- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- 2-4498-980/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02304-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Atsakovas
- UAB „Bangenė“
- Ieškovas
- R. K.
- Advokatai
- Ona Kapliauskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei UAB „Bangenė“ dėl savininko teisių gynimo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovės UAB „Bangenė“ susisiekimo komunikacijų – automobilių stovėjimo aikštelės teisinė registracija atlikta be teisinio pagrindo ir įpareigoti atsakovę per 7 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro nekilnojamąjį daiktą – susisiekimo komunikaciją – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teises į jį; o atsakovei neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo, leisti ieškovei išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2J12-04-05 įsakymu Nr. AD1-714 „Dėl žemės sklypų, numatomų grąžinti piliečiui natūra turėtos žemės vietoje, Klaipėdoje, planų patvirtinimo“ buvo patvirtinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir (duomenys neskelbtini)., Klaipėdoje numatomų grąžinti natūra turėtos žemės vietoje ieškovei atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, planai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-02-12 sprendimu Nr. 13S- (14.13.47.)-l „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. K.“ , nuspręsta atkurti ieškovei nuosavybės teises į jos tėvo A. Z. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, grąžinant natūra 0,1208 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos.
Nors yra teisėta nurodyto žemės sklypo savininke, negali savo valia ir nuožiūra naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadangi jame yra registruotos atsakovei UAB „Bangenė“ nuosavybės teise priklausančios susisiekimo komunikacijos – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad jos kaip savininkės galimybės įgyvendinti nuosavybės teises yra visiškai suvaržytos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su jai pareikštais reikalavimais nesutinka. Nurodė, jog šiai stovėjimo aikštelei projektuoti, pastatyti ir išlaikyti atsakovė patyrė išlaidų, nes nekilnojamojo turto objektas neatsirado iš niekur. UAB „Bangenė“ priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pradėta statyti ir baigta statyti dar 2002 metais (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2 punktas) ant 0,1208 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) kampe, kurį UAB „Bangenė“ subnuomojo iš UAB „Gumbinė“. 1995 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto valdybos žemėtvarkos tarnyba ir UAB „Gumbinė“ sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2001 m. vasario 9 d. UAB „Gumbinė“ kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu leisti nuomojamą 0,1208 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvės kampe, subnuomoti UAB „Bangenė“ . Klaipėdos apskrities viršininkas 2001 m. vasario 28 įsakymu Nr. 477 „Dėl valstybinės žemės sklypo subnuomos“ leido valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sankryžoje, nuomininkei UAB „Gumbinė“ subnuomoti UAB „Bangenė“, todėl Ieškovės teiginys, kad atsakovė nuosavybės teises įregistravo, neturėdama žemės sklypo savininko sutikimo, nesant jokių sutarčių, suteikiančių teisėtą pagrindą tai padaryti yra nepagrįstas. Mano, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nepagrįstai, nes ieškovei nuosavybės teisė atkurta esant užstatytam žemės sklypui.
Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, advokatė O. Kapliauskaitė, palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi ir patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad laiko, jog yra pakankamai duomenų, kad atsakovė, neturėdama teisinio pagrindo ir galiojančios žemės nuomos sutarties įsiregistravo komunikacijas, todėl yra pagrindas teisinę registraciją panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė R. G. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog šioje byloje yra kalbama apie automobilių stovėjimo aikštelę, kuria naudojasi tiek Klaipėdoje esančios VĮ Registrų centras darbuotojai, tiek ir miesto gyventojai, kurie atvyksta į šią įstaigą, todėl ir susidarė nelogiška ir absurdiška situacija, kuomet ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuris dar 2002 metais buvo užstatytas įrengiant jame aikštelę. Pažymėjo, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra viena iš didelio projekto dalių ir buvo įrengiama specialiai naujai pastatytam pastatui su gyvenamuoju namu, kad būtų užtikrintas pastato tinkamas naudojimas. Prašė atsižvelgti į tai, kad 2002 metais užbaigus statybas ir pridavus objektą, automobilių stovėjimo aikštelių apskritai nereikėjo registruoti kaip atskiro objekto, o toks reikalavimas atsirado tik po 2012 metų, todėl atsakovai laiko, kad yra pateikę visus reikiamus dokumentus teisėtai teisinei registracijai atlikti.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nuosavybės teisės į ginčo sklypą buvo atkurtos remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos suformuotais duomenimis, kurie patvirtino, jog sklypas yra laisvas ir neužstatytas. Laiko, kad nuosavybė ieškovei buvo atkurta pagrįstai.
Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškino, jog laiko, kad savivaldybės darbuotojai ginčo sklypą pripažinę laisvu ir neužstatytu veikė pagal įstatymų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 1995 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto valdybos žemėtvarkos tarnyba ir UAB „Gumbinė“ sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2001 m. vasario 9 d. UAB „Gumbinė“ kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu leisti nuomojamą 0,1208 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvės kampe, subnuomoti UAB „Bangenė“ . Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. vasario 28 įsakymu Nr. 477 „Dėl valstybinės žemės sklypo subnuomos“ leista valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sankryžoje, nuomininkei UAB „Gumbinė“ subnuomoti UAB „Bangenė“ .
Atsakovės pateiktoje deklaracijoje pažymėta, kad statybos darbus atsakovei leista vykdyti 2001 m. balandžio 4 d. leidimu Nr. 14/2001, pagal 2000 m. UAB „A.D.S“ gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, projektą.
Bylos duomenimis, atsakovės atstovės paaiškinimais nustatyta, kad kartu su visu pastatu, automobilių stovėjimo aikštelė buvo baigta statyti 2002 metais ir netrukus pradėta eksploatuoti.
2012 m. spalio 25 d. G. M. paslaugų įmonė ir Valstybinės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo Kadastro tvarkytojo vyresnioji kadastro specialistė D. G. suderino Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini). Kadastro byloje pateiktas žemės sklypo planas, 2012 m. birželio 6 d. su Geodezijos ir GIS skyriaus vedėju suderinta dangų geodezinė nuotrauka, 2012 m. gruodžio 17 d. inžinerinio statinio ribų (statinių išdėstymo) planas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. UAB „Bangenė“ užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. E/K- 08. Deklaracijoje paskelbė, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus yra užbaigta naujų statinių - 1002,37 kv. m automobilių stovėjimo aikštelės, kitų inžinierinių statinių (kiemo), II gr. nesudėtingo statinio, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statyba.
2012 m. gruodžio 17 d. VĮ Registrų centras įregistravo UAB „Bangenė“ nuosavybės teisę į nekilnojamą daiktą – susisiekimo komunikacijas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 13S- (14.13.47.)-l „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. K.“, nuspręsta atkurti ieškovei R. K. nuosavybės teises į tėvo A. Z. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, grąžinant natūra 0,1208 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos.
Nustatyta, kad ieškovei R. K. nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą įregistruota nuo 2013 m. kovo 27 d.
Iš bylos duomenų matyti, kad Nekilnojamojo turto registre (registre įrašo Nr. 21/1724) nuo 2012 m. gruodžio 17 d. įregistruotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis daiktas – automobilių stovėjime aikštelė (II grupės nesudėtingas statinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėda, (duomenys neskelbtini), ir UAB „Bangenė“, įmonės kodas 148117199, nuosavybės teisės į jį pagal 2012-09-04 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. E/K-08 ir 2012-06-12 Nekilnojamoji daikto kadastro duomenų bylą. Kartu su prašymu (Nr. 4591251) ir jau minėtais dokumentais atsakovė UAB „Bangenė“ pateikė viešajam registrui 2001 m. balandžio 4 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 14/2001.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyme pagrindus nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis; daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimo nekilnojamojo turto registre pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis.
Vadovaujantis 2012 metais galiojusiais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d įsakymu Nr. Dl-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ VI skyriuje detalizuota deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo, tvirtinimo įregistravimo procedūra bei 44 punktu, naujo nesudėtingo statinio statybos atveju statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.
Analizuojant išdėstytą matyti, jog atsakovė UAB „Bangenė“ 2012 m. gruodžio 17 d. atlikdama viešajame registre atsakovei priklausančio nekilnojamojo daikto – automobilių stovėjimo aikštelės (II grupės nesudėtingo statinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, viešajam registrui pateikė visus tuo metu teisės aktais nustatytus privalomus duomenis, kurių pagrindu ir buvo įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į daiktą. Duomenų, kad atsakovei būtų nustatytas terminas pateikti trūkstamus dokumentus, be kurių teisinė registracija negalėjo būti atlikta ar būtų atsisakyta atlikti teisinę registraciją, byloje nėra.
Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti ieškovei iš atsakovės 692,90 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškinyje nurodo, jog nuostolius patiria, nes neturi galimybės naudotis jai priklausančiu turtu – žemės sklypu, tačiau privalo už jį valstybei kasmet mokėti žemės mokestį.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).
Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę ((Lietuvos Respublikos CK 6.246-6.249 str). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokiose bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, todėl nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga teko būtent ieškovei.
Analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį, neįrodė, jog atsakovė jai nuosavybės teise priklausančios susisiekimo komunikacijos – automobilių stovėjimo aikštelės teisinę registraciją atliko be teisinio pagrindo, pažeisdama teisės aktų reikalavimus bei, kad dėl to ieškovė būtų patyrusi turtinę žalą.
Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.