Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovėms L. L., L. L., trečiasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas dėl salinės nuosavybės į turtą pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir A. L., gyvendami kaip šeima, bendru žodiniu susitarimu kooperavo savo turtą, lėšas, darbą vykdant bendrą veiklą ir sukuriant turtą. Ieškovė kartu su A. L. iš bendrų pinigų išlaikė butą, jį remontavo iš pagrindų, mokėjo mokesčius. A. L. mirties dieną ieškovė kartu su A. L. jungtinės veiklos pagrindu buvo sukūrę ir įsigiję šį bendrą turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), Plungė, ir jo priklausinius – 1/10 kiemo statinių, 2 ūkio patalpas, santaupas A. L. AB Šiaulių bankas esančioje sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini). Po A. L. mirties ieškovė toliau gyvena bute, tvarkosi jame, prižiūri, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus.

Remdamasi CK 6.970 straipsnio 1 ir 2 dalimi, teigė, kad abiejų įnašai įsigyjant turtą buvo lygūs, todėl ieškovė, kartu su A. L. sukūrusi bendrąją dalinę nuosavybę, turi teisę į ½ dalį įgyto turto. Vadovaudamasi CK 6.969, 6.970, 6.971 straipsniais, prašė pripažinti, kad ieškovė nuosavybės teise įgijo į ½ buto su priklausiniais ir ½ dalį sukauptų santaupų AB Šiaulių bankas esančioje sąskaitoje, priteisiant ½ santaupų ieškovei.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad kartu su A. L. kaip sugyventiniai pragyveno apie 30 metų. Kol gyveno kaime, augino gyvulius, juos parduodavo, taip sukaupė dalį lėšų, reikalingų butui įsigyti. Vėliau abu įsidarbino, dirbo Plungėje, dėl darbo pobūdžio buvo nepatogu gyventi kitame rajone nei buvo darbo vieta, todėl bendru sutarimu iš sutaupytų lėšų įsigijo butą, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m. Įsigiję butą jį remontavo, pritaikydami savo poreikiams, kartu jame pragyveno iki pat A. L. mirties. Ieškovė su A. L. buvo kaip šeima, nors santykių oficialiai nebuvo įforminę, ieškovė prižiūrėjo, slaugė jo sergančią mamą, rūpinosi buitimi, namais. Visos lėšos, gautos iš darbinės veiklos, A. L. nedarbingumo išmoka buvo tvarkomos bendrai, todėl, ieškovės nuomone turtas įgytas kartu pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, kurio ½ dalis priklauso ieškovei.

Atsakovės L. L., L. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad A. L. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį sau ir savo sutuoktinei L. L. įsigijo 2 kambarių butą, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., 1/10 kiemo statinių ir dvi ūkio patalpas, es. (duomenys neskelbtini) g. 3, Plungės m. Įgytas nekilnojamasis turtas įregistruotas A. L. vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (2021 m. sausio 19 d. Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). A. L. vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke.

Ieškovė prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe butą ir jo priklausinius bei lėšas banko sąskaitoje, remiantis CK 6.969, 6.970 straipsnių nuostatomis. Ieškovės vertinimu nekilnojamasis turtas, taip pat lėšos banko sąskaitoje yra bendroji nuosavybė, kadangi turtas įgytas ir sukauptas, gyvenant kartu su A. L. iš bendrų lėšų.

Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Ieškovė bendrąją dalinę nuosavybę į butą, santaupas banko sąskaitoje kaip jungtinės veiklos rezultatą, įrodinėjo įrodymais apie bendro ūkio tvarkymą, apie panaudotas lėšas ir darbą. CPK nenustatyta draudimo remtis kokiais nors įrodymais sprendžiant kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turtinius klausimus, tai šalys gali remtis visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

Ieškovė teigia, kad su A. L. nuo 1992 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, bendromis pastangomis ir lėšomis A. L. vardu 2012 m. įsigijo butą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) g. 3, Plungės m.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir A. L. susipažino (duomenys neskelbtini) kartu pradėjo gyventi 1992 m., tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. Gyvendami (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., augino gyvulius, juos parduodavo ir tokiu būdu gaudavo pajamų, kurių pakako pragyvenimui ir taupymui. Ieškovei ir A. L. įsidarbinus Plungės m., 2012 m. susirado butą ir jį įsigijo, sumokėdami grynais pinigais 30 000 Lt, kuriuos bendrai susitaupė iš ūkinės ir darbinės veiklos. Ieškovės teigimu ji ir A. L. buvo kaip sugyventiniai, butą įsigijo bendram gyvenimui, kartu planavo ir vykdė įgyto buto remonto darbus, bute kartu gyveno iki pat A. L. mirties ((duomenys neskelbtini) butu ieškovė naudojasi ir šiuo metu, butą išlaiko, moka mokesčius.

Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) buto, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad butas su priklausiniais įgytas A. L., perkant šį butą sau ir savo sutuoktinei A. L., butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vis tik tikėtina, kad butas buvo įgytas ne A. L. ir jo sutuoktinės L. L., bet ieškovės ir A. L. jų bendram gyvenimui. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus apie jos prisidėjimą prie nekilnojamojo turto įsigijimo, bendrą gyvenimą ir ūkio tvarkymą.

Ieškovės nurodytas aplinkybes apie gyvenimą drauge ir bendro ūkio vedimą, santykius artimus šeiminiams, asmeninį atsakovės darbą, auginant gyvulius, patvirtino liudytojai H. J., R. B., parodę, kad ieškovė ir A. L. nuo 1992 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., bendrai dirbdami, augino gyvulius, juos parduodavo. Vėliau, išsikėlė į Plungę, kur įsigijo butą. Ieškovė ir A. L. gyveno kaip šeima, tvarkė bendrą ūkį, tokie santykiai išliko iki pat A. L. mirties.

Iš ieškovės pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie ieškovės ir A. L. darbinę veiklą matyti, kad tiek ieškovė, tiek A. L. prieš įsigydami butą dirbo, turėjo nuolatines pajamas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

Teismo vertinimu ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos bendrą gyvenimą su A. L. ir bendro ūkio tvarkymo faktą. Nepertraukiamo bendro gyvenimo faktą patvirtino liudytojai H. J., R. B. Liudytojų parodymais ir ieškovės paaiškinimais nustatytos aplinkybės, kad ieškovė ir miręs A. L. gyveno kartu tiek prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą, tiek vėliau, vedė bendrą ūkį ir bendrai jį tvarkė apie 30 metų, kartu rūpinosi buto remontu ir priežiūra, kad panaudojo bendrai sukauptas lėšas, siekiant turėti bendrą gyvenamąjį būstą, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus ieškovės ir A. L. susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Teismas pagrįstu laiko ieškovės reikalavimą pripažinti A. L. vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine nuosavybe.

Tokiu būdu kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektai pripažintinas šis nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Plungė, ir jo priklausiniai – 1/10 kiemo statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkio patalpa, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkio patalpa, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

Ieškovė kaip bendrosios jungtinės nuosavybės objektą prašo pripažinti ir lėšas A. L. vardu atidarytoje banko sąskaitoje.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas).

Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktas)

Nustatyta, kad ieškovė ir A. L. nebuvo sudarę rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienam priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės objekto, tačiau pripažinus, jog kartu dirbo bendrame ūkyje, gyveno ir tvarkė bendrą ūkį apie 30 metų, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad veikė siekdami vienodo tikslo ir abu dirbdami bendrai sukaupė ir lėšas banko sąskaitoje, todėl piniginės lėšos banko sąskaitoje taip pat pripažintinos bendrąja jungtine nuosavybe.

Lietuvos Respublikos CK 6.970 str. 2 dalyje suformuota prezumpcija, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita.

Ieškovė ir A. L. raštu dėl jungtinės veiklos nebuvo susitarę, iš ieškovės paaiškinimų seka, jog prie abiejų jų materialinės gerovės kiekvienas iš jų prisidėjo pagal išgales, gyveno bendrai kaip šeima ir kūrė bendrą ateitį, kartu įgijo nekilnojamąjį turtą ir santaupas banke, taip sukurdami bendrąją dalinę nuosavybę. Nėra galimybės nustatyti kiekvieno iš jų asmenio indėlio, todėl tiek ieškovės, tiek A. L. dalys nustatytinos lygios. Ieškovės reikalavimu, pripažintina nuosavybės teisė į ½ dalį turto (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovės prašymu ½ lėšų A. L. sąskaitoje priteistina ieškovei.

Ieškovė ieškiniu ir teismo proceso metu bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog R. K. ir A. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Plungė, jo priklausinius – 1/10 kiemo statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkio patalpos, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkio patalpos, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., ir lėšas A. L. banko sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas.

Pripažinti R. K. asmeninės nuosavybės teises į ½ buto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Plungė, ir jo priklausinių – 1/10 kiemo statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkio patalpos, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkio patalpos, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), į ½ dalį lėšų A. L. banko sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas ir priteisti ½ lėšų, esančių A. L. banko sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, R. K.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.