- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-06
- Bylos Nr.
- I-4785-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00746-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–4), atsiliepime (b. l. 52–53) ir teismo posėdyje nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. kalėjo Marijampolės PN 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad šioje gyvenamojoje patalpoje pastoviai kalėjo 22 nuteistieji, išskyrus išimtinius atvejus, kai buvo etapuoti, todėl vienam asmeniui teko apie 1,5 kv. m ploto. Dalį gyvenamojo ploto užėmė patalpoje buvę baldai, todėl dėl patalpos perpildymo tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų tvyrojo įtampa, jautė didelius nepatogumus, orumo pažeminimą ir pan. Šioje patalpoje nebuvo net minimalios kondicionavimo sistemos, t. y. nebuvo nei natūralios, nei mechaninės ventiliacijos. Patalpoje buvo prastas mechaninis apšvietimas, o natūralus apšvietimas į patalpą pateko minimaliai dėl ant langų uždėto tinklo ir grotų. Dėl prastos apšvietos negalėjo skaityti ir rašyti, nuolat skaudėjo akis. Reiškė pretenzijas dėl sanitarinėse patalpose (prausykloje) nebuvusių veidrodžių, dėl sanitarinių įrenginių (tualetų, pisuarų, praustuvių) trūkumo. Teigė, kad, norint jais pasinaudoti, teko laukti eilėse. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė garbės ir orumo pažeminimą, sveikatos sutrikimų, emocinę depresiją, nepatogumų, jautė pyktį ir pan., t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 8–14), atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą (b. l. 56–58) nurodė, jog pareiškėjas 8 būryje buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. (išskyrus laikotarpius kai buvo patalpintas į baudos izoliatorių: 2017 m. rugsėjo 1 d. – 13 parų ir 2017 m. rugsėjo 11 d. – 7 paroms). Ginčo patalpos plotas 52,77 kv. m, vertinamuoju laikotarpiu joje buvo įrengta 17 miegamųjų vietų, šioje patalpoje kalėjo iki 17 nuteistųjų, todėl reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pareiškėjas, gyvendamas bendrabučio tipo patalpose, turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. nuo 6.30 iki 22.30 val. galėjo judėti savo gyvenamosiose patalpose ir lokalinio sektoriaus kieme, o kitose pataisos įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos įstaigos direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Tvirtino, jog nuteistieji Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankytis pataisos namuose veikiančioje vidurinėje ar profesinėje mokyklose, bibliotekoje koplyčioje, futbolo stadione, norintys ar turintys atitinkamą kvalifikaciją – dirbti valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“, taip pat gali lankyti socialinės reabilitacijos programas. Nurodė, kad gyvenamoji patalpa, kurioje kalėjo pareiškėjas, vėdinama per langus. Pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas nesikreipė. 8 būrio sanitariniame mazge įrengta praustuvė su 5 maišytuvais, įrengtas dušas, 3 klozetai ir 3 pisuarai. 8 būryje viso gali būti 81 nuteistasis, tačiau vertinamuoju laikotarpiu ginčo būryje buvo iki 62 nuteistųjų, todėl nuteistųjų aprūpinimas sanitariniais įrenginiais atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. jį kalinant Marijampolės pataisos namų 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, neužtikrinant vienam nuteistajam tenkančios reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, pažeidžiant higienos bei buitinio aprūpinimo normų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės).
Taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant patalpos gyvenamąjį plotą, iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).
Atsakovės atstovo duomenimis (b. l. 15–17), pareiškėjas Marijampolės PN 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje gyveno nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., išskyrus laikotarpius, kai buvo patalpintas į baudos izoliatorių (2017 m. rugsėjo 1 d. – 13 parų ir 2017 m. rugsėjo 11 d. – 7 paroms).
Marijampolės PN atsiliepime į skundą (b. l. 8–14), atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą (b. l. 56–58) nurodė, jog 8 būrio 1 gyvenamosios patalpos plotas 52,77 kv. m. Ginčo laikotarpiu šioje patalpoje buvo įrengta 17 gyvenamųjų vietų, joje daugiausia gyveno iki 17 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,1 kv. m.
Šią aplinkybę grindė Marijampolės PN 1-ojo Resocializacijos skyriaus 2019 m. balandžio 17 d. pažyma Nr. 14/07-2567, aukšto, kuriame buvo ginčo patalpa, schema, gyvenamosios patalpos nuotraukomis ir schema (b. l. 17, 32–36).
Pareiškėjas nesutiko su atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo 22 gyvenamosios vietos. Pareiškėjo nuomone, jo nurodytą aplinkybę dėl lovų skaičiaus ginčo patalpoje patvirtina į bylą pateiktos 8 būrio 1 gyvenamosios patalpos nuotraukos.
Iš teismui pateiktų 8 būrio 1 gyvenamosios patalpos nuotraukų (b. l. 35–36) ir gyvenamosios patalpos schemos matyti, kad šios patalpos dešinėje pusėje (žiūrint į patalpos sieną su nuotraukomis (b. l. 35) įrengtos 6 dviaukštės lovos (žiūrint į sieną su nuotraukomis (b. l. 35) nuotraukoje nesimato arčiausiai drabužių kabyklos įrengta lova (b. l. 36), žiūrint į sieną su laikrodžiu (b. l. 36), nuotraukoje nesimato lova, esanti arčiausiai sienos (b. l. 35)). Patalpos kairėje pusėje įrengtos 5 dviejų aukštų lovos ((žiūrint į sieną su nuotraukomis (b. l. 35) nuotraukoje nesimato arčiausiai patalpoje esančio šaldytuvo įrengta lova (b. l. 36), žiūrint į sieną su laikrodžiu (b. l. 36), nuotraukoje nesimato dvi dviaukštės lovos, esančios už lovos, ant kurios kabo vienspalvis šviesus chalatas su baltu rankšluosčiu (b. l. 35).
Taigi akivaizdu, kad 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 22 miegamosios vietos.
Atitinkamai atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, kad pareiškėjui kalint ginčo gyvenamojoje patalpoje jam teko 2,4 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, tai sudaro pagrindą atsakovės atsakomybei šiame kontekste kilti.
Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl sanitarinių įrenginių ginčo būrio sanitariniame mazge trūkumo, tvirtino, kad sanitariniame mazge buvo 2 sėdimi tualetai, 3 pisuarai, 1 praustuvė su 4 maišytuvais, todėl negalėjo tinkamai atlikti gamtinių reikalų, nusiprausti, teko ilgai laukti eilėje, kol galės pasinaudoti sanitariniais įrenginiais. Teigė, jog prausykloje nebuvo veidrodžių.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, vietos prie stalo, baldų, sanitarinių įrenginių trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2013 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3395-438/2016, 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013), todėl pareiškėjo pretenzijos dėl sanitarinių įrenginių trūkumo laikomos pagrįstomis ir atskirai nevertinamos.
Byloje esantys įrodymai (b. l. 37–38) patvirtina, kad prausykloje virš praustuvės įrengti veidrodžiai, todėl pareiškėjo argumentai dėl veidrodžių nebuvimo atmestini.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengta minimali oro kondicionavimo sistema, t. y. nebuvo nei natūralios, nei mechaninės ventiliacijos.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Taigi pagal šios teisės normos nuostatas reikalavimo privalomai gyvenamojoje patalpoje įrengti oro kondicionavimo sistemą nėra įtvirtinta. Gyvenamosios patalpos gali būti vėdinamos per langus arba patalpose turi būti įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo patalpa buvo vėdinama per langus, tai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjas. Pareiškėjo skundų pataisos namų administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl negalėjimo išvėdinti patalpas per langus į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jo argumentai dėl minimalios oro kondicionavimo sistemos nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl netinkamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo.
Pagal Higienos normos HN 134:2015) 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Šioje teisės normoje reikalavimų natūraliai apšvietai nėra keliama, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl natūralios apšvietos atmestinos, kaip nepagrįstos.
Atsakovės atstovas neargumentavo pareiškėjo pozicijos dėl netinkamos gyvenamosios patalpos apšvietos, įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo patalpoje vertinamuoju laikotarpiu buvo tikrinta apšvieta, atliktų patikrinimų aktų nepateikė, todėl, atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose atsakovės atstovui nustatytą pareigą teikti įrodymus, iš esmės nagrinėjamu atveju galima būtų konstatuoti Marijampolė PN neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Tačiau, kita vertus, pagal aukščiau nurodyta teismų praktiką, iš pareiškėjo yra reikalaujama pateikti teismui pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais – pateikti ir galimus pateikti kai kuriuos įrodymus.
Pareiškėjas skunde apsiribojo tik šio galimo pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nuodydamas, kad mechaninis patalpos apšvietimas buvo prastas, tačiau jo nedetalizavo, t. y nenurodė, kada ir kaip pasireiškė apšvietimo „prastumas“, kada ir į ką dėl netinkamo apšvietimo kreipėsi. Nurodytos aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis (kartu su juo kalėjusių nuteistųjų rašytiniais paaiškinimais, neprašė jų kviesti į bylą liudytojais ir pan.). Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl aukščiau nurodyto galimo pažeidimo, o šie, žinodami apie vykdomą pažeidimą, nesiėmė jokių veiksmų jo šalinimui, todėl, nesat tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvaus pareiškėjo teiginio pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima (žr. pvz. 2019 m. gegužės 15 d. LVAT nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1624-438/2019).
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo kalinamas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. (išskyrus 20 parų, kuomet buvo kalinamas baudos izoliatoriuje) pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (jam teko 2,4 kv. m) (sanitarinių įrenginių trūkumas, kaip jau buvo minėta, yra šio pažeidimo sudėtinė dalis).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindė patirta įtampa, dideliais nepatogumais, orumo pažeminimu, sveikatos sutrikimais, emocine depresija ir pan.
Teismui pateiktuose dokumentuose apie pareiškėjo sveikatą (b. l. 18–19, 66–67, 71–72,75, 78–79) duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl byloje nustatyto gyvenamojo ploto normos pažeidimo galimai sukeltų fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimų, nėra, todėl darytina išvada, kad jis ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų nesikreipė.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl gyvenamojo ploto trūkumo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, nesant duomenų apie nustatyto pažeidimo galimą poveikį pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 480 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 480 Eur (keturi šimtus aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.