Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-656-524/2018

Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-04
Bylos Nr.
2A-656-524/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Marius Dobrovolskis, Erika Misiūnienė
Suinteresuotas asmuo
G. J., Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, R. S.
Pareiškėjas
K. T.
Civilinė byla Nr. 2A-656-524/2018Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01257-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; (S) 3.3.1.18.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, G. J., R. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo turėdama tikslą gauti vienkartinę kompensaciją už žuvusį T. S. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 2015 m. iki 2017 m. buvo T. S., žuvusio (duomenys neskelbtini)., sugyventinė, priteisti iš G. J. 600 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog su T. S. susipažino ir pradėjo draugauti 2014 m. vasaros pabaigoje, pradėjusi dirbti policijos komisariate. Po kurio laiko abu nusprendė gyventi kartu. Jis remontavo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį vėliau įsikėlė gyventi. 2015 m. atsikėlė pas T. S. ir ji su savo daiktais, pradėjo kartu gyventi, vedė bendrą ūkį. Jie planavo susituokti ir savo santykius įteisinti, tačiau T. S. visą dėmesį kol kas skyrė buičiai. Be to, ji mokėsi universitete, dėl šių visų priežasčių vestuvių datą atidėliojo ir abu kaupė pinigus. Ta aplinkybė, kad su T. S. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, buvo žinoma visiems juos pažinojusiems. Žuvus T. S. spauda rašė apie jų bendrą gyvenimą. T. S., kaip jos sugyventiniui, žuvus einant tarnybines pareigas, nori, kad būtų išmokėta vienkartinė kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šeimai per vienerius metus nuo pareigūno mirties išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija. Kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. Žuvusio pareigūno šeimos nariai, turintys teisę gauti šioje dalyje numatytą kompensaciją, yra jo vaikai, kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresni vaikai, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas ir motina. Pareiškėja neturi kitos galimybės gauti dokumentus, patvirtinančius, kad ji ir T. S. buvo sugyventiniai ar partneriai, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. CK 3.229–3.235 str. reglamentuoja partnerių statusą, tačiau Vyriausybė iki šiol nėra priėmusi įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų dėl partnerystės registravimo tvarkos. Nesant nustatytos partnerystės įregistravimo tvarkos, šių faktinių šeiminių savo santykių neįregistravo, nors būtent tokie jų santykiai buvo.