Telšių apylinkės teismo sprendimas

2017-10-30 · Civilinė byla Nr. 2-2084-971/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
2-2084-971/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Ieškovas
A. E.
Atsakovas
V. P.
Civilinė byla Nr. 2-2084-971/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01323-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.2.6.1
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,dalyvaujant ieškovei A. E.,atsakovui V. P.,

išvadą teikiančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Jonui Barauskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. E. ieškinį atsakovui V. P., išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo vaikui dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė padidinti Telšių rajono apylinkės teismo 2005-01-31 (turėtų būti 2005-03-03) sprendimu iš atsakovo jo nepilnametei dukrai V. E., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 57,92 Eur (200 Lt) iki 300 Eur, priteisiant iš atsakovo padidintą išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; išlaikymui priteistas lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, priklausomai nuo infliacijos, ir pavedant jas uzufrukto teise administruoti ieškovei, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, praėjo daugiau nei 12 metų. Atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Augant vaikui ir ypatingai brangstant pragyvenimo lygiui iš esmės padidėjo ir vaiko poreikiai, tačiau atsakovas gera valia neteikia ir nedidina vaikui reikalingo išlaikymo. Ieškovės paskaičiavimu, dukros minimalių poreikių patenkinimui būtina 600 Eur kas mėnesį (b. l. 1-4).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka tik iš dalies – sutinka padidinti priteistą išlaikymą vaikui iki 100 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Mano, kad ieškovės nurodomos dukros išlaikymo išlaidos yra gerokai padidintos, siekiant kuo didesnio išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad jo turtinė padėtis nėra žymiai pagerėjusi, jo darbo užmokestis netgi sumažėjo, taip pat jis moka išlaikymą ir kitam savo nepilnamečiui vaikui – L. P.. Dėl pablogėjusios sveikatos būklės ieškoti papildomo darbo negali. Taip pat yra sudaręs su UAB „SB lizingas“ vartojimo kredito sutartį, kurios vykdymui turi skirti po 36 Eur per mėnesį. Be to, jam taip pat būtinos lėšos pragyvenimui (b. l. 68-70).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad jos dukra yra su specialiaisiais poreikiais, ji gimė su zuikio lūpa ir vilko gomuriu, turėjo kalbos problemų. Buvo darytos keturios operacijos, ateityje bus daromos dar trys operacijos. Reikalingos plastinės operacijos, kurios nėra valstybės finansuojamos. Dukros išlaikymui per mėnesį reikia apie 600 Eur per mėnesį, iš jų apie 150 Eur reikalinga dukros gydymui. Dukra yra vežiojama gydytis į Vilnių, nes gydymas komplikuotas, dukra gydoma specializuotoje klinikoje. Kitur gydyti dukros negali vežti. Reikalingas ortodontinis gydymas. Ji pati vaikui skiria daugiau nei 300 Eur per mėnesį. Dukrą ieškovei padeda išlaikyti jos tėvai. Ji dirba Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, tačiau nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. yra nedarbinga - jai išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nes laukiasi kūdikio ir nėštumas komplikuotas, papildomų pajamų neturi. Studijuoja neakivaizdinėse mokamose studijose, kadangi nori ieškotis geriau apmokamo darbo. Liko paskutiniai studijų metai. Yra pasiėmusi paskolą buto pirkimui, moka bankui po 150 Eur kas mėnesį. Turi vieną automobilį. Taip pat yra pasiėmusi vartojimo kreditą, už kurį moka po 100 Eur per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovas posėdžio metu atsiliepime nurodytais motyvais prašė ieškinį tenkinti tik iš dalies, sutiko padidinti išlaikymo vaikui sumą iki 150 Eur per mėnesį. Atsakovas paaiškino, kad jo darbo užmokestis yra apie 550 Eur, 70 Eur moka išlaikymą kitam vaikui. Šiuo metu moka išlaikymą dviems vaikams – Vakarei ir Lukui. Kitų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, neturi. Turi sveikatos problemų – jam diagnozuotos trys stuburo išvaržos, bet neįgalumas nėra nustatytas. Kitą, geriau apmokamą darbą susirasti sunku. Gyvena nuosavame būste – gyvenamajame name. Turi vieną transporto priemonę. Kito turto neturi. Turi paėmęs vartojimo kreditą, moka po 35 Eur per mėnesį.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas palaikė ieškovės reikalavimus dėl prašomos priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis sumos padidinimo. Nurodė, kad, jeigu atsakovo turtinė padėtis leidžia, toks išlaikymo dydis ir turėtų būti priteisiamas. Vaiko poreikiai labai padidėjo, vaikas turi sveikatos problemų, todėl bent 200 Eur suma kas mėnesį iš atsakovo turėtų būti priteista.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalys turi nepilnametę dukrą V. E., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). 2005-03-03 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-169-04/2005 m. iš atsakovo V. P. priteistas 3400 litų (984,71 Eur) materialinio išlaikymo įsiskolinimas ir materialinis išlaikymas po 200 litų (57,92 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2005-03-07 dukrai V. N. (dab. E.) iki dukros pilnametystės (b. l. 6-7, 107-108).

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d., įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192-3.203 str., įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo kriterijai įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas turi teisę, bet ne pareigą vadovautis minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, atsižvelgęs į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Kita vertus, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Negalima nuneigti to fakto, kad su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su juo negyvenantis tėvas. Šios išlaidos pakankamai dažnai net negali būti įvertinamos konkrečiomis sumomis, pagrindžiančiomis rašytiniais įrodymais (kvitais, čekiais ir pan.).

Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi vieną dukrą V. E., su kuria gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu Sedos g. 27-34, Telšiai (b. l. 19, 29-30). Ieškovė dirba (duomenys neskebtini), jos gaunamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. buvo 4456,84 Eur (vidutiniškai apie 743 Eur per mėnesį) (b. l. 20). Šiuo metu ieškovė laukiasi kūdikio ir dėl komplikuoto nėštumo jai išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b. l. 115-119). Ieškovės teigimu, už 2017 m. rugsėjo mėn. jai buvo išmokėta apie 500 Eur ligos (nedarbingumo) išmoka. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų AB DNB bankui (dab. Luminor Bank AB) pagal 2007-12-28 būsto kreditavimo sutartį Nr. K-2800-2007-132 (b. l. 31-40), taip pat nurodė, kad yra paėmusi vartojimo kreditą ir moka po 100 Eur kas mėnesį, o būsto kredito įmokos šiuo metu yra apie 150 Eur kas mėnesį. Ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė Audi Q7 (b. l. 46). Ieškovė taip pat studijuoja Mykolo Romerio universitete pagal teisės studijų programą (4 kursas), studijų semestro kaina – 540 Eur (b. l. 22, 23-25, 26-28).

Atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 72-75). Atsakovo vardu yra registruotas automobilis Audi 80 (b. l. 76). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jam išmokėtas darbo užmokestis 2017 m. birželio, liepos mėn. buvo 463,91 Eur, o 2017 m. rugpjūčio mėn. 517,99 Eur (b. l. 110). Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų L. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat teikia išlaikymą (b. l. 84, 109). Atsakovas turi sveikatos problemų (b. l. 89, 90). Yra sudaręs vartojimo kredito sutartį, todėl iki 2018-05-22 turi mokėti po 35,77 Eur kas mėnesį UAB „SB lizingas“ (b. l. 91-94).

Abi šalys taip pat turi būsto išlaikymo išlaidų, taip pat išlaidų, reikalingų pragyvenimui.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Šalių dukra V. E. yra 14 metų amžiaus, mokosi Telšių „Germanto“ pagrindinės mokykloje, 8 klasėje. Mergaitė turi sveikatos problemų – turi įgimtą vienpusį lūpos, gomurio nesuaugimą (Q35.10), reguliariai lankosi pas gydytojus, taikomas ortodontinis gydymas, todėl ieškovė patiria papildomų odontologinių prekių pirkimo ir transporto išlaidų (b. l. 8-16, 51-61, 62), ieškovės teigimu ateityje mergaitei dar bus reikalingos operacijos. Taip pat ieškovė turi būsto išlaikymo išlaidų, vaikui perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis (b. l. 63). Be to, mergaitė lanko mokyklą, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms.

Įvertinus abiejų šalių turinę padėtį ir gaunamas pajamas, turimas išlaidas, atsižvelgdamas į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių bei būtinumo proporcingumą, teismas daro išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra pakankamai panaši, todėl abi šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie dukters išlaikymo. Nuo 2005 metų, kada buvo priteistas išlaikymas nepilnametei šalių dukrai, šalyje pasikeitė ekonominė situacija, ženkliai padidėjo kainos, neabejotinai pasikeitė ir nepilnamečio vaiko poreikiai, mergaitė tapo paaugle, kurios išlaikymui reikalinga didesnė lėšų suma negu pusantrų metų vaikui. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas padidinti 2005-03-03 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, ką pripažino ir atsakovas. Atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį, pragyvenimo ir kainų lygį šalyje, akivaizdu, kad 57,92 Eur suma yra nepakankama paauglio vaiko, be to, turinčio specifinių sveikatos problemų, išlaikymui. Nors atsakovas nurodė, kad dukros išlaikymui sutinka mokėti tik po 150 Eur per mėnesį, tačiau teismo vertinimu, tokia suma, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį, yra nepakankama. Nors atsakovas šiuo metu turi sveikatos problemų, išlaiko kitą vaiką, kuriam 2018-12-29 sukaks 18 metų, ir išlaikymas nebus reikalingas, moka kreditą, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti tik minimalų išlaikymą vaikui, nes atsakovas nėra pripažintas neįgaliu ir jo darbingumas nėra apribotas, jis yra darbingo amžiaus, galintis dirbti ir užsidirbti.

Ieškovė nurodo, jog dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga 600 Eur suma. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovės nurodomos kai kurios išlaidos nėra visiškai pagrįstos. Ieškovė galimai ir patiria vaiko išlaikymui išlaidas, siekiančias po 600 Eur. Ji nurodo, kad 150 Eur per mėnesį reikia maistui, 120 Eur aprangai ir aprangos priežiūrai, 80 Eur higienai (vandeniui, kosmetinėms priemonėms ir pan.), 50 Eur mokslui (kanceliarinėms reikmėms, knygoms, būreliams, kompiuterinei technikai, kt. mokyklos reikmėms), 50 Eur poilsiui, laisvalaikiui, socialiniam ir kultūriniam ugdymui, 150 Eur sveikatos priežiūrai, apie 85 Eur degalų ir stovėjimo aikštelės išlaidoms, patiriamoms dukrą vežant pas gydytojus. Nors ieškovė ir nepateikė įrodymų, jog kiekvieną mėnesį patiria 120 Eur aprangos ir aprangos priežiūros išlaidas, 80 Eur higienai, kad dukra lanko būrelius, jai yra perkama ir reikalinga kompiuterinė technika, tačiau neabejotina, kad paauglei reikalinga ir apranga, avalynė, kompiuterinė technika, taip pat būtinos lėšos ir laisvalaikio praleidimui. Teismas neneigia, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra būtinos nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, tačiau, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, pačios ieškovės gaunamas pajamas, bendrą šalies ekonominę situaciją, kai vidutinis atlyginimas šalyje atskaičius mokesčiu siekia tik 644,50 Eur, manytina, kad ieškovės nurodyta išlaikymo suma galėtų būti ir mažesnė. Ieškovė nepagrindė, kad jos nurodoma suma vaiko išlaikymui yra objektyviai būtina. Teismas sutinka, kad 14 metų paauglės poreikiai yra ženkliai didesni nei 1 metų amžiaus vaiko. Kasdieniams buitiniams poreikiams: maistui, asmens higienai, kosmetikai, rūbams, avalynei paauglei reikalinga ženkliai didesnė suma nei mažesnio amžiaus vaikui. Tačiau, kaip jau minėta, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į ženkliai išaugusius nepilnamečio vaiko poreikius, jo amžių (14 metų), ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis pakeistinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai V. E. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2017-06-30) iki dukros pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, o duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei klausimas nespręstinas.

Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, yra 51 Eur (142,08 Eur × 12 mėn. × 3% ) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p.), todėl iš atsakovo priteistina 51 Eur žyminio mokesčio valstybei (96 str. 1 d.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesiekia 3 Eur sumos, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2005-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-169-04/2005 m. iš atsakovo V. P. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai V. E., gim. (duomenys neskelbtini), po 57,92 Eur (200 litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis dydį ir priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. E., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo dienos 2017-06-30 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. E. nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. P. 51 Eur žyminį mokestį valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Sušinskaitė