- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- A-2571-261/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00746-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Ramutė Ruškytė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. kalėjo Marijampolės PN 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, pažeidžiant gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad šioje gyvenamojoje patalpoje pastoviai kalėjo 22 nuteistieji, išskyrus išimtinius atvejus, kai tam tikri asmenys buvo etapuoti, todėl vienam asmeniui teko apie 1,5 kv. m ploto. Dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai, todėl dėl patalpos perpildymo tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų tvyrojo įtampa, jis jautė didelius nepatogumus, orumo pažeminimą ir pan. Šioje patalpoje nebuvo net minimalios kondicionavimo sistemos, t. y. nebuvo nei natūralios, nei mechaninės ventiliacijos. Patalpoje buvo prastas mechaninis apšvietimas, o natūralus apšvietimas į patalpą pateko minimaliai dėl ant langų uždėto tinklo ir grotų. Dėl prastos apšvietos pareiškėjas negalėjo skaityti ir rašyti, nuolat skaudėjo akis. Sanitarinėse patalpose (prausykloje) nebuvo veidrodžių, trūko sanitarinių įrenginių (tualetų, pisuarų, praustuvių), norint jais pasinaudoti, teko laukti eilėse. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas teigė patyręs garbės ir orumo pažeminimą, sveikatos sutrikimų, emocinę depresiją, nepatogumų, jautė pyktį ir pan., t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 8 būryje buvo kalinamas nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. (išskyrus laikotarpius kai buvo patalpintas į baudos izoliatorių: 2017 m. rugsėjo 1 d. – 13 parų ir 2017 m. rugsėjo 11 d. – 7 paroms). Ginčo patalpos plotas buvo 52,77 kv. m, vertinamuoju laikotarpiu joje buvo įrengta 17 miegamųjų vietų, šioje patalpoje kalėjo iki 17 nuteistųjų, todėl gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pareiškėjas, gyvendamas bendrabučio tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę, t. y. nuo 6.30 iki 22.30 val. galėjo judėti savo gyvenamosiose patalpose ir lokalinio sektoriaus kieme, o kitose pataisos įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos įstaigos direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Nurodė, kad gyvenamoji patalpa, kurioje kalėjo pareiškėjas, vėdinama per langus. Pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas nesikreipė. 8 būrio sanitariniame mazge įrengta praustuvė su 5 maišytuvais, įrengtas dušas, 3 klozetai ir 3 pisuarai. 8 būryje viso gali būti 81 nuteistasis, tačiau vertinamuoju laikotarpiu ginčo būryje buvo iki 62 nuteistųjų, todėl nuteistųjų aprūpinimas sanitariniais įrenginiais atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
II.
5. Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė jam 480 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie 8 būrio 1 gyvenamosios patalpos plotą ir joje įrengtų miegamų vietų skaičių, ginčo patalpos nuotraukas, nustatė, kad 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 22 miegamosios vietos, nustatė, kad pareiškėjui kalint ginčo gyvenamojoje patalpoje jam teko 2,4 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.
7. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, vietos prie stalo, baldų, sanitarinių įrenginių trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis, pareiškėjo pretenzijas dėl sanitarinių įrenginių trūkumo pripažino pagrįstomis ir atskirai jų nevertino. Likusius pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.
8. Nustatydamas pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę (nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., išskyrus 20 parų, kuomet pareiškėjas buvo kalinamas baudos izoliatoriuje), į tai jog nėra duomenų, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatai, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.).
III.
9. Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
10. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistu neturtinės žalos dydžiu.
11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
12. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad būriuose esančiose patalpose miegamų vietų skaičius įrengiamas taip, kad kiekvienam nuteistajam tektų 3.1 kv. m, o nuteistųjų skaičius priklauso nuo miegamų vietų skaičiaus. Teismo nustatyta aplinkybė dėl ginčo patalpoje įrengtų 22 miegamų vietų nebuvo paremta visapusišku, išsamiu ir objektyviu aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taip pat teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas didžiąją dalį bausmės laiko atlikinėjo ne kamerų, o bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. ryto iki 22:30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Marijampolės PN vyksta įvairios socialinės reabilitacijos programos, kurias gali lankyti visi norintieji, taip pat yra patvirtintas sportinių užsiėmimu grafikas bei nuteistųjų dienotvarkė. Pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN administraciją dėl sanitarinių įrenginių trūkumo ar į Psichologinę tarnybą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Pareiškėjas galėjo naudotis visais kitais Marijampolės PN teritorijoje esančiais sanitariniais mazgais, todėl ir diskomforto ar kitokių problemų dėl to patirti negalėjo. Atsakovas teigia, kad visos kitos higienos sąlygos ginčo patalpoje yra geros, pareiškėjas didžiąją paros dalį galėjo laisvai naudotis kitomis patalpomis ir erdvėmis, todėl neatsirado prielaidos pareiškėjo kankinimui, žiauriam elgesiui su juo, žeminimui ar kitokiam jo orumo pažeidimui.
13. Atsakovo įsitikinimu, neturtinė žala negali būti atlyginta vien už ploto ir sanitarinių įrenginių trūkumų faktą. Pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos dydžio. Atsakovo į bylą pateiktų įrodymų visuma (Psichologinės tarnybos pažyma, Sveikatos priežiūros tarnybos išrašai, liudijantys apie puikią psichologinę bei fizinę pareiškėjo būklę) įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais. Nėra jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas.
Atsiliepimas
14. Atsakovas teigia, kad Marijampolės PN nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl negali kilti atsakovo civilinė atsakomybė. Be to, ne visais atvejais tam, jog būtu apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d.
17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui teko mažiau gyvenamojo ploto nei nustatyta teisės aktuose, taip pat pripažinęs pagrįstais pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinių įrenginių trūkumo ir juos vertindamas kaip gyvenamojo ploto normos pažeidimo dalį, kitus pareiškėjo nusiskundimus atmetęs, priteisė pareiškėjui 480 Eur neturtinei žalai atlyginti.
18. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus pateikė ir pareiškėjas, ir atsakovas. Pareiškėjas nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, o atsakovas – su pirmosios instancijos teismo nustatytu gyvenamojo ploto pažeidimu bei su teismo sprendimu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į pareiškėjui suteiktą judėjimo laisvę pataisos įstaigoje, į tai, kad pareiškėjas galėjo naudotis visais kitais Marijampolės PN teritorijoje esančiais sanitariniais mazgais.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Teismų praktikoje nurodyta, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad ginčo patalpoje buvo 22 miegamosios vietos. Šiuos jo teiginius patvirtina atsakovo atstovo pateiktos ginčo patalpos nuotraukos. Todėl atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išvados dėl įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus nepagrindė visapusišku, išsamiu ir objektyviu aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bendrabučio tipo patalpos, kurioje buvo laikytas pareiškėjas, plotą (52,77 kv. m), matyti, kad gyvenamojo ploto norma, nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte (3,1 kv. m), nes vienam asmeniui teko 2,4 kv. m gyvenamojo ploto.
22. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjui suteikta judėjimo pataisos namuose laisve, pažymėtina, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad atitinkamo asmens kalinimas pataisos namuose per se (pats savaime) nereiškia, kad visais atvejais sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo būdo turi būti apsiribojama teisės pažeidimu kaip pakankama satisfakcija už padarytą teisių pažeidimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio turi būti analizuojama ir vertinama konkreti situacija, neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. Atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4036-756/2018 ir kt).
23. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13), jog tuo atveju, jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto trūkumas buvo nedidelis ir egzistavo tik trumpais atsitiktiniais laikotarpiais. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis pareiškėjo pretenzijas dėl sanitarinių įrenginių trūkumo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokių kitų jo kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo argumentai, jog kalinimo įstaigos režimo pobūdis šiuo atveju lemia tai, kad už nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
25. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
26. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
27. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje nustatyto pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (64 paras nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas (pareiškėjui teko tik 2,4 kv. m ploto), trūko sanitarinių įrenginių), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgus į tai, kad santykinai mažą patalpų plotą iš dalies galėjo kompensuoti suteikta judėjimo laisvė pataisos namų teritorijoje, byloje nėra duomenų, kad nustatyti pažeidimai turėjo neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatai, kad pataisos įstaiga būtų sąmoningai siekusi pakenkti pareiškėjui, į kitas įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 480 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.