Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5227-476/2022 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei J. P. dėl 2021 m. spalio 13 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalinio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

13. Apeliantas kartu su atsiliepimu į ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė laikmeną su įrašu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismui pateikė laikmeną, kurioje yra informacijos, atskleidžiančios tikrąją atsakovės moralinę pusę, tačiau dėl techninių kliūčių teismui nepavyko atidaryti laikmenos ir išklausyti garso įrašų. Nežiūrint to, kad jo pateiktas įrodymas nebuvo išklausytas, bylos nagrinėjimas buvo skubiai baigtas, taip ir neįvertinus jo pateikto įrodymo, ir nesudarius sąlygų pateikti garso įrašus kitoje laikmenoje, kuris šiuo atveju turėjo itin svarbią reikšmę.

14. Teismo pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme.

15. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Draudimas priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, taip pat jei šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui yra esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

16. Ieškovas tiek teikdamas laikmeną pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nors 2022-06-20 rašte nurodė, kad teikiamas įrašas su J. P. dukra M. D., kuri pasakoja, kad mama vartoja narkotines medžiagas, ir būna agresyvi, taip pat dėl J. P. sugyventinio grasinimo, tačiau nenurodė ir nepaaiškino aplinkybių dėl įrašų padarymo, kada įrašai daryti, kokiomis aplinkybėmis, kokios konkrečios įrašytų pokalbių aplinkybės turi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui, ką konkrečiai patvirtina, kokie kiti duomenys patvirtina įrašuose nurodytas aplinkybes ir pan. Iš ieškovo paaiškinimų (garso įrašas 1:29:2.52) teikiant įrašą pirmosios instancijos teismui nėra duomenų, kada įrašai buvo įrašyti, nes teikdamas įrašą nurodė, kad konfliktai prasidėjo prieš tris metus ir nuo to laiko buvo daromi įrašai. Kartu su apeliaciniu skundu pateikdamas laikmeną, taip pat jokių papildomų duomenų, jokių aplinkybių, ką konkretūs įrašai patvirtina, kokias teismo išvadas paneigia ir pan. nenurodė. Nėra pakankama nurodyti, kad pateikiama laikmena, kurioje teigiama, kad yra informacijos, atskleidžiančios tikrąją atsakovės moralinę pusę, kad tai turi svarbią reikšmę. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktos laikmenos matyti, kad duomenys įkelti 2021-06-27, 2022-06-14, iš pateiktos apeliacinės instancijos teismui laikmenos matyti, kad sukelti įrašai, nufotografuoti susirašinėjimai 2022-07-28, tačiau nėra nurodoma, kada jie daryti, ką konkrečiai siekiama įrodyti nes iš įkeltų susirašinėjimų gali būti vertintinas ne ik atsakovės elgesys bet ir pačio ieškovo elgesys, jo pokalbių turinys. Pažymėtina, kad apeliantas nurodydamas konkrečias aplinkybes turėjo pareigą pateikti ir tai patvirtinančius įrodymus, turėjo pareigą nurodyti ką konkrečiai siekia įrodinėti, kada daryti įrašai, kad vyko pokalbiai, kokiomis aplinkybėmis, pateikti konkrečius duomenis, negalėdamas pateikti konkrečių duomenų turėjo galimybę prašyti juos pateikti, ar nustatyti konkrečias aplinkybes, t.y. įrodyti atsakovės netinkamą elgesį, kuris jo vertinimu gali turėti esminės reikšmės teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, kaip minėta tokią pareigą jau turėjo pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą ( šios nutarties 14 punktas). Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti sąžiningą šalių bylinėjimąsi, šalių lygiateisiškumo principą, atsisako priimti ir vertinti apelianto pateiktus naujus įrodymus - laikmeną.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. LITEKO duomenimis ieškovas A. P. kreipėsi į teismą 2021-06-04 su ieškiniu atsakovei J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį. Teisme 2021-10-13 gautas šalių prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo pareiškėjai prašė iš ginčo teisenos pareiti į ypatingąją teiseną, nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. P. ir J. K. (P.) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. 2021-10-13 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai priėmė sprendimą civilinėje byloje e2-7332-1138/2021 santuoką, sudarytą tarp J. P. ir A. P., įregistruotą (duomenys neskelbtini) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria pareiškėjai susitarė : <...> nepilnametės dukters V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina, J. P., jos gyvenamojoje vietoje. Susitarė ir nustatė tokią skyriumi gyvensiančio A. P. bendravimo su nepilnamete dukterimi V. P. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką, kad A. P. gali pats pasiimti savo nepilnametę dukterį V. P. iš jos gyvenamosios vietos kiekvieną savaitgalį, t. y. kiekvieną penktadienį nuo 17 val. ir sugrąžinti dukterį į jos gyvenamąją vietą, kiekvieną sekmadienį, ne vėliau, kaip iki 17 val. Kitų sąlygų šiuo klausimu šalys nenustatė. Susitarė dėl vaiko išlaikymo. A. P. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukteriai V. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, nuo prašymo teismui pateikimo dienos (2021-10-12) iki dukters pilnametystės. Susitarė, kad išlaikymą valdys ir tvarkys J. P.. Susitarė, kad pinigines lėšas, skirtas nepilnametės dukters išlaikymui, A. P. perveda į J. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021-11-15. J. P. kreipėsi dėl vykdomojo rašto dėl išlaikymo išdavimo, vykdomasis raštas išduotas 2021-11-25.

18. Šioje byloje ieškovo ieškinys teisme gautas 2022-04-15. Ieškovas nurodė, kad nežiūrint į tai, kad susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, tačiau sužinojo, kad jo nepilnametei dukrai V. gyventi mamos gyvenamojoje vietoje nėra saugu. Atsakovė gyvena su draugu, kuris jos atžvilgiu smurtauja, be to, atsakovės šeimoje dažnai girtaujama. Tokios aplinkybės ieškovą neramina, nes nepilnametė dukra V. yra dar mažametė, ji neturėtų matyti smurto ar sumuštos mamos, be to, mergaitė turi neįgalumą, ir esant tokiai situacijai vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, neatitinka vaiko interesų. Su dukra mus sieja tikrai artimas ir nuoširdus ryšys, nes kiekvieną savaitgalį susitinkame, artimai bendraujame. Yra pasistatęs sodo namelį, jame dukrai sudarys sąlygas, tinkamas jos gyvenimui, ugdymui, poilsiui. Jis vairuoja automobilį, todėl nebus problemų dukrai pasiekti darželį, gydymo įstaigą. Kadangi pareiškė prašymą pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021­10­13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2­7332­1138/2021 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, turi būti keičiama bendravimo su vaiku bei tiektino išlaikymo klausimas.

19. Apeliantas iš esmės apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teisme priėmė nepagrįstą sprendimą, neištyrė visų įrodymų, netinkamai juos ištyrė, nenurodė priežasčių, dėl kurių dukros V. gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su juo.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Ieškovas teismo posėdžio teigė, kad dukrai nesaugu gyventi su motina, ji girtauja, sugyventinis vartoja smurtą jos atžvilgiu, dukra tai mato. Teigė, kad motina V. neveža į darželį, nesirūpina jos lavinimu, sveikatos būkle. Ieškovas papildomai teikė į bylą fotonuotraukas dėl jo gyvenimo sąlygų. Byloje pateikti duomenys, kad gauna 300 Eur šalpos neįgalumo pensiją, transporto išlaidų kompensaciją 10,50 Eur, priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją 120 Eur. Taip pat nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), gauna papildomas pajamas, nors tokių duomenų nepateikė. Atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad po jos sumušimo, ji nebegyvena su sugyventiniu, nors neneigia, kad jis ateina nes jie turi bendrą vaiką. Ji jau ilgą laiką nevartoja alkoholio, veža dukrą su taksi į darželį, jai į vieną pusę tai kainuoja 7 Eur. Derina prie vyresniosios dukters, kad ji galėtų V. nuvesti į darželį, todėl neneigia, kad V. darželį lanko ne kiekvieną dieną. Rūpinasi V. sveikata, lanko užsiėmimus, procedūras ir kita. Iš esmės ieškovas atsakovės nurodytų aplinkybių, paaiškinimų pirmosios instancijos teisme neginčijo. Ieškovas neįrodinėjo, kaip iš esmės pasikeitė situacija po santuokos nutraukimo, priešingai netgi patvirtino, kad paskutiniu metu dėl jo teikiamų skundų situacija yra pagerėjusi. Neneigė, kad neteikia vaikui išlaikymo, nemoka kas mėnesį priteistų 100 Eur, tvirtindamas, kad ji išleidžia pinigus ne vaiko interesams. Tačiau toks paaiškinimas niekuo nepagrįstas, nes neteikiant išlaikymo nėra jokio pagrindo tvirtinti apie netinkamą lėšų panaudojimą.

21. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone pateikė išvadą byloje, taip pat atstovė R. B. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (b. l. 27-28), kurioje nurodyta, kad buvę sutuoktiniai J. P. ir A. P. Tarnybos skyriui yra žinomi nuo 2017 m. dėl girtavimo, A. P. fizinio smurto naudojimo J. P. atžvilgiu. Nuo 2017-07-21 iki 2018-02-20 jų šeima buvo įrašyta į tuo metu galiojusią socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, nepakankamos vaikų priežiūros. Dėl gauto pranešimo iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – Raseinių rajono PK) dėl J. P. ir A. P. girtavimo bei nustačius pirmą grėsmės V. P. lygį pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, 2018-10-23 šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas. Šeimos vertinimo metu, J. P. ir A. P. savarankiškai išsprendus problemas (abu priėmė medikamentinį gydymą, registravosi šeimos psichologo konsultacijai), 2018-10-31 atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas neskirti socialinių paslaugų, o teikti šeimai prevencinę pagalbą.

22. 2020-07-13 Tarnybos Skyriui reaguojant į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlikus V. P. situacijos vertinimą bei nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį (dėl motinai nustatyto lengvo girtumo, vaiko tėvų tarpusavio nesutarimų, matant dukrai) nuo 2020-07-17 šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas Raseinių socialinių paslaugų centre bei teikiamos socialinės paslaugos. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams 2021-10-13 nutraukus šalių santuoką ir išsprendus nepilnametės dukters V. P. gyvenamosios vietos klausimą, šalių tarpusavio nesutarimai nesibaigė. Skyrius ne kartą yra gavęs tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės, tiek anoniminių pranešimų dėl galimų V. P. teisių pažeidimų. Tiek ieškovas, tiek atsakovė vienas kitą kaltina netinkama dukters priežiūra, nepakankama vaiko sveikatos priežiūra, teisme nustatytos tėvo bendravimo tvarkos su dukterimi nesilaikymo. Taip pat Skyriuje yra gauta pranešimų tiek dėl galimo ieškovo, tiek dėl atsakovės girtavimo.

23. Ieškovo A. P. gyvenamojoje vietoje Skyriaus specialistė lankėsi 2022-04-28. Ieškovas gyvena apie 50 kv. m. mobiliame vagonėlyje, kuriame yra du nedideli miegamieji ir virtuvė sujungta su svetaine. Būste yra įrengtas vandentiekis, kanalizacija, yra WC ir dušo kabina. Būstas apšildomas dujomis, dujų balionas yra pastatytas atskiroje spintelėje. Būste yra visi būtiniausi baldai, buitinė technika. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Pastebėta, kad būstas nėra pritaikytas gyventi šaltuoju sezonu, tačiau ieškovas nurodė, kad jis ketina apsišildyti būstą, įsirengti šildymo sistemą oras-oras, kiemą iškloti trinkelėmis, prie namo pastatyti terasą su saugiu ir praktišku užlipimu, nes šiuo metu įėjimas į būstą yra nepritaikytas neįgaliai dukrai. Šalia ieškovo būsto yra 12 a. sodo sklypas, kuris nėra aptvertas, nėra įrengtas privažiavimas iki gyvenamojo būsto. A. P. pokalbio metu nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Jis pats gali susidaryti darbo grafiką, dažniausiai dirba naktimis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jo gaunamos pajamos yra gaunamas darbo užmokestis ir neįgalumo pensija.

24. Atsakovė J. P. su dukterimis V., M. (duomenys neskelbtini) m.), L. (duomenys neskelbtini) mėn.) gyvena dviejų aukštų mūriniame name, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Namo bendras gyvenamasis plotas apie 98 kv. m. Namo pirmame aukšte yra trys kambariai ir virtuvė. Antrame namo aukšte yra du kambariai, tačiau jais šeima nesinaudoja, nes jie, J. P. teigimu, nėra apstatyti baldais. Namas su patogumais, apšildomas kietu kuru. Pirmame namo aukšte yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, baldai, buitinė technika. M. V. miega viename kambaryje su motina ir seserimi L. V. turi atskirą jos amžių atitinkančią lovą. Vaiko motina paaiškino, kad dukteriai reikalinga priežiūra, todėl mergaitė miega su ja viename kambaryje. V. naudojasi visomis namo erdvėmis. Svetainėje V. yra sukurta žaidimų erdvė, kurioje yra vaikiškas virtuvės komplektas, lėlių vežimėlis ir kiti žaislai. Šalia namo yra didelis aptvertas kiemas. Kieme įrengta vaikų žaidimų erdvė. Kiemas išasfaltuotas, pritaikytas V. vaikščioti su vaikštyne. Apsilankymo metu namuose ir kieme buvo švaru, tvarkinga.

25. Su tėvu V. , pagal teismo sprendimą praleidžia savaitgalius. V. nuo 2020-09-22 iki 2022- 09-21 yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, antrojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis. Ji nuo 2022-02-17 yra ugdoma (duomenys neskelbtini) lopšelyje darželyje, kuris į Skyriaus paklausimą 2022-05-03 raštu pateikė informaciją, kad V. guvi, linksma, atvirai bendraujanti su vaikais ir mokytojais. Mergaitė labai savarankiška, bando pati nusirengti, apsirengti, naudojasi savarankiškai tualetu, juda vaikštynės pagalba. V. visada švariai, tvarkingai aprengta, abu tėvai stengiasi aktyviai bendrauti su mokytojomis, V. į darželį atvedama ir pasiimama laiku, ji atvyksta taksi automobiliu, dažnai lydima sesers. Tėvai mergaitę lydi retai - mama neturi galimybių, tėtis informavo, jog dirba.

26. V. P. yra registruota (duomenys neskelbtini) klinikoje, kuri 2022-05-10 raštu pateikė informaciją, kad pacientės V. P. mama nuolat bendradarbiauja dėl dukters sveikatos, vykdo gydytojų rekomendacijas. Kadangi mergaitė yra neįgali, jai nuolat reikalingos ir kitų gydytojų konsultacijos, sanatorinis gydymas. Pacientės tėvas bendradarbiauja su gydymo ?staiga dėl dukters sveikatos, bet dėl savo negalios negali pilnai dalyvauti dukters sveikatinimo procese.

27. Raseinių socialinių paslaugų centras 2022-05-04 pateikė informaciją, kurioje nurodyta, kad J. P. šeimai taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Socialinių paslaugų teikėjas įvardijo pagrindines J. P. šeimos problemas, nurodydamas, kad J. P. geranoriškai bendrauja su socialine darbuotoja, konsultuojasi rūpimais klausimais. V. pasakojo, kad, kai būna pas tėtį, tai važiuoja į vieną namelį, kur tėtis išsinuomojo ir ten būna, miega savo lovytėje. Tėtis ją nuprausia, valgyti padaro, iškepa blynus, kiaušinį. Jai tėtis padeda mankštą daryti. Mankštą daro ir su mama. Pasak V., tėtis su ja būna, jos nepalieka, jai patinka važiuoti pas tėtį į svečius. Kai pasiilgsta mamos, paskambina, tada nori važiuoti pas mamą. V. pasakojo, kad jai patinka eiti į darželį, ji turi draugų.

28. Skyriaus vertinimu priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į nepilnametės V. P. interesus. Tarnybos skyriaus vertinimu ieškovo A. P. ieškinyje siūloma bendravimo su dukra tvarka, jei teismas tenkintų jo ieškinį, neatitiktų geriausių vaiko interesų, kadangi ieškovas, esant šalių tarpusavio konfliktiškiems santykiams, siūlo nekonkrečią, nedetalizuotą dukters bendravimo tvarką su motina. Taip pat ieškovas nenurodo, kaip sieks puoselėti V. tarpusavio ryšį su seserimis M. ir L., su kuriomis mergaitę sieja artimas giminystės ryšys.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu išvadoje pateikti duomenys išsamūs, apibūdinantys tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenimo sąlygas, elgesį, rūpinimąsi vaiku. Ieškovas pateikus atstovei išvadą pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė tik tiek, kad su ja nesutinka, tačiau visiškai nenurodė, kas jo manymu neatitinka nurodytų faktinių aplinkybių, kokios išvadoje nurodytos aplinkybės yra netikslios ar neteisingos, iš esmės nenurodė, su kokiomis nurodytomis aplinkybėmis, išvadomis nesutinka.

30. Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas - dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, derinti juos tarpusavyje atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, o ne konkuruoti tarpusavyje. Turi vengti formuoti neigiamą nuomonę apie tėvą, ar motiną ir kita, elgtis taip, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės ir vaikas nebegali gyventi toje aplinkoje. Pažymėtina, jog įrodyti tokių aplinkybių pasikeitimą pareiga kyla tam iš tėvų, kuris kreipėsi dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, šiuo atveju ieškovui. Apeliantas konkrečiu atveju įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą dėl jo reikalavimų pagrįstumo nepateikė.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

32. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

33. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuri turi vaiko turto tvarkymo teisę (CK 3.185 straipsnio 1 dalis) bei į tai, kad vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma dukrai, o ne kartu su ja gyvenančiai motinai, šiuo atveju nustatyta, kad pats ieškovas nevykdo, ką ir pats pripažino, pareigos teikti išlaikymo kas mėnesį prievolės, t. y, jo elgesio nėra pagrindo vertinti, kaip tinkamo siekiant užtikrinti nepilnametės dukros interesus.

34. Įvertinus šalių paaiškinimus žodinio proceso pirmosios instancijos teisme metu, į bylą pateiktus įrodymus, byloje nustatytų faktines aplinkybes, išvadą, sprestina, kad ieškovas neįrodė, kad po priimto teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, dukros gyvenamosios vietos su motina nustatymo, iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės ir dukrai gyventi motinos gyvenamojoje vietoje yra nesaugu, pažeidžiami vaiko interesai, ar kita. Ieškovas neįrodė, kad pakeitus, nustačius dukros gyvenamąją vietą su tėvu dukros gyvenimo sąlygos būtų daug geresnės, ja būtų labiau rūpinamasi, labiau užtikrinamas jos lavinimas, ugdymas, gydymas, kiti poreikiai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ar kad netinkamai taikė teismų praktiką, materialinės ar procesinės teisės normas, spręsdamas dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, jos išlaikymo iš motinos priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo teismo priimto sprendimo naikinti. Apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį skundą, 150 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliantui, neatlygintinos. Duomenų apie atsakovės patirtas išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimą į apeliacinį skundą nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.