- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-245-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00658-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Vygintas Mažuika, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- L. N.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-73-488-2022 pagal ieškovo L. N. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau ir AB) (duomenys neskelbtini) dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. N. prašė teismą priteisti iš atsakovės AB (duomenys neskelbtini) 6 953,44 Eur žalos atlyginimą, 300,00 Eur išlaidų už žalos dydžio apskaičiavimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove AB (duomenys neskelbtini) 2019-11-13 sudarė Transporto priemonių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, kuria buvo apdrausta jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė AUDI (USA) S6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teigė, kad 2019-12-27, prasilenkiant su stambiagabarite transporto priemone, iš po šios transporto priemonės ratų skriejantys kelio dangos akmenys pataikė į jam priklausančio automobilio priekinę dalį ir ją apgadino. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai užfiksavo priekinio stiklo ir priekinio dešinės pusės žibinto sugadinimus. Apie įvykį jis informavo draudimo bendrovę, prašė atlyginti žalą, tačiau atsakovė atsisakė įvykį pripažinti draudiminiu ir atsisakė mokėti draudimo išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022-01-25 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo L. N. 582,35 bylinėjimosi išlaidų atsakovės AB (duomenys neskelbtini) naudai, grąžino atsakovei 17,65 Eur avansą bei priteisė iš ieškovo 5,70 Eur išlaidų valstybei.
4. Teismas nurodė, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė ir sutarties sukurti šalių teisiniai santykiai yra grindžiami visišku pasitikėjimu tarp šalių. Konstatavo, kad šalys, tiek sudarydamos, tiek vykdydamos sutartį, turi būti visiškai atviros ir sąžiningos, nurodydamos visas su šios sutarties realizavimu susijusias faktines aplinkybes.
5. Darė išvadą, kad ieškovo L. N. veiksmų, atliktų įvykus eismo įvykiui, negalima laikyti sąžiningais. Sprendė, kad ieškovas pažeidė iš draudimo sutarties kylantį principą elgtis sąžiningai ir būti visiškai atviru su kita sutarties šalimi, nurodant įvykio aplinkybes, kurį jis prašo pripažinti draudiminiu. Nurodė, kad atsakovė AB (duomenys neskelbtini) pagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju, nes draudėjas, siekdamas gauti išmoką, pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius.
6. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad konstatavus, jog AB (duomenys neskelbtini) pagrįstai atsisakė ieškovui mokėti draudimo išmoką, kitų aplinkybių, susijusių su ginču dėl įvykio metu transporto priemonei padarytos žalos, nagrinėjimas ir vertinimas yra netikslingas ir perteklinis. Konstatavo, kad ieškinio atmetimo pagrindas yra draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, kurį padarė draudėjas, dėl to draudikas įvykio draudiminiu nepripažino ir draudėjui atsisakė mokėti draudimo išmoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas L. N. prašo panaikinti 2022-01-25 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Nesutinka, kad jo pozicija dėl padarytų automobiliui pažeidimų apimties nebuvo nuosekli. Teigia, kad tiek ieškinyje, tiek paaiškindamas žodžiu nurodė, kad visus transporto priemonei padarytus pažeidimus, dėl kurių prašė priteisti draudimo išmoką, fiksavo ne jis pats, bet ir atsakovės nurodyto atstovo autoserviso IĮ „L. K.“ darbuotojas, kuris išsamiai apžiūrėjo automobilį ir surašė aktą/prašymą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog jis buvo linkęs bendradarbiauti, nesiekė nuslėpti aplinkybių, kuriomis buvo padaryti automobilio apgadinimai.
9. Teigia, kad yra jauno amžiaus, draudžia transporto priemonę, kad apsaugoti turtinius interesus, nes jo vairavimo patirtis yra nedidelė. Nurodo, kad teismo nurodytos aplinkybės, kad jis yra neatsargus ir neatsakingas vairuotojas, nes dviejų metų laikotarpyje transporto priemonė dalyvavo 6 įvykiuose, kuriuose jai padaryta žala, tačiau kitos transporto priemonės įvykiuose nedalyvavo ar buvo nenustatytos, nesusijusios su atsakovės teise nemokėti draudimo išmokos.
10. Nurodo, kad teismas, darydamas išvadą, jog tam tikrų detalių taisymas buvo atlygintas kitų draudžiamųjų įvykių metu, tačiau jis, reikšdamas reikalavimą, šių aplinkybių neįvertino ir reikalavimo apimties nesumažino, siekdamas gauti tokiu atveju mokamą maksimalią draudimo išmoką, yra šališkas, vadovaujasi tik atsakovės pateiktais paaiškinimais ir neinformatyviais rašytiniais įrodymais. Be to, teismo sprendimas grindžiamas prieštaringomis išvadomis.
11. Tvirtina, kad Ekspertizės akte ir Lietuvos draudimo ekspertinėje išvadoje nustatytas atskirų detalių sugadinimų mechanizmas išsiskyrė. Nurodo, kad policijos pareigūnai užfiksavo dar kitas automobilio detales, kurio buvo apgadintos akmenukais. Teigia nesant pagrindo reikalauti, kad nedidelę vairavimo ir gyvenimišką patirtį turint, apžiūrėjęs automobilį, jis galėjo teisingai nurodyti kiekvieno apgadinimo padarymo mechanizmą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad elgėsi nesąžiningai, sąmoningai siekdamas suklaidinti draudiką. Nurodo, kad draudimo bendrovei atskleidė visą informaciją, kuri gali būti reikšminga draudimo sutarčiai vykdyti, nurodė, kad automobilis buvo apgadintas įvykio, kuris apibrėžtas Taisyklių 7.1 punkte kaip draudžiamasis įvykis.
12. Nurodo, kad mažina prašomos priteisti draudimo išmokos dydį, be privalomos išskaitos, todėl iš atsakovės priteistina 6 110,74 Eur.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB (duomenys neskelbtini) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad draudimo sutartimi suteikiama ne absoliuti apsauga, ji apibrėžiama draudimo sutartyje numatytais draudžiamaisiais ir nedraudžiamaisiais įvykiais. Teigia, kad nustatė ir įrodė, jog automobilio sugadinimai padaryti ne tokio įvykio, kaip jį deklaravo ieškovas L. N., metu. Tai patvirtino ir byloje ekspertizę atlikę Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai. Sutinka su teismo išvada, kad byloje pakanka duomenų išvadai, jog ieškovas nurodė neteisingą informaciją apie tariamą įvykį, o draudikas įrodė, kad įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis.
14. Tvirtina, kad teismas tinkamai įvertino ir ieškovo nesąžiningumą. Sutinka su teismo išvada, kad ieškovo L. N. pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Ieškovo nesąžiningumą bei nenuoseklumą patvirtina ir tai, kad atsakovei pateikus į bylą duomenis, jog už dalį sugadinimų, dėl kurių reiškiamas reikalavimas, buvo atlyginta vėliau, kitų įvykių metu, ieškovas ir toliau palaikė tą patį reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys).
16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar atsakovė AB (duomenys neskelbtini) pagrįstai atsisakė ieškovui L. N. išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad įvykis yra nedraudžiamasis.
17. Pagal Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.156 straipsnio nuostatas šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
18. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
19. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).
20. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui teikiama draudimo apsauga nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas – atvejus, kada mokama draudimo išmoka, ir atvejus, kada draudikas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse Nr. 3K-3- 91/2012; Nr. 3K-3-32/2009; Nr. 3K-3-215/2013). Jeigu sutarties sąlygos yra parengtos aiškiai ir suprantamai, jos neturi būti aiškinamos per plačiai, priešingu atveju būtų nepagrįstai išplečiami draudiko prisiimti įsipareigojimai. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad sutarties sąlygos yra neaiškios ar nesuprantamos, nėra.
21. Byloje nustatyta, kad 2019-11-13 šalių sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis (serija LD Nr. 115655466, TIA Nr. 579732857) buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2018-02-13 redakcija, galioja nuo 2018-03-01; toliau ir Taisyklės) sąlygomis. Sudarydamos draudimo sutartį, šalys sutarė, kad aplinkybė, kai draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir (ar) jo padarius, laikoma nedraudžiamu įvykiu (Taisyklių 8.1.17 punktas).
22. Nustatyta, kad 2019-12-30 ieškovas L. N. kreipėsi į atsakovę AB (duomenys neskelbtini), pranešdamas, kad jo vairuojama transporto priemonė AUDI S6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2019-12-27 apgadinta lenkiančio sunkvežimio iš po ratų pakeltais akmenukais.
23. Atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes nustatė, kad 2019-12-27 įvykis, kurio pagrindu ieškovas L. N. prašė išmokėti draudimo išmoką – nedraudžiamasis. Atsisakydama mokėti draudimo išmoką Taisyklių 8.1.17 punkto pagrindu, atsakovė vadovavosi 2020-01-31 ekspertizės pažyma Nr. 2320046, kurioje nurodoma, kad automobilis sugadintas ne vairuotojo nurodomomis aplinkybėmis, 2019-12-27 užregistruoto įvykio metu, bet kitomis aplinkybėmis, labiausiai tikėtina tyčia gadinant automobilį atitinkamais įrankiais.
24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad atsakovė įrodė, jog įvykis yra nedraudžiamasis, nes draudėjas, siekdamas gauti išmoką, pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius (Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.17 p.). Apeliantas nesutinka su minėtu teismo argumentu, nurodydamas, kad teismas tokią išvadą padarė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir buvo šališkas.
25. Kaip minėta, draudimo sutartimi suteikiama ne absoliuti apsauga, ji apibrėžiama draudimo sutartyje numatytais draudžiamaisiais ir nedraudžiamaisiais įvykiais. Taisyklių 8.1.17 punkte numatytas nedraudžiamasis įvykis, kuris šio ginčo atveju yra aktualus. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad draudikas turi pagrįsti aplinkybes, kurios suteikia jam teisę nemokėti draudimo išmokos, todėl AB (duomenys neskelbtini) turi įrodyti, kad ieškovas draudikui pateikė neteisingą informaciją apie įvykį.
26. Nustatyta, kad L. N. pranešus AB (duomenys neskelbtini) apie įvykį, atsakovei (draudikui) kilo įtarimų, ar sugadinimai transporto priemonei yra padaryti ieškovo L. N. nurodytomis aplinkybėmis - iš pravažiuojančio automobilio ratų pakeltais akmenukais. Dėl šios priežasties specializuotam ekspertui buvo perduoti AB (duomenys neskelbtini) turimi duomenys apie automobilio sugadinimus, tikslu ištirti automobilio AUDI (USA) S6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų pobūdį ir mechanizmą. Atlikus tyrimą, AB (duomenys neskelbtini) ekspertas nustatė, kad pagal sugadinimų pobūdį, likusius pėdsakus, sugadinimai padaryti ne vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis. Kaip nurodyta eksperto išvadoje, dauguma sugadinimų negalėjo susiformuoti dėl kontakto su atskriejančiais akmenukais, o buvo padaryti kontaktuojant su atitinkamos formos vertikaliu aštrų paviršių turinčiu objektu arba išoriniu aštriu daiktu (panašiu į plokščiabriaunį atsuktuvą), braukiant per sugadintą paviršių. Be to, nurodė, kad daugelis apgadinimų padaryti daugkartinio kontakto metu, t.y. toje pačioje vietoje kelis kartus kontaktuojant su kitu objektu. Ekspertas nurodė, kad sugadinimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad tai galėjo būti atsuktuvas ar į jį panašus įrankis, tačiau tokie pėdsakai (sugadinimai) negalėjo atsirasti dėl kontakto su atskriejusiais akmenimis. Draudiko ekspertas detaliai išanalizavo kiekvieną sugadinimą ir dėl jo pasisakė išvadoje (2020-01-31 ekspertizės pažyma Nr. 2320046).
27. 2021-11-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu Nr. 11-2425 (21) taip pat konstatuota, kad ne visi nustatyti automobilio pažeidimai galėjo ir buvo padaryti ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, t.y. kad apgadinimai, padaryti į automobilį atsitrenkus akmenukams. Ekspertizės akte nustatyta, kad automobilio AUDI S6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio stiklo ir stogo priekinės dalies pabraižymai, priekinio kairiojo žibinto stiklo apibraižymai galėjo būti padaryti atsitrenkiant skaldos akmenukams, kurie nubrėžė priekinio kairiojo sparno viršūnės ir variklio gaubto priekinio kairiojo kampo lako - dažų sluoksnį. Priekinio skydo apatinės dalies dešinės pusės lako - dažų pažeidimas, dangtelio, esančio prie priekinio valstybinio numerio rėmelio kairės pusės apatinio kampo krašte esantis pėdsakas galėjo būti padaryti atsitrenkus pašaliniam daiktui- skaldos akmenukui. Ekspertas nurodė, kad minėti pažeidimai bei automobilio dešinės ir kairės pusių išorinių galinio vaizdo veidrodėlių korpuso dangtelių apibraižymai buvo padaryti slystamai kontaktuojant, tikėtina, ribotam šiukščiam skirtingo grublėtumo paviršiams. Išvadoje nurodoma, kad dalis pažeidimų negal ėjo būti padaryti momentinio kontakto sau skaldos akmenuku metu, nes tokie apibraižymai būdingi slystamam skirtingų krypčių kontaktui su ribotu šiurkščiu abrazyvinių savybių turinčiu paviršiumi.
28. Atsižvelgiant į minėtas ekspertų išvadas, konstatuotina, kad draudikas nustatė ir įrodė, jog sugadinimai padaryti ne taip, kaip nurodė ieškovas. Pažymėtina, kad byloje buvo atliktos dvi ekspertizės, kurios patvirtino, jog nurodyti transporto priemonės apgadinimų atsiradimo mechanizmai neatitinka ieškovo nurodytų aplinkybių. Kadangi automobilio sugadinimai buvo padaryti dėl daugkartinio tęstinio poveikio ir kitomis aplinkybėmis nei L. N. nurodė AB „Lietuvos draudimas“, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas buvo nesąžiningas, o atsakovė įrodė aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos mokėjimo.
29. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo veiksmai, atlikti įvykus eismo įvykiui, yra nesąžiningi. Teigia, jog dėl atskirų paaiškinimų apie įvykio aplinkybes neatitikimai buvo sąžiningas jo klydimas ar jų primiršimas dėl jauno amžiaus, todėl konstatuoti, kad jis nurodė neteisingas eismo įvykio aplinkybes, nėra pagrindo. Be to, draudiko nurodyta įmonė apžiūrėjo automobilį ir nustatė esamus apgadinimus.
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008).
31. Nustačius, kad asmuo piktnaudžiavo savo subjektine teise, t.y. ją įgyvendino nesilaikydamas įstatymų, protingumo ir teisingumo principų, veikdamas nesąžiningai, pažeisdamas viešąją tvarką, varžydamas kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ir taip darydamas jiems žalą, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str.). Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad esant nesąžiningam ieškovo elgesiui t.y., nuslepiant tam tikrus įvykius, kurių metu atsirado dalis automobilio sugadinimų, atsakovė pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes abejones dėl L. N. nurodytų transporto priemonės sugadinimo aplinkybių patvirtino 2020-01-31 Ekspertinė pažyma bei 2021-11-18 Ekspertizės aktas. Kaip minėta, draudimo sutartis yra fiduciarinė (grindžiama šalių tarpusavio pasitikėjimu), todėl abi jos šalys privalo atskleisti viena kitai esminę reikšmę turinčią informaciją ir būti sąžiningos. Šios sąlygos nesilaikymas leidžia 2019-12-27 įvykį laikyti nedraudžiamuoju Taisyklių 8.1.17 punkto pagrindu ir atleidžia atsakovę nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas privalėjo priteisti bent sumažintą draudimo išmoką. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju buvo nustatytas nedraudžiamojo įvykio egzistavimo faktas - žinomai neteisingų duomenų apie įvykį ir jo padarinius pateikimas AB (duomenys neskelbtini), kas sąlygojo teisinį pagrindą nurodytą įvykį pripažinti nedraudiminiu, nes draudėjas pažeidė savo pareigą suteikti visą teisingą informaciją apie esmines įvykio aplinkybes. Ta aplinkybė, kad transporto priemonės sugadinimus nustatė draudimo bendrovės nurodyta įmonė nėra pagrindas konstatuoti, kad visi nustatyti automobilio sugadinimai buvo padaryti L. N. nurodomomis aplinkybėmis, nes autoservisas IĮ „L. K.“ konstatavo tik esamus transporto priemonės sugadinimus, jų remonto darbus ir kainą.
32. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai vertino tą aplinkybę, jog automobilis jau yra turėjęs ne vieną įvykį, be to, draudikas neįrodė, jog vėlesnių įvykių metu jau yra atlyginęs už tam tikras ginčo įvykio metu padarytus apgadinimus. Su minėtais argumentais nėra pagrindo sutikti. Apelianto neatsargumą ir neatsakingumą, valdant padidinto pavojaus priemonę patvirtina tai, kad dviejų metų laikotarpyje transporto priemonė dalyvavo 6 įvykiuose, tačiau kitos transporto priemonės įvykiuose nedalyvavo ir atsakovės teigimu, L. N. yra išmokėta 15 147,87 Eur draudimo išmokų. AB (duomenys neskelbtini) pateikti 2021-06-15 paaiškinimai bei jų priedai patvirtina, kad 2020-07-30 įvykio metu buvo atlyginta už automobilio stogo remontą, o už automobilio stiklą - po 2020-12-30 įvykio ir minėti duomenys nėra paneigti.
33. Įvertinus, kad Ekspertizes išvados nėra paneigtos, spręstina, kad draudikas pagrindė savo sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Nesant nustatyto draudžiamojo įvykio, neatsiranda draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką, todėl teismas pagrįstai L. N. ieškinį atmetė (CK 6.987 straipsnis).
34. Nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas ir palaikė atsakovę. Teisėjų kolegija nenustatė, kad bylą nagrinėjęs teisėjas būtų susijęs su atsakove kokiais nors ryšiais (teisiniais santykiais), nurodytais CPK 65 straipsnyje, taip pat nepateikta jokių argumentų bei įrodymų dėl galimo šališkumo kitais pagrindais (CPK 66 straipsnis). Dėl paminėto konstatuotina, kad, nepaneigus preziumuojamo nešališkumo principo, nėra pagrindo daryti išvados, jog teismas (teisėjas) buvo šališkas.
35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl kitų apeliacinio skundo motyvų nepasisako.
36. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto L. N. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.