Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-272-973/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-27
Bylos Nr.: e2-272-973/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00677-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Viktorija Vasiliauskienė
Ieškovas: Ž. A.
Atsakovas: V. R.
Advokatai: Giedrė Striaukienė, Rasa Valiukienė, Rasa Valiukienėsu

Kategorijos

2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-272-973/2022Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00677-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.12 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 27 d.Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė,sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,dalyvaujant ieškovei Ž. A., jos atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,atsakovui V. R. ir jo atstovei advokatei Rasai Valiukienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Palangos mieste atstovei Rusanai Ulskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. A. ieškinį atsakovui V. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė Ž. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti atsakovo V. R. tėvystę nepilnamečio vaiko M. A., gimusio (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui, po 250 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą – 1 000 Eur, pavedant ieškovei tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.

Šalies argumentai

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu pradėjo bendrauti 2020 m. rugsėjį. Kadangi atsakovas nebuvo nutraukęs santuokos, todėl kartu jie negyveno ir bendro ūkio nevedė, tačiau vienas pas kitą atvykdavo. 2020 m. lapkričio mėnesį jau laukėsi ir apie tai pranešė atsakovui, kuris su džiaugsmu priėmė šią žinią ir skatino nenutraukti nėštumo, tikino, jog viskas bus gerai. 2021 m. sausio mėnesį atsakovo bendravimas pasikeitė, kol galiausiai jis visiškai nustojo bendrauti. (duomenys neskelbtini) gimė bendras vaikas – M. A. Atsakovas administracine tvarka tėvystės neįformino, todėl vaiko gimimo įraše jis nebuvo įrašytas tėvu. Atsakovas gimus sūnui juo nesirūpina, jo gyvenimu nesidomi, finansiškai neprisideda.

Ieškovė mano, kad tėvystei nustatyti yra tikslinga skirti DNR ekspertizę. Pasisakydama dėl sūnaus gyvenamosios vietos nurodė, kad ji jį augina, pastoviai rūpinasi, prižiūri, sudaro jam sveikas bei vystymuisi ir lavinimuisi tinkamas gyvenimo sąlygas nuo pat gimimo. Prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes tai labiausiai atitinka trijų mėnesių kūdikio interesus bei užtikrina tinkamas jo gyvenimo sąlygas, harmoningą asmenybės vystymąsi. Ji konkrečios atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, tačiau kliūčių atsakovui bendrauti su sūnumi tiek dabar, tiek ateityje – nebuvo ir nebus. Atsakovas pats nesiima iniciatyvos bendrauti su savo sūnumi, todėl bendravimas pagal poreikius ir galimybės šiuo metu labiausiai atitiktų sūnaus interesus, o apie pageidaujamą bendravimo laiką atsakovas turėtų pranešti ieškovei prieš keletą dienų.

Teigia, kad sūnaus M. A. reikmėms per mėnesį šiuo metu reikalinga maždaug 495 Eur suma. Maistui reikia apie 150 Eur per mėnesį (įskaitant pieno mišinį, kuris mėnesiui kainuoja apie 50 Eur). Sveikatos priežiūrai reikia dar apie 20 Eur, nes sūnui reikalingi įvairūs vitaminai. Įvairioms higienos priemonės mėnesiui kainuoja apie 30 Eur, sauskelnės – 50 Eur. Sūnaus aprangai ir avalynei per mėnesį išleidžiama apie 50 Eur suma. Šventėms (kalėdinėms dovanoms, gimtadieniams ir pan.) reikalinga apie 25 Eur suma kiekvieną mėnesį. Nepaisant jau minėtų išlaidų, taip pat yra reikalingos lėšos ir būsto, kuriame gyvena vaikas išlaikymui – būsto nuomos kaina yra 170 Eur per mėnesį, prie šios sumos prisideda įvairūs mokesčiai (elektra, dujos ir pan.). Kadangi ieškovės bute gyvena keturi asmenys, sūnui M. A. tenkanti būsto išlaidų dalis siekia apie 70 Eur kiekvieną mėnesį. Transporto išlaidoms reikalinga suma dar apie 20 Eur. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad vaikui augant minėtos išlaidos tik didės, nes vaiko poreikiai didės, o pragyvenimas brangs, todėl mano, kad vaikui per mėnesį reikalinga pragyvenimui suma yra 500 Eur. Mano, jog atsakovas būdamas M. A. tėvu, privalo prisidėti prie savo sūnaus poreikių tenkinimo ir teikti jam išlaikymą po 250 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, todėl jis gali uždirbti pakankamai lėšų savo pragyvenimui bei prisidėjimui prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Laikotarpiu kai ji bendravo su atsakovu, jo atlyginimas būdavo apie 800 Eur (atskaičius mokesčius), todėl prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka atsakovo galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovė pažymi, kad jos finansinė padėtis yra prastesnė už atsakovo, nes šiuo metu ji augina dar du nepilnamečius vaikus. Šiuo metu nedirba, nes nėra artimųjų, galinčių prižiūrėti bendrą su atsakovu sūnų. Ji jokio turto neturi. Jai bus mokama vaiko priežiūros išmoka, materialiai padeda mama. Mano, kad didesnę materialinę paramą auginant sūnų gali teikti atsakovas, kuris yra laisvas nuo vaiko auginimo rūpesčių. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sūnaus poreikiams reikalingų lėšų neskyrė, prie vaiko kraitelio įgijimo neprisidėjo, jokia forma neteikė išlaikymo, prašo iš atsakovo priteisti 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo už 4 kalendorinius mėnesius laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. lapkričio 20 d.

Atsiliepimas

Atsakovas V. R. atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas neneigia, kad susitikinėjo su ieškove ir bendravo, tačiau nėra įsitikinęs dėl biologinės tėvystės, todėl sutinka skirti DNR ekspertizę, siekiant atsakyti į klausimą ar jis yra M. A. biologinis tėvas. Taip pat sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes vaikas yra labai mažas, todėl mamos rūpestis ir globa jam yra labai svarbūs bei reikalingi. Atsakovas sutinka ir su faktu, kad įrodžius jo tėvystę, jis turės pareigą teikti vaikui išlaikymą, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Teigia, kad 250 Eur kiekvieną mėnesį jam yra per daug, nes jis pats augina dar vieną nepilnametį vaiką – V. R., gimusią (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto neturi. Jo darbas yra sezoninis, todėl gaunamos pajamos nestabilios ir nedidelės. Šaltuoju metų laikotarpiu nuolatinio darbo neturi, todėl registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo asmuo ir pats savarankiškai ieško darbo, kad galėtų prisidėti prie kasdienių šeimos išlaidų. Jis su savo šeima nuomojasi butą, už kurio nuomą moka po 150 Eur, o mokesčiams tenka dar apie 160 Eur kiekvieną mėnesį. Jis taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų, kurie dėl sunkios finansinės padėties dar negrąžinti.

Teismo posėdžio metu ieškovė Ž. A. ieškinį palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pastojus iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau vėliau atsakovas ją spaudė darytis abortą, tačiau ji nesutiko. Atsakovas nesutiko pripažinti gimusio vaiko. Atsakovas nuo vaiko gimimo niekaip neprisidėjo finansiškai. Šiuo metu ji niekur nedirba, gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, augina dar du sūnus – vienas lanko mokyklą, kitas darželį. Prie kitų vaikų išlaikymo prisideda jų tėvai. M. A. rudenį taip pat turėtų pradėti lankyti darželį, o ji pradėti dirbti. Ji turi Logistikos bei apželdinimo išsilavinimus, o šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, už kurias gauna 225 Eur kiekvieną mėnesį. Šiuo metu M. A. išlaikymui skiria maždaug 500 Eur per mėnesį, ateityje prisidės papildomos išlaidos, nes vaikas pradės lankyti darželį. Pažymi, kad prašydama nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti po 250 Eur, neįskaitė už vaiką gaunamos išmokos. Šiuo metu jos mėnesinės pajamos yra apie 1 300 Eur (įskaitant vaikų alimentus) ir vaikų pinigus. Taip pat turi kreditorinį įsipareigojimą – kas mėnesį moka po 40 Eur įmokas. Iš atsakovo prašo priteisti 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Teismo posėdžio metu ieškovės Ž. A. atstovė advokatė Giedrė Striaukienė ieškinį palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad tėvystė laikytina įrodyta. Dėl gyvenamosios vietos atsakovas neprieštarauja, bendrauti neketina, o ieškovė puikiai rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi M. A., todėl nėra pagrindo nenustatyto vaiko gyvenamosios vietos su savo mama. Atsakovas atsisakė bendrauti su M. A., tačiau esant pageidavimui, atsakovas galės bendrauti su vaiku. Pasisakydama dėl prašomo priteisti 250 Eur kiekvieną mėnesį mokamo išlaikymo dydžio nurodė, kad ši suma šiais laikais yra normali ir tinkama nepilnamečiui vaikui išlaikyti - vaikas nepaliaujamai auga, infliacija didėja, o visos prekės bei paslaugos brangsta. Vaiko išlaikymui šiuo metu yra reikalinga 500 Eur suma, nes reikia nuomoti būstą, rūpintis vaiku, reikalingos sauskelnės, lavinimas, šventės. Ieškovės nurodytos sumos atitinka protingumo kriterijus, o atsakovas lėšų reikalingumo fakto neginčija, tačiau nurodo, jog neturi pakankamai lėšų. Atsakovas yra dirbantis asmuo, gauna atlyginimą, po komandiruotės gaus 50 procentų dydžio dienpinigių, todėl mano, kad atsakovo pajamos yra pakankamos teikti tokio dydžio išlaikymą vaikui. Ieškovė pateikė vaiko išlaikymo apskaičiavimą, o atsakovas ieškovės minėtų išlaidų neįrodinėja. Taigi ieškovės prašoma priteisti suma yra tinkama, pagrįsta, todėl turi būti tenkinama.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. R. iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais. Tėvystę pripažino, neprieštaravo, kad vaikas gyventų su savo mama, bendrauti su vaiku atsisakė. Atsakovas sutinka, kad turi mokėti išlaikymą, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Teigia, kad neturės pinigų teikti tokio dydžio išlaikymą. Jis gauna nedidelę algą, nuomoja butą (nekilnojamojo turto neturi), turi daug skolų (apie 30 000 Eur) ir yra vienintelis išlaikantis savo šeimą, kurioje auga nepilnametis vaikas. Nurodė, kad yra vidurinio išsilavinimo, dirba pagalbiniu darbininku Vokietijoje ir uždirba maždaug 700 Eur (po komandiruotės pabaigos turėtų gauti dienpinigius), tačiau iš šios sumos antstoliai išskaito maždaug po 200 Eur kiekvieną mėnesį. Mano, kad vaiko išlaikymui galėtų skirti 150 Eur kiekvieną mėnesį, o pagerėjus jo finansinei padėčiai, sutiktų skirti ir daugiau. Pripažino, kad jo sveikata yra gera, specialybės įgyti neketina, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė ir to daryti neketina.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovo V. R. atstovė advokatė Rasa Valiukienė su ieškiniu nesutiko tik dėl išlaikymo dydžio. Nurodė, kad teismas turi įvertinti ne tik vaiko poreikius, tačiau ir tėvų padėtį. Atsakovas neginčija būtinybės prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau jo materialinė padėtis yra sudėtinga. Atsakovas augina dar vieną nepilnametį vaiką, neturi jam priklausančio nekilnojamojo turto, turi pakankamai didelių skolinių įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovė pripažino, jog iš prašomos priteisti 500 Eur sumos nėra išskaičiuota vaikui skiriama išmoka. Iš 500 Eur atėmus vaiko išmoką gautųsi mažesnis atsakovo teikiamas išlaikymas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė Rusana Ulskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad duomenų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą nėra, gyvenimo ir buities sąlygos ieškovės namuose mažamečiams vaikams yra tinkamos. Sutinka su tėvystės pripažinimu, nes reikia panaikinti vaiko dokumentuose esančius netikslumus – įrašyti duomenis apie tėvą. Vaikas taip pat turi žinosi savo biologinius tėvus. Sutinka, kad vaikas gyventų su mama, o išlaikymo priteisimas po 250 Eur kiekvieną mėnesį atitiktų nepilnamečio vaiko M. A. interesus ir būtų pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Nustačius, jog iki kreipimosi į teismą dienos biologinis tėvas neskyrė lėšų vaiko poreikiams tenkinti, reikalavimas dėl 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo, turėtų būti tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (CK 3.155 straipsnis), vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys). Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė skirti DNR ekspertizę siekiant nustatyti ar atsakovas yra M. A. biologinis tėvas. Teismas 2022 m. sausio 24 d. nutartimi skyrė teismo DNR ekspertizę ir ekspertams pavedė atsakyti į klausimą: „ar V. R. yra nepilnamečio vaiko M. A. biologinis tėvas?“. Teisme 2022 m. kovo 14 d. gautas Ekspertizės aktas Nr. SL 0004/22, kurio išvadoje nurodoma, kad V. R. yra nepilnamečio vaiko M. A. biologinis tėvas su tikimybe 99,9 %. Be to, tiek ieškovė savo ieškinyje, tiek atsakovas atsiliepime neneigė susitikinėję. Atlikus teismo DNR ekspertizę ir ekspertams nustačius, kad atsakovas V. R. yra M. A. biologinis tėvas, atsakovas tėvystės neginčija ir tą pripažįsta, todėl teismas pripažįsta, jog atsakovas V. R. yra M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, savo namų aplinką, todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Byloje ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas neprieštarauja, kad M. A. gyventų su savo motina Ž. A. Svarbu atsižvelgti į tai, kad M. A. nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Išvadą teikianti institucija 2021 m. gruodžio 7 d. išvadoje tai pat nurodė, kad ieškovės šeima nebuvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Skyrius neturi duomenų apie netinkamą ieškovės kaip motinos valdžios vykdymą, pranešimų apie mažamečio M. A. teisių ir teisėtų interesų pažeidimus Skyriuje negauta, atvejo vadybos procesas netaikomas. Be to, iš anksto sutartu laiku 2021 m. gruodžio 2 d. buvo apsilankyta ieškovės ir jos vaiko gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos mažamečiui vaikui. Taigi išvada teikianti institucija nurodė, kad M. A. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina Ž. A. neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra kitų duomenų, paneigiančių galimybę nustatyti nepilnamečio M. A. gyvenamąją vietą su ieškove, nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos išvadą, ieškovės ir atsakovo pozicijas, M. A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove Ž. A. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

Ieškovė Ž. A. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečio vaiko M. A. išlaikymui kiekvieną mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma, todėl teismo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 250 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. lapkričio 20 d., iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore. Ieškinyje ieškovė detalizavo vaiko poreikiams reikalingą pinigų sumą kiekvieną mėnesį ir nurodė, kad maistui yra reikalingi 150 Eur (įskaitant pieno mišinį, kuris mėnesiui kainuoja apie 50 Eur), sveikatos priežiūros ir/ar gydymo išlaidoms vidutiniškai reikia apie 20 Eur mėnesiui, nes sūnui pagal amžių yra skirta vartoti žuvų taukus ir vitaminą D3, reikalingi odą apsaugantys kremai. Higienos priemonėms (muilui, šampūnui, skalbimo priemonėms, netolimoje ateityje ir dantų šepetėliams, dantų pastai, drėgnoms servetėlėms, ausų krapštukams, buteliukams, čiulptukams, asmens higienos priemonėms ir kt.) reikia 30 Eur. Sauskelnės mėnesiui atsieina 50 Eur. Aprangos, avalynės poreikių užtikrinimui būtina suma apie 60 Eur, nes vaikas juos greičiau išauga nei sudėvi. Ugdymui bei lavinimui (žaislai, lavinamieji žaidimai ir priemonės, kūdikiams skirtos knygelės) – apie 20 Eur per mėnesį. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos lankymui reikalinga numatyti 50 Eur. Šventėms (dovanoms, gimtadienio šventėms ir pan.) apie 20 Eur per mėnesį. Nepaisant jau minėtų išlaidų, taip pat yra reikalingos lėšos ir būsto, kuriame gyvena vaikas išlaikymui – būsto nuomos kaina yra 170 Eur per mėnesį, prie šios sumos prisideda įvairūs mokesčiai (elektra, dujos ir pan.). Kadangi ieškovės bute gyvena keturi asmenys, sūnui M. A. tenkanti būsto išlaidų dalis siekia apie 70 Eur kiekvieną mėnesį. Transporto išlaidoms reikalinga suma dar apie 20 Eur. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad vaikui augant minėtos išlaidos tik didės, nes vaiko poreikiai didės, o pragyvenimas brangs, todėl mano, kad vaikui per mėnesį reikalinga pragyvenimui suma yra 500 Eur. Ieškovė sūnaus išlaikymo sumai pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad yra sudariusi būsto nuomos sutartį, kuria įsipareigojo mokėti po 170 Eur kiekvieną mėnesį, Taip pat ieškovė pateikė įvairias PVM sąskaitas faktūras ir kitus įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė pirko vaikui rūbus, avalynę, vežimėlį, žaislus, maistą, atliko rezervaciją planuojamai sūnaus pirmojo gimtadienio šventei. Nors ieškovė pilnai nedetalizavo kokias dar išlaidas patiria tenkindama savo mažamečio sūnaus poreikius, tačiau akivaizdu, kad be šių išlaidų ieškovė patiria ir kitas išlaidas (transportui, mokesčiams, higienos prekėms, maistui ir pan.). Taigi įvertinus tai, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra būtinos, taip pat įvertinus, kad ieškovė akivaizdžiai patiria daugiau išlaidų vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti nei nurodė teisme, bei įvertinus tai, kad ieškovės prašomas išlaikymas vaikams neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio (šiuo metu ji yra 533,65 Eur į rankas), teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis patiriamomis būtinosiomis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti. Be to, suprantama, jog kiekvienam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., šių dalykų įrodinėti nereikia, o ieškovės nurodytos išlaidos šiems poreikiams tenkinti teismo vertinimu yra protingo ir realaus dydžio.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertinęs ieškovės paaiškinimus, kad vaiko poreikių tenkinimui reikia 500 Eur, kas nesiekia net minimalios mėnesinės algos dydžio, atsižvelgus į tai, kad atsakovas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko poreikių tenkinimui reikia mažesnės sumos, o tik deklaratyviai ginčijo ieškovės nurodytą sumą ir teigė, kad ši suma finansiškai jam yra per didelė, daro išvadą, kad ieškovės nurodoma vaikui tenkanti išlaidų suma yra reali ir būtina.

Be to, reikia pažymėti, kad būtinieji vaiko poreikiai neapima vaiko laisvalaikio, gabumų lavinimo ir pan. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir kitiems poreikiams, pvz. atostogoms, stovykloms, kurioms taip pat reikalingos papildomos lėšos. Šventės, teatrai, koncertai, sportas ir kitos vaiko kultūrinio ugdymo priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog mažamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro 500 Eur kiekvieną mėnesį. Tačiau, įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį iš valstybės biudžeto mokama išmoka – vaiko pinigus, kurių dydis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – yra 70 Eur kiekvieną mėnesį, papildomai 41,20 Eur per mėnesį mokama gausioms šeimoms (kuri laikytina ieškovės šeima) – viso 111,20 Eur; nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. vaiko pinigai yra 73,50 Eur kiekvieną mėnesį, papildomai 43,26 Eur mokama gausioms šeimoms – viso 116,76 Eur; nuo 2022 m. birželio 1 d. vaiko pinigų dydis yra 80,5 Eur kiekvieną mėnesį, papildomai 47 Eur per mėnesį – viso 127,5 Eur. Taigi ieškovės gaunami pinigai už mažametį M. A. nuo jo gimimo iki 2022 m. sausio 1 d. buvo 111,20 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. – 116,76 Eur, o nuo 2022 m. birželio 1 d. – 127,50 Eur, todėl atitinkamais laikotarpiais gauti vaikų pinigai išskaičiuotini iš ieškovės prašomos sumos skirtos vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020). Taigi kaip matyti, nuo 2022 m. lapkričio 20 d. iki sprendimo paskelbimo dienos kito tris kartus ir tai, kad vaiko pinigai išskaičiuotini iš vaikui priteistinos sumos, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina: nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. buvo 111,20 Eur (500 – 111,20 = 388,8 Eur / 30(x10) (lapkričio mėnesio dienos nuo 20 iki 30) = 129,6 Eur / 2 (abiejų tėvų) – kiekvienam tėvui po 64,80 Eur. Už 2021 m. gruodžio mėnesį – (388,8 Eur / 2 = 194,4 Eur iš tėvo. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. – 500 Eur – 116,76 Eur = 383,24 / 2 = 191,62 Eur. Nuo 2022 m. birželio 1 d. – 500 Eur – 127,5 Eur = 372,50 / 2 = 186,25 Eur. Taigi apibendrinant, iš ieškovo mažamečio vaiko poreikiams tenkinti laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. birželio 1 d. priteistina 1 214,52 Eur, o nuo 2022 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės – po 186,25 Eur kiekvieną mėnesį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo šie dydžiai pripažintini pagrįstais ir įrodytais (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Todėl tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus.

Ieškovės, atsakovo paaiškinimais bei rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Ji su trimis nepilnamečiais sūnumis šiuo metu gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Už nuomą ieškovė kiekvieną mėnesį moka po 170 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nedirba ir yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jos pajamos 225 Eur kiekvieną mėnesį, šiuos ieškovės teiginius patvirtina SoDra duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovės pajamos yra 225,60 Eur kiekvieną mėnesį. Ieškovė taip pat nurodė, kad turi kreditorinį įsipareigojimą – kas mėnesį moka po 40 Eur įmokas. Be to, šiuo metu bendrai sudėjus jos mėnesinės pajamos yra apie 1 300, kurios susideda iš kitų jos auginamų vaikų tėvų mokamų alimentų, vaikų pinigų, valstybinės pašalpos. Iš Regitros duomenų matyti, kad ieškovė savo vardu įregistruotų transporto priemonių neturi. Tuo tarpu vertinant atsakovo finansinę padėtį matyti, kad nekilnojamojo turto jis taip pat neturi ir kaip pats nurodė – gyvena nuomojamame būste, už kurį kas mėnesį moka po 150 Eur, o mokesčiams tenka dar apie 160 Eur kiekvieną mėnesį. Jis augina dar vieną nepilnametį vaiką, vienintelis išlaiko savo šeimą. Nurodė, kad šiuo metu jis dirba užsienyje – Vokietijoje, o jo gaunamos pajamos yra maždaug 700 Eur kiekvieną mėnesį, tačiau iš SoDra duomenų matyti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 9 d. atsakovas iš valstybės gavo išmoką – sausį 457,35 Eur, vasarį 457,35 Eur, kovą 132,78 Eur. Nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir kovą uždirbo 620,45 Eur, o balandį 347,86 Eur. Nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki dabar atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos už balandį – 542,25 Eur, už gegužę 1 205 Eur. Taigi kaip matyti atsakovas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. gavo 3 763,04 Eur pajamų (mėnesio vidurkis – 752,60 Eur). 2021 metais atsakovo pajamos SoDra duomenimis – 6 218,68 Eur. Be to, atsakovas neneigė, kad šiuo metu dirbant užsienyje jam priklausys dienpinigiai, kuriuos jis gaus pasibaigus komandiruotei. Pažymėjo, kad darbas užsienyje yra sezoninis, todėl šaltuoju metų laikotarpiu nuolatinio darbo neturi ir registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau tuo pačiu pridūrė, kad jo sveikata yra gera, jis darbingas, tačiau specialybės įgyti neketino ir neketina. Iš Regitros duomenų matyti, kad atsakovas jo vardu įregistruotų transporto priemonių neturi. Be to, atsakovas nurodė, kad turi daug skolų (apie 30 000 Eur), todėl antstoliai iš jo gaunamų pajamų išskaičiuoja maždaug po 200 Eur kiekvieną mėnesį, tačiau dėl įsiskolinimų jis nesvarsto apie fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Teismui patikrinus atsakovo V. R. vykdomųjų bylų informacija nustatyta, kad visi atsakovo įsiskolinimai yra lygūs 18 125,77 Eur.

Taigi, iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo finansinė padėtis nėra labai gera. Nepaisant to, atsakovas šiuo metu gali dirbti ir dirba, gauna pastovias pajamas, kurių dydis yra didesnis nei minimalus, jo pajamos pastaruoju metu kiekvieną mėnesį didėja, o be to, po komandiruotės atsakovas turėtų gauti dar ir sukauptus dienpinigius. Tai, kad atsakovo pajamos yra mažos, iš esmės nulemia paties atsakovo veiksmai, kadangi jis yra darbingo amžiaus, nesiskundžiantis sveikatos problemomis, todėl jam sudarytos visos galimybės dirbti ir uždirbti pinigus bei mokėti įsiskolinimus. Tuo tarpu kaip pati ieškovė nurodė, šiuo metu ji nedirba, nes augina mažametį sūnų, gauna nedidelę, vos 225,60 Eur socialinę išmoką, nuomojasi butą ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus, tačiau netolimoje ateityje ketina pradėti dirbti. Nors ieškovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos įskaitant kitų tėvų vaikams mokamus alimentus, vaikų pinigus ir socialinę išmoką yra apie 1 300 Eur, t. y. didesnės nei SoDra duomenimis patikrintos gaunamos atsakovo, tačiau jos išlaidos taip pat žymiai didesnės, kadangi ji viena išlaiko net tris nepilnamečius vaikus, ko pasekoje tik vieno vaiko – M. A. išlaikymas mėnesiui vidutiniškai siekia 500 Eur. Vertinant atsakovo galimybes daugiau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas yra ganėtinai jaunas, darbingas, nesiskundžiantis sveikatos problemomis, todėl jo teiginiai, kad šaltuoju metu sezonu jis netenka darbo ir registruojasi Užimtumo tarnyboje iš esmės rodo jo nenorą dirbti ir uždirbti daugiau.

Atsakovas nurodė, kad dėl savo finansinės padėties vaiko išlaikymui galėtų skirti po 150 Eur kiekvieną mėnesį, o pagerėjus jo finansinei padėčiai, prisidėtų daugiau. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo argumentais, kadangi atsakovo papildomų pajamų neturėjimas ir susidarę įsiskolinimai iš esmės yra nulemti paties atsakovo netinkamo elgesio. Atsakovui neįrodžius, kad vaiko išlaikymui reikia mažiau nei nurodė ieškovė, ar pasikeitus kitoms aplinkybėms (nesant galimybės dirbti jokio darbo dėl ligos ar pan.) ne ieškovė, o atsakovas gali ateityje kreiptis į teismą su prašymu pakeisti teismo priteistą išlaikymo dydį, teikdamas įrodymus apie pasikeitusią faktinę padėtį. Šiuo atveju atsakovas tokių duomenų teismui nepateikė.

Taigi, remiantis aukščiau išdėstytais teiginiais, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir įsipareigojimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, todėl iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomo dydžio (išskaičiavus gaunamus vaiko pinigus) išlaikymas nepilnamečiui vaikui, t. y. mokamas: už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. birželio 1 d. – viso 1 214,52 Eur, o nuo 2022 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės – po 186,25 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki vaiko pilnametystės, tačiau šią dieną vaikas dar nebuvo gimęs – M. A. gimė tik (duomenys neskelbtini), o be to, ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. lapkričio 20 d. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad ieškinys teisme gautas 2021 m. lapkričio 17 d., todėl darytina išvada, kad ieškovė apsiriko nurodydama metus nuo kurių prašo priteisti vaikui išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui – 1 214,52 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. birželio 1 d., o nuo 2022 m. birželio 1 d. po 186,25 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas M. A. vystymosi sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 – 2 dalys).

Ieškovė skirtina jos vaiko M. A. naudai iš atsakovo priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis M. A. turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti M. A. priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė be išlaikymo periodinėmis išmokomis taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą – 1 000 Eur, pavedant ieškovei tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Ieškovė iš esmės nurodė, kad atsakovas savo sūnaus M. A. poreikiams reikalingų lėšų neskyrė, prie vaiko kraitelio įgijimo neprisidėjo, jokia kita forma išlaikymo neteikė, todėl prašo iš atsakovo priteisti 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo už 4 kalendorinius mėnesius laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. lapkričio 20 d. Atsakovas iš esmės neginčijo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dydžio ir būtinybės, neginčijo fakto, kad neteikė jokio išlaikymo, neprisidėjo prie vaiko kraitelio įgijimo, jokių kitų lėšų ar daiktų nepirko, o atsiliepimą grindė tik savo prasta finansine padėtimi. Taigi, atsakovas nenuginčijo ieškovės prašomų išlaidų būtinumo, nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu jis negalėjo teikti būtino išlaikymo vaikui, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas, tačiau vertinant išlaikymo įsiskolinimo dydį, taip pat išskaičiuotini kiekvieną mėnesį gaunami vaiko pinigai. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. lapkričio 20 d., t. y. už 4 mėnesius. Tuo metu ieškovė už nepilnametį vaiką M. A. gaudavo 111,20 Eur per mėnesį, todėl ši suma taip pat išskaičiuotina iš ieškovės prašomos sumos, t. y. 1 000 Eur / 4 mėn. = 250 Eur/mėn. (kaip ir ieškinio reikalavime), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 777,60 Eur išlaikymo įsiskolinimas (500 Eur – 111,20 Eur = 388,8 Eur; 388,8 Eur / 2 = 194,4 Eur; 194,4 Eur * 4 (prašoma už 4 mėn. laikotarpį) = 777,60 Eur) pavedant ieškovei tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugsėjo 5 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.3Mr)TP-211-T-1236-9523, nuspręsta ieškovei Ž. A. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme. Ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Ieškovės interesus atstovauti paskirta advokatė Giedrė Striaukienė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje ieškovei sudaro 489,29 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 str.). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinami iš dalies (94 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 459,93 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-3412-12299 nuspręsta atsakovui V. R. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-4066-973/2021 (dabar e2-272-973/2022), parengti procesinius dokumentus, atstovauti primos instancijos teisme, atleisti atsakovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Atsakovo interesus atstovauti paskirta advokatė Rasa Valiukienė. Byloje nėra duomenų kokias išlaidas sudaro atsakovui teikta antrinė teisinė pagalba, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai tiesiogiai susiję su vaiko interesais ir prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugosi ir gynimo principo įgyvendinimu, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nagrinėjamu atveju, kadangi atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas 100 procentų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-3412-12299, matyti, kad atsakovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Ž. A. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. A. yra V. R. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. birželio 1 d. – 1 214,52 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiolika eurų ir 52 ct), o už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės – po 186,25 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus ir 25 ct) kiekvieną mėnesį, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 777,60 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 60 ct) išlaikymo įsiskolinimo, šią sumą skaičiuojant nuo vaiko gimimo iki 2021 m. lapkričio 20 d.

Paskirti ieškovę Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Viktorija Vasiliauskienė