 11 straipsnio 1 dalis). Taigi veikos pavojingumas yra būtinasis nusikaltimo požymis. Jeigu asmens veika yra nepavojinga arba jos pavojingumo laipsnis nesiekia tokio lygio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam negali būti taikomos BK nustatytos poveikio priemonės, o toks asmuo esant BK nustatytoms sąlygoms ir pagrindams, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas

25.2. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama į visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-231-976/2017, 2K-169-689/2018 ir kt.).

25.3. BK nenustatyti išimtiniai ribojimai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis, nustačius jame įtvirtintas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje aiškinant BK 37 straipsnio taikymo galimumą, laikomasi pozicijos, jog šis straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, Nr. 2K-230-697/2017, Nr. 2K-86-628/2020). Toks teisės normos aiškinimas grindžiamas tuo, kad sunkiais nusikaltimais laikomos tyčinės veikos, sukeliančios padidintą pavojų visuomenei, šių nusikaltimų pavojingumą nulemia pati vertybių, į kurias pasikėsinta, svarba ir nusikaltimo pavojingumo negali sumažinti nei menkos veikos pasekmės, nei veikos būdas, tikslai ir motyvai ar kiti nusikaltimo sudėties požymiai.

25.4. Kadangi A. M. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, egzistuoja formalus pagrindas atsisakyti taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Kita vertus, netgi atmetus A. M. veikos priskyrimą sunkių nusikaltimų kategorijai, nagrinėjamu atveju nustatyto nusikaltimo pavojingumo laipsnis nelaikytinas tokiu, kuris sudarytų pagrindą vertinti nusikaltimą laikyti mažareikšmiu BK 37 straipsnio nuostatų kontekste. BK 253 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į visuomenės saugumą, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Nors byloje nenustatyta, kad A. M. būtų siekęs atstatyti sugadintas šaunamųjų ginklų dalis ir panaudoti laikytus ginklus pagal paskirtį, bet Įstatymas šaunamiesiems ginklams priskiria ir tinkamas naudoti pagrindines jų dalis. Grėsmė šiam teisiniam gėriui (visuomenės saugumui) siejama ne tik su neteisėtu paties ginklo (jų pagrindinių dalių) laikymu pas patį asmenį, bet ir su galimybe tokioms dalims patekti kitiems žmonėms, ieškantiems ginklų dalių neveikiančiam ginklui ar norinčiam surinkti ginklą iš dalių ir panaudoti. Šaunamieji ginklai buvo laikomi pakabinti aiškiai matomoje vietoje garaže ant sienos, į kurį, kaip parodė A. M. ir J. M., galėjo patekti ir kiti asmenys, be to, jų šeimoje auga mažametis vaikas. Kaip jau buvo nurodyta, akivaizdu, kad A. M. gerai išmanė reikalavimus, susijusius su ginklų laikymu, bet žinodamas, kad atskiros pagrindinės ginklų dalys yra nesugadintos ir tinkamos panaudoti pagal paskirtį, vis vien ginklus laikė atvirai, matomoje vietoje, sąmoningai nesiekdamas gauti leidimo tokiems ginklams laikyti. Dėl tokių A. M. veiksmų neabejotinai buvo kilusi reali grėsmė visuomenės saugumui. A. M. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-186-689/2020, kuriose taikytas BK 37 straipsnis ir kaltininkas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, buvo priimtos dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, cituojamose bylose nustatytos veikos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių, todėl gynybos nurodyta teismų praktika nėra pagrindo vadovautis.

26. Pripažinus A. M. kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, spręstina dėl bausmės nuteistajam paskyrimo.

26.1. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

26.2. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę teisingumo principo įgyvendinimas pasireiškia tuo, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-68-942/2016, 2K-98-1073/2019). Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020).???

26.3. BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų. A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. M. pripažintinas kaltu padaręs baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas akivaizdžiai yra daug mažesnis nei rūšinis šio nusikaltimo pavojingumas. Du dujinai šaunamieji ginklai buvo įsigyti teisėtai, tik dėl vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo atsirado privaloma tokio pobūdžio ginklų registracija. Veikos pavojingumą mažina ir tai, kad patys ginklai dėl padarytų pakeitimų yra netinkami naudojimui pagal paskirtį, tik po vieną iš juose esančių jų pagrindinių dalių (užraktai, būgnelis) galima panaudoti, bet tam reikia šias dalis perdėti į kitą analogiško modelio ginklą. Be to, dvi iš trijų veikiančių ginklo dalių priskiriamos C kategorijos ginklams, t. y. mažesnio pavojingumo ginklų kategorijai, ir vienas – B kategorijos ginklams. A. M. yra charakterizuojamas iš esmės teigiamai, dirba, turi sukūręs šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, ankstesnis teistumas (teistas 1999 metais už neteisėtą šaudmenų laikymą) išnykęs, administracine tvarka nebaustas.

26.4. Įvertinus visas nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas spręsti apie mažesnį už rūšinį A. M. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl net ir BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali ketverių metų laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta ir neatitiktų teisingumo principo. Nagrinėjamu atveju paskyrus baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę iš esmės būtų įgyvendintas tik nubaudimo principas, tai itin neigiamai paveiktų nuteistojo turimus socialinius ir darbinius santykius, prieštarautų teisingumo principui ir būtų neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Atsižvelgiant į tai, skiriant bausmę taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir A. M. skirtina su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus už sunkius nusikaltimus numatytos baudos minimumui.

26.5. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nors A. M. dirba, gauna nuolatines pajamas, bet įvertinus šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos dydį, kuris yra pakankamai ženklus, siekiant, kad paskirta bausmė būtų realiai įvykdyta baudos sumokėjimui nustatomas aštuoniolikos mėnesių terminas.

27. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad pas A. M. kratos metu surastuose šaunamuosiuose ginkluose „Ekol&Voltran, mod. 2005 Aras Magnum“ Nr. A680686, „Mauser Mod. 1914“ Nr. 88326, „Umarex Python“ Nr. 227674 atlikti perdirbimai neatitinka norminių aktų, reglamentuojančių šaunamųjų ginklų deaktyvacijos reikalavimų, dėl ko jie yra uždrausti civilinėje apyvartoje, todėl šie ginklai yra konfiskuotini ir perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti (netinkami šaudyti ir neturintys tinkamų naudoti pagrindinių šaunamojo ginklo dalių) ginklai „Mosin-Nagant“ 7,62x54 R, Nr. LU4453, „Mosin-Nagant“ 7,62x54 R, Nr. PL5693 be apsodo, „Mauser 98“ 7,92x57, Nr. 4057/11125 ir 8 mm kulkosvaidžio vamzdis grąžintini A. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendį, kuriuo A. M. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir priimti naują nuosprendį.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nuteisti 150 MGL (7 500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti A. M. nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Panaikinti A. M. skirtą kardomąją priemonę – 3 000 eurų užstatą, užstatą grąžinti užstato davėjai N. M..

Šaunamuosius ginklus „Ekol&Voltran, mod. 2005 Aras Magnum“ Nr. A680686, „Mauser Mod. 1914“ Nr. 88326, „Umarex Python“ Nr. 227674, konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Netinkamus šaudyti ir neturinčius tinkamų naudoti pagrindinių šaunamojo ginklo dalių ginklus „Mosin-Nagant“ 7,62x54R, Nr. LU4453, „Mosin-Nagant“ 7,62x54 R, Nr. PL5693 be apsodo, „Mauser 98“ 7,92x57, Nr. 4057/11125, ir 8 mm kulkosvaidžio vamzdį grąžintini A. M..