Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, komercijos vadovu, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu išnykus teistumams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto papunktis (a)):

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. bauidžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 21 d., buvo nesunkus nusikaltimas) – 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;

2) 2) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 2 mėnesių vioešųjų darbų atliekant po 40 valandų viešųjų darbų, subendrinta su 2009 m. rugsėjo 25 d. bauidžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant subendrintą bausmę 2 mėnesių 40 valandų viešųjų darbų ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsniop 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 1 m. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. rugsėjo 20 d., kai Klaipėdos apygardos teismas nutartimi atmetė nuteistojo apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi Nr. 2K-174/2013 kasacinį skundą atmetė;

4) Jurbarko r. apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė 1 m. 6 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nuteistasis pradėjo vykdyti nuo 2013 m. kovo 19 d., o 2013 m. gruodžio 30 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojoje valdyboje 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 91-383 taikyti nuteistajam Ž. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykduymo kodekso 157 straipsnio 2 d. 1 p. pagrindu, nustatyti įpareigojimai. 2014 m. rugsėjo 15 d. išrašytas iš probuojamųjų asmenų sąrašo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. sausio 11 d įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija, galioja nuo 2019 m. balandžio 1 d.)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Ž. J. 2019 m. birželio 20 d., apie 03:07 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g. vairavo transporto priemonę - automobilį Land Rover, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,85 promilių neblaivumą.

Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

2. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai

4. Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodo šie įrodymai, kurie paskelbti sutrumpinto jų tyrimo tvarka:

4.3. Pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, gautas 2019 m. birželio 20 d. 03:12 val. (b. l. 7). Ikiteisminis tyrimas dėl nagrinėjamo įvykio buvo pradėtas 2019 m. birželio 20 d., pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius dėl to, kad Ž. J. 2019 m. birželio 20 d., apie 03:07 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo automobilį Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnų jam buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas. Šias aplinkybes nustatė į pranešimą policijai išvykę patruliai (b. l. 5, 8-9, 10).

5. BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

6. Bylos duomenys, nurodyti šio nuosprendžio 3-10 pastraipose, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytiems reikalavimams, todėl teismas juos laiko įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Šiuos įrodymus teismas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teisiamajame posėdyje, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Šių įrodymų pagrindu teismas grindžia išvadą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad Ž. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

8. Šioje byloje surinkti ir ištirti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Todėl jų pakanka išvadai, kad Ž. J. 2019 m. birželio 20 d., apie 03:07 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo automobilį Land Rover, valstybinis registraciojos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas ne mažiau 1,85 promilių neblaivumas. Vadinasi, jis padarė nusikalstamą veiką – nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Veika kvalifikuota teisingai.

9. Iš kaltinimo kaip perteklinė šalinama aplinkybė, kad Ž. J. nusikalstamą veiką padarė pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Konkrečiu atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė norma, todėl nenukreipia į kitą teisės aktą. Atsakomybei kilti pakanka vien tik priešingo teisei veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

13.1. Ž. J. yra ne kartą (ne mažiau kaip 10 kartų, neskaitant išnagrinėto nusikaltimo padarymo dieną padaryto administracinio nusižengimo) baustas ir už padarytus administracinius nusižengimus, o nuo 2014 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. sausio 1 d. ir už administracinius teisės pažeidimus kelių eismo taisyklių pažeidimo srityje, tokius kaip:

13.2 Minėta, kad visi šie pažeidimai ir administraciniai nusižengimai padaryti pažeidžiant kelių eismo taisykles ir saugaus eismo keliuose reikalavimus. Vertintini kaip charakterizuojantys duomenys ir kaltinamojo ankstesni nuteisimai už padarytus nusikaltimus ne tik Lietuvoje, bet ir Danijos Karalystėje, kurios teismų pastarasis buvo du kartus teistas: 2011 m. spalio 26 d. sprendimu už vagystę (b. l. 53), o 2012 m. birželio 1 d. už kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta lygtinė 20 dienų kalėjimo bausmė iki 2018 m. birželio 30 d. ir 5 000 Danijos kronų bauda kaip alternatyvi 8 dienų bausmė bei konfiskuotas vairuotojo pažymėjimas. Nuteistas ir už dviračio vagystę 3 metams nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. Be to, pastarasis buvo išsiųstas iš šalies su draudimu 6 metams atvykti į šalį (b. l. 54). Už Lietuvoje padarytus nusikaltimus teistumai išnykę. Tačiau, kai matyti, jis buvo teistas ir kitoje Europos sąjungos šalyje narėje – Danijos Karalystėje, kurioje paskirta lygtinė bausmė baigėsi tik 2018 m. birželio 30 d. Šiuo laikotarpiu kaltinamasis Lietuvoje padarė ne vieną administracinės teisės pažeidimą ir administracinį nusižengimą kelių eismo taisyklių reguliojamoje srityje. Vadinasi, jis ir toliau nesilaikė įstatymų ir darė administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus.

13.3. Svarbu ir tai, kad padaryto nusikaltimo metu išvengti sunkesnius padarinius pavyko tik dėl kito budraus vairuotojo aktyvių veiksmų sustabdžius neblaivaus kaltinamojo vairuotą automobilį.

14. Dėl nustatyto, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo Ž. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vien laidotojo paaiškinimai, kad jo brolis yra pasikeitęs nėra pakankama sąlyga tokiai išvadai padaryti dėl jau aptartų duomenų apie kaltinamojo asmenybę.

III. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Dėl bausmės skyrimo.

16. Minėta ir tai, kad nors padarytas nesunkus nusikaltimas, tačiau aptari duomenys patvirtina padaryto nusikaltimo didelį pavojingumą. Viešai žinoma, kad dažniausiai neblaivūs vairuotojai sąlygoja eismo įvykius, kuriuose atsiranda negrįžtamos pasekmės.

18. Skirdamas bausmę Ž. J., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas nors ir nėra sunkus, tačiau dėl jau aptartų aplinkybių yra pavojingas. Minėta, kad kaltinamasis nėra teistas nes teistumai išnykę. Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. J. piniginę bausmę – baudą.

19. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina šio nuosprendžio 5-8 pastraipų duomenis, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę (nuosprendžio 13 pastraipa) ir sprendžia, kad Ž. J. skirtina bausmė artima straipsnio sankcijoje numatytam minimumui, t. y. 60 MGL (3 000 EUR) dydžiui.

20. Kaltinamasis Ž. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigtas supaprastinta tvarka, todėl pastarajam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu, paskiriant Ž. J. sumažintą 40 MGL dydžio (2 000 EUR) baudą, kurios mokėjimas nustatomas per 10 mėnesių, įpareigojant kaltinamąjį kas mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti po 200 EUR baudos dalies iki visiško jos sumokėjimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

21. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

22. BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

23. Vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina ir tai, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

25. Minėta, kad vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,50 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 20 d. (b. l. 44). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.

Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo

26. Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

27. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

28. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (kuri analogiška nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018). Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Vertinama kaltinamojo sveikatos būklė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus gana jauno amžiaus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo taikymas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

29. Ž. J. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas ir valdytojas buvo ne kaltinamasis, o S. K. (b. l. 20). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas Ž. J. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas.

30. Nors konfiskuotino turto vertė, remiantis VšĮ „Emprekis“ išrašu apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, 2019 m. birželio mėnesį su PVM buvo 8 350 EUR, visgi, kaltinamojo Ž. J. pateiktoje 2019 m. liepos 13 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp pardavėjo – S. K. ir pirkėjo G. G., nurodyta, kad transporto priemonė Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota už 3 500 EUR (b. l. 104). Nustatyta ir tai, kad šis automobilis buvo įgytas 2019 m. gegužės 7 d. už analogišką kainą (b. l. 122). Taigi, nustatytos aplinkybės dėl minėto automobilio įsigyjimo ir pardavimo atspindi realią kaltinamojo neblaiviu vairuoto automobilio Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainą. Dėl išdėstyto, teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi šiais duomenimis ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė veikos padarymo metu buvo 3 500 EUR ir, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo Ž. J. nutaria išieškoti būtent tokio dydžio sumą atitinkančią konfiskuotino turto (automobilio) vertę veikos padarymo metu.

31. Kaltinamasis Ž. J. bei jo gynėjas advokatas Julius Jasaitis prašė konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą išdėstyti dalimis, mokant kas mėnesį po 200 EUR, šį savo prašymą motyvuojant tuo, kad kaltinamojo sunki materialinė padėtis, jis gauna minimalią mėnesinę algą, augina ir išlaiko mažametę dukrą.

32. Pažymėtina, kad nei baudžiamojo įstatymo, nei baudžiamojo proceso, nei bausmių vykdymo įstatymų normos nereglamentuoja iš nuteistųjų priteistų civilinių ieškinių, teismo proceso išlaidų ar konfiskuotino turto vertę atitinkančių sumų mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo. Įstatymų leidėjas yra tik numatęs, kad baudos mokėjimui teismas nuteistajam savo nuožiūra gali nustatyti ilgesnį nei standartinį dviejų mėnesių terminą. Kita vertus, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad baudžiamosiose bylose yra galimas priteistų civilinių ieškinių mokėjimo išdėstymas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi, kadangi BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-970-360/2012, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-433-366/2013). Tokiu būdu įstatymų leidėjas yra numatęs procesines galimybes per tam tikrą laikotarpį išdėstyti tiek baudos, tiek priteisto civilinio ieškinio mokėjimą, jei asmuo neturi realių galimybių sumokėti priteistos sumos iš karto. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus bei aukščiau paminėtas įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas, suteikiančias galimybę nuteistiesiems, kurių materialinė padėtis sunki, priteistus civilinius ieškinius ir baudas mokėti dalimis ar per teismo nustatytus ilgesnius terminus, teismas laiko, kad yra teisinga taikyti įstatymo analogiją ir išdėstyti iš Ž. J. priteistos konfiskuotino turto vertės (3 500 EUR) mokėjimą 14 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį įpareigojant šį sumokėti po 250 EUR iki visiško nustatytos sumos sumokėjimo. Nustatyti ilgesnį terminą ir taip tenkinti kaltinamojo ir gynėjo prašymus teismas nemato pagrindo, nes konfiskuotino turto vertė nėra itin didele. Pats kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, dirba komercijos direktoriaus pareigose dviejuose bendrovėse, užsiima individualia veikla statybų srityje. Be to, pastarajam paskirtos bausmės – baudos dydis sumažintas ir išdėstytas jos sumokėjimas.

33. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 42).

34. Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 44).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą, kurią sumažinti 1/3 (BK 64¹ straipsnis) paskiriant sumažintą 40 MGL dydžio (2 000 EUR) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Ž. J. nustatyti dešimties mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, kiekvieną mėnesį atliekant 200 EUR (dviejų šimtų eurų) dydžio įmoką.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bauda per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant 200 EUR dydžio įmoką, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Paskirti Ž. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 20 d.

Paskirti Ž. J. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti į valstybės biudžetą iš Ž. J. konfiskuotino turto (automobilio Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 500 EUR (tris tūkstančius penkis šimtus eurų).

Išdėstyti automobilio Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 500 EUR (trys tūkstančiai penki šimtai) sumokėjimą 14 (keturiolikos) mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įpareigoti Ž. J. mokėti po 250 EUR per mėnesį Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6610): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.