- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-1538-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10291-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- Egidijaus Sluckaus įmonės
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Eskija“
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė, Violeta Savickienė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.11.3Didmeninis pirkimas-pardavimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, dalyvaujant ieškovės atstovams E. S., advokatei Violetai Savickienei, atsakovės atstovams E. S., advokatei Brigitai Pauliukevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Egidijaus Sluckaus įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1754-375/2018 pagal ieškovės Egidijaus Sluckaus įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eskija“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eskija“ priešieškinį ieškovei Egidijaus Sluckaus įmonei dėl įpareigojimo pasiimti savo lėšomis lentų apipjovimo pjūklą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė Egidijaus Sluckaus įmonė dokumentinio proceso tvarka pateikė ieškinį (b. l. 36–38), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Eskija“ 1815 Eur skolą, 226 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 7 d. atsakovė iš ieškovės pirko įrenginius: juostinį gaterį už 4235 Eur įskaitant PVM ir lentų apipjovimo pjūklą už 1815 Eur įskaitant PVM. Įranga buvo pagaminta ir perduota atsakovei remiantis atsakovės užduotimi ir užsakymo turiniu. Įrangą atsakovė atsiėmė pati, t. y. nuo perdavimo momento prisiėmė atsitiktinio sugadinimo ar praradimo riziką. Atsakovė yra sumokėjusi 3000 Eur. Po kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovė pervedė 500 Eur ir 735 Eur. Atsakovė liko skolinga 1815 Eur už apipjovimo pjūklą. Pagal 2017 m. vasario 23 d. tarpusavio suderinimo aktą, likusi skola yra 3050 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. preliminariu sprendimu (b. l. 51–53) ieškinys patenkintas visiškai. 2017 m. rugpjūčio 29 d. teisme gauti atsakovės prieštaravimai (b. l. 69–71), kuriais atsakovė nesutiko su jai pareikštais reikalavimais kaip nepagrįstais.
Šalies argumentai
4. 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2017 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-21735-375/2017 panaikinti ir ieškovės Egidijaus Sluckaus įmonės ieškinį atmesti. Įpareigoti ieškovę Egidijaus Sluckaus įmonę pasiimti savo lėšomis iš atsakovo UAB „Eskija“ teritorijos esančios adresu Šiltnamių g. 2, Bubių kaimas, Kauno raj., lentų apipjovimo pjūklą. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad ieškovė pristačiusi lentų apipjovimo pjūklą, jo neperdavė atsakovei, o tiesiog iškrovė bei paliko atsakovės teritorijoje be faktinio jo perdavimo (ieškovės 2016 m. balandžio 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija ES Nr. 6183550 nėra atsakovės pasirašyta, nėra pasirašyto lentų apipjovimo pjūklo priėmimo – perdavimo akto). Pristatytas lentų apipjovimo pjūklas yra nekokybiškas, jo naudojimas yra nesaugus, keliantis grėsmę aplinkinių darbuotojų sveikatai bei gyvybei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 16 d. galutiniu sprendimu 2017 m. liepos 25 d. preliminarų sprendimą panaikino, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Eskija“ ieškovei Egidijaus Sluckaus įmonei 175,30 Eur palūkanas ir 1,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį tenkino visiškai. Įpareigojo ieškovę Egidijaus Sluckaus įmonę pasiimti savo lėšomis iš atsakovės UAB „Eskija“ teritorijos, esančios adresu Šiltnamių g. 2, Bubių kaimas, Kauno raj., lentų apipjovimo pjūklą. Priteisė iš ieškovės Egidijaus Sluckaus įmonės atsakovei UAB „Eskija“ 1225 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo prievolės vykdymo už 1815 Eur vertės lentų apipjovimo pjūklą ir prekės atsiėmimo. 2016 m. balandžio 7 d. šalys sudarė žodinę pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pirko iš ieškovės juostinį gaterį už 4235 Eur su PVM bei lentų apipjovimo pjūklą už 18215 Eur. Ieškovė 2016 m. balandžio 7 d. atsakovei išrašė PVM sąskaita-faktūra serija ES Nr. 6183550 už juostinį gaterį, 3500 Eur vertės, ir apipjovimo lentų pjūklą, 1500 Eur vertės, 21 proc. PVM sudaro 1050 Eur. PVM sąskaita-faktūra pasirašyta tik ieškovės direktoriaus (savininko) Egidijaus Slucko. 2017 m. vasario 23 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pagal kurį atsakovė yra neapmokėjusi 3050 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 6183550.
8. Teismas taip pat nurodė, kad šalys, sudarydamos žodinę sutartį, žinojo ir suprato, kad atsakovei reikalingas lentų apipjovimo pjūklas medienos ruošimui, t. y. naudoti bendrovės veikloje, kuria ji užsiima, o ne, pavyzdžiui, atsarginėms dalims. Tarp šalių nebuvo pasirašytas ir perdavimo-priėmimo aktas ir, tikėtina, kad ginčo pjūklas buvo pristatytas ir paliktas atsakovės veiklos teritorijoje jo net neapžiūrėjus ir neįvertinus ar jis atitinka įprastus kokybės reikalavimus, ar pateikta reikalinga techninė dokumentacija, naudojimo instrukcija. Liudytojai parodė, kad gaminys blogai veikė, yra nesaugus ir pavojingas žmogaus gyvybei. Valstybės įmonės mašinų bandymo stoties Mašinų bandymo laboratorijos medžio apipjovimo pjūklo bandymų protokolas Nr. 099-2018 teismas vertino kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad ginčo pjūklas yra nesaugus ir nekokybiškas. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos techninės saugos skyrius nurodė, kad darbuotojai negali dirbti su techninių dokumentų neturinčiu ginčo lentų pjovimo pjūklu. Įvertinęs įrodymus, teismas darė išvadą, kad ginčo pjūklo pagal paskirtį naudoti negalima.
9. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad pagal Mažmeninės prekybos taisyklės (2014-07-22 Nr. 738, TAR, 2014-07-28, dok. Nr. 10565, galioja nuo 2014-07-29), yra negražinami ir nekeičiami: mašinos ir mechaniniai įrenginiai bei elektros mašinos ir įrenginiai. Nurodė, kad pagal Vyriausybės nutarimą „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ parduodamos prekės turi būti saugios ir nurodytu atveju nekeičiami ir negrąžinami tik kokybiški įrenginiai, parduodant naudotus elektros įrenginius, mechanizmus, vartotojui turi būti pateikta visa informacija raštu.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra juridinis asmuo, verslininkė, užsiimanti tokio pobūdžio įrenginių gamyba ir prekyba, pardavė ginčo lentų apipjovimo pjūklą, kuris net ir negali būti naudojamas pagal paskirtį dėl keliamo potencialaus pavojaus darbuotojų sveikatai ar net gyvybei. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, galinčių paneigti jos atsakomybę dėl netinkamo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo, ar kad atsakovė elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, įsigydama prekę, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė yra atsakinga už parduotą ginčo pjūklą, kurio naudoti pagal paskirtį nėra galimybės.
11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Laikytina, kad atsakovė savo įrodinėjimo pareigą įgyvendino – įrodė, jog ginčo pjūklas turėjo ir turi trūkumus, apie kuriuos ji nebuvo informuota ginčo pjūklą pardavusios ieškovės. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, kad jei įsigyto daikto negalima naudoti pagal paskirtį, konstatavo, kad atsakovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, (CK 6.334 straipsnis), todėl yra pagrindas priešieškinį tenkinti ir įpareigoti ieškovę ginčo pjūklą pasiimti savo lėšomis iš atsakovės teritorijos.
Šalies argumentai
12. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 226 Eur palūkanas. Nurodė, kad atsakovė skolą sumažino nuo 3050 Eur iki 1815 Eur tik 2017 m. birželio mėnesį, todėl skolininkė privalo mokėti delspinigius už pradelstas dienas, kas sudarytų už 270 kalendorinių dienų 226 Eur (3050 x 6 proc / 365 x 270 = 226). Nors ieškovė skaičiuoja delspinigius už pradelstas dienas, tačiau teismo vertinimu, ieškovė prašė priteisti įstatymu nustatytas palūkanas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsakovė už juostinį gaterį turėjo sumokėti 4235 Eur iki 2016 m. birželio 7 d. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus, kad palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas ne nuo visos skolos pagal pagrindinę prievolę sumos, o tik nuo tuo momentu likusios nepadengtos skolos sumos, t. y. nuo nesumokėto skolos likučio, ir atlikęs skaičiavimus, nurodė, kad atsakovė turi mokėti ieškovei 175,30 Eur palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė Egidijaus Sluckaus įmonė, kurios interesams atstovauja advokatas V. S., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas siekdamas išsamiai išnagrinėti atsakovės priešieškinio argumentus, turėjo nustatyti momentą, nuo kurio atsakovei kilo pareiga atsiskaityti ieškovei už prekes nurodytas sąskaitose ir per kiek laiko turėjo būti pareikštos pretenzijos ieškovei dėl parduoto daikto kokybės. Byloje nėra jokių įrodymų, ar realiai nustatytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog įstatyme nustatytais terminais, atsakovė pareiškė ieškovei pretenziją dėl jos netenkinančio restauruoto įrenginio, kurį jis įsigijo dar 2016 m. balandžio mėn. Taigi, laikytina, kad tarpusavio skolų suderinimo aktas yra laikytinas prima facie įrodymu, nes atitinka visus tam keliamus buhalterinės apskaitos reikalavimus.
13.2. Teismas nepagrįstai vertino kreditinės sąskaitos leistinumą byloje, kadangi pareiškimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo PVM sąskaitos faktūros 1815 Eur sumai neatitinka LR CK 6.134 str. 1 d. 1 p. nuostatų, todėl negalioja. Pateikdamas kreditinę sąskaitą atsakovas prasidėjus teisminiam procesui siekė įskaityti vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, toks veiksmas įskaitymą daro neteisėtu. Taip pat teismas priėmė šią sąskaitą vėliau, nei buvo suteiktas terminas prieštaravimų įrodymams pateikti. Dėl ko buvo pažeistas ir proceso lygiateisiškumo bei rungimosi principas.
13.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įranga bus nenaši, pardavėjas pirkėją informavo, tačiau pirkėjas ieškovės neinformavo kokiems tikslams įranga perkama, ar demonstruoti ar eksploatuoti. Ieškovė nurodė, jog įranga nebus tinkama gamybai ir ją galima pirkti tik kaip metodinę ar pavyzdinę priemonę. Atmestinas atsakovės atstovės paaiškinimas, kad įranga buvo perkama nauja, kadangi naujos įrangos kaina keliskart viršija naudotos ar restauruotinos įrangos kainą.
13.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2018 m. bandymo aktu byloje, nes jis atliktas po 2 (dviejų) metų nuo įrangos pardavimo atsakovui. Iš nuotraukų, kurias teismas ir ieškovė gavo iš atsakovės 2017-12-07 (po pusantrų metų), matosi kad pjūklas yra iškomplektuotas. Iš šio seka, kad tokį aktą surašiusi įmonė nekonstatavo, jog dėl įrangos kokybės kaltas restauravimą atlikęs asmuo, tiesiog buvo konstatuota, kad įranga neatitinka saugumo reikalavimų. Teismas konstatuodamas prekės netinkamumą rėmėsi visais įrodymais, kurie buvo gauti ar surinkti po 2 metų, t. y. neatsižvelgė į įrodymų pakankamumą ir tinkamumą. Be to, ieškovė 2018-01-18 kreipėsi į Valstybės įmonę Mašinų bandymo stotis, su prašymu įvertinti šias stakles, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Tačiau sutiko atlikti staklių įvertinimą atsakovei. Ieškovei kyla įtarimų dėl šių staklių įvertinimo pažymos atsiradimo.
13.5. Teismas neturėjo vadovautis atsakovės darbuotojų rašytiniais pranešimais, neva datuotais 2016-04-14 (praėjus savaitei po staklių pirkimo), kadangi šių asmenų pateikti minėti raštai (atsisakymas dirbti pjūklu dėl jo nesaugumo), buvo teismui ir ieškovei pateikti tik jau įsibėgėjus teisminiam procesui, t. y. 2017 m. gruodžio 7 d., praėjus 20 mėn. nuo pirkimo dienos, yra tikrai abejotinos vertės.
13.6. Teismas nevertino, kad prieš perkant dėvėtą įrangą, atsakovei buvo sudarytos sąlygos ją apžiūrėti ir įvertinti jos techninę būklę, tad aplinkybė, kad parduota įranga buvo netinkama eksploatuoti, paneigia tai, kad pats atsakovas ja naudojosi ir su ja dirbo. Taigi, pirkėjui buvo žinoma visa informacija apie perkamą daiktą ir jo savybes. Įvertinti daikto veikimą jis turėjo galimybę, restauravimui naudojamos dalys buvo suderintos su atsakove.
13.7. Teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Eskija“, kurios interesams atstovauja advokatė Brigita Pauliukevičienė, prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
14.1. Atsakovei pradėjus naudoti lentų apipjovimo pjūklą, iš karto paaiškėjo, kad jis yra nekokybiškas bei nesaugus. Ieškovei atsisakius pataisyti lentų apipjovimo pjūklą, atsakovė atsisakė lentų apipjovimo pjūklo pirkimo - pardavimo sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, paprašė ieškovę jį pasiimti bei 2017-03-08 išrašė ieškovei kreditinę sąskaitą - faktūrą Serija ESF Nr. 655, 1815 Eur sumai, kuri ieškovės buvo priimta. ieškovė į teismą kreipėsi tik 2017-05-09. Atsakovei išrašius ieškovei kreditinę sąskaitą, o ieškovei ją priėmus, pagrįstai buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, dėl ko skolos nebeliko. Taip pat atmestini ir ieškovės argumentai, kad atsakovės parašas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte yra skolos pripažinimo faktas.
14.2. Ieškovės argumentai, kad neva tai pjūklas yra iškomplektuotas, yra visiškai nepagrįsti, kadangi atsakovė dėl įrenginio nesaugumo, juo nesinaudojo, o juo labiau neiškomplektavo. Tuo labiau, kad ieškovė nepateikė jokių įrangos dokumentų iš kurių galima būtų spręsti kokios komplektacijos įranga buvo perduota.
14.3. Iš byloje esančių ieškovės prašymų Valstybinei įmonei Mašinų bandymų stočiai ir Valstybinei darbo inspekcijai, matyti, kad priešingai nei nurodė ieškovė, ji minėtų įstaigų neprašė „įvertinti šias stakles“, ji prašė nustatyti jų pagaminimo datą. Tuo tarpu atsakovė prašė įvertinti įrangos kokybę bei saugumą. Todėl nesant įrangos dokumentacijos buvo pagrįstai atsisakyta nustatyti įrangos pagaminimo datą.
14.4. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pardavė įrangą - mašiną, pramoniniam naudojimui ir jai taikomi LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 patvirtinto Techninio reglamento „Mašinų sauga“ nuostatos, o ne Mažmeninės prekybos taisyklės, kur nurodytas Negražinamų ir nekeičiamų daiktų sąrašas.
14.5. Teismas objektyviai ir visapusiškai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas bei konstatavo, kad yra pagrindas priešieškinį tenkinti ir įpareigoti ieškovę ginčo pjūklą pasiimti savo lėšomis iš atsakovės teritorijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).
16. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2016m. balandžio 7d. ieškovė - E. Sluckaus įmonė su atsakove UAB „Eskija“ sudarė žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pirko iš ieškovės juostinį gaterį už 4235 Eur su PVM bei lentų apipjovimo pjūklą už 1815 Eur. Ieškovė 2016 m. balandžio 7 d. atsakovei išrašė PVM sąskaita-faktūra serija ES Nr. 6183550 už juostinį gaterį, 3500,00 Eur vertės, ir apipjovimo lentų pjūklą, 1500,00 Eur vertės, 21 proc. PVM sudaro 1050,00 Eur. Minėtą PVM sąskaitą –faktūrą pasirašė ieškovės vadovas. Kaip rodo kiti bylos duomenys, kad 2017 m. vasario 23 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovė yra neapmokėjusi 3050,00 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 6183550. Iš pateiktų vietinių mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovė ieškovei pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą 2016 m. liepos 13 d. pervedė 1000 Eur, 2016 m. birželio 27 d. – 1000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 1000 Eur, 2017 m. birželio 26 d. – 735 Eur, 2017 m. birželio 8 d. – 500 Eur. 2017 m. kovo 8 d. atsakovė ieškovei išrašė kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą serija ESF Nr. 655 lentų apipjovimo pjūklui bendrai su PVM 1815,00 Eur sumai, kurios ieškovė nepriėmė. Atsakovė 2017 m. birželio 16 d. pateikė ieškovei rašytinę pretenziją dėl lentų pjovimo pjūklo ir prašė pasiimti netinkamos kokybės prekę. Ieškovė nesutiko su atsakovės pretenzija. 2017m. spalio mėn. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, techninės saugos skyrius iniciavo tyrimą dėl lentų apipjovimo pjūklo atitikties saugos reikalavimams ir papildomai atlikusi tyrimą 2017m. gruodžio 17d. nustatė, kad lentų apipjovimo pjūklas atjungtas nuo energijos šaltinio ir nurodė, kad atsakovės darbuotojai negali dirbti su techninių dokumentų neturinčiu įrenginiu. 2018 m. kovo 22 d. Valstybės įmonės mašinų bandymo stoties Mašinų bandymo laboratorijos medžio apipjovimo pjūklo bandymų protokolo Nr. 099-2018 nustatoma, kad ginčo pjūklas yra nesaugus ir nekokybiškas: rizika dėl išmetimo, neįrengtas prispaudėjas, neįrengtos ruošinio kreipiamosios, apsaugos neatitinka reikalavimų ir kt.
17. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1815 Eur už gautą ir neapmokėtą lentų apipjovimo pjūklą, 226 Eur palūkanų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė priešieškiniu įrodinėja, kad ieškovės pristatytas lentų apipjovimo pjūklas buvo nekokybiškas, jo naudojimas buvo nesaugus ir kėlė grėsmę darbuotojams dirbti. Priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę pasiimti iš atsakovės teritorijos aptartą pjūklą. Taigi, tarp šalių kyla ginčas dėl apmokėjimo už pateiktą prekę ir, ar ši nenauja parduota prekė, atitiko kokybės reikalavimams.
18. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį ir tenkindamas atsakovės priešieškinį konstatavo, kad ieškovės pateiktas pjūklas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nustatyti trūkumai negali būti pašalinti. Atsakovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl yra pagrindas įpareigoti ieškovę ginčo pjūklą pasiimti pardavėjui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis.
19. Įstatyme įtvirtinta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).
20. Parduodamų daiktų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis).
21. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, o pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aptariama galimybė nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, 24 punktas).
22. Byloje nustatyta, kad šalys rašytinės sutarties dėl lentų pjovimo pjūklo pirkimo nebuvo sudariusios. Nustatyta ir tai, kad atsakovė pirko ne naują, o naudotą daiktą. Byloje pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje ir kituose esančiuose rašytiniuose įrodymuose nėra fiksuoti parduodamos prekės perdavimo metu kokybės trūkumai. Pagal CK 6. 333 straipsnio 4 dalį, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus tokios kokybės, kam jie paprastai naudojami. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė pirko dėvėtą įrangą, ji buvo informuota, jog tokiai įrangai nėra garantijos, variklis bus silpnesnis, nebus sumontuota pakankamai apsaugų. Tokie ieškovės teiginiai byloje nėra paneigti. Taigi, spręstina, kad atsakovei prekė buvo perduota tam, kam ji paprastai naudojama ir jai visos daikto naudojimo aplinkybės buvo žinomos.
23. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, todėl pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys pagrindai. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).
24. Minėta, kad atsakovei buvo žinomos parduoto nenaujo lentų pjovimo pjūklo naudojimo aplinkybės. Vertinant sprendimo 22 punkte nustatytas aplinkybes spręstina, kad pjūklas jo įsigijimo metu atliko nenaujo daikto funkcijas ir tokių gedimų ar trūkumų, kurie neleistų jo eksploatuoti nebuvo. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovei buvo pristatytas pjūklas ir jai buvo sudarytos visos sąlygos priimti ir apžiūrėti daiktą, tačiau byloje nėra duomenų, kad kokios nors pretenzijos dėl daikto kokybės ar kitokio pobūdžio, ieškovei buvo reiškiamos. Atsakovė nekeldama pretenzijų ieškovei dėl daikto kokybės 2017m. vasario 23d. pasirašė tarp šalių tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuris netiesiogiai parodo, kad atsakovė buvo neapmokėjusi ieškovei 3050 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą už gautas prekes, tame tarpe ir už medžio pjūklo pirkimą-pardavimą. Tokiu būdu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės perduotas pjūklas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį ir turėjo trūkumus.
25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Nagrinėjamoje byloje akcentuotina, kad atsakovė aplinkybes, kad parduotas daiktas turi trūkumus pradėjo įrodinėti tik tada, kai ieškovė pateikė ieškinį atsakovei teisme dėl apmokėjimo už daikto pardavimą. Kaip rodo bylos duomenys, kad tik nagrinėjant bylą teisme, 2017m. lapkričio 29d. atsakovė teikė savo darbuotojų rašytinį pranešimą, kad 2016m. balandžio 14d. jos darbuotojai atsisakė dirbti su pjūklu dėl jo nesaugumo. Nustatyta, kad atsakovė tik 2017m. spalio mėn., daugiau kaip po vienerių metų nuo jo gavimo kreipėsi į L R Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos techninės saugos specialistus tikslu įvertinti, ar įrenginys atitinka saugumo reikalavimus. Galiausiai atsakovė į bylą pateikė 2018m. kovo 22d. Valstybės įmonės mašinų bandymų stoties bandymų protokolą Nr. 009-2018, kuriuo įrodinėjo nupirkto daikto trūkumus, nors nuo daikto pardavimo buvo praėję daugiau kaip dveji metai. Pirmosios instancijos teismas šiuos dokumentus įvertinęs konstatavo parduoto daikto trūkumus ir, kad atsakovas daikto negalėjo naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie aptarti įrodymai yra byloje atsiradę daug vėliau po prekės priėmimo pas atsakovę, juose išdėstyti faktai nustatyti po daikto priėmimo, todėl teisėjų kolegijos nuomone, jais remtis nustatant daikto trūkumų faktus nebuvo teisinio pagrindo. Visų nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes bei nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės perduotas daiktas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį ir turėjo trūkumus ( CPK 185 straipsnis).
29. Byloje neginčijama kad atsakovei įrenginys buvo perduotas ir už prekę atsakovė ieškovei liko neapmokėjusi 1815 Eur. Byloje taip pat tarp šalių nekyla ginčo dėl kitų ieškovės atsakovei pareikštų ieškinio reikalavimų. Nei ieškovė, nei atsakovė apeliacinio skundo dėl ginčijamo sprendimo palūkanų priteisimo dalyje nėra pateikusi, todėl teismo sprendimas neapskųstose dalyse paliktinas nepakeistas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis).
30. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas galutinį sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias parduodamo daikto kokybę ir nepagrįstai patenkino atsakovės priešieškinį bei atmetė ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo už parduotą ginčo daiktą, todėl galutinis teismo sprendimas panaikintinas ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis). Priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme
31. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė prašė priteisti 31 Eur žyminio mokesčio, 255 Eur už teisinės pagalbos ir 158, 40 Eur kuro išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei procesinius dokumentus kreipiantis į teismą rengė teisines paslaugas teikianti uždaroji akcinė bendrovė, jai atlyginimas už suteiktas teisines paslaugas nepriteistinas ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. balandžio 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/20015). Ieškovei taip pat nepriteistinos 158,40 Eur kuro išlaidos, nes byloje nėra pateikta įrodymų apie tokių išlaidų turėjimą ir reikalingumą naudojant automobilį dėl atvykimo į teismą ( CPK 88 straipsnis). Ieškovei tik priteistinas iš atsakovės 31 Eur žyminis mokestis sumokėtas paduodant ieškinį ir 28 Eur žyminis mokesti sumokėtas už apeliacinį skundą.
32. Apeliantė priteisti bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme neprašo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018m. balandžio 16d. galutinį sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Eskija“ į/k 135313034 1815 ( vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiolika) Eur skolos už neapmokėtą prekę, 175 Eur palūkanas, 59 Eur žyminį mokestį ieškovei Egidijaus Slucko įmonei į/k 171345640.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.