Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl priteistos neturtinės žalos atidėjimo arba išdėstymo dalimis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu R. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir jam paskirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Nustatyta, jog baudą R. V. privalo sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat nuosprendžiu iš R. V. priteista 20 386 Lt D. K. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Kretingos rajono apylinkės teisme 2012 m. rugsėjo 24 d. buvo gautas R. V. prašymas Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl 19 368 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atidėti arba išdėstyti iki 2017 m. rugsėjo 21 d., mokant po 322,80 Lt/mėn.

Skundžiama 2012 m. rugsėjo 26 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi atmestas R. V. prašymas dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo atidėjimo ar išdėstymo, motyvuojant tuo, kad BPK 361 str. nenumatyta, kad įsiteisėjus nuosprendžiui būtų galima spręsti tokio pobūdžio klausimus kaip priteisto nukentėjusiajam asmeniui civilinio ieškinio dydžio atidėjimo ar išdėstymo klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nuteistojo R. V. prašymą atidėti ar išdėstyti jam priteistą civilinio ieškinio mokėjimą, atmetė, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad BPK 113 str. 2 d. norma kalba apie tai, kad civilinio proceso normas galima taikyti bylos nagrinėjimo metu nagrinėjant civilinį ieškinį. Baudžiamoji byla, kurioje R. V. nuteistas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 281 str. 3 d. jau išnagrinėta ir nuosprendis įsiteisėjęs. Be to, BPK 361 str. nenumatyta, kad įsiteisėjus nuosprendžiui būtų galima spręsti tokio pobūdžio klausimus kai priteisto nukentėjusiajam asmeniui civilinio ieškinio dydžio atidėjimo ar išdėstymo klausimus. Kolegija pažymi, kad tokia teismo išvada padaryta, nesivadovaujant CPK 284 str. nuostatomis ir teismų praktika, neišanalizavus nuteistojo skundo argumentų ir neįsigilinus į sprendimo priėmimui reikšmingas bylos aplinkybes.

Apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo prašymą, vadovavosi tik baudžiamojo įstatymo normomis, kuris nereglamentuoja priteistų civilinių ieškinių mokėjimo išdėstymo, tačiau BPK 113 str. numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja CPK, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti ieškotojo interesai. Atidedant sprendimo vykdymą, reikšmingi ir kreditoriaus interesai – jie negali būti neproporcingai pažeisti.

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad anksčiau paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir šiuo atveju yra visos sąlygos ją taikyti. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. V. sutinka su priteistu ieškiniu, tačiau neturi galimybės priteistą ieškinį sumokėti iš karto dėl objektyvių aplinkybių, susiklosčiusios sunkios materialinės padėties, duomenų, kad jis piktybiškai vengtų padengti priteistą ieškinį, nenustatyta. Šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini) 1-o kurso dieninio skyriaus studentas, užsiėmimai mokymosi įstaigoje užtrunka visą dieną, dėl ko jis turi labai ribotas galimybes laisvu nuo studijų metu užsidirbti pajamų, finansinės pagalbos prašo iš tėvų, papildomai už mokslą turi sumokėti apie 6000 Lt sumą per metus, stipendijos negauna, studijos dar tęsis 2 metus, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, be to turi sveikatos problemų, jam yra diagnozuota stuburo juosmeninės dalies vidutinio laipsnio disko vertebraliai degeneracija, lėtinė lumbalgija, epilepcija. R. V. pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu iš nuteistojo R. V. civilinei ieškovei D. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau ne taip kaip to prašoma R. V. skunde. Visų pirma pažymėtina, jog nuteistasis turi sumokėti nukentėjusiajai ne 19 368 Lt neturtinės žalos atlyginimo kaip nurodo savo skunde, tačiau 20 368 Lt, kadangi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jau atsižvelgė į tą aplinkybę, kad R. V. iki teismo posėdžio pradžios atlygino 1000 Lt neturtinę žalą, todėl iš R. V., nukentėjusiajai priteisė likusią neatlygintą 20 368 Lt dydžio neturtinę žalą. Antra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog R. V. skunde prašomas 5 metų išdėstymo terminas neturtinei žalai atlyginti yra per ilgas, nes kaip jau minėta aukščiau atidedant ar išdėstant sprendimo vykdymą, reikšmingi ir kreditoriaus interesai – jie negali būti neproporcingai pažeisti. Todėl apygardos teismas priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumos mokėjimą išdėsto dalimis 2 metų laikotarpiui.

Įpareigoti R. V. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. K. priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 20 368 Lt - sumokėti dalimis: į mėnesį po 848,66 Lt ir paskutinį mėnesį 848,82 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p.,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

nuteistojo R. V. a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti iš dalies ir iš jo Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu civilinei ieškovei D. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumos mokėjimą išdėstyti dalimis, įpareigojant R. V. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. K. priteistą civilinį ieškinį sumokėti dalimis: kas mėnesį po 848,66 Lt, o paskutinį mėnesį 848,82 Lt, iki 2014-10-19.