- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- e2-5227-476/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00376-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- J. P.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė, Lionė Užubalienė
2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.
2022 m. birželio 29 d.
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei J. P. dėl 2021-10-13 teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalinio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas:
1. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7332-1138/2021 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą ir nepilnametės dukros V. P. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje;
2. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7332-1138/2021 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir nustatyti, kad J. P. prieš 2 dienas informuoja A. P. apie planuojamą nepilnametės dukters V. P. gim. (duomenys neskelbtini), aplankymą, tikslu aptarti susitikimo vietą, laiką ir trukmę. Motinos ir dukters bendravimas telefonu ar kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas;
3. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7332-1138/2021 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir vaiko gyvenamąją vietą nustačius su tėvu A. P., priteisti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. P., gim. (duomenys neskelbtini) iš jos motinos J. P. a.k(duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis 100,00 eurų dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas LRV nustatyta tvarka, nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, teikiamą išlaikymą pavedant valdyti ir tvarkyti nepilnametės dukters tėvui A. P..
Atsakovas A. P. teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Santuoką su atsakove J. P. nutraukė 2021-10-13 bendru sutikimu. Yra įsitikinęs, kad tai buvo jo neapgalvotas, skubotas žingsnis. Jam įtaką padarė tai, kad J. nuo kito asmens laukėsi kūdikio. Jis žinojo apie J. neatsakingą elgesį ir jau tuo metu turėjo nesutikti, kad dukters V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Jis stebėjo savo dukters V. elgesį ir padarė išvadas, kad mamos šeimoje nesaugu. Mama piktnaudžiauja alkoholiu, nuolat kyla konfliktai su smurtaujančiu sugyventiniu N.. Dukra V. dėl to jaučiasi nesaugiai. Dukra turi problemų su sveikata, todėl būtina ją leisti į darželį, kad ji gautų specialistų paslaugas. Mama dukrą leidžia į darželį retai ir ne taip ją prižiūri. Dukra paveldėjo jo turimą ligą, todėl tik jis gali suprasti kaip jaučiasi vaikas, kokios pagalbos jam reikia. Jis siūlė atsakovei, kad gali rytais nuvežti dukrą į darželį ir parvežti. Į jo pastabas ir pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Su dukra jį sieja artimas ryšys, jie puikiai sutaria, jis geba ja pasirūpinti kai ją parsiveža į savo namus penktadienį. Kai dukrą reikia grąžinti sekmadienį vakare mamai, prasideda problemos. Ji neateina dukros pasitikti, todėl jam kartais tenka pirmadienį iš savo namų dukrą nuvežti į darželį. Jis žino, kad jis turi pareigą kas mėnesį mokėti išlaikymą dukrai po 100,00 eurų per mėnesį. Laisvu laiku jis dirba pavežėju, bet materialinio išlaikymo neperveda į atsakovės sąskaitą. Jis nepasitiki atsakove, jo pervesti pinigai bus panaudoti ne pagal paskirtį, todėl jis tą klausimą išsprendė kitaip. Jis nuperka dukrai drabužėlius ir visus jai būtinus reikmenis. Netinkamą atsakovės elgesį patvirtina ir 2022 m. birželio 19 d. įvykęs konfliktas, kurio metu jo vairuojamas automobilis buvo apmėtytas akmenimis. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Šalies argumentai
Atsakovė J. P. su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Po santuokos nutraukimo A. P. neduoda jos šeimai ramybės, domisi ką ji veikia, parduotuvėje klausinėja ką ji perka ir skundžia įvairioms tarnyboms. Taip jis kerštauja už nutrauktą santuoką, o dar daugiau pykčio jam sukėlė tai, kad ji kreipėsi į antstolių kontorą dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Po santuokos nutraukimo A. P. jai į sąskaitą pervedė 30,00 eurų. Už tuos pinigus ji nupirko V. batus, kurie kainavo 25,00 eurus, o 5,00 eurus skyrė saldumynams. Daugiau jokių pinigų iš jo negavo. A. P. nepasitikėjimą, kad pinigai bus panaudoti ne pagal paskirtį, ji pasiūlė išspręsti ekonomiškiau – kad jis perduotų (duomenys neskelbtini) taksi vairuotojui 100,00 eurų, o jis vežiotų už tuos pinigus V. į darželį. Tokios sąlygos jo netenkino, nes nepasitiki taksistais. Ji dukrą pas tėvą išleidžia aprengusi naujais rūbais. Po apsilankymo pas tėvą dukra grįžta su padėvėtais pusseserės rūbais. Juos ji rodė ir socialinei darbuotojai. Dukrą A. P. turi grąžinti iki 17 valandos. Jis V. grąžina tada, kai sugalvoja – tai 17, tai 15 ar 14 valandą. Jis privažiuoja prie namų vartų, garsiniu signalu informuoja kad atvyko ir jei ji nespėja išeiti, išvažiuoja. Po to jos neišėjimą interpretuoja jos neblaivumu. Jis tik deklaruoja, kad sutinka dukrą ryte nuvežti į darželį ir vakare parvežti. Taip kelis kartus yra taip padaręs, bet vėliau pasakė, kad turi dirbti. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir iki darželio yra 4 kilometrai. Ji kviečia taxi automobilį. Vyresnioji dukra M. ir V. nuvažiuoja iki darželio už 7 eurus. Po pamokų darželio darbuotojos įsodina abi dukras į taxi ir taip jos grįžta į namus. Jei ji važiuotų su dukra taxi automobiliu ir grįžtų namo, o vakare važiuotų pasiimti, jai per dieną kainuotų 28,00 eurus. Netiesa apie jos girtavimą. 2022 m. kovo mėn. 31 d. V. buvo pas tėvą, kitos dukros pas seses, ji šventės metu išgėrė šampano. A. P. iškvietė tarnybas, buvo išfiksuotas neblaivumo faktas, bet jokia žala vaikams nepadaryta. Nuo tos dienos ji visiškai atsisakė alkoholio, priėmė medikamentinį gydymą ir alkoholio visiškai nevartoja. Ji rūpinasi dukros sveikata, vykdo medikų nurodymus, vyksta kartu su ja į sanatoriją. Šiuo metu pagal gydytojos I. S. rekomendacijas dukrai skirtas 2 mėnesių ikisanatorinis gydymas. Rugpjūčio 1 d. dukra vyks į sanatoriją. Kai ji laukėsi, A. P. nesugebėjo dukros nuvežti į sanatoriją. Ji pagal medikų rekomendacijas atlieka mankštas, stengiasi kad dukra kuo daugiau judėtų. Būdama pas tėvą ji per 2 metus atrofuosis ir praras judėjimo galimybę. Ji dukra tinkamai rūpinasi, jokių pažeidimų nedaro, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo A. P. ieškinio.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Rima Bardauskienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (b. l. 27-28), kurioje nurodyta, kad priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į nepilnametės V. P. interesus. Atsakovė su dukromis gyvena dviejų aukštų mūriniame name, kurio bendras plotas 98 kv.m. V. miega viename kambaryje su mama ir seserimi L.. V. naudojasi visomis namo erdvėmis, o svetainėje jai sukurta žaidimų erdvė. V. nuo 2020-09-22 iki 2022-09-21 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, antrojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis. V. nuo 2022-02-17 ugdoma (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje. V. visada švariai ir tvarkingai aprengta, abu tėvai stengiasi aktyviai bendrauti su mokytojomis. V. į darželį atvedama ir pasiimama laiku, ji atvyksta taxi automobiliu, dažnai lydima sesers. Tėvai mergaitę lydi retai – mama augina naujagimį ir neturi galimybių, o tėtis informavo, kad dirba. Ugdymo įstaiga pastebi nesutarimus tarp pačių tėvų, kartais sulaukiama iš ugdytinės tėvų skambučių, skundų dėl kito elgesio, taip pat teiraujamasi ar vaikas atvedamas į darželį. V. kalba neaiški, į užduodamus klausimus mergaitė atsakinėjo trumpais sakiniais, neišsiplėsdama. Paklausta pasakė, kad jai 5 metai. Dabar serga ir neina į darželį. Pasakojo, kad jai patinka eiti į darželį, ji turi draugų. V. pasakojo, kad jai patinka važiuoti į svečius pas tėtį. Tėtis su ja būna, jos nepalieka, jai patinka būti pas tėtį, pas jį važiuoja atostogų ir ji taip nori važiuoti. A. P. nevykdo pareigos mokėti dukrai materialinį išlaikymą. Ieškovo A. P. siūloma bendravimo su dukra tvarka neatitinka geriausių V. interesų, nes esant tarp šalių konfliktiškiems santykiams, siūlo nekonkrečią, nedetalizuotą dukters bendravimo su motina tvarką. Taip pat ieškovas nenurodo, kaip sieks puoselėti V. tarpusavio ryšį su seserimis M. ir L., su kuriomis V. sieja artimas giminystės ryšys. Nėra pagrindo keisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai J. P. ir A. P..
Ieškovas prašė nustatyti nepilnametės dukters V. P. gyvenamąją vietą su juo.
Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).
Bylos duomenys apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir kt., pilnumoje patvirtina, kad ieškovas V. P. gali užtikrinti saugias sąlygas svečiavimosi pas tėvą metu. Vien esamos sąlygos neapsprendžia reikalavimo pagrįstumo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, o yra būtina vertinti visumą vaiko interesų, tokių, kaip prisirišimo prie vieno iš tėvų, atsižvelgti į vaiko sveikatą, nuomonę bei jo išreikštą norą su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi. Būtent, šioje byloje esminiu kriterijumi sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas laiko VVTAĮT prie SADM Kauno apskrities VTAS Raseinių rajone išvadą. Nepilnametei V. nuolat reikalinga medikų pagalba. Atsakovė J. P. dukra rūpinasi pagal medikų sudarytą grafiką, vieną kartą per metus kartu su dukra vyksta į sanatoriją. 2021 m. ieškovas neužtiktino, kad V. būtų nuvežta į sanatoriją ir gautų sanatorinį gydymą. Ieškovas kaltino atsakovę dėl nepilnai suteiktos informacijos. Teismas tokius ieškovo argumentus vertina kritiškai ir šalių tarpusavio nesutarimai negali trukdyti nepilnametės V. sanatoriniam gydymui.
Teismas, įvertindamas kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį sprendžia, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią ir stabilią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismas pažymi, kad CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms gali reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad šiuo metu V. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neatitiktų geriausių nepilnametės V. interesų, todėl šis ieškinio reikalavimas netenkintinas. Nepilnametės V. P. gyvenamoji vieta lieka kaip nustatyta 2021-10-13 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ribotina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, todėl paliktina 2021-10-13 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu nustatyta bendravimo tvarka.
Teismas atkreipia šalių dėmesį ir į tai, kad net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Teismas palieka bendravimo tvarką tokią, kokia ji nustatyta 2021-10-13 teismo sprendimu ir galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo
Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius, todėl, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas turi išspręsti ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Nepilnametės V. P. gyvenamąją vietą palikus su atsakove, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei V. priteisimo iš atsakovės netenkintinas. Ieškovas privalo vykdyti 2021-10-13 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų. Teismas atkreipia ieškovo dėmesį, kad jis negali savaip interpretuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir išlaikymą mokėti jam priimtina forma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui ir atsakovei buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 procentų patirtas išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo A. P. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.