- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- e2A-70-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03162-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-311-1107/2021 pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. T. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. M. 8 900 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 4 d. jis atsakovui paskolino 8 900 Eur, pervesdamas šiuos pinigus į atsakovo banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje pažymint „paskola“. Tą pačią dieną tarp ieškovo ir atsakovo buvo sutarta, kad už suteiktos paskolos palūkanas atsakovas ieškovui suras ir padės nusipirkti ieškovui tinkamą automobilį. Ieškovas su atsakovu susitarė, kad paskolą (8 900 Eur) atsakovas grąžins, kai ieškovui bus suremontuotas bei perduotas tinkamas automobilis. Atsakovas suteiktą paskolą turėjo gražinti 2019 m. lapkričio mėn. viduryje, nes tuo metu ieškovas iš atsakovo atsiėmė suremontuotą automobilį. Ieškovui atvykus apžiūrėti suremontuoto automobilio prie atsakovo namų, atsakovas paprašė dar poros mėnesių skolos grąžinimui. Ieškovas sutiko. Vėliau ieškovas su atsakovu kelis kartus kalbėjo telefonu, bei 2020 m. sausio mėn. buvo susitikęs tam, kad aptarti nusipirkto automobilio trūkumus, atsakovas žadėjo juos sutvarkyti, ir vis prašė palaukti skolos atidavimo. 2020 m. vasario mėn. pabaigoje, atsakovas atsisakė šalinti parduoto automobilio trūkumus. Ieškovui telefonu pareikalavus grąžinti skolą, atsakovas nieko į tai neatsakė, pasakė daugiau jam neskambinti.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis niekada nėra skolinęsis jokių pinigų nei iš ieškovo, nei iš jo draugės, dėl ko tarp jų niekada nebuvo sudaryta jokia paskolos sutartis, o ieškovo bankiniame pavedime nurodyta melaginga mokėjimo paskirtis nesukuria tarp šalių paskolos teisinių santykių. Anot atsakovo, tarp jo ir ieškovo susiklostė išimtinai pavedimo teisiniai santykiai ir niekada jų nesiejo paskolos teisiniai santykiai, dėl ko ieškovo ieškinio reikalavimas niekaip nesusijęs su tarp ieškovo ir atsakovo kilusiu ginču – dėl ieškovui nupirkto ir į Lietuvą atgabento bei čia suremontuoto automobilio „Mazda CX-5“ kokybės. Atsakovas pažymėjo, kad buvusios savo kolegės ir ieškovo draugės J. B. 2019 m. balandžio 10 d. prašymu, atsakovas, turėdamas patirties automobilių pirkimo–pardavimo srityje, sutiko padėti jiems įsigyti naudotą automobilį. Buvo sutarta, kad automobilio ieškos JAV aukcionuose. Gavęs ieškovui patikusių automobilių patvirtinimą, pradėjo ieškoti įmonės automobilio nupirkimui JAV aukcione ir pargabenimui į Lietuvą. Atsakovas surado įmonę – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Autovakarai“, kuri užsiima anksčiau nurodyta veikla ir, kuri 2019 m. gegužės 2 d. buvo paskelbta JAV aukciono „Copart“ paskelbto, ieškovo išsirinkto automobilio „Mazda CX5“, 2016 m. laidos, kurio nuotraukas J. B. atsakovas buvo nusiuntęs 2019 m. balandžio 17 d., aukciono laimėtoja. UAB „Autovakarai“ laimėjus aukščiau nurodyto automobilio aukcioną, atsakovas ieškovo paprašė sumokėti avansą, kuris siektų 8 500–9 000 Eur, ieškovo įsigyto automobilio pirkimo, jo pargabenimo ir remontui būtinų detalių įsigijimo užtikrinimui. Ieškovas 2019 m. gegužės 4 d. bankiniu pavedimu sumokėjo 8 900 Eur avansą. Atsakovas apie ieškovo pervestus pinigus buvo informuotas SMS žinute, kurioje nėra nurodoma gauto mokėjimo paskirtis. Atsakovas ieškovo pavedime nurodytos mokėjimo paskirties netikrino. Už šiuos pinigus atsakovas pirko atsargines detales bei sumokėjo UAB „Autovakarai“ už atliktas paslaugas. Ieškovui ir jo draugei 2019 m. lapkričio 16 d. apžiūrėjus jau suremontuotą automobilį, atsakovas informavo ieškovą, kad bendra automobilio suradimo, nupirkimo, jo atgabenimo į Lietuvą ir jo remonto kaina, įskaitant tam būtinų dalių įsigijimą, sudaro 14 850 Eur, dėl ko ieškovas atsakovui turi papildomai sumokėti dar 5 950 Eur. Ieškovas 2019 m. lapkričio 19 d. pervedė į atsakovo banko sąskaitą 5 950 Eur, apie ką taipogi atsakovas buvo informuotas ir SMS žinute. Atsakovas taip pat netikrino kokią mokėjimo paskirtį, pervesdamas pinigus, nurodė ieškovas. Tačiau 2020 m. sausio 14 d. į atsakovą kreipėsi ieškovas ir paaiškino, kad tą pačią dieną jis buvo nuvykęs į įgalioto „Mazda“ atstovo – UAB „Inchcape Motors“ servisą, kur buvo konstatuotas tiksliai nenustatytas ieškovo įsigyto automobilio greičių dėžės defektas ir pareikalavo, kad atsakovas jį pašalintų savo lėšomis. Su tokiu reikalavimu atsakovas nesutiko. Dėl to tarp ieškovo ir atsakovo kilo žodinis konfliktas. Vėliau su ieškovu ir J. B. buvo susitikę prie prekybos ir pramogų centro „Mega“ dėl automobilio greičių dėžės remonto, bet rasti kompromiso nepavyko. Atsakovui atsisakius savo lėšomis suremontuoti automobilio greičių dėžę, ieškovas pasiūlė pasižiūrėti jo padarytų bankinių pavedimų paskirtį. Tik po tokio ieškovo pareiškimo, t. y. 2020 m. sausio mėnesį, pasitikrinęs savo banko sąskaitą, atsakovas pamatė, kad pervesdamas jam 8 900 Eur ieškovas mokėjimo paskirtyje nurodė – „Paskola“, o pervesdamas 5 950 Eur nurodė – „Skola“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo V. T. 1 048,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovu D. M. bei 12,52 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
5. Teismas nustatė, kad šalys nėra sudariusios rašytinės paskolos sutarties, apsikeitusios raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, t. y. raštu neišreiškė savo valios. Todėl, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovo ir atsakovo tarpusavio sutartinius santykius, teismas padarė išvadą, jog tuo metu, kuomet ieškovas atliko pinigų pervedimą į atsakovo banko sąskaitą, šalis nuo 2019 m. balandžio mėnesio vidurio siejo paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai – atsakovas teikė ieškovo pageidaujamo automobilio „Mazda CX5“ suradimo, tarpininkavimo automobilio gabenimo į Lietuvą iš JAV metu bei automobilio remonto paslaugas už preliminariai sutartą galutinę automobilio kainą, t. y. 12 000 – 13 000 Eur sumą.
6. Anot teismo, ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų pinigų perdavimo atsakovui faktą ir atsakovo įsipareigojimą grąžinti skolą paskolos davėjui, kas leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Teismo įsitikinimu, ieškovo 2019 m. gegužės 4 d. atliktas mokėjimo pavedimas atsakovui pagrindžia patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia, tiek ieškovo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką (pinigus) paskolos davėjo nuosavybėn. Priešingai, tuo metu, kai ieškovas atliko pinigų pervedimą į atsakovo banko sąskaitą, jis turėjo prievolę mokėti atsakovui avansą už atsakovo teikiamas paslaugas ieškovui – automobilio suradimą, nupirkimą, remonto paslaugas.
7. Teismas, vertindamas fakto dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui egzistavimą, reikšmingu laikė tai, kad atsakovas nuosekliai bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog neturėjo pagrindo prašyti ieškovo paskolinti pinigų, turėjo kitų jam artimų asmenų, iš kurių galėjo pasiskolinti pinigų esant tokiam reikalui, t. y. ieškovas nebūtų tas žmogus, į kurį būtų kreipęsis atsakovas dėl paskolos gavimo. Tuo tarpu ieškovas davė prieštaringus paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodydamas jog ieškovas su atsakovu susitarė dėl automobilio kainos 12 000–13 000 Eur, tokia suma už automobilį buvo palikta ir susitarus dėl daužto automobilio pirkimo iš JAV bei jo pargabenimo, remontavimo Lietuvoje paslaugų atlikimo, tačiau vėliau (garso įrašo 21 minutė) ieškovas jau nurodė, kad 12 000–13 000 Eur kaina buvo sutarta tik už tvarkingo Lietuvoje naudoto ir turinčio garantiją bei naudojimo istoriją automobilio suradimą ir nupirkimą. Įrašo 26–28 minutės ieškovas negalėjo paaiškinti kada atsakovas būtų turėjęs grąžinti jam suteiktą 8 900 Eur paskolą tuo atveju, jeigu atgabentas į Lietuvą automobilis ieškovui nebūtų tikęs. Taip pat ieškovas negalėjo atsakyti kokiam tikslui atsakovas paprašė jo paskolinti pinigų, kada buvo sutartas tikslus pinigų grąžinimo terminas. O byloje pateiktas garso įrašas ir garso įrašo išklotinė patvirtina, jog 2020 m. sausio mėnesio viduryje vykusio žodinio konflikto dėl automobilio kokybės tarp ieškovo ir atsakovo metu, ieškovas nereikalavo iš atsakovo grąžinti pinigų, kuriuos jam buvo pervedęs mokėjimo nurodyme nurodydamas paskirtį – „paskola“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas V. T. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimti bei priteisti iš atsakovo ieškovo pirmoje ir apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nors ir nurodė, kokios nustatytos bylos aplinkybės, tačiau jas konstatavo netiksliai, taip pat neteisingai bei neišsamiai vertino šalių pateiktus įrodymus, vienos šalies pateikiamus paaiškinimus ir pateikiamus įrodymus ignoruodamas, kitos šalies vertindamas neobjektyviai nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nevertindamas jų teisėtumo, negaliojimo ar suklastojimo:
8.1.1. Ieškovas iš dalies sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovas jam pažadėjo surasti, atgabenti, bei padėti įsigyti naudotą automobilį, bei tarp jų vyko susirašinėjimas, renkantis naudotą automobilį, kad atsakovas jam siuntė ne vieno skirtingo automobilio fotonuotrauką, buvo derinami automobilio pirkimo klausimai. Tačiau atsakovo pateikti „Viber“ programėlės susirašinėjimai tik patvirtina, kad atsakovas ieškovo prašymu ieškojo tinkamo automobilio iš JAV laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. birželio 10 d. Vis dėlto, nei prie vieno siųsto automobilio nėra nurodyta kaina bei niekur neišreikšta ieškovo valia pirkti automobilį, kas įrodo, kad, nežinodamas automobilio kainos, ieškovas nebūtų pervedinėjęs jokio avanso;
8.1.2. Neteisingai nustatyta teismo aplinkybė, kad atsakovas „2019 m. gegužės 8 d.“ ieškovo draugei J. B. susirašinėjmo metu atsiuntė automobilio VIN numerį. Anot ieškovo, VIN numeris buvo atsiųstas tik 2019 m. rugpjūčio 5 d., t. y. trimis mėnesiais vėliau, nei nurodyta teismo sprendime. Šis datos neatitikimas teismo sprendime yra svarbus nustatant faktines bylos aplinkybes, nes faktinis automobilio pirkimas įvyko 2019 m. liepos 23 d., V. T. sumokant atsakovui D. M. grynaisiais pinigais 1 610 Eur ir pasirašant pinigų priėmimo kvite. Iki to laiko, kol atsakovas D. M. neapžiūrėjo automobilio ir nepatvirtino ieškovui, kad automobilis yra tinkamas, ieškovas jokių pinigų už automobilį nemokėjo;
8.1.3. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, byloje įskaitomų, atitinkančių dokumento formą, nesuklastotų ir galimų laikyti įrodymais kvitų yra vos keletas – iš viso 6 000 Eur sumai, kiti – nepatvirtinti, neatitinkantys nustatytų reikalavimų, ar apskritai nepateikti ir negali būti laikytini įrodymais grindžiant atsikirtimus – viso – 7 955 Eur sumai. Todėl teismas turėjo nustatyti faktines aplinkybes, kad atsakovas pagrindė 6 000 Eur sumai leistinais įrodymais savo išlaidas ieškovo automobilio suradimui, pargabenimui ir suremontavimui, o 7 955 Eur sumai nepagrindė. Atsakovo leistinais įrodymais pagrįstos išlaidos (6 000 Eur) atitinka ir patvirtina ieškovo pateiktus įrodymus dėl sumokėtų pinigų už įsigyjamą automobilį (2019 m. liepos 23 d. sumokant 1 610 Eur ir pasirašant pinigų priėmimo kvitą bei 2019 m. liepos 19 d. pervedant atsakovui 5 950 Eur). Juolab, kad teismui nekilo klausimas, kodėl atsakovas, kuris teigia, kad ieškovo pervestus paskolos pinigus gavęs kaip avansą automobiliui pirkti, nepadarė UAB „Autovakarai“ pavedimo už perkamą automobilį;
8.1.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovui suteiktos paskolos faktą. Priešingai, ieškovo įsitikinimu, tai pagrindžia tai, kad pats atsakovas 2019 m. balandžio 13 d., dar gerokai prieš suteikiant paskolą atsakovui, SMS žinute domėjosi, ar ieškovas pirks automobilį per banką, ar iš savų pinigų, o, sužinojęs, kad ieškovas pirks iš savų pinigų, sugalvojo paprašyti paskolinti pinigų. Be to, kad buvo suteikta paskola, patvirtina ir tai, jog banko pavedime, kuriuo ieškovas atsakovui pervedė 8 900 Eur sumą, nurodyta paskirtis – „paskola“, kurios grąžinimo terminas buvo aptartas 2019 m. gegužės 4 d., atsakovui D. M. atvykus pas ieškovą į namus, dalyvaujant liudytojai J. B.. Juolab, teismas nevertino nei aplinkybės, kad D. M. vengė atvykti pas atsakovą pasirašyti paskolos raštelį, nei to, kad atsakovas iš ieškovo gautą 8 900 Eur sumą išgrynino dar 2019 m. gegužės mėn. per 6 dienas ar kitaip panaudojo savo reikmėms, tuo tarpu faktines išlaidas automobilio reikalams atsakovas galėjo turėti tik nuo 2019 m. liepos 23 d. – apžiūrėjęs, įvertinęs automobilio būklę, ir ieškovui V. T. sutikus jį įsigyti;
8.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad, įrodinėjant paskolos sutartinius santykius, kuomet nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, ieškovas netenka teisės remtis liudytojų parodymais. Anot ieškovo, įstatymas palieka diskrecinę teisę teismui spręsti, ar konkrečiu atveju galima naudotis liudytojų parodymais. Tuo tarpu šioje byloje būtų protinga ir sąžininga vertinti liudytojos J. B. parodymus, kadangi būtent tarp jos ir atsakovo susiklostę geri, draugiški santykiai sąlygojo paskolos suteikimą atsakovui nesilaikant įstatyme nustatytos formos;
8.3. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, konstatuodamas, kad ieškovo 2019 m. gegužės 4 d. atliktas mokėjimo pavedimas atsakovui pagrindžia patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013 yra išaiškinęs, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Todėl šiuo atveju atsakovui kilo pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iš ieškovo jis gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu;
8.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nėra sąžiningas, t. y. į bylą pateikė 2019 m. liepos 4 d. suklastotą pinigų priėmimo kvitą bei sąskaitą faktūrą, neva patvirtinančius, kad automobilis „Mazda CX5“, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo transportuojamas, nors tuo metu šis automobilis dar nebuvo Lietuvoje ir atsakovas nežinojo automobilio VIN kodo;
8.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas teismo posėdžio metu davė prieštaringus parodymus, yra nepagrįsta. Priešingai, ieškovas viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad buvo atsakovui išreiškęs valią pirkti ne brangesnį nei 12 000–13 000 Eur automobilį, o atsakovas žadėjo, kad automobilis bus ženkliai pigesnis, nes bus pargabentas iš JAV. Kita vertus, teismas tendencingai nevertino atsakovo prieštaringų parodymų – teismo posėdžio metu apklausiamas pradžioje atsakovas teigė, kad prašė 850–2 000 Eur avanso už ieškomą automobilį, vėliau atsakovas teigė, kad prašė 8 900 Eur avanso. Be to, atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovas 2020 m. sausio mėnesį jam pagrasino, kad „jį suvalgys“, tačiau vėliau, pateikdamas savo paties daryto garso įrašo išklotinę, tai paneigė, nes išklotinėje, akivaizdu, kad šalys susitarė dėl automobilio trūkumų šalinimo ir jokio grasinimo nebuvo;
8.6. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas tuo metu, kai atliko pinigų pervedimą į atsakovo banko sąskaitą, turėjo prievolę mokėti atsakovui avansą už automobilio suradimą, nupirkimą, remonto paslaugas. Priešingai, atsakovas nepateikė jokių rašytinių, ar neginčijamų įrodymų, išskyrus savo žodinius paaiškinimus, kad ieškovas įsipareigojo ar susitarė mokėti avansą;
Atsiliepimas
8.7. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis, tvarkingas, nedaužtas, Europoje pagamintas automobilis, perkant jį autorizuotame servise 2019 metais kainavo apie 16 000 Eur. Tuo tarpu atsakovas savo atsiliepime melagingai teigė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas dėl daužto automobilio pirkimo iš JAV be jokių garantijų už 16 000–18 000 Eur. Joks protingas asmuo nesieks įsigyti smarkiai daužto, ir vėliau suremontuoto automobilio be jokių garantijų už gerokai aukštesnę kainą, nei galėtų įsigyti nedaužtą, su serviso istorija, garantija, automobilį iš salono. Juolab, byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieškovas būtų išreiškęs valią mokėti tokio dydžio (8 900 Eur) avansą, nežinodamas, ar automobilis atvyks į Lietuvą, ar bus tinkamas eksploatuoti.
9. Atsiliepime atsakovas D. M. prašo atmesti ieškovo V. T. apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo priteisti jo naudai iš ieškovo 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šalių tarpusavio santykius iki 2019 m. gegužės 4 d., taip pat tolimesnius veiksmus jau po nurodytos datos, rašytinius įrodymus, patvirtinančius realią ieškovo įsigyto automobilio rinkos ir jo remonto darbų kainą, ieškovo elgesį praėjus beveik metams po nurodyto pinigų pervedimo ir kito, jo atsakovui atlikto bankinio pervedimo aplinkybes bei jame nurodytą mokėjimo paskirtį, padarė abejonių nekeliančią ir skundžiamame sprendime išsamiai argumentuotą išvadą, kad šalis siejo tik ieškovo pageidaujamo automobilio suradimas JAV, jo nupirkimas, pargabenimas į Lietuvą, jo suremontavimas bei perdavimas ieškovui, t. y. paslaugų suteikimo, bet ne paskolos teisiniai santykiai;
9.2. Ieškovas bando įtikinti teismą, kad 2016 m. laidos automobilį „Mazda CX5“ jis įsigijo tik už 7 560 Eur, t. y. už pusę realios nurodyto automobilio rinkos kainos, o likusius 8 900 Eur, kas iš esmės sudarytų realią nurodyto automobilio rinkos kainą – 16 460 (7 560 + 8 900) Eur, jis tariamai paskolino atsakovui, kurį matė pirmą kartą savo gyvenime, negavęs jokio rašytinio patvirtinimo apie nurodytų pinigų tariamą skolinimąsi;
9.3. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas taip ir negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl atsakovas, jo teigimu, tariamai užsiimdamas automobilių perpardavimu ir siekdamas iš to uždirbti, turėjo parduoti ieškovui byloje minimą, suremontuotą ir techniškai tvarkingą automobilį, kurio vidutinė rinkos kaina Lietuvoje svyruoja taip 15 000–17000 Eur, 8 000–9 000 Eur pigiau, kas iš esmės prieštarautų elementariai logikai;
9.4. Iš teismui pateiktų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų rašytinių įrodymų neginčijamai nustatyta ir tai, kad ieškovo išsirinktas automobilis JAV vykusiame aukcione buvo nupirktas 2019 m. gegužės 2 d., nors teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose ieškovas bandė suklaidinti šią bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą teigdamas, kad jo išsirinktas automobilis tariamai buvo nupirktas ne 2019 m. gegužės 2 d., bet 2019 m. gegužės 24 d., nes būtent tą dieną išrašyta sąskaita-faktūra (Invoice) UAB „Autovakarai“, kuri atsakovo prašymu nupirko ieškovo išsirinktą automobilį JAV vykusiame aukcione. Ir tai neginčijamai patvirtina, kad ieškovo išsirinktas automobilis „Mazda CX5“ JAV vykusiame aukcione buvo nupirktas iki pirmo atsakovo ir ieškovo betarpiško susitikimo 2019 m. gegužės 4 d. Tai taip pat neginčijamai patvirtina, kad nuo nurodyto, ieškovo išsirinkto, automobilio nupirkimo JAV aukcione momento atsakovui neabejotinai buvo žinomas nurodyto automobilio VIN numeris;
9.5. Viso proceso metu atsakovas nuosekliai aiškino, kad ieškovo pageidavimu, UAB „Autovakarai“ pagalba, nupirkęs JAV vykusiame aukcione jo išsirinktą automobilį „Mazda CX5“, jis nuvyko pas jį į namus tam, kad jis perduotų atsakovui nurodyto automobilio pirkimo, jo gabenimo į Lietuvą ir būsimo jo remonto kainos dalį arba kitaip tariant sumokėtų avansą, tokiu būdu užtikrindamas, kad, atgabenus jo išsirinktą automobilį į Lietuvą, jis už jį atsiskaitys, o per tą laiką kol jis bus gabenamas iš JAV į Lietuvą atsakovas turės galimybę paieškoti ir pigiau nupirkti jo remontui reikiamas atsargines dalis, dėl kurių reikalingumo nekilo jokių abejonių peržiūrėjus nurodyto automobilio foto nuotraukose užfiksuotus jo apgadinimus. Tuo tarpu ieškovas bando įtikinti teismą, kad 2019 m. gegužės 4 d. atsakovas pirmą kartą gyvenime vyko pas jį į namus, jo iki tol niekada nematęs ir betarpiškai su juo nebendravęs, vien dėl tos priežasties, kad pasiskolintų iš jo, neapibrėžtam terminui, būtent 8 900 Eur, o ne 8 500 Eur ar 9 000 Eur. Nors atsakovas tokią sumą neabejotinai galėjo pasiskolinti iš savo artimųjų giminaičių.
9.6. Ieškovas viso šio proceso metu ne tik, kad neįrodė, bet net nebandė įrodinėti, kad ieškovo išsirinktą, autoavarijoje apgadintą automobilį „Mazda CX5“ atgabenus į Lietuvą, jį būtų buvę galima pilnai suremontuoti bei perduoti ieškovui už 5 950 (7 560 – 1 610) Eur. Priešingai, kaip matyti iš teismui pateiktos Pikūno IĮ transporto priemonės vertinimo pažymos Nr. 3CDF, ieškovo išsirinkto, JAV vykusiame aukcione nupirkto ir į Lietuvą atgabento, autoavarijoje apgadinto automobilio „Mazda CX5“ remonto darbų kaina arba atkuriamoji vertė – 22 110 Eur. Tuo tarpu pagal atsakovo teismui pateiktus rašytinius įrodymus bei atliktus skaičiavimus, ieškovo išsirinkto automobilio remontas kainavo tik 13 310 Eur;
9.7. Ieškovas iki šios dienos nėra pateikęs teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų arba bent jau sudarytų pagrindą manyti, kad nors viena, pagal atsakovo pateiktus kvitus ir sąskaitas faktūras bei atsakovo paaiškinimus nupirkta detalė ieškovo įsigyto automobilio remontui nebuvo panaudota jo remonto metu ar, kad būtų nesuteikta nors viena jo remonto darbų paslauga;
Šalies argumentai
9.8. Ieškovo apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad jo pervestus 8 900 Eur atsakovas per keletą dienų išgrynino ir tariamai panaudojo savo poreikių tenkinimui, yra visiškai deklaratyvūs, dėl ko jų nepatvirtina jokie bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Atsakovas neneigia, kad šiuos pinigus išgrynino, tačiau tik dėl to, kad perkant automobilių dalis ir mokant už jas grynaisiais pinigais galima suderėti žymiai mažesnę jų pardavimo kainą, nei perkant tas pačias dalis bankiniais pavedimais. Atsakovas pabrėžia, kad nei vienas išgrynintas euras nebuvo panaudotas jokių jo, ar jo šeimos narių asmeninių poreikių tenkinimui;
9.9. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas turėjo matyti jam ieškovo padaryto pavedimo paskirtį, yra nepagrįsti, nes savo banko sąskaita atsakovas naudojasi retai, o, siekdamas pamatyti pavedimo paskirtį, turi atsidaryti kiekvieno jam padaryto pavedimo duomenis. Atsakovas akcentuoja, kad viso proceso metu nuosekliai aiškino, jog ieškovui 2019 m. gegužės 4 d. pervedus į jo banko sąskaitą 8 900 Eur, jis apie tai buvo informuotas trumpąja žinute, kurioje nėra nurodoma jam padaryto pavedimo paskirtis. Kadangi nei 2019 m. gegužės 4 d., nei bet kuriuo kitu metu, jo su ieškovu nesiejo jokie paskolos teisiniai santykiai, o ieškovas turėjo pervesti į jo banko sąskaitą avansą už jo pageidavimu JAV vykusiame aukcione 2019 m. gegužės 2 d. nupirktą automobilį „Mazda CX5“, tikrinti ieškovo jam padaryto bankinio pavedimo paskirtį jam nebuvo nei jokio pagrindo, nei jokios logikos, nes tik 2020 metų sausio mėnesį, kilus jo ir ieškovo konfliktui dėl ieškovo pageidavimu iš JAV atgabento, Lietuvoje pilnai suremontuoto ir ieškovui perduoto automobilio techninės būklės, ieškovas jam nurodė pasitikrinti savo banko sąskaitą ir jo padaryto pavedimo paskirtį. Tokiu būdu jam tik 2020 metų sausio mėnesį tapo žinoma, kad ieškovas, 2019 m. gegužės 4 d. pervesdamas jam avansą už jo išsirinktą automobilį, sumoje 8 900 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė žodį „paskola“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinis skundas atmestinas.
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo (apelianto) reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
13. Nustatyta, kad 2019 m. balandžio 10 d. ieškovo draugė J. B. kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti jai paslaugą – padėti surasi jos draugui (ieškovui - apeliantui) automobilį – Mazda CX5, gamybos metai nuo 2013 m. iki 2015 m. Atsakovas sutiko suteikti paslaugą apeliantui – surasti JAV daužtą automobilį, jį nupirkti, pargabenti, suremontuoti. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės mėnesio atsakovas siuntė įvairių automobilių nuotraukas apelianto draugei J. B. (taip pat ir apeliantui), buvo renkamas automobilis, kuris galėtų tikti apeliantui, derinamos kitos detalės, susijusios su automobilio įsigijimu iš JAV (tą patvirtina susirašinėjimas tarp atsakovo ir J. B. bei apelianto). Buvo suderintas daužto automobilio Mazda CX5 (2016 m. gamybos) pirkimas. 2019 m. gegužės 2 d. aukciono metu šį automobilį apelianto naudai nupirko UAB „Autovakarai“, kuriuos surado atsakovas kaip galinčius (turinčius teisę) dalyvauti aukcione ir nupirkti šį automobilį. 2019 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymu apeliantas atsakovui pervedė 8 900 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – „paskola“. Atsakovas teigia, kad tai buvo avansas už įsigyjamą automobilį (automobilio įsigijimo kaina, jo pargabenimas, remontas), apeliantas teigia, kad tai buvo paskola atsakovui verslo reikalams, o ne avansas už automobilio įsigijimą. Apie 2019 m. liepos 19 d. automobilis buvo atgabentas į Lietuvą ir UAB „Autovakarai“ užsakymu atlikta šio automobilio vertinimas (transporto priemonės rinkos vertės nustatymas apmokestinimo tikslu), kurioje nurodyta, kad automobilio rinkos vertė iki apgadinimo – 15 730 Eur, automobilio atkuriamoji vertė – 22 110 Eur, apgadinto automobilio vertė – 4 190 Eur. 2019 m. liepos 23 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad apeliantas sumokėjo 1 610 Eur UAB „Autovakarai“ už automobilį su defektais, nors pats apeliantas teigia, jog šiuos pinigus jis sumokėjo grynaisiais atsakovui (ne įmonei), kai šis atvežė pasirašyti jam pinigų priėmimo kvitą. 2019 m. liepos 24 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią apeliantas automobilį parduoda J. B. už 1 610 Eur, nurodant, kad automobilis daužtas su variklio gedimu. 2019 m. lapkričio 19 d. techninės ekspertizės pažyma Nr. 206-8392, patvirtina, jog 2019 m. lapkričio 19 d. atliktos techninės ekspertizės rezultatai sudarė technines prielaidas transporto priemonės pateikimui į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje. Atsakovo pateiktas garso įrašas su garso įrašo išklotinė, patvirtina jog 2020 m. sausio mėnesį tarp apelianto, J. B. ir atsakovo įvyko žodinis konfliktas dėl automobilio defektų (greičių dėžės defektų), iš kurio matyti, kad apeliantas ir J. B. norėjo, kad atsakovas sutvarkytų savo sąskaitą automobilio greičių dėžės aptiktą gedimą, kaltino atsakovą už per didelę automobilio kainą, už nesuteikimą garantijos, tačiau nebuvo užsiminta apie suteiktą paskolą ir jos grąžinimą.
14. Ginčo esmė – ar apeliantas, pervesdamas atsakovui 8 900 Eur, suteikė atsakovui paskolą, ar tai buvo sumokėtas avansas už automobilio įsigijimą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pateikti rašytiniai įrodymai apie šalių susitarimą dėl automobilio Mazda CX5 suradimo, tarpininkavimo automobilio gabenimo į Lietuvą iš JAV metu bei automobilio remonto paslaugų, teismui leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šalis siejo ne paskolos, o paslaugų teikimo santykiai, ir ieškovas atsakovui 2019 m. gegužės 4 d. mokėjimo pavedimu per banką sumokėjo 8 900 Eur avansą už atsakovo jam teikiamas automobilio įsigijimo paslaugas. Teismas sprendė, kad šioje byloje apeliantas neįrodė, kad suteikė atsakovui paskolą, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad paskolos dalykas (pinigai) buvo perduoti atsakovui kaip paskola, o ne kaip avansas bei neįrodė atsakovo įsipareigojimo grąžinti pinigus.
16. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai nevertino liudytojos J. B. parodymų bei nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos vertinant mokėjimo nurodymą, kurio paskirtyje nurodyta „paskola“.
17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir iš esmės tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
18. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
19. Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantui pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai apelianto buvo perduoti atsakovui kaip paskola ir ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus apeliantui grąžinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, pagal apelianto pasirinktą ieškinio reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalykas nėra aplinkybės, susijusios su automobilio įsigijimo kaina (t. y. ar atsakovo pateikti įrodymai yra pakankami pagrįsti apelianto jam sumokėtas sumas), todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Apeliantas, vykdydamas jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai atsakovui perduoti kaip paskola ir kad atsakovas įsipareigojo juos grąžinti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas atsakovui pervedė 8 900 Eur į sąskaitą banke, tačiau atsakovas neigia žinojęs (pastebėjęs), kad mokėjimo paskirtyje apeliantas nurodė „paskola“, taip pat neigia, kad pinigai jam pervesti kaip apelianto suteiktos paskolos sutarties dalykas ir teigia, kad tai buvo avansas už įsigyjamą automobilį.
21. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
22. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant šalių ginčą dėl pinigų pervedimo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų. Nagrinėjamu atveju kasatoriai suabsoliutina mokėjimo nurodymuose pavartotų sąvokų reikšmę, vertina atskirtai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
23. Nagrinėjamu atveju apeliantas paskolos teisinių santykių buvimą tarp šalių grindžia tik mokėjimo pavedimu, kurio paskirtyje įrašyta „paskola“ bei liudytojos J. B. parodymais.
24. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
25. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto pozicija, jog šioje byloje galima remtis liudytojos J. B. parodymais. Nustatyta, kad: 1) ši liudytoja su apeliantu bendrauja kaip pora, 2) ji rūpinosi automobilio įsigijimu per atsakovą apeliantui, 3) nupirktą (ir suremontuotą) apeliantui automobilį įsigijo pati liudytoja tik už 1 610 Eur, nors tuo metu tokio tvarkingo automobilio kaina buvo apie 16 000 Eur, 4) nors automobilis buvo įsigytas liudytojos J. B., tačiau galutinį apmokėjimą už jį (5 950 Eur) atliko apeliantas, 5) 2020 m. sausio mėnesį tarp apelianto, liudytojos J. B. ir atsakovo įvyko konfliktas dėl automobilio stovio (dėl reikalingumo remontuoti automobilio greičių dėžę). Nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog liudytoja J. B. yra suinteresuota bylos baigtimi apelianto naudai, todėl jos parodymais teismas negali vadovautis.
26. Apeliantas nepagrįstai itin didelę reikšmę suteikia mokėjimo nurodymui, kurio paskirtyje įrašyta „paskola“. Pirmiausia pažymėtina, kad šį įrašą padarė pats apeliantas, atsakovui apie tai nežinant (įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas žinojo ir sutiko su tokia paskirtimi byloje nėra), todėl vien šio įrašo buvimas, nesant kitų įrodymų, nėra pakankamas konstatuoti tarp šalių buvus paskolos teisiniams santykiams. Antra, apeliantas galutinai atsiskaitant už automobilį mokėjimo nurodyme (sumokant atsakovui 5 950 Eur) nurodė paskirtį „skola, t. y. apeliantas savo mokėjimo nurodyme nurodė netikslią mokėjimo paskirtį (šiuo atveju turėjo būti nurodyta „už automobilį“, „galutinis apmokėjimas už automobilį“ ar pan.), kas leidžia abejoti, kad mokėjimo nurodyme nurodant paskirtį „paskola“, tai atitinką faktą. Trečia, byloje, pagal nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo spręsti, kad nebuvo galimybės sudaryti rašytinę paskolos sutartį (paskolos raštelį surašyti), nes tai, kad atsakovas būdamas pas apeliantą neturėjo savo banko sąskaitos numerio (kaip teigia apeliantas), nėra kliūtis sudaryti rašytinę paskolos sutartį, joje nurodant, kad pinigai atsakovui bus pervesti banko pavedimu. Ketvirta, nuo 2019 m. gegužės 4 d. (8 900 Eur pervedimo atsakovui) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. vasario 25 d.) nėra jokių duomenų apie tarp šalių egzistuojančius paskolos teisinius santykius, nors kaip teigia apeliantas paskola turėjo būti grąžinta 2019 m. lapkričio mėnesį (suremontavus automobilį), tačiau pratęsta dviem mėnesiams (vėlgi žodiniu susitarimu). Per tokį ilgą laiką nesudarymas rašytinės paskolos sutarties (esant tarp šalių geriems santykiams, šalims bendraujant dėl automobilio pirkimo), nesikreipimas į atsakovą dėl to (raštu, sms žinutėmis, el. paštu ir pan.), leidžia abejoti paskolos santykių buvimu tarp šalių. Penkta, 2020 m. sausio viduryje, fiksuoto konflikto tarp šalių metu, nebuvo užsiminta apie paskolą, kas taip pat leidžia abejoti paskolos santykių buvimo tarp šalių. Šešta, tik ko įvykusio konflikto, atsakovui atsisakius remontuoti automobilio greičių dėžę, apeliantas kreipėsi į teismą (2020 m. vasario 25 d.) dėl paskolos grąžinimo. Septinta, byloje nėra pateiktą jokių įrodymų apie atsakovo (paskolos gavėjo) įsipareigojimą tokią pat pinigų sumą grąžinti apeliantui (paskolos davėjui), kas yra viena iš esminių paskolos sutarties sąlygų. Aštunta, būtent tuo laiku, kai buvo neva suteikta paskola atsakovui (2019 m. gegužės 4 d.), apelianto naudai (pagal jo pageidavimą) buvo nupirktas (2019 m. gegužės 2 d. aukcione) daužtas automobilis JAV, kurio pargabenimui, remontui buvo reikalingi pinigai, kuriuos (8 900 Eur), kaip teigia atsakovas, ir gavo iš apelianto kaip avansą už automobilio įsigijimą. Ginčo, kad atsakovas suteikė apeliantui automobilio įsigijimo (pirkimo, pargabenimo, remonto) paslaugą, byloje nėra.
27. Aukščiau nurodytų aplinkybių visuma (26 punktas) leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, jog šalis siejo ne paskolos, o paslaugų teikimo santykiai, ir apeliantas atsakovui 2019 m. gegužės 4 d. mokėjimo pavedimu per banką sumokėjo 8 900 Eur avansą už atsakovo jam teikiamas automobilio įsigijimo paslaugas. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad apelianto įsigyto tvarkingo automobilio rinkos kaina buvo apie 16 000 Eur, o apeliantas atsakovui dviem pavedimais pervedė 14 850 Eur (8 900 Eur ir 5 950 Eur), t. y. apeliantas automobilį įsigijo mažesne negu rinkos kaina. Tuo tarpu, jeigu būtų pripažinta, kad apelianto pervesta atsakovui 8 900 Eur suma yra kaip paskola, reikštų, kad apeliantas automobilį įsigijo už 5 950 Eur, t. y. vos ne tris kartus mažesne kaina, negu tokio automobilio rinkos kaina, be to gautųsi, kad atsakovas išleido žymiai daugiau pinigų pargabenant ir remontuojant automobilį, negu apeliantas už jį sumokėjo, kas neatitinka protingumo principo ir verslo logikos. Kad automobilis buvo įsigytas už 14 850 Eur (o ne už 5 950 Eur arba 7 560 Eur (5 950 + 1 610), kaip teigia apeliantas) patvirtina atsakovo pateiktas 2020 m. sausio viduryje įvykusio konflikto garso įrašas su išklotine, kuriame apeliantas su liudytoja J. B. priekaištauja atsakovui, kad automobilį įsigijo didele kaina, kaip iš turgaus, o atsakovas nenori suteikti garantijos automobiliui.
28. Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).
29. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto atsakovui priteistinos 484 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.