- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 2-2346-894/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10705-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- V. V.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. G., atsakovui A. M., atsakovo atstovui advokatui K. J., nedalyvaujant ieškovei V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. M. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškiniu prašė atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu: atsakovui A. M. priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūra; ieškovei V. V. priteisti iš atsakovo A. M. 41 750,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią jos ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei V. V. iš atsakovo A. M. bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė posėdyje paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas yra 2 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Bute yra du gyvenamieji kambariai bei koridorius, tamsusis kambarys, virtuvė ir vonia. Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį šio buto. Butas ieškovei ir atsakovui buvo padalintas 2000-03-21 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2753/2000 nutraukiant santuoką. Vykstant skyrybų procesui būtent ieškovei teko išsikelti iš buto jame paliekant atsakovą, kuris vienas naudojosi visu butu daugiau nei 11 metų. Atsakovas piktnaudžiauja savo teise ir trukdo ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pakeitė buto durų spyną, raktų ieškovei nėra pateikęs, be to, vengia bendradarbiauti su ieškove ir nustatant naudojimosi butu tvarką. Tai lemia, jog ieškovės kaip turto savininkės teisės yra nepagrįstai varžomos. Ieškovė nori, jog jos turto dalis būtų atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu: atsakovui priteisiant butą natūra, o jai iš atsakovo priteisiant už jos turimą 1/2 dalį bendrojoje nuosavybėje - piniginę kompensaciją, lygią 41 750,00 Lt. Kompensacija yra paskaičiuota remiantis VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2012-01-01 dienai yra nustatyta 83 500,00 Lt. Ieškovės prašomas jos dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, t.y. atsakovui priteisiant butą natūra, o jai iš atsakovo priteisiant kompensaciją, šioje situacijoje yra priimtiniausias, nes dviejų kambarių buto natūra padalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai nėra įmanoma, nes nebūtų galimą padalyti bendro naudojimosi patalpų (virtuvės, sanitarinio mazgo patalpų).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas su ieškovės reikalavimais sutinka iš dalies: atsakovas sutinka, kad ieškovės dalis iš bendros dalinės nuosavybės teise su atsakovu valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), būtų atidalinta natūra priteisiant atsakovui, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant piniginę kompensaciją. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujamos kompensacijos dydžiu, kadangi ieškovė kompensaciją apskaičiavo neatsižvelgusi į realią buto rinkos vertę, taip pat neįvertinusi, kad visą nesinaudojimo ginčo butu laikotarpį nevykdė savo kaip bendraturtės prievolės proporcingai valdomai buto daliai išlaikyti butą mokant mokesčius bei dengti turto išsaugojimo lėšas. Nuo 2000-03-31 atsakovas išimtinai tik savo lėšomis rūpinosi buto remontu, mokesčių už komunalines paslaugas ir patarnavimus mokėjimu, buto išsaugojimu. Ieškovei mokėtinos kompensacijos dydis turi būti lygus pusei sumos, gautos iš buto rinkos vertės atėmus ieškovo lėšomis atlikto buto remonto vertę, atsakovo sumokėtus mokesčius už buto eksploatavimą (už buto šildymą, bendro naudojimo patalpų elektrą, buitinių atliekų išvežimą, namo administravimą) bei išlaidas buto išsaugojimui (durų keitimą po įsilaužimo į butą). Todėl atsakovas prašo ieškovės V. V. patikslintą ieškinį dalyje dėl 31 267,27 Lt kompensacijos priteisimo atmesti, ieškovei priteisiant 10 482,73 Lt kompensaciją. Prašo išdėstyti sprendimo vykdymą dėl kompensacijos priteisimo 12 mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad šalims priklauso po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 21 b.l.; 2 t., 70 b.l.).
Ginčo tarp šalių dėl atidalijimo būdo nėra. Abi šalys sutinka, kad butas natūra būtų priteistas atsakovui, o ieškovei iš atsakovo – kompensacija pinigais. Byloje taip pat nekyla ginčas dėl šalių nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tarp šalių kilo ginčas dėl priteistinos piniginės kompensacijos dydžio.
Dėl kompensacijos bendraturtei dydžio nustatymo
Atsakovas nesutinka, kad ieškovei būtų priteista 41 750,00 Lt dydžio kompensacija. Nesutikimą motyvuoja tuo, kad ginčo buto rinkos vertė, kaip nustatyta 2012-02-27 turto vertės nustatymo pažymoje (1 t., 186 b.l.), yra 48 600,00 Lt, atimant remonto vertę – 40 455,00 Lt. Nurodo, kad ginčo buto išlaikymui ir išsaugojimui nuo šalių santuokos nutraukimo dienos atsakovas yra išleidęs 18 979,17 Lt (1 t., 162 b.l.). Atsakovas vertina, jog ieškovei priteistinos kompensacijos dydis sudarytų 10 482,73 Lt (40 455,00 Lt-18 979,17 Lt)/ 2)). Byloje pateikta UAB „Robinta“ atsakovo užsakymu (1 t., 111 b.l.) parengta ginčo buto vertės nustatymo pažyma, kurioje nurodyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2012 m. vasario 21 dienai yra 48 600,00 Lt. Teismas minėta pažyma nesivadovauja, kadangi vertina, jog teismo paskirtos ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią. Be to, Lietuvos Respublikos Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto 2012-04-03 raštas, kurio 1 punkte nurodoma, kad turto vertintojas A. P. B. surašydamas turto vertės nustatymo ataskaitą, netinkamai taikė lyginamosios vertės metodą (2 t., 6 b.l.), patvirtina, jog aptariamas buto vertinimas buvo atliktas netinkamai. Teismo ekspertizės akte pateikta išvada, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2012-07-03) yra 86 000,00 Lt. Šio buto ½ dalies rinkos vertė, įvertinant, kad butas priklauso dviem savininkams lygiomis dalimis ir kad ½ dalies buto nuosavybės perleidimą vykdys tik vienas savininkas, vertinimo dieną (2012-07-03) yra 24 800,00 Lt (2 t., 62 b.l.). Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog daikto vertė mažėja tuo atveju, jei jis bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, o taip pat į tai, kad bus perleidžiama tik ½ buto dalies nuosavybė teisė, skaičiuojant kompensaciją turi būti vadovaujamasi ekspertizės išvadoje pateikta buto rinkos verte – 24 800,00 Lt (2 t., 111 b.l.). Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, jog kompensacija ieškovei turėtų būti skaičiuojama vertinant, kad ½ buto rinkos vertė yra 24 800,00 Lt. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad Civilinio kodekso 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Pažymėtina, kad pritaikius šalių pasirinktą bendro turto atidalijimo būdą – A. M. priteisiant ginčo butą natūra, o V. V. priteisiant piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią jos ½ buto dalį, pasibaigs šio buto bendroji dalinė nuosavybė. Todėl negali būti vadovaujamasi argumentu, kad butas priklauso dviem savininkams lygiomis dalimis ir kad ½ dalies buto nuosavybės perleidimą vykdys tik vienas savininkas. Teismas sutinka su teismo eksperto ekspertizės akte pateikta nuomone, jog nekilnojamojo turto kaina priklauso nuo to, koks turtas yra parduodamas, ir nepriklauso nuo to, vienas ar keli bendraturčiai tą turtą parduoda (2 t., 57 b.l.). Konstatuotina, kad ½ buto (nesant izoliuotų atskirų virtuvės ir vonios bei sanitarinio mazgo patalpų) vieno kvadratinio metro rinkos vertė visuomet bus mažesnė, nei viso buto vieno kvadratinio metro rinkos vertė. Todėl, skaičiuojant kompensacijos sumą nuo ½ buto rinkos vertės, nei vienas iš bendraturčių nenorėtų gauti kompensacijos, kiekvienas iš bendraturčių norėtų gauti butą natūra, kadangi gauti kompensacija būtų nuostolinga.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė, minėta, nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninės nuosavybės teisę. Taigi pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, t. y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti. Dėl to esminis kriterijus sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių dalių dydis. Kiekvienas bendraturtis po atidalijimo lieka tokios pat nuosavybės teisės dalies savininkas, tik ji iš bendrosios dalinės tampa asmeninės nuosavybės teise. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija. Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė. Tokios nuostatos laikomasi teismų praktikoje, kurioje akcentuojama, kad kompensacija atidalijamam bendraturčiui yra teisinga tik tuo atveju, jeigu ji atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).
Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika bei atsižvelgiant į nurodytus motyvus teismas sprendžia, jog V. V. priteistina piniginė kompensacija už atsakovui atitenkančią jos ½ buto dalį turi būti skaičiuojama nuo viso buto rinkos vertės bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, t.y. nuo 86 000,00 Lt. Atitinkamai ½ ginčo buto rinkos kaina sudaro 43 000,00 Lt. Ieškovė prašė priteisti 41 750,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią jos ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (82 b.l.). Į bylą pateikus ekspertizės aktą, ieškinio reikalavimo, dėl priteistinos kompensacijos dydžio, ieškovė netikslino. Todėl teismas, neperžengdamas ieškinio reikalavimų ribų, sprendžia, jog reikalavimas iš atsakovo priteisti 41 750,00 Lt piniginę kompensaciją yra teisėtas, pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 4.80 str.).
Dėl priteistinos kompensacijos mažinimo
Atsakovo atstovas nurodo, kad ginčo buto išlaikymui ir išsaugojimui nuo šalių santuokos nutraukimo dienos atsakovas yra išleidęs 18 979,17 Lt (1 t., 162 b.l.). Atsakovas vertina, jog V. V., kaip ginčo buto bendraturtė, turėtų atlyginti ½ dalį šių išlaidų, t.y., 9 489,00 Lt (CK 4.76 str.). A. M. atstovas advokatas K. J. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog ieškovei priteistinos kompensacijos dydis turėtų būti mažinamas 9 489,00 Lt (1 t., 163 b.l.). 2012-12-30 nutartimi teismas atsakovui išaiškino, jog atsiliepime negali būti keliami reikalavimai. Kartu išaiškino teisę pareikšti priešieškinį (1 t., 58 b.l.). Atsakovas priešieškinio byloje dėl kompensacijos už investuotas į bendrą turtą lėšas priteisimo iš ieškovės nereiškė. Todėl teismas šios bylos nagrinėjimo dalyku laiko tik šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui. Kartu teismas pažymi, kad atsakovui A. M. nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti išlaidų, patirtų bendro turto išlaikymui bei išsaugojimui, dalį iš V. V..
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
Atsiliepimu atsakovas prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl piniginės kompensacijos ieškovei priteisimo 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą kompensaciją mokėti atskiromis įmokomis lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį. Ieškovės atstovė su prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą nesutiko motyvuodama tuo, jog nelaiko, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, o išdėsčius kompensacijos mokėjimą dalimis, būtų pažeistos ieškovės teisės (2 t., 111 b.l.).
Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). Teismų praktikoje pažymima, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Į bylą pateiktas neįgaliojo pažymėjimas įrodo, jog atsakovui iki 2018-01-26 yra nustatytas 40 proc. darbingumas. Pateikta 2012-02-29 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma patvirtina, jog A. M. gaunamos mėnesinės išmokos sudaro 650,00 Lt mokamos netekto darbingumo pensijos (1 t., 126 b.l.). Kito nekilnojamojo turto, išskyrus jam priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), A. M. vardu nėra registruota (1 t., 115 b.l.). Teismo posėdyje A. M. paaiškino, kad VĮ „Regitra“ jo vardu registruoti (1 t., 101 b.l.) automobilis O. R. buvo parduotas dar esant santuokoje su ieškove, automobilis AUDI 80 parduotas 2000 m., tačiau šie automobiliai nebuvo išregistruoti. Nurodė, kad automobilį F. S. turi, tačiau jis nevažiuojantis, jo vertė yra apie 1000,00 Lt (2 t., 112 b.l.). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad atsakovo vardu registruoto automobilio F. S. pirmos registracijos data yra 1992-06-01. Įvertinus A. M. paaiškinimus, jog automobilis yra nevažiuojantis bei patikrinus panašių gamybos metų tos pačios markės automobilių kainas, skelbiamas internetiniame puslapyje (http://auto.plius.lt/skelbimai/naudoti automobiliai) , bei vadovaujantis įrodymų tikėtinumo taisykle civiliniame procese, teismas sprendžia, jog, labiau tikėtina, kad A. M. priklausančio automobilio kaina yra 1000,00 Lt. A. K. Jonaitis teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovui teikė teisinę pagalbą neatlygintinai (2 t., 111 b.l.). Teismas sprendžia, jog aptarti įrodymai patvirtina, jog A. M. turtinė padėtis yra sunki. Duomenų apie sunkią ieškovės V. V. turtinę padėtį byloje nėra pateikta.
Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principais, teismas sprendžia, kad priteistos 41 750,00 Lt piniginės kompensacijos mokėjimą išdėsčius dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, iš esmės nebūtų paneigtas pats teismo sprendimas ir nebūtų neproporcingai pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai (CPK 284 str.). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, priteistos 41 750,00 Lt piniginės kompensacijos mokėjimas išdėstytinas dvylikai mėnesių, kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokant po 3 479,17 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovė sumokėjo 137,00 Lt žyminio mokesčio (1 t., 7 b.l.). Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str.). Tarp ieškovės ir advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) pasirašyta sutartis dėl teisinių paslaugų (1 t., 20 b.l.). Advokatas G. Č. įgaliojo advokato padėjėją I. G. atstovauti V. V. (1 t., 50 b.l.). Pateikta ataskaita, apie ieškovei suteiktas teisines paslaugas už 2106,33 Lt bei šios sumos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (1 t., 65-68 b.l.). Ieškovė pateikė 2011-08-16 pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį sumokėjo 1226,46 Lt už ieškinio surašymą (1 t., 36, 66 b.l.), 2011-05-23 pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį už teisines konsultacijas ieškovė sumokėjo 400,00 Lt (1 t., 67 b.l.), sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovė 2011-12-27 advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) sumokėjo 479,87 Lt (1 t., 68 b.l.). 2012-01-24 ataskaitoje nurodoma, jog 1326,46 Lt priskaičiuota už ieškinio parengimą, dokumentų kopijų darymą ir tvirtinimą, 429,87 Lt – už advokato G. Č. atstovavimą teismo posėdyje, o 350,00 Lt už advokato padėjėjos I. G. atstovavimą teismo posėdyje. Advokatas G. Č. surašė ieškinį (1 t., 3-6 b.l.). Todėl 1326,46 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos, kaip pagrįstos. Advokatas G. Č. dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko apie 1 valandą (1 t., 3-6, 37 b.l.). Todėl už šio advokato atstovavimą priteistina suma mažintina iki 130,00 Lt (Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Toliau ir – Rekomendacijos) 2 p., 8.18 p., 9 p.). Advokato padėjėja I. G. dalyvavo 2011-12-13 teismo posėdyje, kuris truko apie 2,5 val. (1 t., 52 b.l.). Todėl 350,00 Lt už I. G. atstovavimo paslaugas priteistina iš atsakovo. Ieškovė už ekspertizę buto rinkos kainai nustatyti sumokėjo 2 500,00 Lt (2 t., 15 b.l.). Minėta suma buvo sumokėta ekspertui už atliktą ekspertizę pagal 2012-09-13 išrašytą sąskaitą faktūrą (2 t., 37 b.l.). Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 88 str., 1 d. 1 p.). 2012-11-29 teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja I. G. pateikė sąskaitas išankstiniam apmokėjimui: už skundo VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutui dėl vertintojo A. P. B. veiksmų parengimą ieškovei išrašyta 151,25 Lt sąskaita; už atstovavimą 2012-03-08 teismo posėdyje, užklausimo VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutui parengimą, pasiūlymo dėl taikos sutarties parengimą, ieškovei išrašyta sąskaita 302,50 Lt sumai; už patikslinto ieškinio parengimą – sąskaita 453,75 Lt sumai; už 2012-02-08 konsultaciją – sąskaita 151,25 Lt sumai; už 2012 sausio mėnesį suteiktas atstovavimo teismo posėdyje bei procesinių dokumentų parengimą išrašyta sąskaita 302,50 Lt sumai; už atstovavimą 2012-07-16 teismo posėdyje išrašyta sąskaita 151,25 Lt sumai (2 t., 97-107 b.l.). Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, jos iš atsakovo ieškovei nepriteisiamos. 2012-11-29 teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja I. G. nurodė, kad sąskaitos 453,75 Lt sumai už atstovavimą 2012-11-29 teismo posėdyje ieškovė dar neapmokėjo, tačiau apmokės (t., 110 b.l.). Teismas vertina, jog už atstovavimą paskutiniame teismo posėdyje ieškovė objektyviai galėjo nespėti apmokėti, posėdis truko 55 min., todėl už atstovavimą jame priteistina suma mažintina iki 130,00 Lt (Rekomendacijų 8.18 p.). Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 1936,46 Lt (1326,46+130+350+130) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 137,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 2500,00 Lt sumokėtų už teismo ekspertizę. Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 4 573,46 Lt (1936,46 +137,00+2500,00) bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį iš esmės patenkinus, valstybės patirtos 22,30 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti.
Atidalinti ieškovei V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančią ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį buto, , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančią ieškovei V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 41 750,00 Lt (keturiasdešimt vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt litų) piniginę kompensaciją.
Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 4 573,46 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt trys litai 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 22,30 Lt (dvidešimt du litai 30 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660.
Atsakovo prašymą dėl sprendimo (dalyje dėl piniginės kompensacijos ieškovei priteisimo) vykdymo išdėstymo tenkinti. Priteistos 41 750,00 Lt kompensacijos mokėjimą išdėstyti dvylikai mėnesių, kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokant po 3 479,17 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt devyni litai 17 ct).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.