- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-2988-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17654-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- O. M., M. K., V. N., J. R., V. R., Trakų rajono savivaldybės
- Pareiškėjas
- V. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. K., V. N., J. R., V. R., Trakų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, O. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. R. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. R., miręs (duomenys neskelbtini), buvo M. R., mirusio (duomenys neskelbtini), ir E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), įvaikintas. Nurodė, kad šį faktą reikalinga nustatyti, siekiant atnaujinti terminą mirusiojo K. R. vardu priimti palikimą, kuris turėjo būti paveldėtas pagal įstatymą po M. R. mirties, t. y. siekiant paveldėti nuosavybės teises į žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiojo M. R. vardu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo O. M. prašė pareiškimo netenkinti ir priteisti iš pareiškėjos visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jokių teisinių pasekmių.
3. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas iš esmės palaikė ir pritarė suinteresuoto asmens O. M. atstovo pozicijai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2YT-23639-925/2018 nutraukė, grąžino pareiškėjui V. R. 50 eurų žyminį mokestį, o suinteresuoto asmens O. M. prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmetė. Teismas, padarė išvadą, kad ypatingosios teisenos tvarka pareiškėjo prašomo M. R. faktinės tėvystės K. R. atžvilgiu fakto nustatymas nesukeltų pareiškėjui teisinių pasekmių, nes žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės M. R., jau paveldėjo kiti asmenys ir yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurį pareiškėjas ginčija kitoje civilinėje byloje. Teismo nuomone, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomas pareiškėjo prašomas faktas, nes jis tiesiogiai susijęs su paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimu, kuris yra ginčo teisenos tvarka nagrinėtinos bylos dalykas. Be to, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Senatas 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.5 punktas). Nustatęs, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka, teismas bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas, CK 5.8 straipsnis). Pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę tokį faktą įrodinėti ginčo teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdamas į tai, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, teismas laikė, kad nėra pagrindo spręsti dėl suinteresuoto asmens O. M. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos prašymas dėl turėtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmetė (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Suinteresuotas asmuo O. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir šioje dalyje priimti naują nutartį - suinteresuoto asmens O. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti visiškai ir priteisti iš pareiškėjo V. R. 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje instancijoje, suinteresuotam asmeniui O. M.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas pažeidė procesines normas, reglamentuojančias šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (priteisimą) (CPK 94 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalį), taip pat nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotos teismų praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
5.2. Įvertinusi teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką (CPK 444 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 14.1 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-474/2001, Nr. 3K-7-167/2001, Nr. 3K-3-317/2002, Nr. 3K-3-220/2003), taip pat tai, kad teismas šią bylą nutraukė dėl to, kad pareiškėjas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir dėl to toks faktas nenagrinėtinas teisme, apeliantė konstatuoja, kad ši civilinė byla buvo iškelta išskirtinai dėl pareiškėjo netinkamo, nerūpestingo bei neapdairaus procesinio elgesio ir kad iš esmės pareiškimas akivaizdžiai nepagrįstas (šios aplinkybės pirmos instancijos teismas net nenustatinėjo).
5.3. Kadangi pareiškėjo ir Suinteresuoto asmens procesinės pozicijos buvo priešingos, daro išvadą, jog suinteresuotas asmuo materialiuoju teisiniu požiūriu šią bylą laimėjo. Apeliantės įsitikinimu, šioje byloje turėjo būti vadovaujamasi bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties teorija, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šalių elgesį tiek iki bylinėjimosi pradžios, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Teigia, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas pareiškėjas ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtent suinteresuoto asmens nurodytų argumentų ir jo atstovo paaiškinimų pagrindu teismas nustatė, kad pareiškėjo pareiškimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir todėl negali būti nagrinėjamas teisme. Teigia, kad teismas nepagrįstai suinteresuotam asmeniui nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo.
5.4. Šioje byloje suinteresuotas asmuo patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų (150 Eur už teisines konsultacijas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl faktinio įvaikinimo nustatymo ir kt.; 600 Eur už atsiliepimo į pareiškimą ir jo priedų parengimą bei pateikimą teismui; 50 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme ir vykimą į teismą; 168 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM) valstybei). Išlaidos neviršija teisės aktuose numatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo civilinėse bylose dydžių ir netgi nesiekia jų numatyto vidurkio; suinteresuotas asmuo pateikė CPK 98 straipsnyje numatytą prašymą su detaliu bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir jas pagrindžiančiais dokumentais. Pažymėjo, kad dalis suinteresuoto asmens prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai atsirado dar ikiteisminėje stadijoje, t. y. nagrinėjant kitą civilinę bylą Nr. e2-1867-231/2018 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei O. M. dėl paveldėjimo sandorių panaikinimo nurodant, kad pareiškėjo tėvas K. R. (buvęs K. B.) buvo faktiškai įvaikintas, t. y. suinteresuotam asmeniui veikiant per atstovą konsultuojantis dėl juridinę reikšmę turinčių faktų dėl faktinio įvaikinimo nustatymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, tokios bylinėjimosi yra procesinio pobūdžio išlaidos, kurios atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka vadovaujantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, nustatyta CPK 93 straipsnyje.
5.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos tik dėl to, kad byla nebuvo nagrinėjama iš esmės.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjas V. R. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
6.1. Teisės analogijos taikymas nagrinėjamu atveju negalimas. Pagal galiojantį reguliavimą bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato išimtį, lex specialis bendrųjų normų reguliuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, šiuo atveju lex specialis numato siauresnę galimybę prisiteisti bylinėjimosi išlaidas; mano, kad analogija, kuri šiuo atveju lemia lex specialis plečiamąjį aiškinimą negalima. Lex specialis norma turi pirmenybę prieš lex generalis.
6.2.CPK 443 straipsnio 6 dalis suteikia teisę, bet ne pareigą teismui priteisti bylinėjimosi išlaidas ypatingojoje teisenoje, tuo tarpu ginčo teisenos atveju, nurodytu klausimu reguliavimas yra imperatyvus.
6.3. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato išimties taikymui būtinas dviejų sąlygų visetas: priešingi interesai ir atmestas pareiškimas, nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga netenkinta. Iš teismų praktikos matoma, kad teismas taikydamas CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį, aiškiai konstatuoja esant abiem išimties taikymo sąlygoms (priešingi interesai, atmestas pareiškimas).
Atsiliepimas
6.4.Teisės analogijos taikymo pavyzdžių kasacinės instancijos teismo praktikoje, atskirajame skunde nepateikiama. Priešingai, teismai laikosi analogiško, nurodytam šiame atsiliepime CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatytos išimties aiškinimo, pvz. - Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-2214-601/2017.
Motyvuojamoji dalis
6.5. Atskirasis skundas atmestinas, kadangi nutrauktos civilinės bylos ypatingojoje teisenoje, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir nepaskirstomas, kiekvienai šaliai paliekamos jos turėtos išlaidos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
8. Nagrinėjamoje byloje kvestionuojamas nutarties dalies, kuria atmestas suinteresuoto asmens prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, nutraukus ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtą bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
9. Kaip minėta, pareiškėjas V. R. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas K. R., kuris yra miręs, buvo M. R. ir E. P. įvaikintas. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, padaręs išvadą, kad faktinės tėvystės fakto nustatymas nesukeltų pareiškėjui teisinių pasekmių; kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomas pareiškėjo prašomas faktas, nes jis tiesiogiai susijęs su paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimu, kuris yra ginčo teisenos tvarka nagrinėtinos bylos dalykas. Atsižvelgdamas į tai, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi teismas atmetė suinteresuoto asmens O. M. prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Nesutikdama su nutarties dalimi, kuria atmestas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, suinteresuotas asmuo O. M. pateikė atskirąjį skundą ir teigia, kad teismas pažeidė procesines normas, reglamentuojančias šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (priteisimą), taip pat nukrypo nuo teismų praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais apeliantės argumentais.
10. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015 nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą.
12. Šioje byloje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas minimoje byloje nagrinėjo ginčą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatingosios teisenos byloje, kuomet byla nutraukta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Be to, pakankamai gausi apygardos teismų praktika, kuomet nutraukus bylą, nagrinėjamą ypatingosios teisenos tvarka, bylinėjimosi išlaidos paskirstytos vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies, CPK 94 straipsnio nuostatomis (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-656-524/2018, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-606-252/2016, 2016 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-240-755/2016, kt.). Taigi, vien faktas byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, nesudaro pagrindo nespręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas teisės normų bei teismų praktiką, pareiškėjo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl CPK 443 straipsnio 6 dalies taikymui būtinų sąlygų (t. y. pareiškimo atmetimo), taip pat kiti argumentai yra nepagrįsti.
14. Šiuo atveju, teismas nustatė, kad toks pareiškimas nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka, o abejonių, kad pareiškėjo ir apeliantės interesai yra priešingi, nėra. Procesą pradėjo pareiškėjas, o tokie veiksmai sąlygojo suinteresuoto asmens išlaidas. Procesą nutraukus dėl to, kad jis nenagrinėtinas teisme, kitų proceso dalyvių patirtos pagrįstos išlaidos turi būti atlygintos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
15. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
16. Šiuo atveju, apeliantė prašė priteisti iš viso 968 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš jų - 150 Eur už teisines konsultacijas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl faktinio įvaikinimo nustatymo, 600 Eur už atsiliepimo į pareiškimą ir jo priedų parengimą bei pateikimą teismui, 50 Eur – už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme ir vykimą į teismą, taip pat 168 Eur PVM). Apeliantė pažymėjo, kad dalis prašomų priteisti išlaidų atsirado dar ikiteisminėje stadijoje, t. y. nagrinėjant kitą civilinę bylą dėl paveldėjimo sandorių panaikinimo, konsultuojant dėl juridinę reikšmę turinčių faktų dėl faktinio įvaikinimo nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo kitoje byloje nagrinėjimas negali būti prilygintas ikiteisminei šioje byloje nagrinėto ginčo stadijai, todėl apeliantės prašymas priteisti 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų už teisines konsultacijas netenkintinas. Be to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytais maksimaliais dydžiais, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamas ginčas nebuvo sudėtingas, suinteresuotą asmenį tas pats atstovas atstovavo ir kitoje civilinėje byloje, todėl faktinės aplinkybės jam buvo žinomos, advokato parengtas atsiliepimas nebuvo didelės apimties, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 500 Eur.
17. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti suinteresuoto asmens O. M. atskirąjį skundą ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties dalį pakeisti, - panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas suinteresuoto asmens O. M. prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir šį prašymą tenkinti iš dalies - priteisti iš pareiškėjo V. R. suinteresuotam asmeniui O. M. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties dalį pakeisti - panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas suinteresuoto asmens O. M. prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir šį prašymą tenkinti iš dalies - priteisti iš pareiškėjo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui O. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.