Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. Nr. 2-6192-418/2021 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. V. 2021 m. spalio 22 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinės žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Alytaus apylinkės teismui CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Teismingumas yra laikomas viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Tačiau CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos ir alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Vis dėlto, teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (CPK 30 straipsnio 12 dalis).

10. Pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį ieškiniai dėl žalos, atsiradusios dėl (i) neteisėto nuteisimo, (ii) neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, (iii) neteisėto sulaikymo, (iv) neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, (v) neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl (vi) neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiami pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Toks teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad pasirinkti teismingumą pagal savo gyvenamąją vietą ieškovas gali visais atvejais, kai žala padaroma neteisėtais teisėjo veiksmais nagrinėjant civilines bylas, ir ne visais, bet tik įstatyme tiesiogiai įvardintais atvejais, kai žala atsiranda baudžiamojo ar administracinio nusižengimo proceso metu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismui ieškovo pateikto ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškinyje prašoma atlyginti neturtinė žala yra kildinama dėl iki teisminio tyrimo teisėjo veiksmų, kurie nepatenka į CPK 30 straipsnio 7 dalį (neatitinka nei vienos iš CPK 30 straipsnio 7 dalyje įvardintų alternatyvaus teismingumo sąlygų), ir tai reiškia, kad ieškovas šiuo atveju neturi teisės rinktis teismą, kuriame būtų nagrinėjamas jo ieškinys dėl neturtinės žalos, kilusios dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų baudžiamojoje byloje. Priešingas šios procesinės teisės normos aiškinimas išplėstų jos taikymo ribas iki taikymo visais atvejais, kuomet žala yra siejama su neteisėtais teismo, teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, ir tokiu būdu iš esmės būtų paneigta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, numatyta CPK 29 straipsnyje. Juolab, kad tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialiosios normos (išimtys iš bendrųjų taisyklių) negali būti aiškinamos plečiamai ar taikomos pagal analogiją, t. y. atitinkama specialioji taisyklė (norma) taikoma tik tam atvejui, kuris atitinka šios normos dispoziciją, o visais kitais atvejais taikomos bendrosios taisyklės, šiuo atveju – bendrosios teritorinį bylų teismingumą apibrėžiančios normos.

11. Apelianto atskirajame skunde nurodytoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-415-259/2020 išaiškinta, kad tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, pagal analogiją taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio nuostatos. O kadangi CPK 30 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje alternatyvų teismingumą, išvardinti veiksmai iš esmės atitinka CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžiant CPK 30 straipsnio 7 dalies normų taikymo galimybę (teisę pareikšti ieškinį pagal ieškovo gyvenamąją vietą) taip pat turi būti vadovaujamasi analogija. Tačiau teismų praktikoje yra ir priešingų CPK 30 straipsnio 7 dalyje aiškinimų.

12. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1869-392/2011 2011 m. gruodžio 8 d. nutartyje akcentavo, kad CPK 30 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet yra taikomos alternatyvaus teismingumo taisyklės ir ieškovas turi teisę pasirinkti į kurį teismą jam kreiptis su pareiškimu (ieškiniu) dėl pažeistų teisių gynimo, t. y. atvejams, tiesiogiai nenumatytiems minėtame straipsnyje, alternatyvaus teismingumo taisyklės netaikomos. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2004-945/2018, nurodė, kad tiek materialinėje teisėje, tiek procesinėse normose įvardinti specialūs, išimtiniai atvejai, kai atsakomybė kyla be kaltės ir žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo savo teisę į gynybą gali įgyvendinti ieškinį reikšdamas ne pagal atsakovo buveinės, bet pagal savo gyvenamąją vietą. Tačiau, situacijoms, kurios neatitinka nei vienos iš CPK 30 straipsnio 7 dalyje įvardintų alternatyvaus teismingumo sąlygų, negalioja teisė pasirinkti teismingumą pagal savo gyvenamąją vietą. Išvada, kad tiesiogiai aptariamoje teisės normoje nenurodytais atvejais alternatyvaus teismingumo taisyklė negalioja, atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1417-196/2018, suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad ne visi baudžiamojo proceso metu atlikti veiksmai atitinka CPK 30 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygas.

13. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas, kaip teisės aiškinimo taisyklė, taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011; kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, laikydamas, kad apelianto atskirajame skunde nurodytas išaiškinimas yra pavienis, vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 2-1417-196/2018 ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju V. V. nurodyta Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-415-259/2020, šioje byloje negali būti taikoma kaip precedentas.

14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

15. Kauno apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patvirtina, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, patirtos inicijavus apeliacinį procesą, nagrinėjamoje byloje sudaro 6,41 Eur. Netenkinus atskirojo skundo, šios išlaidos priteistinos iš apelianto V. V. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. V., kurio asmens kodas ((duomenys neskelbtini)), 6,41 Eur (šešis Eur 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Išaiškintina, kad valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.