- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2-73-488/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00658-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Ieškovas
- L. N.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
dalyvaujant ieškovui L. N., ieškovo atstovei Kristinai Rutkauskienei, atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui E. T. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. N. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas L. N. (toliau – ieškovas) prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir atsakovė) 6 953,44 Eur žalos atlyginimą, 300,00 Eur išlaidų už žalos dydžio apskaičiavimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 13 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta Transporto priemonių draudimo, nuo nelaimingų atsitikimų sutartis (duomenys neskelbtini), kuria apdrausta ieškovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė AUDI (USA) S6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 27 d. apie 16 valandą, draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu, ieškovui važiuojant apdrausta transporto priemone (duomenys neskelbtini), prasilenkiant su stambiagabarite transporto priemone, iš po šios transporto priemonės ratų skriejantys kelio dangos akmenys pataikė į ieškovo lengvojo automobilio priekinę dalį ir ją apgadino. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai užfiksavo įvykį, paviršutiniškai apžiūrėjo transporto priemonę, fiksavo priekinio stiklo ir priekio dešinės pusės žibinto apgadinimus. Ieškovas apie įvykį informavo draudimo bendrovę, prašė atlyginti žalą, tačiau 2020 m. vasario 10 d. atsakymu atsakovė informavo ieškovą apie atsisakymą įvykį pripažinti draudiminiu ir sprendimą nemokėti draudimo išmokos. Nurodytą atsakymą motyvavo 2020 m. sausio 31 d. Ekspertine pažyma, kurioje nurodyta, kad AUDI (USA) S6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), visumoje sugadintas ne vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis 2019 m. gruodžio 27 d. užregistruoto įvykio metu, bet kitomis aplinkybėmis, labiau tikėtina tyčia gadinant automobilį atitinkamais įrankiais. Ieškovas pažymi, kad ne jis pats nustatė transporto priemonės detalių apgadinimus, jis automobilį pateikė draudimo bendrovės nurodytam servisui individualiai įmonei (toliau - IĮ) „(duomenys neskelbtini)“, kurios darbuotojas apžiūrėjęs automobilį surašė „Transporto priemonės techninės apžiūros aktą/prašymą“, kuriame fiksavo automobilio detalių apgadinimus. 2019 m. lapkričio 13 d. sudarant transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo bendrovės atstovas, apžiūrėjo transporto priemonę AUDI (USA) S6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), fotografavo. Sudarant sutartį nei vieno iš 2019 m. gruodžio 31 d. „Transporto priemonės techninės apžiūros akte/prašyme“ nurodytų automobilio detalių apgadinimo nebuvo fiksuota, t. y. visi apgadinimai atsirado draudimo sutarties galiojimo metu. Ieškovas, gavęs draudimo bendrovės pranešimą ir ekspertinę pažymą, kurioje nurodyta, kad galimai dalis nustatytų apgadinimų padaryta tyčia, kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo institucija aplinkybių ir asmenų, kurie galėjo padaryti žalą, dar nenustatė. Ieškovas informavo draudimo bendrovę apie kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo instituciją ir papildomai pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo, tačiau pakartotinis prašymas buvo atmestas. Atsakovė nenurodė, kokią konkrečiai žinomai neteisingą ieškovas informaciją pateikė, atsakovė nepateikė duomenų, jog pats ieškovas prisidėjo prie automobilio apgadinimo. Atsakovei nepateikus apskaičiuotos žalos dydžio, ieškovas kreipėsi į IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri paskaičiavo, kad automobilio remontas be PVM sudaro 7 153,44 Eur. Atskaičius draudimo sutartyje nurodytą 200,00 Eur privalomą išskaitą, iš atsakovės priteistina 6 953,44 Eur žalos atlyginimo.
Ieškovo atstovė advokatė Kristina Rutkauskienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad tarp šalių sudarytos draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, įvykus nagrinėjamam įvykiui, ieškovas apžiūrėjo transporto priemonę, iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai nenuodugniai apžiūrėdami transporto priemonės apgadinimus fiksavo tik lengvai pastebimus transporto priemonės apgadinimus ant priekinio stiklo ir priekinio dešinio žibinto. Atsakovės nurodymu ieškovas nuvyko į atsakovės nurodytą autoservisą, kuriame buvo fiksuoti tokie pažeidimai: priekinio stiklo ir priekinio dešinio žibinto pažeidimai, šoninio veidrodėlio dangtelių apgadinimai, priekinės kairės pusės veidrodžio posūkio žibinto sugadinimas, priekinių grotelių nikeliuotos dangos apgadinimas, stogo, variklio gaubto, priekinių sparnų, priekinių žibintų, priekinio bamperio, radiatoriaus grotelių, priekinio ženklo apgadinimai. Dėl padarytos žalos ieškovas prašė atsakovės atlyginti nuostolius, tačiau atsakovė, apžiūrėjusi automobilį ir surašiusi ekspertinę pažymą, nurodė, kad draudimo išmoką mokėti atsisako, kadangi apgadinimai padaryti ne nurodyto eismo įvykio metu, o kitomis aplinkybėmis, galimai automobilį gadinant aštriu, ribotą paviršių turinčiu įrankiu. Nurodytus apgadinimus nustatė ir įvardino ne pats ieškovas, o policijos pareigūnai ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Sudarant transporto priemonės draudimo sutartį, atsakovės darbuotojas apžiūrėjo transporto priemonę ir jį fotografavo. Nurodytų pažeidimų sudarant draudimo sutartį nebuvo, todėl šie sugadinimai buvo padaryti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Pats ieškovas išsamiai automobilio neapžiūrėjo, daugumą pažeidimų pastebėjo tik nurodytos apžiūros metu. Policijos pareigūnai užfiksuoti visų nurodytų pažeidimų negaliojo, kadangi įvykis įvyko žiemą, tamsiu paros metu. Atstovė pažymi, kad dalies apgadinimų kilmę patvirtina ir teismo eksperto išvada. Atstovė nurodo, kad ekspertų išvados dėl kai kurių apgadinimų susidarymo mechanizmo skiriasi. Taip pat, pažymi, kad ieškovas turi nedidelę vairavimo ir gyvenimišką patirtį, todėl, apžiūrėdamas automobilį, negali nurodyti, kokie apgadinimai atsirado dėl kontakto su akmenuku, o kurie padaryti kažkokiu kitu būdu. Atsižvelgiant į tai, laikyti, jog ieškovas elgiasi ne nesąžiningai ir siekia suklaidinti atsakovę ir neteisėtai gauti draudimo išmoką, nesąžininga ir tokiems teiginiams nėra jokio pagrindo. Nurodo, kad policijos pareigūnai kviesti nustatyti įvykio aplinkybes, kadangi ieškovas buvo vienas, įvykio vietoje nebuvo kaltininko. Dalis apgadinimų buvo atlyginti išmokomis, kurios buvo skirtos atlyginti išmokomis dėl kitų apgadinimų (2020 m. liepos 30 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. įvykiai). Pagal atsakovo skaičiavimus iš viso pagal šiuos atvejus išmokėta buvo 1 042,00 Eur, todėl nurodyti, kokia konkrečiai suma išmokėta, negalima. Atsakovas nurodo, kad kiekvieną kartą, kai paskaičiuojamas žalos atlyginimas, yra atliekama besąlyginė išskaita numatyta sutartyje. Atstovė pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad ši išskaita buvo išskaityta pirmosios išmokos atveju, antrą kartą jos išskaityti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, todėl atsižvelgiant į eksperto (duomenys neskelbtini) paskaičiavimą, jau išmokėtas sumas, turėtų būti priteisiama iš atsakovės 6 110,77 Eur ieškovo naudai. Atkreipia dėmesį, kad visos žalos paskaičiavimo sąmatos parengtos naudojantis viena programa, tačiau dalių kaina yra skirtinga, Atsakovei pritaikoma 18 procentų nuolaida, kurios ieškovas, tvarkydamasis automobilį, tikėtina, negautų.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir atstovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti. Atlikus automobilio sugadinimų įvertinimą, atsakovei kilo įtarimų, ar sugadinimai padaryti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis - iš pravažiuojančio automobilio ratų pakeltais akmenukais. Dėl šios priežasties žalą administruojantis ekspertas perdavė specializuotam ekspertui M. S. ištirti sugadinimų pobūdį ir mechanizmą. Automobilio apžiūros metu ieškovas nurodė, kad per eismo įvykį sugadinta: priekinis stiklas, stogas, lauko galinio vaizdo veidrodėlis, žibintai, priekinės grotelės, variklio dangtis, stogas, sparnas, bamperis ir kt. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams buvo pateikti tik priekinio stiklo ir priekinės dešinės pusės žibinto apgadinimai (kiti nenurodyti, nors akivaizdžiai turėjo būti matomi ir pastebimi). Atlikus tyrimą, nustatyta, kad pagal sugadinimų pobūdį, likusius pėdsakus, sugadinimai padaryti ne vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis. Kaip nurodyta eksperto išvadoje, dauguma sugadinimų „negalėjo susiformuoti dėl kontakto su atskriejančiu akmenuku, o buvo padaryti kontaktuojant su atitinkamos formos vertikaliu aštrų paviršių turinčiu objektu arba išoriniu aštriu daiktu (panašiu į plokščiabriaunį atsuktuvą) braukiant per sugadintą paviršių“. Be to, akcentuotina, kad daugelis apgadinimų padaryti daugkartinio kontakto metu, t. y. toje pačioje vietoje kelis kartus kontaktuojant su kitu objektu. Eksperto nuomone, sugadinimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad tai galėjo būti atsuktuvas, ar į jį panašus įrankis, tačiau tokie pėdsakai (sugadinimai) negalėjo atsirasti dėl kontakto su atskriejusiais akmenimis. Pastebėtina, kad draudiko ekspertas detaliai išanalizavo kiekvieną sugadinimą ir dėl jo pasisakė išvadoje. Nurodo, kad draudimo sutarties sudarymas nereiškia visiškos apsaugos. Taip pat akcentuotina, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Atsakovės nuomone, ieškovas pateikė klaidingą informaciją apie sugadinimų atsiradimo pobūdį ir aplinkybes, siekdamas gauti draudimo išmoką. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (toliau – Taisyklės) 8.1.17 punkte numatyta, kad įvykis bus laikomas nedraudžiamuoju, o draudimo išmoka nemokama, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir (ar) jo padarinius.
Šalies argumentai
Pažymėtina, jog nepaisant to, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, atsakovė žalos administravimo metu lygiagrečiai atlieka ir nuostolio nustatymo veiksmus. Atsakovė negali sutikti su ieškinyje nurodoma (prašoma) priteisti suma. Pagal sudarytą draudimo sutartį, sutarties šalys sutarė, kad nuostolio dydį vertins būtent atsakovė (Taisyklių 9.1 p.). Taisyklėse numatyta, kad nuostolio dydis gali būti nustatomas dviem būdais: (I) pagal realaus remonto faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus (Taisyklių 9.6.2 p.), arba (II) teorinio skaičiavimo būdu, vertinant būtinus darbus, pagal Draudiko turimą kainą (Taisyklių 9.6.1 p.). Paaiškiname, kad draudikui nebuvo pateikta duomenų, kad automobilis būtų suremontuotas ir kiek tai kainavo, todėl draudimo išmoka buvo vertinta pagal Taisyklių 9.6.1 punktą. Taisyklių 9.6.1.1 punktas numato, kad atlyginamos būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, bet ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir (ar) dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir (ar) dalis sumokėtų pats draudikas. Draudikas remiantis šiais kriterijais sudarė remonto darbų sąmatą, pagal kurią nuostolio dydis sudaro 6.111,05 Eur. Be to, iš šios sumos turi būti atimama sutartyje numatyta išskaita (Taisyklių 1.29 p.) – 200 Eur. Tokiu būdu, galima draudimo išmoka būtų – 5.911,05 Eur. Ieškovas su automobiliu, dėl kurio žalos atlyginimo vyksta ginčas byloje, per pakankamai trumpą 2 metų laikotarpį, turėjo 6 įvykius, kuriuose nedalyvauja joks kitas automobilis.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodo, kad teismo ekspertizės išvadoje aiškiai nurodyta, kurie transporto priemonės apgadinimai padaryti ne ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Nepaisant to, ieškovas, ketinęs mažinti reikalavimą, už tuos sugadinimus vis tiek prašo žalos atlyginimo. Tai rodo ieškovo nesąžiningumą ir norą gauti kuo didesnę draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio padavimo metu ieškovas laikėsi pozicijos, jog visi sugadinimai padaryti būtent jo nurodyto įvykio metu ir aplinkybėmis, matydamas teismo ekspertizės centro išvadą, jis keičia poziciją nurodydamas, kad, jei apgadinimai sudaryti ne ieškovo nurodyto įvykio metu, tačiau jie vis tiek atsirado draudimo sutarties tarp šalių galiojimo laiku, todėl atsakovė vis tiek turi išmokėti draudimo išmoką. Tokia ieškovo pozicija taip pat yra nesąžininga, kadangi ji tokia atsiranda tik po gautos ekspertų išvados. Nuo pat žalos automobiliui registravimo ieškovas nurodė vienodas aplinkybes, kad transporto priemonę apgadino nuo kelio dangos pakilę akmenys ir įvairiomis kryptimis skrieję į transporto priemonę, jokių kitų aplinkybių dėl transporto priemonės apgadinimų ieškovas nenurodė. Ieškovas įvykio registracijos metu nurodė, kad į įvykio vietą policija kviesta tam, jog atsakovė nepasakytų, jog ieškovas pats padarė apgadinimus. Toks atsakymas, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas jau registracijos metu turėjo perdėta baimę, jog draudikas pasakys, jog jis apgadinimus pasidarė pats. Ieškovas visus apžiūros akte deklaruojamus pažeidimus pateikia, kaip pažeidimus, atsiradusius jo nurodytomis aplinkybėmis, neišskiria apgadinimų padarytų kitomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta savanorišką transporto priemonių draudimo sutartis (duomenys neskelbtini), pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2018-02-13 redakcija, galioja nuo 2018-03-01) (toliau – Taisyklės).
2019 m. gruodžio 30 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, pranešdamas, kad jo vairuojama transporto priemonė AUDI S6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) buvo apgadinta ją lenkiančio sunkvežimio iš po ratų pakeltais akmenukais.
2020 m. vasario 10 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovą, kad už 2019 m. gruodžio 27 d. įvykį draudimo išmokos nemokės, nurodė, kad automobilis visumoje sugadintas ne vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis, labiausiai tikėtina tyčia gadinant automobilį atitinkamais įrankiais. Nurodytos aplinkybės, atsakovės nuomone, laikytinos nedraudžiamuoju įvykiu, kadangi apdraustasis siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir (ar) jo padarinius (Taisyklių 8.1.17 punktas). Atsisakymas grindžiamas 2020 m. sausio 31 d. ekspertine pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 987 straipsnio 1 dalis).
Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką.
Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013)
Šalių sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis (duomenys neskelbtini) pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (redakcija 2018 m. vasario 13 d., galioja nuo 2018 m. kovo 1 d.). Taisyklėse numatytos aplinkybės, kurioms esant, įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Viena iš aplinkybių numatyta 8.1.17. punkte yra, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir (ar) jo padarius.
Draudimo sutartis yra fiduciarinė, todėl jos sukuriamų teisinių teisiniai santykių pobūdis yra fiduciaruus. Šios sutarties sukurti šalių teisiniai santykiai yra grindžiami visišku pasitikėjimu tarp šalių . Tai reiškia, kad šalys, tiek sudarydamos, tik vykdydamos šią sutartį turi būti visiškai atviros ir sąžiningos, nurodydamos visas su šios sutarties realizavimu susijusias faktines aplinkybes.
Teismas konstatuoja, kad atsakovo veiksmų, atliktų įvykus eismo įvykiui, sąžiningais laikyti negalima dėl šių aplinkybių:
1. Draudėjo pareiga nurodyti visas su įvykiu susijusias aplinkybes, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas nesugebėjo nurodyti aplinkybių, kurių metu buvo padaryta žala automobiliui, detaliai nepateikdamas motyvų, kodėl jis negali to padaryti. Byloje nėra jokių duomenų, apie eismo įvykio sukeltus ieškovui sveikatos sutrikimus. Teismas atmeta ieškovo motyvą, kad tai jis negali padaryti dėl menkos gyvenimiškos patirties ir įvykio metu patirto emocinio streso, nes jis logiškai motyvavo policijos iškvietimo į įvykio vietą priežastį – kad būtų fiksuotas eismo įvykis ir nekiltų dėl jo abejonių.
2. Ieškovo pozicija visos bylos nagrinėjimo metu dėl padarytų pažeidimų apimties nebuvo nuosekli: pradžioje deklaravo visus transporto priemonėje nustatytus pažeidimus, kaip padarytus nurodyto įvykio metu, vėliau įvardino, kad pažeidimai buvo padaryti draudimo sutarties galiojimo metu, nes tikino, kad visų pažeidimų, padarytų įvykio metu, jis iš karto nepastebėjo. Atsakingas ir rūpestingas transporto priemonės valdytojas rūpinasi savo turimu turtu ir jį prižiūri, vadinasi, žino kokius pažeidimus automobilis turi ir kokiomis aplinkybėmis jie galimai yra padaryti. Jis kreipėsi į draudimo bendrovę praėjus trims dienoms nuo įvykio, todėl įvertinti pažeidimus tikrai turėjo galimybę.
3. Ieškovo neatsargumą ir neatsakingumą, valdant padidinto pavojaus priemonę - automobilį, patvirtina ir tai, jog dviejų metų laikotarpyje transporto priemonė dalyvavo 6 įvykiuose, kuriuose jai padaryta žala, tačiau kitos transporto priemonės įvykiuose nedalyvavo, buvo nenustatytos.
4. Tam tikrų detalių taisymas buvo atlygintas kitų draudžiamųjų įvykių metu, tačiau ieškovas, reikšdamas reikalavimą, šių aplinkybių neįvertino ir reikalavimo apimties nesumažino, siekdamas gauti tokiu atveju mokamą maksimalią draudimo išmoką.
5. 2021 m. lapkričio 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2425 (21) nurodyta, kad ne visi nustatyti automobilio pažeidimai galėjo ir buvo padaryti ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, t. y. kad apgadinimai, padaryti atsitrenkus akmenukams. Ekspertizė akte nustatyta, kad automobilio AUDI S6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo ir stogo priekinės dalies pabraižymai, priekinio dešinio žibinto stiklo ir sparno briaunelės apibraižymai priekinės dalies, šalia dangtelio, esančio prie priekinio valstybinio numerio rėmelio kairės pusės apatiniu kampu, esančios srities nubraižymai, automobilio priekinio skydo apatinės dalies dešinėje pusėje esantis įbrėžimas, dešinės ir kairės pusių išorinių galinio vaizdo veidrodėlių korpuso dangtelių apibraižymai buvo padaryti slystamai kontaktuojant, tikėtina, ribotam šiukščiam skirtingo graublėtumo paviršiams. Išvadoje nurodyti šių apgadinimų atsiradimo mechanizmai neatitinka ieškovo nurodytų aplinkybių.
Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, sutartis, dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; kt.).
Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovas pažeidė iš draudimo sutarties kylantį principą elgtis sąžiningai ir būti visiškai atviru su kita sutarties šalimi, nurodant įvykio aplinkybes, kurį jis prašo pripažinti draudiminiu. Atsakovas įvykį pagrįstai pripažino nedraudžiamuoju, nes draudėjas, siekdamas gauti išmoką, pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius (Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.17 p.), todėl ieškinys atmestinas.
Teismas laiko, kad konstatavus, jog atsakovas pagrįstai atsisakė ieškovui mokėti draudimo išmoką, kitų aplinkybių, susijusių su ginču dėl įvykio metu transporto priemonei padarytos žalos, nagrinėjimas ir vertinimas yra netikslingas ir perteklinis. Ieškinio atmetimo pagrindas yra draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, kurį padarė draudėjas ir dėl to draudikas įvykio draudiminiu nepripažino ir draudėjui atsisakė mokėti draudimo išmoką
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė turėjo 582,35,00 Eur išlaidų už ekspertizę. Išlaidos grindžiamos rašytiniais įrodymais, todėl yra priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai (CPK 80, 88, 92, 96, 99 straipsniai). Atsakovė AB SEB banko 2021 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. SEPA0765/1 į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų depozitinę sąskaitą įmokėjo 600,00 Eur. 17,65 Eur avansas galimoms bylinėjimosi išlaidoms nebuvo panaudotas, todėl grąžintinas atsakovei.
Byloje susidarė 5,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 582,35 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.
Grąžinti atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas, juridinio asmens kodas 110051834, 17,65 Eur (septyniolikos eurų 65 ct) dydžio avansą, sumokėtą 2021 m. rugsėjo 15 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. SEPA0765/1.
Priteisti iš ieškovo L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,70 Eur (penkių eurų 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke AB SEB bankas, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.