Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-311-1107/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-11
Bylos Nr.: e2-311-1107/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03162-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Lukauskaitė
Ieškovas: V. T.
Atsakovas: D. M.
Advokatai: Aidas Venckus, Ramūnas Mitkaus

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-311-1107/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03162-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.6.8.8; 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Lukauskaitė,sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei,dalyvaujant ieškovui V. T., jo atstovui advokatui Ramūnui Mitkui,atsakovui D. M., jo atstovui advokatui Aidui Venckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 8 900,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. gegužės 4 d. atsakovas, dienos metu atvykęs pas ieškovą į namus adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieškovo draugei J. B., paprašė ieškovo paskolinti atsakovui pinigų savo verslo reikalams – 8 900 eurų. Atsakovas prašė paskolinti pinigų grynais, žadėjo parašyti paskolos raštelį. Kadangi atsakovas buvo ieškovo draugės J. B. buvęs kolega bei pavaldinys, J. B. jį ieškovui rekomendavo kaip patikimą ir sąžiningą žmogų naudoto automobilio suradimui, ieškovas paskolinti pinigų atsakovui sutiko, tačiau tik pervedant per banką, nurodant pavedimo paskirtį, arba pasirašant sutartį pas notarą. Pas notarą atsakovas vykti nenorėjo, pasakė, kad nežino savo banko sąskaitos numerio, pažadėjo ją atsiųsti sms žinute, paskolos raštelį žadėjo atvykti pasirašyti po to, kai bus pervesti pinigai jam į sąskaitą. Atsakovas buvo paprašytas kelis kartus, vis žadėjo, tačiau dėl savo užimtumo neva negalėjo to padaryti. Tą pačią dieną tarp ieškovo ir atsakovo buvo sutarta, kad už suteiktos paskolos palūkanas atsakovas ieškovui suras, ir padės nusipirkti ieškovui tinkamą automobilį. Ieškovas su atsakovu susitarė, kad paskolą (8 900,00 eurų) atsakovas grąžins, kai ieškovui bus suremontuotas bei perduotas tinkamas automobilis. 2019 m. gegužės 4 d. vakare atsakovas sms žinute į ieškovo telefono Nr. 869858265 atsiuntė savo banko sąskaitos numerį. 2019 m. gegužės 4 d. iš savo sąskaitos ieškovas padarė 8 900,00 eurų pavedimą, nurodydamas mokėjimo paskirtį „paskola“ į atsakovo nurodytą sąskaitą. Tą pačią dieną atsakovas patvirtino sms žinute kad pinigus gavo. Atsakovas suteiktą paskolą turėjo gražinti 2019 m. lapkričio mėn. viduryje, nes tuo metu ieškovas iš atsakovo atsiėmė suremontuotą automobilį. Ieškovui atvykus apžiūrėti suremontuoto automobilio prie atsakovo namų, atsakovas paprašė dar poros mėnesių skolos grąžinimui. Ieškovas sutiko. Vėliau ieškovas su atsakovu kelis kartus kalbėjo telefonu, bei 2020 m. sausio mėn. buvo susitikęs tam, kad aptarti nusipirkto automobilio trūkumus, atsakovas žadėjo juos sutvarkyti, ir vis prašė palaukti skolos atidavimo. 2020 m. vasario mėn. pabaigoje, atsakovas atsisakė šalinti parduoto automobilio trūkumus. Ieškovui telefonu pareikalavus grąžinti skolą, atsakovas nieko į tai neatsakė, pasakė daugiau jam neskambinti.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad buvo nusprendęs nusipirkti automobilį. Draugė J. B. pasiūlė kreiptis dėl automobilio į jos buvusį bendradarbį – atsakovą. J. B. kreipusis į atsakovą, jis sutiko padėti surasti automobilį. Vėliau aptarė kokio automobilio ieškovas pageidauja – Mazda CX5. Pirminė ieškovo pozicija buvo įsigyti automobilį techniškai tvarkingą, nedaužtą, su garantijomis už 12 000,00 – 13 000,00 Eur. Atsakovas patarė ieškoti automobilio JAV, daužto, kurį galima nupirkti gerokai pigiau ir suremontuoti, bet suma ir buvo palikta, kad suremontuoto automobilio kaina neviršytų anksčiau nurodytos kainos. Ieškovas sutiko su tokiu pasiūlymu, 2019 m. gegužės 4 d. atsakovas atvyko pas jį į namus apsitarti dėl automobilio. Susitarė, kad atsakovas suras ieškovui tinkamą automobilį, nupirks iš aukciono, įvertins automobilio techninę būklę, automobilį suremontuos ir jeigu ieškovui tiks, ieškovas automobilį nupirks. Sandorio kaina buvo sutarta 12 000,00 – 13 000,00 Eur, bet tai suma už tvarkingą automobilį. Po pokalbio apie automobilį atsakovas paprašė, kad ieškovas jam paskolintų pinigų – 8 900,00 Eur, pasakė, kad ieškovui nereikės mokėti už automobilio nupirkimą, o kai atsakovas jį suremontuos, tada jie ir atsiskaitys. Jis nenorėjo tokios sumos skolinti nepažįstamam asmeniui, bet kadangi atsakovą pažinojo J. B., su ja pasitaręs nutarė paskolinti, tik įforminant sutartį per notarą. Atsakovas nenorėjo per notarą forminti sandorio, tada nurodė atsakovui, kad reikės pasirašyti paskolos raštelį. Atsakovas sutiko pasirašyti paskolos raštelį, kai ieškovas jam pinigus perves į banko sąskaitą. Atsakovas nežinojo sąskaitos numerio, nurodė kad atsiųs jį grįžęs namo. Kai atsakovas atsiuntė sąskaitos numerį, ieškovas jam pervedė sutartą pinigų sumą. Atsakovas patvirtino, kad pinigus gavo, tačiau vis nerasdavo laiko atvažiuoti pasirašyti paskolos raštelio. Todėl paskolos raštelio taip ir nepasirašė. Paskolindamas pinigų sumą neklausė kokiam tikslui paskolos reikia, tačiau suprato, kad pinigai reikalingi atsakovo verslui. Paskolino pinigus iki to laiko kai bus suremontuotas automobilis ir galės jį registruoti. Automobilį atsakovas suremontavo, 2019 m. lapkričio mėnesį ieškovas nuvyko apžiūrėti automobilio, atsakovas pasakė, kad už remontą reikės sumokėti 5 950,00 Eur. Tokia kaina ieškovui tiko, tikslios automobilio būklės tuo metu ieškovas dar negalėjo įvertinti, nes automobilis buvo nedraustas, nepraėjęs techninės apžiūros. Tuo metu atsakovas paprašė dar du mėnesius pratęsti paskolos grąžinimą, su kuo ieškovas sutiko. 2019 m. lapkričio 19 d. užregistravus automobilį ir pradėjus su juo važinėti, iš karto pasimatė defektai. Atlikus diagnostiką autorizuotame autoservise buvo nustatytas greičių dėžės mechaninis gedimas. Dėl gedimo susisiekė su atsakovu, jie susitiko 2020 m. sausio mėnesį prie prekybos centro „Mega“, aptarė automobilio remonto klausimus. Atsakovas buvo nepatenkintas, pradėjo išsisukinėti nuo atsakomybės, vėliau sutiko apmokėti remonto išlaidas. Kai ieškovas surado meistrus, 2020 m. vasario mėnesį paskambino atsakovui, kad jis atvyktų apžiūrėti kartu automobilio dėl remonto, atsakovas nurodė, kad daugiau ieškovui savo pagalbos neteiks ir automobilio neremontuos. Tuomet ieškovas pareikalavo grąžinti jam paskolą, atsakovas tik nusijuokė ir padėjo telefono ragelį. Tada suprato, kad atsakovas geruoju paskolos negrąžins ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Automobilį ieškovas pardavė J. B. 2019 m. liepos 24 d., nežino kodėl pirkimo pardavimo sutartyje nurodė, kad automobilis yra daužtas ir yra variklio gedimas. Atsakovas pagal jų žodinį susitarimą neatliko visų paslaugų, t. y. neįvertino automobilio techninė būklės. Atsakovas žadėjo išrašyti sąskaitą už suteiktas paslaugas, bet jokios sąskaitos neišrašė. Dėl apmokėjimo už atsakovo atliekamas paslaugas buvo susitarę, kad tuo metu, kai atsakovas užbaigs remonto darbus, pasakys kokią sumą išleido ir ieškovas perves atsakovui nurodytą sumą. Ieškovas atliko paslaugas už 5 950,00 Eur, tiek jam ir sumokėjo. Mokėjimo pavedime, pervesdamas 5 950,00 Eur nurodė „Skola“, dėl to, kad automobilis jau buvo suremontuotas, o jo remontui ir detalėms ieškovas nebuvo skyręs jokių pinigų, buvo skolingas atsakovui už remontą ir automobilio detales. 1 610,00 Eur už automobilio atvežimą į Lietuvą ieškovas buvo sumokėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tarėsi su atsakovu dėl automobilio pirkimo už 12 000 – 13 000 Eur, tačiau vėliau sumokėjo už automobilį iš viso 7 560,00 Eur, nes tiek faktiškai kainavo automobilio nupirkimas, parvežimas ir remontas. Prieš susitariant dėl automobilio pirkimo su atsakovu, ieškovas domėjosi analogiško automobilio pirkimu iš autorizuoto Mazda autoserviso, kuriame 2016 m. laidos automobilis tuo metu kainavo apie 16 000,00 Eur. Ieškovas manė, kad atsakovas turi jam surasti tokį patį automobilį, nedaužtą ir su serviso garantija už 12 000 – 13 000 Eur. Atsakovui suteiktos 8 900,00 Eur paskolos palūkanas atitiko atsakovo paslaugų kaina už automobilio suradimą, jo techninės būklės patikrinimą bei paslaugas atliekant remontą. Raštu reikalauti atsakovo pasirašyti paskolos raštelį ieškovas nematė reikalo, nes 2019 m. lapkričio mėnesį jis pats sutiko dar dviem mėnesiams pratęsti paskolos grąžinimo terminą, vėliau tarėsi dėl greičių dėžės remonto apmokėjimo. Žodžiu keletą kartų prašė atsakovo, kad atvažiuotų pasirašyti paskolos raštelį. Automobilį ieškovas pardavė J. B. 2019 m. liepos 24 d., tačiau remonto klausimus toliau derino su atsakovu ieškovas, ir jų tarpusavio sandoris baigėsi 2019 m. lapkričio 19 d., kai buvo atliktas automobilio remontas ir ieškovas pervedė atsakovui pinigus už remontą. Buvo sutarę su atsakovu, kad bendra suma už automobilį suremontuotą bus ne daugiau nei 12 000,00 Eur. Už automobilio remontą atsakovui sumokėjo todėl, kad atsakovas žadėjo pateikti sąskaitas detalių ir remonto. Kai automobilis buvo suremontuotas jį pirmiausia apžiūrėjo prie atsakovo namų, o paskui atsakovas pasamdė autovežį, kuriuo automobilis buvo nuvežtas į Regitros aikštelę, kur ieškovas perėmė automobilį jo įregistravimui. Iki automobilio apžiūrėjimo prie atsakovo namų, ieškovas nebuvo faktiškai matęs automobilio. Kaip derino remonto ir detalių kainą ieškovas negalėjo atsakyti, bet kaina turėjo būti protinga, pasitikėjo atsakovu. Atsakovas, iki ieškovo pinigų už remontą pervedimo, turėjo nupirkti automobilį ir jį suremontuoti už savo paties verslo lėšas. Tuo metu kai skolino pinigus atsakovui, ieškovo pajamos per mėnesį buvo apie 1 500,00 Eur. Skolino pinigus 8 900,00 Eur atsakovui, nes ieškovo draugė sakė, kad jis patikimas žmogus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas melagingai nurodo, kad 2019 m. gegužės 4 d. atsakovas pasiskolino iš ieškovo 8 900,00 Eur. Nurodė, kad nuo 2014 metų rudens iki 2016 metų galo, kartu su ieškovo drauge J. B., dirbo Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK Kriminalinės policijos skyriuje, dėl ko tarp jų susiklostė gan draugiški asmeniniai santykiai. Nurodytų santykių pagrindu J. B. kreipėsi į atsakovą su prašymu padėti įsigyti asmeninį automobilį, o vėliau ir eilę kartu su įvairiais prašymais, susijusiais su jos naudojamo automobilio remonto klausimais. Dėl šios priežasties J. B. buvo puikiai žinoma, kad atsakovas turi daug pažįstamų, kurie susiję su automobilių pirkimu-pardavimu, remontu, gabenimu ir pan. 2019 m. balandžio 10 d., per socialinio tinklo „Facebook“ pokalbių programėlę „Messenger“, iš J. B., gavo žinutę, kurioje buvo nurodyta: „Klausyk, tu auto pardavimui iš užsienio ieškai, ar čia vietoj perperki? Ieškom mazdos CX-5, nuo 2013 iki 2015 metų. Autopliusai išžiūrėti“. Neatsisakė padėti bičiulei, jai atrašė: „Labukas, galiu pabandyt užklausti ar kažkas būtų. Benzino, automato norit? Ir ar dar kažkokių pageidavimų būtų?“. Tęsiant bendravimą J. B. atsiuntė žinutę, kurioje buvo nurodyta: „Dyzelis. Čia mano antra pusė ieškosi, duosiu aš jam tavo nr., jis pasuks, bus paprasčiau. Iš tavęs sakiau, kad būtų patikimiau nei iš turgaus. Inchape rado, bet kokiom 3 stukom per daug. Ok, pasuks tau Vytautas. Čia taip pat kaip man reikėtų kad“. 2019 m. balandžio 11 d., iš J. B. gavo dar vieną žinutę, kurioje buvo nurodyta: „Laba. Pakalbėjom vakar. Panašu, kad du varomi, oda ir t.t. ko jis ten nori už gerą kainą, galbūt tiktų ir amerikoniškas benzas. (Dar dvejojo, bet linko į tą pusę) Tik aišku su juo reikia kalbėtis ir derintis, nes aišku prieš parvežant norėtų ir matyti kas tas, ir žinoti atidavimo ribas. Sakė įnešiau sąmyšio į jo norus“. J. B. atsakė, kad pats pabendraus su ieškovu. 2019 m. balandžio 13 d. išsiuntė J. B. žinutę, norėdamas pasitikslinti ar automobilį jie pirks per banką ar iš savų pinigų. J. B. atsakė: „Iš savų. Ta prasme be paskolų“. Bendraujant su ieškovu telefonu pastarasis išsakė savo pageidavimus dėl ieškomo automobilio, nurodydamas, kad ieško 2013-2015 metų laidos, avarijoje apgadinto automobilio „Mazda MC-5“, kurio suradimo, nupirkimo, pargabenimo į Lietuvą ir remonto kaina būtų 16 000 – 18 000 eurų. Bendraudamas su ieškovu jam paaiškino, kad perkant automobilį iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) aukcionų, jo pirkėjas, prisiima ir visą su tuo susijusią riziką. Ieškovas patvirtino, kad nurodytas aplinkybes puikiai žino ir supranta. Išsiaiškinęs ieškovo pageidavimus pradėjo ieškoti jiems tinkamo automobilio. Vykdydamas ieškovo ir jo draugės pavedimą, suradęs automobilį, eilę kartų jiems siuntė išsirinkimui surastų automobilių foto nuotraukas bei jų aprašymus, kuriuos būtų galima bandyti nupirkti aukcione. Gavęs ieškovui patikusių automobilių patvirtinimą, pradėjo ieškoti įmonės automobilio nupirkimui JAV aukcione ir pargabenimui į Lietuvą. Atsakovas surado įmonę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima anksčiau nurodyta veikla. Su nurodytos bendrovės atstovu susitarė, dėl ieškovo išsirinkto automobilio nupirkimo ir jo pargabenimo į Lietuvą, apie ką informavo ieškovą. 2019 m. gegužės 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskelbta JAV aukciono „Copart“ paskelbto, ieškovo išsirinkto automobilio „Mazda CX-5“ 2016 m. laidos, kurio nuotraukas J. B. atsakovas buvo nusiuntęs 2019 m. balandžio 17 d., aukciono laimėtoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjus aukščiau nurodyto automobilio aukcioną, ieškovo atsakovas paprašė sumokėti avansą, kuris siektų 8 500 – 9 000 eurų, ieškovo įsigyto automobilio pirkimo, jo pargabenimo ir remontui būtinų detalių įsigijimo užtikrinimui. Su ieškovu susitarė, kad 2019 m. gegužės 4-5 dienomis, atsakovas atvyks pas ieškovą ir jo draugę į namus pasiimti sutarto avanso. 2019 m. gegužės 4 d. nuvykus pas ieškovą ir jo draugę į namus, ieškovas pareiškė, kad atsakovo gerai nepažįsta, dėl ko norėdamas turėti patvirtinimą, kad perdavė pinigus, avansą už įsigyjamą automobilį jis perves į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas tam neprieštaravo, tik nurodė, kad neatsimena savo banko sąskaitos numerio ir atsiųs jį grįžęs namo, ką ir padarė, nusiųsdamas ieškovui savo banko sąskaitos numerį per „Viber“ pokalbių programėlę. Tą pačią dieną (2019 m. gegužės 4 d.) ieškovas žinute informavo atsakovą, kad pavedimą padarė. Atsakovas apie ieškovo pervestus pinigus buvo informuotas SMS žinute, kurioje nėra nurodoma gauto mokėjimo paskirtis. Atsakovas ieškovo pavedime nurodytos mokėjimo paskirties netikrino. 2019 m. liepos 23 d. nurodytas automobilis buvo atvežtas į Kauno teritorinės muitinės Centro krovinių postą, adresu Veiverių g. 150, Kaunas, kur buvo išmuitintas. Kadangi nurodyto automobilio pirkėjas buvo ieškovas, bendrovė, kuri nupirko ir atgabeno ieškovo pageidaujamą automobilį, 2019 m. liepos 23 d. išrašė sąskaitą-faktūrą ieškovo vardu, 1 610,00 Eur sumai, kurią atsakovas apmokėjo iš ieškovo jam pervestų, 8 900,00 Eur ir nuvežė ją pasirašyti ieškovui. Ieškovui pasirašius vieną jos egzempliorių atsakovas grąžino automobilį nupirkusiai ir jį atgabenusiai bendrovei bei susitarė dėl automobilio paėmimo. Ieškovo įsigytą automobilį iš muitinės posto atsakovas paėmė 2019 m. liepos 25 arba 26 d. ir autovežio pagalba nuvežė jį remontuoti. Visą laikotarpį, nuo automobilio nupirkimo iki jo atgabenimo į Lietuvą, atsakovas ieškojo jo remontui būtinų dalių, kurios buvo perkamos iš ieškovo pervestų, 8 900,00 eurų. Automobilis buvo remontuojamas nuo 2019 m. liepos 25 arba 26 d. iki 2019 m. lapkričio 16 d. Remonto metu 2019 m. rugpjūčio 5 d., atsakovas ieškovės draugės prašymu nusiuntė jai automobilio WIN kodą. 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovas informavo atsakovą, kad automobilis bus registruojamas J. B. vardu, nes jis automobilį jai pardavė, todėl paprašė pažymą apie automobilio geometrijos patikrinimą bei jo tinkamumą eksploatacijai, išrašyti J. B. vardu ir per pokalbių programėlę „Viber“ atsiuntė atsakovui jos duomenis. Nurodytą ieškovo pageidavimą atsakovas taip pat įvykdė. 2019 m. lapkričio 16 d. ieškovas, kartu su J. B., atvyko prie atsakovo namų, kur apžiūrėjo suremontuotą automobilį. Ieškovas ir jo draugė buvo patenkinti ir pačiu automobiliu ir jo remonto darbų kokybe, jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. Ieškovui ir jo draugei apžiūrėjus automobilį atsakovas informavo ieškovą, kad bendra automobilio suradimo, nupirkimo, jo atgabenimo į Lietuvą ir jo remonto kaina, įskaitant tam būtinų dalių įsigijimą, sudaro 14 850,00 Eur dėl ko ieškovas atsakovui turi papildomai sumokėti dar 5 950,00 Eur. Ieškovas pasakė, kad pinigus sumokės po automobilio užregistravimo VĮ „Regitra“ ir paprašė surasti autovežį, kuris galėtų 2019 m. lapkričio 18 d. nuo atsakovo namų automobilį pristatyti į VĮ „Regitra“ Kauno filialą, esantį Raudondvario plente Kaune. Šį ieškovo prašymą taipogi įvykdė. Po automobilio įregistravimo VĮ „Regitra“, 2019 m. lapkričio 19 d., ieškovas pervedė į atsakovo banko sąskaitą 5 950,00 Eur, apie ką taipogi atsakovas buvo informuotas ir SMS žinute. Atsakovas taip pat netikrino kokią mokėjimo paskirtį, pervesdamas pinigus, nurodė ieškovas. 2020 m. sausio 14 d. į atsakovą kreipėsi ieškovas, paaiškino, kad tą pačią dieną jis buvo nuvykęs į įgalioto „Mazda“ atstovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisą, kur buvo konstatuotas tiksliai nenustatytas ieškovo įsigyto automobilio greičių dėžės defektas ir pareikalavo, kad atsakovas jį pašalintų savo lėšomis. Su tokiu reikalavimu atsakovas nesutiko. Dėl to tarp ieškovo ir atsakovo kilo žodinis konfliktas. Vėliau su ieškovu ir J. B., buvo susitikę prie prekybos ir pramogų centro „Mega“, dėl automobilio greičių dėžės remonto, bet rasti kompromiso nepavyko. Atsakovui atsisakius savo lėšomis suremontuoti automobilio greičių dėžę, ieškovas pasiūlė pasižiūrėti jo padarytų bankinių pavedimų paskirtį. Tik po tokio ieškovo pareiškimo, tai yra 2020 metų sausio mėnesį, pasitikrinęs savo banko sąskaitą, atsakovas pamatė, kad pervesdamas jam 8 900,00 Eur ieškovas mokėjimo paskirtyje nurodė – „Paskola“, o pervesdamas 5 950,00 Eur nurodė – „Skola“. Atsakovas niekada nėra skolinęsis jokių pinigų nei iš ieškovo, nei iš jo draugės, dėl ko tarp jų niekada nebuvo sudaryta jokia paskolos sutartis, o ieškovo bankiniame pavedime nurodyta melaginga mokėjimo paskirtis nesukuria tarp šalių paskolos teisinių santykių. Tarp atsakovo ir ieškovo susiklostė išimtinai pavedimo teisiniai santykiai ir niekada jų nesiejo paskolos teisiniai santykiai, dėl ko ieškovo ieškinio reikalavimas niekaip nesusijęs su tarp ieškovo ir atsakovo kilusiu ginču, dėl ieškovui nupirkto ir į Lietuvą atgabento bei čia suremontuoto automobilio „Mazda CX-5“ kokybės, dėl ko yra aiškiai nepagrįstas.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad iš ieškovo niekada nesiskolino jokių pinigų, teikė jam paslaugą – suderino ieškovo norimo automobilio nupirkimą ir atvežimą. Atsakovas neužsiima automobilių pardavimo verslu. Nurodė, kad buvusi bendradarbė J. B. žinojo, kad atsakovas turi daug draugų užsiimančių automobilių pargabenimu iš užsienio ir remontu, todėl kreipėsi į jį 2019 m. balandžio 10 d. dėl automobilio Mazda CX5 ieškovui suradimo ir padėjimo įsigyti. Atsakovas per pokalbių programėles „Viber“, „Messenger“ bei telefoninius pokalbius sužinojo ieškovo ir jo draugės poreikius dėl automobilio, tuomet pradėjo automobilio paiešką. Suradus keletą automobilių, išrinkti variantai patiko ieškovui ir jo draugei, jie paprašė, kad vieną iš automobilių atsakovas nupirktų. Dėl automobilio iš JAV aukciono nupirkimo ir atgabenimo į Lietuvą atsakovas surado įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, suderino visą pirkimo procesą, apie tai informavo ieškovą ir jo draugę. Ieškovui viskas tiko. Po kelių dienų gavo informaciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kad ieškovo pageidaujamą automobilį pavyko nupirkti aukcione. Apie tai informavo ieškovą ir paprašė kaip avanso už automobilį nuo 8 500,00 iki 9 000,00 Eur. Ieškovas sutiko duoti avansą ir jie susitarė, kad kelių dienų bėgyje ieškovas atvyks pasiimti pinigų. 2019 m. gegužės 4 d. atsakovui nuvykus pas ieškovą, buvo ir J. B.. Atsakovas buvo nuvykęs pasiimti grynųjų pinigų, tačiau tuo metu ieškovas nurodė, kad kaip garantiją, jis nori pervesti pinigus per banką. Atsakovas sutiko, kad pinigai jam būtų pervesti į banko sąskaitą, nurodė, kad grįžęs į namus patikslins sąskaitos numerį ir atsiųs jį ieškovui žinute. Tą patį vakarą nusiuntė ieškovui sąskaitos numerį ir gavo iš ieškovo į savo sąskaitą pinigus – 8 900,00 Eur. Apie pinigų gavimą į banko sąskaitą buvo informuotas žinute iš banko ir informavo ieškovą žinute, jog pinigus gavo. Buvo nurodęs ieškovui kad avanso pinigų jam reikia automobilio suradimui, nupirkimui, pargabenimui į Lietuvą ir detalių nupirkimui. Gautus pinigus atsakovas išsigrynino, tam kad galėtų mokėti už automobilio detales ir kt. grynaisiais pinigais. Kai automobilis atvyko į Lietuvą ir buvo išmuitintas, informavo apie tai ieškovą. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo vardu išrašė sąskaitą faktūrą už automobilio nupirkimą ir pinigų paėmimo kvitą. Atsakovas sumokėjo ieškovo vardu pinigus už nupirktą ir pargabentą automobilį, ir nuvežė ieškovui už automobilį sąskaitą pasirašyti. Atsakovas vėliau derino automobilio paėmimo reikalus, užsakė autovežio paslaugas, nuvežė pas meistrus automobilį remontuoti. Automobilį faktiškai atsakovas pamatė 2019 m. liepos mėnesio antroje pusėje. Remonto metu jokių pretenzijų iš ieškovo ar jo draugės nesulaukė. Remonto pabaigoje, apie 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovas informavo, kad automobilį pardavė J. B., todėl pažymą dėl automobilio galimybės dalyvauti eisme prašė sutvarkyti J. B. vardu. Po automobilio sutvarkymo 2019 m. lapkričio 16 d. ieškovas su J. B. atvyko pas atsakovą į namus apžiūrėti automobilio. Po to, kai ieškovas su savo drauge išsamiai apžiūrėjo automobilį, atsakovas informavo jį, kad galutinė automobilio kaina yra 14 850 Eur, todėl ieškovas turi sumokėti dar likusią pinigų sumą už automobilį – 5 950,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad likusią pinigų sumą jis sumokės tik tuo metu, kai automobilis bus įregistruotas ir paprašė suorganizuoti automobilio vežimo autovežiu į Regitrą paslaugą. Atsakovas įvykdė ieškovo prašymą dėl automobilio nugabenimo į Regitrą. 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovas į banko sąskaitą iš ieškovo gavo nurodytus 5 950,00 Eur. Apie gautus pinigus atsakovas taip pat buvo informuotas banko sms žinute. Nurodytos pinigų mokėjimo paskirties atsakovas netikrino. Praėjus dviem mėnesiams jam paskambino ieškovas ir nurodė, kad yra problema su automobilio greičių dėže. Taip pat nurodė, kad Mazda autorizuotame autoservise buvo nustatytas neaiškus greičių dėžės geimas ir ieškovas nori, kad atsakovas suremontuotų greičių dėžę iš savo lėšų. Atsakovas nesutiko remontuoti automobilio gedimo, paaiškino viską, ką jau anksčiau buvo sakęs ieškovui, kad automobilis yra pirktas aukcione JAV, ir niekas negalėjo žinoti apie jo gedimus. 2020 m. sausio mėnesį dėl automobilio remonto problemos sprendimo buvo susitikę prie prekybos centro „Mega“ bet nepavyko susikalbėti. Tuo metu, kai vėliau ieškovas paskambino ir pasakė, kad jis važiuoja taisyti automobilio greičių dėžę, atsakovas atsakė, kad daugiau ieškovui nebepadės. Tuomet ieškovas jam pasiūlė pasitikrinti savo sąskaitą banke. Grįžęs namo atsakovas patikrino savo sąskaitą ir tik tuomet pamatė, kad ieškovui sumokėjus 8 900,00 Eur avansą jis mokėjimo paskirtyje nurodė „Paskola“, o ieškovui sumokėjus 5 950,00 Eur mokėjimo paskirtyje yra nurodyta – „Skola“. Ieškovas niekada jiems bendraujant neprašė, kad atsakovas jam grąžintų kokią nors paskolą. Tuo metu kai sutiko padėti ieškovui įsigyti automobilį, atsakovas nenurodė ieškovui paslaugos kainos, norėjo tiesiog padėti bičiulei, buvusiai bendradarbiai ir galbūt nuo šios paslaugos uždirbti kelis šimtus eurų. Iš suteiktos paslaugos atsakovas uždirbo apie du šimtus eurų. Automobiliui buvo išleista visa ieškovo sumokėta suma – 8 900,00 Eur bei 5 950,00 Eur. Turi tik dalį išleistų pinigų patvirtinančius dokumentus, dalies pirkimo čekių nerado, yra tikimybė, kad jie liko automobilyje, kurį įsigijo ieškovas ir jo draugė. Atsakovas intensyviai naudoja savo banko sąskaitos lėšas, moka mokesčius, kreditą bankui, maisto produktus ir pan., tačiau internetine bankininkyste naudojasi retai, sąskaitos išrašo netikrina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – 2019 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymo, atsakovo banko sąskaitos išrašo, nustatyta, jog ieškovas nurodytą dieną iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 8 900,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – „paskola“. Ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimas per mobilųjį telefoną patvirtina, jog 2019 m. gegužės 4 d. atsakovas ieškovui siuntė savo banko sąskaitos numerį, vėliau, tą pačią dieną informavo, kad pinigus gavo.

2019 m. balandžio 10 d. susirašinėjimas mobiliojoje programėlėje patvirtina, jog ieškovo draugė J. B. kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti jai paslaugą – padėti surasi jos draugui (ieškovui) automobilį – Mazda CX5 nuo 2013 m. iki 2015 m. Atsakovas sutiko suteikti paslaugą ieškovui. 2019 m. balandžio 11 d. susirašinėjime ieškovo draugė patikslino ieškovo pageidavimus dėl automobilio, atsakovas sutiko susisiekti ir bendrauti tiesiogiai su ieškovu.

Iš ieškovo draugės J. B. ir atsakovo susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės mėnesio matyti, jog atsakovas siuntė įvairių automobilių nuotraukas ieškovo draugei, buvo renkamas automobilis, kuris galėtų tikti ieškovui, derinamos kitos detalės, susijusios sus automobilio paieškomis.

2019 m. gegužės 8 d. susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas siuntė J. B. automobilio Mazda CX5 2016 m. VIN kodą, kadangi ieškovo draugė ketino drausti automobilį.

2019 m. balandžio mėnesį, 2019 m. birželio 10 d. vykęs susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo patvirtina aplinkybes, jog buvo derinamas automobilio Mazda CX5, 2016 m. pirkimo klausimas, atsakovas siuntė ieškovui automobilio nuotraukas ir informaciją apie automobilį, birželio mėnesį atsakovas teikė informaciją ieškovui apie automobilio gabenimą iš JAV į Lietuvą, dar kartą siuntė nuotraukas. 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesį atsakovas taip pat siuntė ieškovui automobilio nuotraukas. 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovas atsakovui siuntė savo draugės J. B. duomenis. 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovas siuntė ieškovui mokėjimo duomenis už automobilį – „1610 e 07-23“.

Duomenys apie automobilio registraciją iš VĮ „Regitra“ patvirtina, kad automobilis Mazda CX5 Grand Touring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 19 d. buvo registruotas savininkės – valdytojos J. B. vardu, valstybinių numerių derinį nurodytam automobiliui VĮ „Regitra“ 2019 m. rugsėjo 23 d. rezervavo ieškovas V. T.. Registruojant automobilį buvo pateikta automobilio istorija iš „CARFAX“. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta 2019 m. liepos 24 d. patvirtina, jog ieškovas anksčiau nurodytą transporto priemonę už 1 610,00 Eur pardavė J. B., nurodydamas, jog transporto priemonė yra daužta ir su variklio gedimu. 2019 m. lapkričio 19 d. techninės ekspertizės pažyma Nr. 206-8392, patvirtina, jog 2019 m. lapkričio 19 d. atliktos techninės ekspertizės rezultatai sudarė technines prielaidas transporto priemonės pateikimui į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas 2020 m. rugsėjo 15 d. pateikė teismui išlaidų, patirtų remontuojant ieškovo nupirktą automobilį paskaičiavimą, kuriame nurodė bendra išleista suma sudarė 13 995,00 Eur, iš kurių: 1) 1 610,00 Eur yra nupirkto automobilio iš UAB „Auto vakarai“ kaina, 2) 8 760,00 Eur remonto paslaugų ir atsarginių dalių, kuriuos patvirtina pateikti kvitai, išlaidos; 3) 3 625,0 Eur remonto paslaugų ir atsarginių dalių, kuriuos patvirtinantys kvitai neišsaugoti, išlaidos. Taip pat prie pateikto paskaičiavimo pridėti atsakovo išsaugoti kvitai.

Pateiktas VšĮ „Emprekis“ atliktas vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje vertinimas 2019 m. lapkričio mėnesį, patvirtina, kad analogiško automobilio vidutinė kaina 2019 m. lapkričio mėnesį buvo 15 070,00 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 23 d. pinigų priėmimo kvitas 1 610,00 Eur sumai bei PVM sąskaita – faktūra, serija AUT Nr. 00302, patvirtina jog automobilis MAZDA CX5 (su defektais) buvo parduotas ieškovui 2019 m. liepos 23 d.

Iš Kauno teritorinės muitinės 2020 m. rugsėjo 25 d. pateiktų dokumentų, susijusių su automobilio MAZDA CX5 VIN (duomenys neskelbtini) registracija Lietuvoje, nustatyta, jog atliekant muitinės procedūras buvo atliktas transporto priemonės įvertinimas, sudaryta remonto sąmata, nustatyta, kad transporto priemonės vertė iki apgadinimo buvo 15 730,00 Eur, atkuriamoji vertė keičiant senas detales naujomis – originaliomis detalėmis 22 110,00 Eur, apgadintos transporto priemonės vertė – 4 190,00 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ transporto priemonę MAZDA CX5 VIN (duomenys neskelbtini), kaip daužtą nupirko 2019 m. gegužės 24 d. iš JAV įmonės USA Inter Cargo, LLC už 800,00 JAV dolerių.

Pateiktas antstolio Mareko Petrovskio 2020 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog transporto priemonė MAZDA CX5 VIN (duomenys neskelbtini) aukcione JAV buvo nupirkta 2019 m. gegužės 3 d.

2021 m. rugsėjo 20 d. teismui pateikti papildomi įrodymai - garso įrašas ir garso įrašo išklotinė, patvirtina jog 2020 m. sausio mėnesį tarp ieškovo ir atsakovo įvyko žodinis konfliktas dėl automobilio defektų.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu bendrauja kaip pora, atsakovas yra buvęs jos bendradarbis, su kuriuo buvo geri draugiški santykiai. Nurodė, kad ji pati supažindino ieškovą su atsakovu dėl automobilio ieškovui pirkimo, nes žinojo, kad atsakovas yra patikimas asmuo, kuris verčiasi naudotų automobilių prekyba, automobilių remontu. Ji davė ieškovui atsakovo telefoną, jie pradėjo bendrauti. Ji pati nurodė atsakovui kokio automobilio ieškovas nori – Mazda CX5, nurodė maksimalią galimą sumą – iki 12 000,00 – 13 000,00 Eur. Tikslios kainos kiek kainuos automobilis nežinojo, pasakė tik maksimalią kainą. Atsakovas niekada nesakė kiek tiksliai kainuos automobilis, tarėsi kad bandys nupirkti ir suremontuoti kuo pigiau. Sutarė dėl automobilio pirkimo iš JAV. Atsakovas ieškojo automobilio JAV aukcionuose, siuntė nuotraukas, ieškovas su atsakovu tarėsi dėl galimo automobilio pirkimo. 2019 m. gegužės 4 d. ieškovas informavo kad atsakovas nori atvažiuoti pasikalbėti apie automobilį. Atvykęs atsakovas su ieškovu kalbėjo pradžioje apie automobilį, paskui atsakovas paprašė, kad ieškovas jam paskolintų pinigų – 8 900,00 Eur. Ieškovas su ja pasitarė, ji garantavo, kad atsakovas patikimas žmogus ir turėtų pinigus grąžinti. Ieškovas sutiko skolinti, pradžioje paprašė atsakovo sudaryti sutartį per notarą, bet atsakovas nesutiko tada ieškovas paprašė paskolos raštelio, bet atsakovas nurodė, kad nežino banko sąskaitos numerio, tai pasirašys raštelį po to kai ieškovas perves pinigus. Sutarė, kad palūkanos bus automobilio suradimo ir remontavimo paslaugos. Tą pačią dieną po pokalbio atsakovas ieškovui atsiuntė savo sąskaitos numerį, o ieškovas atsakovui pervedė paskolos pinigus. Po to ieškovas prašė atsakovo atvažiuoti pasirašyti paskolos raštelį, bet atsakovas vis neturėjo tam laiko. Po to, kai apžiūrėjo automobilį ir jis ieškovui tiko, 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovas ieškovo dar paprašė pratęsti paskolos grąžinimo terminą dviem mėnesiams. Ieškovas sutiko palaukti paskolos grąžinimo, nes tuo metu jam tiko automobilis, viskas atrodė tvarkoje. 2020 m. sausio mėnesį, kilus konfliktui tarp ieškovo ir atsakovo dėl automobilio greičių dėžės remonto, nereikalavo ieškovas grąžinti paskolos, nes dar nebuvo suėjęs paskolos grąžinimo terminas, o atsakovas buvo sutikęs suremontuoti greičių dėžę. Automobilį pargabenti į Lietuvą, suremontuoti atsakovas turėjo už savo pinigus, nes tai yra jo verslas. Tuo metu kai ji įsigijo automobilį iš ieškovo, atsakovas informavo, kad automobilis yra su variklio defektu.

Paskolos sutarties samprata pateikiama CK 6.870 straipsnyje, kurio 1 ir 2 dalys paskolos sutartį apibrėžia kaip realinę sutartį, kurios viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3368/2011).

Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.

CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei skolinama suma viršija šešis šimtus eurų. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, o 4 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nėra sudariusios rašytinės paskolos sutarties, apsikeitusios raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, t. y. raštu neišreiškė savo valios.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovo ir atsakovo tarpusavio sutartinius santykius, teismas daro išvadą, jog tuo metu kuomet ieškovas atliko pinigų pervedimą į atsakovo banko sąskaitą, šalis nuo 2019 m. balandžio mėnesio vidurio siejo paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai, atsakovas teikė ieškovo pageidaujamo automobilio Mazda CX5 suradimo, tarpininkavimo automobilio gabenimo į Lietuvą iš JAV metu bei automobilio remonto paslaugas už preliminariai sutartą galutinę automobilio kainą, t. y. 12 000,00 – 13 000,00 Eur sumą.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilini proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis įrodymais.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų pinigų perdavimo atsakovui faktą ir atsakovo įsipareigojimą grąžinti skolą paskolos davėjui, kas leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Pažymėtina, jog įrodinėjant paskolos sutartinius santykius, kuomet nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, ieškovas netenka teisės remtis liudytojų parodymais. Teismas, ištyręs byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių pateiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu visumą, daro išvadą, kad ieškovo 2019 m. gegužės 4 d. atliktas mokėjimo pavedimas atsakovui pagrindžia patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia, tiek ieškovo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką (pinigus) paskolos davėjo nuosavybėn. Atsižvelgiant į byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų visumą, teismas daro išvadą, jog tuo metu, kai ieškovas atliko pinigų pervedimą į atsakovo banko sąskaitą, jis turėjo prievolę mokėti atsakovui avansą už atsakovo teikiamas paslaugas ieškovui – automobilio suradimą, nupirkimą, remonto paslaugas.

Vertinant fakto dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui egzistavimą taip pat reikšminga tai, kad atsakovas nuosekliai bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog neturėjo pagrindo prašyti ieškovo paskolinti pinigų, turėjo kitų jam artimų asmenų, iš kurių galėjo pasiskolinti pinigų esant tokiam reikalui, ieškovas nebūtų tas žmogus, į kurį būtų kreipęsis atsakovas dėl paskolos gavimo. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti raštiniai įrodymai – atsakovo senelės V. M. terminuoto indėlio AS „Industra BANK“ Lietuvos filialo 2020 m. liepos 14 d. pažyma.

Ieškovas davė prieštaringus paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodydamas jog ieškovas su atsakovu susitarė dėl automobilio kainos 12 000 – 13000 Eur, tokia suma už automobilį buvo palikta ir susitarus dėl daužto automobilio pirkimo iš JAV bei jo pargabenimo, remontavimo Lietuvoje paslaugų atlikimo, tačiau vėliau (garso įrašo 21 minutė) ieškovas jau nurodė, kad 12 000 – 13000 Eur kaina buvo sutarta tik už tvarkingo Lietuvoje naudoto ir turinčio garantiją bei naudojimo istoriją automobilio suradimą ir nupirkimą. Įrašo 26 – 28 minutės ieškovas negalėjo paaiškinti kada atsakovas būtų turėjęs grąžinti jam suteiktą 8 900,00 Eur paskolą tuo atveju, jeigu atgabentas į Lietuvą automobilis ieškovui nebūtų tikęs. Taip pat ieškovas negalėjo atsakyti kokiam tikslui atsakovas paprašė jo paskolinti pinigų, kada buvo sutartas tikslus pinigų grąžinimo terminas. Byloje pateiktas garso įrašas ir garso įrašo išklotinė patvirtina, jog 2020 m. sausio mėnesi viduryje vykusio žodinio konflikto dėl automobilio kokybės tarp ieškovo ir atsakovo metu, ieškovas nereikalavo iš atsakovo grąžinti pinigų, kuriuos jam buvo pervedęs mokėjimo nurodyme nurodydamas paskirtį – „paskola“.

Pateikti rašytiniai įrodymai apie šalių susitarimą dėl automobilio Mazda CX5 suradimo, tarpininkavimo automobilio gabenimo į Lietuvą iš JAV metu bei automobilio remonto paslaugų, teismui leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šalis siejo ne paskolos, o paslaugų teikimo santykiai, ir ieškovas atsakovui 2019 m. gegužės 4 d. mokėjimo pavedimu per banką sumokėjo 8 900,00 Eur avansą už atsakovo jam teikiamas automobilio įsigijimo paslaugas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šioje byloje ieškovas neįrodė, kad suteikė atsakovui paskolą, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad paskolos dalykas (pinigai) buvo perduoti atsakovui kaip paskola, o ne kaip avansas bei neįrodė atsakovo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Mokėjimo nurodymas nėra dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties sudarymo faktą, nes vien tik pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą.

Kadangi ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakovu sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, todėl ieškovo ieškinys dėl skolos ir palūkanų iš atsakovo priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškinį atmetus ieškovui iš atsakovo nepriteisiamos jo šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas teismui 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą dėl 1 048,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei nurodytas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teismui ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Valstybė šioje byloje turėjo 12,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei ieškovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovu D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 1 048,00 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt aštuonis eurus 00 ct).

Priteisti iš ieškovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 12,52 Eur (dvylika eurų 52 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Lukauskaitė