- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2-1603-464/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01121-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vestartus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ateities trio“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestartus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pritaikytas civilinėje byloje Nr. e2-1207-864/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ateities trio“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestartus“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Ateities trio“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo priteisti iš atsakovės UAB „Vestartus“ 160 930 Eur skolą, 29 450,19 Eur delspinigius, 8,05 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir patikslinto ieškinio reikalavimų sumai areštuoti atsakovei UAB „Vestartus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, o jų esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti tretiesiems asmenims
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismui 2017-05-17 nutartimi atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Lietuvos apeliacinis teismas šį klausimą išsprendė iš esmės 2017-10-26 nutartimi ir, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
3. Vilniaus apygardos teismo 2018-02-21 nutartimi buvo pakeistas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, suteikiant atsakovei UAB „Vestartus“ teisę iš areštuotų lėšų atlikti mokėjimą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, įmokant 3 596 Eur sumą teismo 2018-01-19 nutartimi paskirtos ekspertizės kaštams civilinėje byloje Nr. e2-2733-450/2018 padengti.
4. Atsakovė UAB „Vestartus“ 2018-07-31 pateikė prašymą panaikinti jai taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad turto areštas nėra vienintelė galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Įstatymas numato ir kitas, alternatyvias priemones, kurios užtikrina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir tuo pačiu eliminuoja poreikį apriboti atsakovo turtines teises. Šiuo konkrečiu atveju UAB „Granulės“ išdavė laidavimo raštą, kuriuo ši įsipareigojo ieškovei sumokėti ne daugiau kaip 190 380,19 Eur, jeigu atsakovė neįvykdys viso ar dalies ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje. Taigi ieškovės interesus užtikrinus alternatyviomis įstatyme numatytomis priemonėmis (kito asmens laidavimu), laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018-08-08 nutartimi atmetė atsakovės UAB „Vestartus“ prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones laidavimo už atsakovę pagrindu.
6. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Granulės“ laidavimas už atsakovę nėra adekvatus šioje civilinėje byloje atsakovės atžvilgiu pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Kadangi laidavimo raštu UAB „Granulės“ neįkeičia jai nuosavybės teise priklausančio turto ieškovės naudai ar kitaip nesuvaržo savo teisių į turimą turtą, o tik patvirtina savo įsipareigojimą įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą toje apimtyje, kiek jo neįvykdys atsakovė (neviršijant 190 380,19 Eur sumos), toks laidavimas, teismo vertinimu, reiškia tik papildomo atsakomybės subjekto šalių teisiniuose santykiuose atsiradimą, bet realiai negarantuoja ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, jog šiuo metu UAB „Granulės“ finansinė padėtis yra galimai itin gera bei stabili, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tokia padėtis išliks ir ateityje, atsiradus pagrindui vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
8. Teismas svarbia nagrinėjamam klausimui aplinkybe pripažino ir tai, kad tiek atsakovės, tiek laiduotojos UAB „Granulės“ vadovas yra tas pats asmuo – V. V. Šis faktas leido teismui suabejoti, ar abiejų įmonių vadovo veiksmuose nėra interesų konflikto, ar jo veiksmai atitinka vienasmenio valdymo organo nariui keliamus lojalumo, sąžiningumo, protingumo reikalavimus, ar nepažeidžia nei vieno juridinio asmens interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Vestartus“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-08-08 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones UAB „Granulės“ laiduojant ieškovės UAB „Ateities trio“ naudai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Skundžiamoje nutartyje neįvertinta, kad CPK 148 straipsnyje numatytų alternatyvių teismo sprendimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos nėra aiškintinos plečiamai. Vieno konkretaus instituto taikymas pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį negali priklausyti nuo kito instituto taikymo sąlygų.
9.2. Atsakovei prašant panaikinti laikinąsias apsaugos priemones laidavimo pagrindu, teismas turėjo nustatyti kvalifikuojančius laidavimo požymius ir įvertinti, ar pateiktas laidavimo raštas šiuos požymius atitinka.
9.3. Prašymą teismas išnagrinėjo vertindamas tai, ar egzistuoja visiškai kitų institutų taikymo sąlygos. Įstatymas ir teismų praktika nenurodo, kad laidavimo CPK 148 straipsnio 2 dalies atveju laiduotojas privalo įkeisti savo turtą ar apriboti disponavimą savo turtu.
9.4. Apygardos teismo nurodyti motyvai nėra suderinami su CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta galimybe panaikinti laikinąsias apsaugos priemones laidavimo pagrindu ir iškreipia laidavimo instituto esmę, kadangi laidavimas dėl savo asmeninio pobūdžio yra siejamas ne su kokiu nors konkrečiu turtu, o su prievolę prisiėmusiu asmeniu – laiduotoju. Skundžiama nutartimi akcentuotas reikalavimas įkeisti kreditoriui laiduotojo turtą ar padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo laiduotojui disponuoti nuosavybės teise turimu turtu paneigia esminį laidavimo instituto požymį ir yra susijęs su visiškai kitokios daiktinio pobūdžio užtikrinimo priemonės – įkeitimo – taikymu.
9.5. Pateikti įrodymai pagrindžia finansinį UAB „Granulės“ pajėgumą. Įrodymų, kurie galėtų paneigti šią aplinkybę, byloje nėra, todėl skundžiamos nutarties išvada, kad laidavimas negarantuoja ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, yra nepagrįsta. Nenustatytos ir jokios aplinkybės, kurios leistų abejoti UAB „Granulės“ sąžiningumu
9.6. CK 2.87 straipsnį pirmosios instancijos teismas taikė nepagrįstai. Skundžiama nutartimi buvo neįvertintas faktas, kad laidavimas už susijusį asmenį yra praktikoje įprasta ir pakankama teismo sprendimo įvykdymo (ar bet kokios kitos prievolės) užtikrinimo priemonė. Laiduojančios įmonės vadovo veiksmų teisėtumas pasirašant dokumentą, kuriuo yra laiduojama už atsakovę, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Ateities trio“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018-08-08 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
10.1. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laidavimo raštą Nr. GRA180727-1 ir jo turinį. Atsakovė atskiruoju skundu įrodinėja, kad pagal finansinės atskaitomybės dokumentus UAB „Granulės“ yra sėkminga ir besiplečianti įmonė. Tačiau nepateikė duomenų apie Nekilnojamojo turto registre, VĮ „Regitra“ duomenų bazėse esantį UAB „Granulės“ vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones, kurie galėtų būti įkeisti.
10.2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad net ir labai gera UAB „Granulės“ finansinė padėtis negarantuoja, kad ji tokia išliks ir ateityje, atsiradus pagrindui įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
10.3. Atsakovės siūlomas laidavimas nėra adekvatus jau pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Šiuo laidavimu negarantuojamas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Byloje sprendžiamas CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo instituto už kito asmens laidavimą taikymo klausimas.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurių sutaptis leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir galimybės, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, buvimas. Nagrinėjamu atveju poreikis laikinosioms apsaugos priemonėms apeliantės atžvilgiu taikyti yra konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2017-10-26 nutartimi. Vadinasi, jai taikytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti panaikinamos tik jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių iš esmės pakistų preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas arba jeigu išnyktų / galėtų išnykti grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui.
13. Apeliantė, pateikusi UAB „Granulės“ laidavimo už ją raštą, siekė, kad šiuo teisiniu pagrindu jai būtų panaikinti disponavimo nekilnojamuoju turtu laikini suvaržymai, tačiau pirmosios instancijos teismas šį laidavimo raštą įvertino kaip nepakankamai ieškovės turtinius interesus apsaugančią priemonę ir nesutiko panaikinti turto arešto. Apeliantė, kvestionuodama šią pirmosios instancijos teismo išvadą, priešingą savo poziciją grindžia, visų pirma, stabilia ir užtikrinta laiduotojos UAB „Granulės“ turtine padėtimi, o tai, pasak apeliantės, jau savaime paneigia bet kokią riziką galimai ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymui ateityje.
14. CPK 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, o CPK 148 straipsnio 3 dalis numato, kad atlikus nurodytus veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti. Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas bei jame įvardijamų veiksmų atlikimas iš tiesų sudaro teisines bei faktines prielaidas teismui iš naujo vertinti galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei spręsti, ar tokia grėsmė tebeegzistuoja, ar jau yra eliminuota. Kita vertus, minėtose normose įtvirtintą įstatymų leidėjo valią aiškinti kaip privalomą sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui vien dėl pateikto laidavimo, o taip iš esmės šias normas ir interpretuoja apeliantė, nėra pagrindo. Net ir pateikus laidavimą teismui išlieka diskrecijos teisė (ir kartu pareiga) įvertinti šios priemonės pakankamumą, jos adekvatumą ir lygiavertiškumą taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokie įstatyme numatyti būdai, kaip piniginė įmoka, laidavimas ar turto įkeitimas turi būti adekvatūs (lygiaverčiai) teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-214/2008). Lietuvos apeliacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad teismas kiekvieną kartą turi patikrinti, ar pateiktas alternatyvus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas yra pagrindas keisti ar naikinti pritaikytas užtikrinimo priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-858/2008). CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo) būdai (tarp jų ir laidavimas) turi būti adekvatūs (lygiaverčiai) teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nes tik tokiu atveju ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas yra garantuojamas (užtikrinamas). Teismas, panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones tuo pagrindu, jog už asmenį, kuriam pritaikytos tos priemonės, yra laiduojama, turi įvertinti pateiktos laidavimo sutarties (rašto) turinį, laiduotojo įsipareigojimų apimtį bei jo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-93/2011). Taigi akivaizdu, kad laiduotojo turtas ir finansinė padėtis neturėtų kelti abejonių dėl adekvatumo laikinosioms apsaugos priemonėms tuo atveju, kai sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir laidavimo pritaikymo vietoje jų.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad apeliantės deklaruojamas UAB „Granulės“ finansinis pajėgumas įvykdyti už ją prievolę nėra paremtas jokiais konkrečiais duomenimis apie šios bendrovės nuosavybės teise valdomo turto sudėtį iš, pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registro ar VĮ „Regitra“ duomenų bazės (CPK 177 str.). Tokio pobūdžio duomenys būtų svarbūs ir reikšmingi įrodymai šioje byloje vertinant laidavimo, remiantis laidavimo raštu GRA180727-1, adekvatumą apeliantės atžvilgiu pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Pažymėtina, kad tokių duomenų pateikimo pareiga teko pačiai apeliantei, prašančiai laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 12 str., 178 str.). Tačiau apeliantė pateikė tik duomenis apie laiduotojos UAB „Granulės“ turtui netaikomus suvaržymus (areštus).
17. Iš viešai prieinamų Nekilnojamojo turto registro duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, jog jokių įrašų apie UAB „Granulės“ turimą nekilnojamąjį turtą nėra padaryta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog UAB „Granulės“ jokio nekilnojamojo turto neturi. Todėl logiška, jog ir jokių suvaržymų UAB „Granulės“ nekilnojamajam turtui nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Granulės“ apskritai neturi jokio registruoto turto, aplinkybė, jog jos turtui nėra taikomi jokie suvaržymai negali būti vertinama kaip savaime pagrindžianti gerą ir patikimą UAB „Granulės“ finansinę būklę.
18. Apeliantė, grįsdama gerą ir patikimą UAB „Granulės“ finansinę būklę, pateikia ir tokius duomenis, kaip potencialiai gautinas pelnas, teigdama, kad šios bendrovės finansinė būklė tik gerės. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu taip pat nesutinka dėl to, kad tokios pelno prognozės nėra grįstos jokiais kitais objektyviais įrodymais, iš kurių būtų galima vertinti realiai gautino pelno tikimybę (pavyzdžiui, jau sudarytos sutartys, kitų šalių jau pradėtos vykdyti sutartys). Be to, apeliantė, siekdama pagrįsti gerą laiduotojos UAB „Granulės“ finansinę būklę, į bylą taip pat yra pateikusi 2018-06-30 UAB „Granulės“ balansą, akivaizdžiai liudijantį, kad labai didelę dalį UAB „Granulės“ turimo turto sudaro debitoriniai įsiskolinimai (balanso B dalis, 2.1. Pirkėjų skolos) – 1 129 629 Eur. Tačiau byloje vėlgi nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad yra pagrįsta tikimybė, jog UAB „Granulės“ susigrąžins šias sumas, t. y. kad debitoriniai įsiskolinimai UAB „Granulės“ naudai bus įvykdyti. Apeliantė šių galimybių byloje ir neįrodinėja. Todėl ir šios jos deklaruojamo turto dalies vertinti kaip realaus ir gerą laiduotojos finansinę padėtį nusakančio turto kol kas pagrindo nesama.
19. Iš balanso duomenų matyti, jog kitas UAB „Granulės“ turtas, kuris, pažymėtina, net nėra įvardintas ar aiškiai apibrėžtas (nežinoma šio turto sudėtis, jo apsunkinimai) sudarytų 1 600 952 Eur. Tačiau kartu balanse deklaruojamos ir labai dideles per vienerius metus laiduotojos UAB „Granulės“ mokėtinos sumos (1 581 954 Eur). Ir nors byloje nėra duomenų, kad per vienerius metus UAB „Granulės“ mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai yra pradelsti, vis tik svarbu, kad realaus turto UAB „Granulės“ turi tik šiek tiek daugiau nei per vienerius metus mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų – šių sumų skirtumas tėra vos 18 998 Eur.
20. Atitinkamų konkrečių duomenų apie laiduotojos nuosavybės teise turimą turtą bei turimus įsipareigojimus nepateikimas į nagrinėjamą bylą kelia rimtą abejonę, ar UAB „Granulės“ galėtų būti pajėgi už apeliantę įvykdyti prievoles, juolab kad 10 kartų mažesnės sumos nei užtikrinta laikinosiomis apsaugos priemonėmis tikrai nepakaktų patenkinti ieškovės reikalavimams. UAB „Granulės“ susidūrus su finansiniais sunkumais iškiltų rizika ir teismo sprendimo įvykdymo galimybei.
21. Kadangi nagrinėjamu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis yra konstatuotas įsiteisėjusiu procesinius teismo sprendimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad jos pateiktas laidavimo raštas GRA180727-1, kuriame UAB „Granulės“ įsipareigoja laiduoti už apeliantę iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra adekvati ir galinti visiškai pakeisti taikytą jai turto areštą priemonė. Tokio laidavimo priėmimas galėtų pažeistų teisingumo bei protingumo principus, iškiltų rizika ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, juolab kad dabar šis jos interesas yra užtikrintas antstoliui suradus ir aprašius konkretų apeliantės nekilnojamąjį turtą.
22. Atskirojo skundo argumentai, susiję su laidavimo rašto turiniu, kitokios išvados nesuponuoja. Pats UAB „Granulės“ laidavimas pagal laidavimo raštą GRA180727-1 savaime nėra neteisėtas ar netinkamos formos, jis atitinka CPK ir CK keliamus reikalavimus, tačiau tam, kad teismas panaikintų pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir patvirtintų tokį laidavimą už apeliantę, UAB „Granulės“ turėtų turėti realaus turto, iš kurio būtų galima patenkinti ieškovės reikalavimus sprendimo neįvykdymo atveju, t. y. neturi likti jokių abejonių jos finansiniu stabilumu bei pajėgumu. Tokios aplinkybės, kaip laiduotojos finansinis patikimumas, byloje nenustatytos, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad laidavimas neužtikrintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
23. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo laidavimo institutą, o teismo akcentuotas turto įkeitimo privalomumas paneigia esminį laidavimo instituto požymį, viena vertus, yra teisiškai nereikšmingi pirmiau jau pripažinus, kad laidavimas nebūtų lygiavertė ir efektyvi užtikrinimo priemonė. Antra vertus, Lietuvos apeliacinis teismas byloje, kurioje faktinės aplinkybės yra labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, yra išaiškinęs, kad vien laiduotojo ir atsakovo pasirašyta laidavimo sutartis negarantuoja, jog laiduotojas neperleis šio turto kitiems asmenims ar kitaip nesuvaržys teisių į šį turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-523/2008). Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, jog tokių papildomų apribojimų nustatymas viešuose registruose laiduotojui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ar kitam registruotinam turtui, kurio vertė būtų didesnė už ieškinio sumą, galėtų užtikrinti, kad ieškovui galimai palankus teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, kad esant papildomoms garantijoms laidavimo, pritaikyto vietoje turto arešto, veiksmingumas nekeltų didesnių abejonių, vadinasi, atsirastų ir papildomų sąlygų tokio pobūdžio prašymui, kurį yra pateikusi apeliantė, patenkinti.
24. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo neįvertintas faktas, kad laidavimas už susijusį asmenį yra praktikoje įprasta ir pakankama teismo sprendimo įvykdymo (ar bet kokios kitos prievolės) užtikrinimo priemonė. Ir nors apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija iš esmės sutinka, kartu atkreipia dėmesį, kad apeliantė, grįsdama šį savo argumentą, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-779/2014. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas priimta nutartimi laidavimo raštą vertino kaip pakankamą pagrindą spręsti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas, ne dėl to, kad laiduotojas ir skolininkas yra susiję asmenys, o dėl to, jog laiduotojas turėjo pakankamai turto ir buvo galima tokį laidavimą vertinti kaip adekvatų (t. y. lygiavertį) pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
26. Įvertinęs bylos procesinių dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės 2018-07-31 prašymą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų ir jas aiškinančių teismų praktikos taisyklių. Pirmosios instancijos teismo išvados grįstos bylos aplinkybių visumos vertinimu, prašymą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tyrė šalių į bylą pateiktus klausimui išspręsti reikšmingus įrodymus. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties turinys. Teismas analizavo byloje pateiktą laidavimo raštą, vertino, ar laidavimo raštas atitinka pakankamumo kriterijų, kas, atitinkamai, ir leistų panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė įrodinėjimo taisyklių pažeidimą grindžia UAB „Granulės“ finansinio pajėgumo nevertinimu, tačiau dėl UAB „Granulės“ finansinio (ne)pajėgumo įvykdyti prievolę už apeliantę yra pasisakyta šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Taigi tokia motyvavimo spraga ištaisyta (CPK 328 str.).
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ši procesinį klausimą išnagrinėjo teisingai, teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.