- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-2260-254/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07200-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- V. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10811-615/2013 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei V. V. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Kauno apylinkės teismui pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovės 13 986,12 Lt nuostolių atlyginimą, tokiu būdu kompensuojant jam pusę jo sumokėtų komunalinių mokesčių už atsakovei priklaususią buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), dalį, iki butas buvo dar neatidalintas iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės, ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 13 986,12 Lt sumą, įmokėtą į antstolės G. A. kontoros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo pervestą atsakovės reikalavimo tenkinimui. Ieškovas nurodė, jog šioje vykdomojoje byloje priverstine tvarka iš ieškovo atsakovei, įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2346-894/2012 pagrindu, išieškoma priteistos 41 750,00 Lt piniginės kompensacijos dalies, nes jos mokėjimas buvo išdėstytas, įsiskolinimas. Kompensacija buvo priteista už ieškovui atitekusią atsakovės ½ dalį buto, buvusią bendrojoje dalinėje nuosavybėje su ieškovu. Siekiant išvengti dar didesnių išlaidų susijusių su priverstiniu vykdymu, ieškovas buvo priverstas imti paskolą ir pervesti antstolės reikalaujamą sumą į jos depozitinę sąskaitą. Kadangi tiek priteista suma iš ieškovo atsakovei, tiek kreipimasis į teismą dėl piniginių lėšų priteisimo iš atsakovės ieškovui, susiję su vienas kitam finansinių įsipareigojimų vykdymu ir sumos gali būti įskaitomos, kito realaus realizuojamo turto atsakovė neturi, jis kreipėsi dėl lėšų arešto antstolės depozitinėje sąskaitoje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir reikalavimų užtikrinimui areštavo 13 986,12 Lt sumą, įmokėtą į antstolės kontoros depozitinę sąskaitą, pervestą atsakovės reikalavimo tenkinimui. Teismo nuomone, ieškovo nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai ir ieškinio suma, sudarė pagrindą daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.
Šalies argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu prašė panaikinti 2013 m. liepos 3 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Ji nurodė, kad ieškovas įrodinėdamas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, klaidingai prašyme nurodė, jog atsakovė neturi realiai realizuojamo turto, kuris užtikrintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovė pažymėjo, kad yra finansiškai pajėgi įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, nes atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - 1/6 dalis 3 kambarių buto, esančio adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kurio viso vertė pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą 2013 m. sausio 1 d. dienai yra 112 000 Lt, tokiu būdu 1/6 dalies vertė 18 666,66 Lt. Be to, atsakovė turi automobilį Volkswagen Passat, kurio rinkos vertė 8 100 Lt, ji dirba ir gauna pajamas, be to, jos sutuoktinis padeda jai finansiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą tenkino ir 2013 m. liepos 3 d. nutartį panaikino, konstatuodamas, jog atsakovė, pateikusi įrodymus apie savo finansinę padėtį, paneigė objektyvios grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas (toliau apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį (b. l. 35–36) ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir 2013 m. liepos 3 d. nutartį, kuria jos pritaikytos, palikti nepakeistą šiais motyvais:
1. Atsakovė nenurodė, ar ji neturi jokių kitų kreditorinių įsipareigojimų, nes sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisinę reikšmę turi viso atsakovės turimo turto (trumpalaikio ir ilgalaikio turto, nuosavo kapitalo), įsipareigojimų kreditoriams, ar pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykis su pareikšto ieškinio suma.
2. Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma. Be to, kompensacija skaičiuojama ne nuo viso buto, o nuo buto atidalinamos dalies vertės (Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Taigi akivaizdu, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalies rinkos vertė yra 18 666,66 Lt.
3. Teismas, vertindamas atsakovės finansinę padėtį, nesigilino ir į atsakovei priklausančio automobilio rinkos vertę. Atsakovė rėmėsi tik internetinių skelbimų portalo duomenimis, atitinkamai pateikiant brangiausius šiai kategorijai priskiriamus automobilius. Iš atsakovės automobilio registracijos liudijimo apeliantas sprendė, kad jai priklausančio automobilio kuro tipas yra benzinas, todėl benzininio automobilio rinkos vertė svyruoja nuo 3 000 Lt iki 6 000 Lt, atsižvelgiant į automobilio ridą, metus bei būklę. Atsakovės pateikta rinkos vertė atitinka nebent dyzeliu varomus automobilius, tačiau 8 100 Lt suma būtų maksimumas ir šios markės automobiliams, turintiems dyzelinius variklius.
4. Ieškinio suma (13 986,12 Lt) sudaro daugiau nei pusė viso atsakovės turimo turto ir yra didelė atsakovei, todėl esant palankiam teismo sprendimui apelianto atžvilgiu, tokio sprendimo neįvykdymo rizika yra objektyviai didelė.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį nepakeistą šiais argumentais:
1. Atsakovė jokiu kreditorinių įsipareigojimu neturi.
2. Pagal apelianto nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką akivaizdu, jog atsakovė tinkamai yra apskaičiavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios buto dalies vertę, o apeliantas aiškindamas kitaip, tai daro nepagristai.
Šalies argumentai
3. Apeliantas kvestionuoja atsakovės nurodytą automobilio vertę, kurią atsakovė yra pagrindusi rašytiniais įrodymais, tačiau pats jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, nepateikia.
4. Apeliantas patikslintą ieškinį yra pareiškęs dėl 15 156,66 Lt nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2000-01-01 iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose yra suformulavusi reikalavimą ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, nes reikalavimui dėl nuostolių priteisimo Civiliniame kodekse įtvirtintas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kurį apeliantas aiškiai yra praleidęs. Jei teismo sprendimas būtų palankus apeliantui, tai dėl praleistos ieškinio senaties, jam būtų priteista ne didesnė nei 3 987,83 Lt nuostolių suma, nepatenkanti į ieškinio senaties laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). CPK 12 ir 178 straipsniuose, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, o apelianto nurodomi duomenys vertintini, kuomet sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo juridinio asmens atžvilgiu. Apeliacinio teismo nuomone, teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė kartu su atskiruoju skundu dėl nutarties, kuria jos atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikė įrodymus (nekilnojamojo turto registro pažymą, duomenis apie automobilį ir kt.), paneigiančius aplinkybes apie jos galimai sunkią finansinę padėtį, ir kad būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas jai sukels dideles finansines problemas. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą 2013 m. sausio 1 d. dienai buto, esančio adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kurio atsakovei priklauso 1/6, vertė yra 112 000 Lt, tokiu būdu 1/6 dalies vertė 18 666,66 Lt, t. y. didesnė nei ieškinio suma (13 986,12 Lt). Pats apeliantas yra turėjęs bylą su atsakove Kauno apylinkės teisme dėl buto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (civilinės bylos Nr. 2-2346-894/2012), joje yra įsiteisėjęs 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas. Minėtoje byloje apeliantas aiškino, jog jis atsakovei turi mokėti kompensaciją už jos atidalijamą ½ dalį buto, kuri turi būti skaičiuojama būtent nuo atidalinamos buto dalies vertės. Teismas tokius jo aiškinimus atmetė ir priteisė iš jo kompensaciją nuo viso buto vertės. Tokį teismo sprendimą paliko nepakeistą ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-750-601/2013. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, jog teismas negalėjo laikyti teisingais atsakovės argumentų, jog ji turi nekilnojamojo turto už 18 666,66 Lt, yra aiškiai nepagrįsti ir jais remiantis skundžiama nutartis negali būti panaikinta. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, apeliantas jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl automobilio vertės, nepateikė. Kita vertus, apelianto nurodoma mažesnė automobilio vertė (nuo 3 000 Lt iki 6 000 Lt), tik nežymiai skiriasi nuo atsakovės nurodomos automobilio vertės (8 100 Lt), kuri lemiamos įtakos atsakovės turtiniai padėčiai nesudaro, nes, kaip aukščiau nurodyta, vien turimo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei ieškinio suma. Be to, atsakovės teigimu, ji gauna pastovias pajamas, jai dar padeda jos sutuoktinis, kas atskirajame skunde neneigiama.
Kadangi byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, tikėtinai pagrindžiančių apelianto ieškinį ir suponuojančių vieną iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinis teismas dėl atsiliepimo argumento dėl senaties taikymo plačiau nepasisako. Ar apelianto materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria teismas atsakovės atskirąjį skundą tenkino ir 2013 m. liepos 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo panaikino, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad jis panaikina nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatuodamas, jog atsakovė įrodymais apie savo turinę padėtį paneigė objektyvios grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą. Tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog tokiu atveju ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra atmetamas. Šis netikslumas nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą teismo nutartį, nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą (nutartį) formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teismas atitinkamai papildo pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą, papildant jos rezoliucinę dalį ir išdėstant taip:
„Atsakovės V. V. atskirąjį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu panaikinti, o ieškovo A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis dalyje, kuria ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą“.