Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. S., ieškovės atstovui advokatui Jaroslavui Mikšai (Jaroslav Mikša),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui S. R. (S. R.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) – pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena trijų kambarių ieškovės tėvams priklausančioje namo dalyje, kurioje vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. VTAS prieštarauti ieškinio reikalavimui neturi pagrindo, prašoma priteisti ieškinio suma yra galimai tinkama tenkinti pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku beveik nebendrauja, jo nerėmė, tik pateikus ieškinį teismui pradėjo mokėti 250 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą vaikui. Dėl specialiųjų vaiko poreikių ieškovė paaiškino, kad vaikas lanko dziudo treniruotes, už kurias reikia mokėti po 30 Eur per mėnesį, kimono kainuoja 40 Eur, 10-15 Eur kainuoja apsilankymas pas odontologą. Dėl kalbos raidos problemų vaikas turi lankytis pas logopedą. Pabrangus pragyvenimui, vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir atsiradus papildomiems poreikiams (papildomos anglų ir lietuvių kalbų pamokos), nebepakanka atsakovo teikiamo išlaikymo. Atsakovė dirba buhaltere, jos vidutinės mėnesinės pajamos sudaro apie 1200 Eur, turi dar vieną vaiką.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2011 m. nutraukiant šalių santuoką ir priteisiant išlaikymą vaikui nebuvo reikalinga logopedo pagalba, per 7 metus pasikeitė vaiko poreikiai. Apie atsakovo turtinę padėtį ieškovei nėra žinoma, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuo ieškinio pateikimo dienos atsakovas teikia vaikui išlaikymą po 250 eur per mėnesį, darytina išvada, kad jis turi galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų P. R. (P. R.) (e. b. l. 8). 2011-11-16 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje jos susitarė, kad sūnaus išlaikymui atsakovas mokės po 400 Lt (115,84 Eur) per mėnesį nuo prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pateikimo dienos (2011-10-19) iki vaiko pilnametystės (e. b. l. 10-11).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Tačiau pažymėtina, kad Vilniaus miesto 4-ajam apylinkės teismui 2011-11-16 priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir tvirtinant šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nebuvo įrodinėjama ir tiriama šalių turtinė padėtis, finansinės galimybės ir nepilnamečio vaiko poreikiai.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Sprendžiant dėl šalių sūnaus poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurią Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas patvirtino 2011-11-16 sprendimu, vaikui buvo trys metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

Ieškovė į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę (e. b. l. 15), kurioje nurodo, kad vaiko poreikiams reguliariai patenkinti reikia 443 Eur, o 555 Eur per mėnesį reikia vaiko poreikiams patenkinti įtraukiant kitas išlaidas, būtinas užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius. Ieškovė nurodo, kad 150 Eur per metus reikia skirti vaiko striukėms, 200 Eur per metus - batams, 100 Eur per metus - sportbačiams, 15 Eur per metus - šlepetėms (mokyklai ir laisvalaikiui), 300 Eur per metus - viršutiniams rūbams laisvalaikiui, 70 Eur per metus - uniformai, 50 Eur per metus - apatiniams rūbams, 120 Eur per metus - mokyklos reikmėms (vadovėliams, pratybų sąsiuviniams), 60 Eur per metus - mokyklos organizuojamoms išvykoms, 45 Eur per mėnesį (405 Eur per metus) pietums mokykloje, 45 Eur per mėnesį - kišenpinigiams, 9 Eur per mėnesį - mobiliojo ryšio paslaugoms, 72 Eur per mėnesį (648 Eur per metus)- anglų k. korepetitoriui, 72 Eur per mėnesį (648 Eur per metus) - lietuvių kalbos korepetitoriui, 30 Eur per mėnesį - transporto išlaidoms, 25 Eur per mėnesį (250 Eur per metus)- dziudo būreliui, 5 Eur per mėnesį (50 Eur per metus) - dziudo varžyboms, 30 Eur per metus - kimono, 25 Eur per mėnesį (200 Eur per metus) - anglų kalbai, 90 Eur per mėnesį - maistui, 5 Eur per mėnesį - higienos priemonėms, 150 Eur per metus - dovanoms ir šventėms, 20 Eur per mėnesį - pramogoms, 300 Eur per metus - vasaros atostogoms, 75 Eur per metus - stomatologo paslaugoms, 5 Eur per mėnesį - vaistams,: 170 Eur vienkartinės išlaidos pirmajai komunijai, 120 Eur per metus kompiuteriui, 100 Eur per metus dviračiui.

Ieškovės vaiko poreikių lentelėje ir ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytos išlaidos maistui (90 Eur maistui namuose ir 45 Eur maitinimui mokykloje), drabužiams (apie 74 Eur per mėnesį sudėjus ieškovės nurodytas metines išlaidas), mokyklinėms priemonėms ir rinkliavoms mokykloje (20 Eur per mėnesį), transporto išlaidoms (30 Eur per mėnesį), odontologo paslaugoms (75 Eur per metus – 6,25 Eur per mėnesį), vaistams (5 Eur per mėnesį), higienos priemonėms (5 Eur per mėnesį), mobilaus ryšio priemonėms (9 Eur per mėnesį), pramogoms (20 Eur per mėnesį), dovanoms ir šventėms (150 Eur per metus – 12,50 Eur per mėnesį), kišenpinigiams (45 Eur per mėnesį – 1,50 Eur per dieną), atostogoms (300 Eur metams – 25 Eur mėnesiui), susijusios su minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, sveikatos profilaktika, vaiko ugdymo ir laisvalaikio poreikiais. Remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika šios išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas nurodyti išlaidų dydžiai yra protingi.

Būtinu kiekvieno vaiko poreikiu taip pat yra būstas. Atsakovas privalo prisidėti prie išlaidų, susijusių su teisės į būstą užtikrinimu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad būsto išlaikymas kainuoja vidutiniškai apie 60 Eur per mėnesį šiltuoju metų sezonu ir apie 150 Eur kai reikalingas namo šildymas. Atitinkamų išlaidų namo šildymui įrodymų ieškovė į bylą nepateikė, todėl tokio dydžio išlaidos nėra įrodytos.

Minėta, jog remiantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šalių vaikas lanko anglų kalbos, dziudo būrelius, už kuriuos mokama po 25 Eur per mėnesį (b.l. 12, 13). Papildomos išlaidos, ieškovės teigimu, patiriamos dziudo aprangai. Internete skelbiamais duomenimis dziudo kimono ir kimono diržas kainuoja apie 30 Eur. Ieškovė paaiškino, kad vaikas dalyvauja varžybose, poreikių lentelėje nurodė, kad jos kainuoja apie 5 Eur per mėnesį. Ši suma nelaikytina neprotingai didele. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat paaiškino, kad vaikas turi specialių poreikių – dėl logopedinių problemų patiriami sunkumai mokantis lietuvių ir anglų kalbų, reikalingos papildomos lėšos repetitoriams (po 72 Eur per mėnesį, iš viso 144 Eur per mėnesį). Tokių poreikių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad išvadą teikiančios institucijos specialistei vaikas nurodė, jog mama moka už anglų ir lietuvių kalbos pamokas (b.l. 25-26). Nurodomos kainos atitinka internete skelbiamas korepetitorių paslaugų kainas, mokantis po kelis kartus per savaitę.

Ieškovė vaiko poreikių lentelėje taip pat nurodo vienkartines 170 Eur išlaidas vaiko Pirmajai Komunijai. Į bylą nepateikta nurodytų išlaidų dydžio įrodymų, neaišku ar jos bus patirtos. Pažymėtina, kad šios išlaidos nelaikytinos būtinomis, prie jų neprivalo prisidėti atsakovas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Atkreipiamas dėmesys taip pat į tai, kad ieškovės nurodytų kasmetinių išlaidų kompiuteriui bei dviračiui poreikis ir dydis taip pat nėra aiškūs, kadangi tokio pobūdžio technika ir inventorius nėra keičiami kasmet.

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo (duomenys neskelbtini), kuomet šalių sūnui buvo treji metai ir kuomet teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 115,84 Eur per mėnesį, šalių vaiko poreikiai labai išaugo. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado mokymosi priemonių, uniformos poreikis, patiriamos kitos su vaiko ugdymu susijusios išlaidos. Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo lavinimo veiklai, turiningam laisvalaikiui, atostogoms. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2011 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, vaistams, higienos priemonėms. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išlaikymas negali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga net didesnė nei ieškovės sudarytoje poreikių lentelėje nurodyta išlaikymo suma - apie 600 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nepasinaudojo galimybe ginčyti ieškovės nurodytus vaiko poreikius.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nesuponuoja, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą bei turimų išlaikytinių skaičių.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kurio vertė apie 112 654 Eur (e. b. l. 61, 63-98). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovei priklauso (duomenys neskelbtini) akcijos (e. b. l. 56-59). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotos 4 transporto priemonės, trijų iš jų eksploatavimas viešajame eisme draudžiamas (2 transporto priemonės 1988 m. gamybos), transporto priemonės išregistruotos iš dalyvavimo eisme. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kurioje jos atlyginimas yra 1600 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (1216 Eur atskaičius mokesčius, b.l. 14), bei (duomenys neskelbtini), kurioje jos pajamos siekia 11,60 Eur per mėnesį (e. b. l. 46-52). Ieškovė turi kitų išlaikytinių, t. y. dar vieną nepilnametį sūnų (e. b. l. 9). Duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jos darbingumo lygiui, byloje nėra.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kurio vertė apie 69 164 Eur (e. b. l. 62, 99-108). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų akcijų nėra (e. b. l. 60). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotos šešios transporto priemonės ir priekaba, penkių iš jų eksploatavimas viešajame eisme draudžiamas (2 transporto priemonės 1985 m. gamybos, viena – 1986 m. gamybos, viena – 1972 m. gamybos, vienos transporto priemonės pirmoji registracijos data 1998 m.), kurių eksploatavimas viešajame eisme draudžiamas, transporto priemonės išregistruotos iš dalyvavimo eisme. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis atsakovo atlyginimas neatskaičius mokesčių yra apie 850 Eur per mėnesį (e. b. l. 53-55). Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių ar kreditorinių įsipareigojimų byloje nėra.

Teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Vis dėl to, nors atsakovo darbo užmokestis yra mažesnis nei ieškovės, ieškovė turi didesnės vertės turto, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Atsakovas yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie kitus jo išlaikytinius byloje nėra, todėl daroma išvada, kad jis turi galimybes papildomai dirbti ir užsidirbti, siekdamas teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, išsamių duomenų, paaiškinimų apie savo turtinę padėtį nepateikė, ieškinio reikalavimų neginčijo. Iš į bylą pateikto ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad pateikus teismui ieškinį, atsakovas geranoriškai padidino vaikui teikiamą išlaikymą iki ieškovės prašomos priteisti sumos - į ieškovės sąskaitą 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais nepilnamečio vaiko išlaikymui pervedė po 250 Eur (e. b. l. 117). Ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas turi galimybę teikti atitinkamo dydžio išlaikymą vaikui, pripažįsta ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Duomenų, kad nuo 2011 m., kuomet buvo nustatytas vaikui teiktino išlaikymo dydis, finansinė atsakovo padėtis būtų pablogėjusi, byloje nėra. Tiek ieškovės, tiek atsakovas nekilnojamąjį turto įgijo po 2011 metų. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ir tuomet gaudavo pakankamai dideles pajamas, tuo tarpu atsakovas gaudavo minimalų darbo užmokestį. Bylos duomenimis šiuo metu atsakovo darbo užmokestis yra dvigubai didesnis nei minimalus, todėl manytina, kad jo turtinė padėtis pagerėjo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Nustačius, kad vaiko poreikiai išaugo iki 600 Eur per mėnesį, ieškiniu iš atsakovo prašoma priteisti mažesnę išlaikymui reikalingų lėšų dalį, atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, pateikus ieškinį teismui jis geranoriškai teikia vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, ieškinys tenkinamas, 2011-11-16 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimas keičiamas, iš atsakovo priteisiant 250 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 36,22 Eur žyminio mokesčio ((250,00 Eur – 115,84 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.).

Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 475 Eur (e. b. l. 114-115). Todėl iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteisiama 475 Eur jos patirtų advokato pagalbos išlaidų.

Byloje taip pat susidarė 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53, 3.192, 3.208 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2074-816/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1 punkte numatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, nustatant, kad atsakovas S. R. (S. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. R. (P. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė G. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. R. (S. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) 475 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo S. R. (S. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 39,80 Eur (trisdešimt devynis eurus 80 euro centų) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.