- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-200-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07200-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius (pran.)
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- V. V.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pirmininkė), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-131-615/2014 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei V. V. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
A. M. pateikė teismui ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei V. V. ir prašė priteisti iš atsakovės 15 156,66 Lt nuostolius, patirtus buto dalies išlaikymui laikotarpiu nuo 2000-03-21 iki kreipimosi į teismą dienos, patirtų apmokant už atsakovei priklausančią nuosavybės dalį (t.1, b.l. 3-5, 134-137).
Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2000-03-21 sprendimu A. M. ir atsakovei V. V. bendra daline nuosavybe priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2000-03-21 atsakovė, būdama minėtojo buto bendraturtė neprisideda prie buto išlaikymo, taip pat ir neįgyvendina savo kaip buto bendraturtės teisių ir pareigų. Nuo pat 2000-03-21 metų atsakovė nė karto nėra prisidėjusi prie minėtojo buto išlaikymo. Butas buvo ir tebėra išlaikomas tik ieškovo lėšomis, o atsakovė prie tokio išlaikymo niekuomet neprisidėjo. Atsakovė, kuriai priklauso 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, privalo padengti ne mažiau kaip pusę su buto išlaikymo išsaugojimu susijusių mėnesinių įmokų. Prašomos priteisti buto išlaikymo išlaidos, nepriklausančios nuo ieškovo tiesiogiai sunaudotų komunalinių išteklių, o mokėtinos neatsižvelgiant į buto gyventojų skaičių. Mokesčiai už atliekų išvežimą, viso UAB „Kauno Švara“ atlikti mokėjimai 767,88 Lt. AB „Kauno energija“ atlikti mokėjimai: 22207,35 Lt. AB „LESTO“ atlikti mokėjimai: 312,95 Lt. UAB „Panemunės butų ūkis“ ir UAB „Būsto valda“ sumokėta viso: 3775,15 Lt. 2006 m. į butą buvo įsilaužta sugadinant buto duris (vagystės atvejis registruotas policijoje), dėl ko ieškovui teko neremontuotinas duris savo lėšomis pakeisti, tam skiriant l250,00 Lt išlaidų, iš kurių pusė (625,00 Lt) kaip su bendro turto išsaugojimu susijusių lėšų turėtų būti dengiama atsakovės sąskaita. Viso buto išlaikymui laikotarpiu nuo 1997-01-01 iki šios dienos, ieškovo lėšomis buvo sumokėta 30313,33 Lt, iš kurių pusė sumos - 15156,66 Lt turi būti dengiama buto bendraturtės, t. y. atsakovės lėšomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 85-89, t.2, b.l. 65-69). Nurodė, kad nuo santuokos nutraukimo su ieškovu bute negyveno. Nuo 2000-03-21 butu neatlygintinai leido naudotis ieškovui (buvusiam sutuoktiniui). Todėl nuo 2000-003-01 tarp atsakovės ir ieškovo susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Panaudos gavėjas (šiuo atveju A. M.) privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Nuo 2000 metų, kai teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2753/2000 buvo padalintas ginčo butas, ieškovas mokesčius mokėjo už visą butą. Tai rodo, kad panaudos teisiniai santykiai leido jam naudotis atsakovės buto dalimi. Nuo 2000 metų iki civilinės bylos Nr. 2-2346-894/2012 iškėlimo ieškovas neprašė mokėti mokesčių per pusę.
Ginčo butas bendrąja daline nuosavybe šalims priklausė nuo 2000-03-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo iki 2013-04-09, kuomet buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750-601/2013 ir kuomet įsiteisėjo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2346-894/2012 dėl atsakovei priklausančios ginčo buto dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl ieškovas negali reikalauti nuostolių atlyginimo nuo 1997-01-01. Laikotarpiu nuo 1997-1-01 iki 2000-03-21 butas šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise bei nepagrįstas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iki 2013-04-09.
Reikalavimams dėl žalos (nuostolių) priteisimo yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Todėl nepagrįstai reikalaujama priteisti nuostolius patirtus už ieškovės buto dalies išlaikymą nuo 200-03-21 iki 2010-05-02 bei nuostolių priteisimo už 2006 m. keistas duris. Per laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2013-04-04 ieškovas daugiabučio namo administratoriui, UAB „Kauno švara“, UAB „Lesto“, UAB „Kauno energija“ yra sumokėjęs viso 7975,66 Lt. Todėl iš atsakovės galėtų būti priteistini tik 3987,83 Lt. Be to, mokesčiai už atliekų išvežimą buvo skaičiuojami nuo gyventojų skaičiaus bute, todėl atsakovė neturėtų mokėti už atliekų išvežimą. Taip pat atsakovė neturėtų mokėti mokesčių, susijusių su ieškovo sunaudotu karštu vandeniu.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovės V. V. ieškovo A. M. naudai priteisė 4153,41 Lt. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovės naudai iš ieškovo priteisė 5222,04 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Valstybei iš atsakovės priteisė teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 24,29 Lt, 125 Lt žyminio mokesčio bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 298,08 Lt.
Teismas nustatė, kad šalims priklausė po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu atidalino ieškovei V. V. priklausančią ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu A. M., ir ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančią ieškovei V. V., priteisė atsakovui A. M.; priteisė iš atsakovo A. M., ieškovei V. V. 41750 Lt piniginę kompensaciją. Laikotarpiu, kai šalims priklausė po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už komunalines paslaugas, tenkančiam šiam butui, mokėjo ieškovas.
Ieškinys pareikštas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Todėl ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį daliai iš jo reiškimų ieškinio reikalavimų. Atsakovė ieškinio senatį taikyti prašo. Ieškovas reikalavimo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nepareiškė. Teismas sprendė, kad atmestina ieškovo reikalavimų dalis, kuriems pareikšti ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų ir paskaičiavimų matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2013-04-01 daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo butas, administratoriui UAB „Būsto valda" yra sumokėjęs 866,30 Lt (t.2, b.l. 70), AB „Lesto“ už daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo butas, bendrą elektrą nuo 2010-05-01 iki 2013-04-01- 148,78 Lt (t.2, b.l. 72), už šiukšlių išvežimą UAB „Kauno švara" nuo 2010-05-01 iki 2013-04-01- 415,48 Lt (t.2, b.l. 71), taip pat nuo 2010-05-01 iki 2013-04-01 atlikęs taip mokėjimų, kurių dydis nepriklauso nuo gyventojų skaičiaus ir suvartotų vandens išteklių, AB „Kauno energija" 6876, 26 Lt sumai (t.1, b.l. 34-36, 65-66, 73-79; t.3, b.l. 153, 156-157). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas pusės, t.y. 4153,41 (433,15+74,39+207,74+3438,13) litų dydžio nuostolių atlyginimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-09-15 sprendimą ir priteisti ieškovui (apeliantui) iš atsakovės iš viso 15156,66 Lt įsiskolinimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
1) Teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, šališkai vertino ieškovo teikiamus rašytinius įrodymus, pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
2) Teismas nepagrįstai CK 4.76 str. nurodytą nuostatą dėl bendraturčio teisės į nuostolių atlyginimą jei bendro turto neišlaiko kitas bendraturtis, prilygino žalos institutui (CK 6.249 str.). Apeliantas prašo priteisti tik būtinąsias turto išlaikymo ir saugojimo išlaidas, kurios vertinamos kaip skola ir neturi nieko bendro su žala dėl turto netekimo, sužalojimo ar kitų neteisėtų veiksmų.
Šalies argumentai
3) Apeliantas ieškinyje teisingai nurodė, kad prašo atlyginti nuostolius, tačiau teismas sprendime nepagrįstai pritaikė visiškai kitą nuostolių santykius reguliuojančią normą. Materialinės teisės normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio pagrindą, pritaiko teismas.
4) Neteisingai pritaikius materialiąją teisės normą dėl nuostolių instituto (kaip žalos atlyginimo), neteisingai buvo pritaikyta ir ieškinio senatį reguliuojanti norma - 3 metai. Turėtų būti taikoma LR CK 1.127 str. 5 d. reglamentuojama tęstinio pažeidimo atveju taikomas ieškinio senaties termino skaičiavimas, nes atsakovei nevykdant pareigos mokėti už jos ir bendro turto išlaikymą, ta pareiga kartojasi kiekvieną atskaitingą laikotarpį, kiekvieną tų mokesčių mokėjimo dieną vyko pažeidimas ir terminas prasidėdavo vis iš naujo.
5) Skaičiuodamas priteistinos sumos dydį teismas rėmėsi ne į bylą pateiktais komunalines paslaugas teikiančių įstaigų paskaičiavimais, o tik atsakovės nepagrįstais skaičiavimais. T.y. teismas nevertino apelianto pateiktų pagrįstų rašytinių įrodymų (oficialių paslaugų teikėjų suvestinių ir skaičiavimų). Nepagrįstai teismas rėmėsi atsakovės išvestiniais skaičiavimais, nors atsakovė nepateikė jokių oficialių mokesčių administratorių dokumentų.
6) Teismas šališkai vertino ieškovo teikiamus įrodymus. Teismas ieškovo atžvilgiu buvo šališkas, nes nevertino rašytinių ieškovo įrodymų ir priimdamas sprendimą rėmėsi išskirtinai tik atsakovės argumentais bei atsakovės atstovės baigiamosios kalbos tekstu.
7) Atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra neprotingai didelė ir remiantis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio bei CPK 98 str. 2 d. ši suma yra mažintina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-09-15 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog reikalaujamą priteisti sumą pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip skolą, o ne kaip nuostolius. Kad reikalavimai, kylantys iš tarp šalių susiklosčiusios situacijos turi būti kvalifikuojami kaip reikalavimai dėl nuostolių priteisimo, o ne reikalavimai dėl skolos priteisimo, yra aišku iš CK 4.76 str. įtvirtintos normos turinio.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė LR CK 1.127 str. 5 d.. Ši norma ginčo atveju netaikytina, nes nėra tęstinio ieškovo teisių pažeidimo. Yra eilė atskirų pažeidimų, o ne vienas kuris tęsiasi. Jie kyla iš skirtinų atsakovės neteisėtų veiksmų — skirtingų sąskaitų už komunalinius mokesčius neapmokėjimo. Kiekvienos konkrečios sąskaitos neapmokėjimas yra laikytinas atskiru pažeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas priteistinų nuostolių, kurie nepatenka į ieškinio senatį, dydį nustatė tinkamai ir teisingai, vadovaudamasis byloje buvusiais įrodymais. Tvirtindamas, jog nustatydamas nuostolių dydį teismas rėmėsi ne į bylą pateiktais komunalines paslaugas teikiančių įstaigų paskaičiavimais, o tik atsakovės nepagrįstais skaičiavimais, ieškovas siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą. Tai yra netiesa.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas priteisė neprotingai didelę bylinėjimosi išlaidų sumą atsakovės naudai. Byla buvo sudėtinga. Bylos nagrinėjimas pirmąja instancija truko ilgiau nei metus laiko, buvo parengta eilė procesinių dokumentų, byla buvo nagrinėta ne viename teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Toks prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo tokio prašymo motyvų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Byloje pakanka esančių duomenų tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu nesutikimo motyvus ieškovas turėjo galimybę ir išdėstė apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad visas bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas betarpiškai ištiria nepaisant pasirinkto bylos nagrinėjimo būdo. Todėl ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Remiantis 2013-04-12 VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenimis šalims nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 12). Kiekvienai iš šalių priklausė po ½ minėto buto.
Byloje nustatyta, jog šalys buvo sudariusios santuoką, kuri nutraukta 1997-10-30 sprendimu (t.1, b.l. 110-112). Kauno miesto apylinkės teismo 2000-03-21 sprendimu buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp V. M. ir A. M., dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo (civilinė byla Nr. 2-2346-894/2012, t.1, b.l. 9-14). Minėtu sprendimu padalinta bendroji jungtinė nuosavybė ir šalims pripažinta po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimu atidalinta V. V. priklausanti ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu A. M. ir ši dalis priteista A. M.. V. V. priteista 417500 Lt piniginė kompensacija (t.1, b.l. 96-101; prijungta civilinė byla Nr. 2-2346-894/2012, t.2, b.l. 114-119). Kauno apygardos teismo 2013-04-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750-601/2013, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-09 sprendimas paliktas nepakeistas (t.1, b.l. 90-95; prijungta civilinė byla, t.3, b.l. 25-30).
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį dėl nuostolių, patirtų ginčo buto dalies išlaikymui, priteisimo.
CK 4.37 str. nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu. Nagrinėjamu atveju nuotolius už buto išlaikymą prašoma priteisti už laikotarpį, kai ginčo butas šalims priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 str. 1 d.).
CK 4.76 str. nustatyta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
Byloje nekilo ginčo, kad po santuokos nutraukimo ginčo bute atsakovė negyveno, ieškovas mokėjo už buto išlaikymą. Pirmos instancijos teismui nustačius, kad atsakovė turi apmokėti dalį ieškovo patirtų nuostolių ginčo buto išlaikymui, apeliacine tvarka keliamas klausimas už kokį laikotarpį atsakovė turi padengti patirtas išlaidas.
Esant atsakovės reikalavimui, pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senaties institutą ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinys pareikštas dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas reikalavo jo turėtų išlaidų, susijusių su buto išlaikymu, t.y. nuostolių atlyginimo. Tai reiškia, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, susijęs su patirtos žalos atlyginimu. CK 6. 249 str. nustato, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, o piniginė žalos išraiška yra tiesioginiai nuostoliai. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma LR CK 1.127 str. 5 d. reglamentuojama tęstinio pažeidimo atveju taikomas ieškinio senaties termino skaičiavimas, nes atsakovei nevykdant pareigos mokėti už jos ir bendro turto išlaikymą, ta pareiga kartojasi kiekvieną atskaitingą laikotarpį, kiekvieną tų mokesčių mokėjimo dieną vyko pažeidimas ir terminas prasidėdavo vis iš naujo. Pažymėtina, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos, atsakovas nebuvo kreipęsis į atsakovę dėl patirtų nuostolių priteisimo, nesiekė šių nuostolių priteisimo įstatymų nustatyta tvarka. Apie savo teisės pažeidimą atsakovas sužinojo po kiekvienos atliktos įmokos už buto išlaikymą. T.y. ieškinio senaties terminas prasidėjo po kiekvienos atliktos įmokos už ginčo butą. Tačiau kaip jau nurodyta, atsakovas savo žaistų teisių negynė įstatymo nustatyta tvarka. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.).
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas šališkai vertino ieškovo teikiamus rašytinius įrodymus, pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Skaičiuodamas priteistinos sumos dydį teismas rėmėsi ne į bylą pateiktais komunalines paslaugas teikiančių įstaigų paskaičiavimais, o tik atsakovės nepagrįstais skaičiavimais. Teismas nevertino apelianto pateiktų pagrįstų rašytinių įrodymų (oficialių paslaugų teikėjų suvestinių ir skaičiavimų).
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju taikomas, trejų metų ieškinio senaties terminas bei nustatęs už kokį laikotarpį skaičiuojami nuostoliai, rėmėsi byloje pateiktais skaičiavimais, apie priskaičiuotas ir sumokėtas sumas už buto išlaikymą nustatytu laikotarpiu (t.2, b.l. 70-73). Ieškovas nepateikia argumentų, jog už kiekvieną mėnesį nurodytos sumos nepagrįstai nurodytos, neatitinka ieškovo nurodytų sumokėtų sumų.
Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra neprotingai didelė, todėl ji mažintina.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti inter alia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kt.
Nagrinėjamu atveju pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, buvo pateiktas ieškinys, patikslintas ieškinys, dėl ko reikėjo rengti tiek atsiliepimą, tiek pasitikslintą atsiliepimą į ieškinį, triplikus, atsakovė buvo atstovaujama teismo posėdžiuose, buvo rengiami kiti procesiniai dokumentai. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistos atsižvelgiant į patenkinto ieškinio reikalavimo dalį, priteistos išlaidos neviršija nurodytų rekomendacijų. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą atmetus ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovo atsakovei priteistina 284,74 Eur (983,13 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Sumokėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 284,74 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt keturi Eur 74 ct) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.