- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- II-485-1131/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00560-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Nukentėjusysis
- A. Ž.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5334-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2022 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5334-2022 (toliau ir – nutarimas) A. K. (toliau ir – pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. sausio 22 d. 18.55 val. Vilniuje, Sausio 13 g. 2, PC „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį ,,Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio išlipo iš vairuojamo automobilio ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 126, 219.1 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos. Jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda (b. l. 9-10).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodoma, kad yra pagrindas taikyti ANK 2 straipsnio 3 dalį. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio pasišalino neteisėtai, o pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinėms poveikio priemonėms taikyti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėm asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nuobauda yra neteisėta, nes 2022 m. sausio 22 d. apie 18.55 val. automobilio jis nevairavo. Minimą dieną, apie 18.30 val., jis atėjo į automobilį pasiimti savo asmeninių daiktų, kuriuos buvo palikęs (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti ir nurodo, kad A. K., einantį pro šalį, kaip eismo įvykį padariusį ir iš jo pasišalinusį vairuotoją, policijos pareigūnams nurodė įvykio liudytojai. A. K. tyčiniais veiksmais, t. y. ignoruodamas KET reikalavimus, žinodamas, kad neturi susigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones, nesutardamas dėl įvykio aplinkybių, nepateikdamas savo kontaktinių duomenų, reikiamų užpildyti eismo įvykio deklaraciją, palikdamas transporto priemonę, be pateisinamos priežasties, galimai tikslu nuslėpti savo girtumą, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, todėl tokie jo veiksmai yra tinkamai ir pagrįstai kvalifikuoti. A. K. nėra įvykdęs sąlygų susigrąžinti teisės vairuoti transporto priemonę. Nuo 2019 m. jis tris kartus buvo baustas už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, A. K. vairuoja transporto priemones nesusigrąžinęs tokios teisės. Pažeidimas yra įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu, tarnybiniu pranešimu ir kita medžiaga. Priimant nutarimą, buvo išnagrinėti ir tinkamai įvertinti visi byloje esantys įrodymai, todėl A. K. atsakomybėn patrauktas teisėtai ir teisingai, todėl naikinti Institucijos 2022 m. kovo 15 d. priimtą nutarimą ir tenkinti A. K. skundą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo (b. l. 52-53).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. paaiškino, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo jis, tačiau jis nesutinka, kad pasišalino, su padarytu kito automobilio apgadinimu sutinka. Jis jokio įbrėžimo nepajuto ir nematė, dėl to išlipo iš mašinos ir išėjo, ir tik grįžęs pamatė, kad į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Norėjo perstatyti automobilį į kitą vietą, netinkamai pasuko vairą ir tuo momentu įbrėžė kitą automobilį. Kai jis išlipo iš automobilio, A. Ž. jam liepė sustoti ir išsiaiškinti, jis sakė, kad nieko nepadarė ir nuėjo toliau, nes jokio smūgio nejautė, jam nebuvo kilusi mintis patikrinti kitą automobilį. Įbrėžimą pamatė tik grįžęs į eismo įvykio vietą. Ant automobilio šono, kurį įbrėžė, buvo juoda juostelė, ant automobilio, kurį vairavo jis – nebuvo jokios žymės. Po eismo įvykio ėjo ne namo, o pas draugą, tačiau kuomet nusprendė eiti namo, tik tada pamatė prie automobilio stovinčius policijos pareigūnus ir prie jų priėjęs pradėjo aiškintis situaciją. Iš eismo įvykio nesišalino, nes į eismo įvykio vietą grįžo pats, niekieno neverčiamas. Patvirtino, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi. Automobilį vairavo neblaivus, nes susipyko su žmona. Automobilis buvo išnuomotas žmonos vardu. Automobilio vairuoti neketino, tik ėjo pasiimti savo asmeninių daiktų ir tik tada nusprendė jį perstatyti. Teismo prašo skirti mažesnę baudą ir ją išdėstyti, nes jis yra pensinio amžiaus, gauna 300 Eur per mėnesį, turi įsiskolinimą bankui, jo žmonos pajamos yra apie 800 Eur ir ji turi neįgalumą.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. Ž. paaiškino, kad A. K. nepažįsta, teismo salėje jį atpažįsta kaip automobilį vairavusį asmenį. Įvykio dieną dirbo kurjeriu ir automobilyje kartu su savo drauge laukė užsakymo. Vienu momentu jie abu pajuto smūgį ir iš pradžių pamanė, kad jis neužtraukė rankinio stabdžio, tačiau tuomet pamatė, kad į automobilį įvažiavo kitas – baltos spalvos ,,Renault“ automobilis. ,,Renault“ vairuotojas išlipo ir palikęs daiktus nuėjo. Draugei pasakė kviesti policiją ir pats nuėjo pas vairuotoją ir pasakė jam, kad įvyko eismo įvykis, prašė jo sustoti, tačiau ,,Renault“ automobilio vairuotojas jam pasakė, kad nieko neįvyko ir kad nieko nepadarė ir nuėjo toliau. Jis dar labai supyko, bandė eiti į fizinį kontaktą, lyg spardytis kojomis. Jam atrodė, kad vairuotojas neblaivus, nes vos pastovėjo ant kojų ir siūbavo. ,,Renault“ automobilio vairuotojas užėjo į dvylikaaukštį pastatą ir tuo metu atvyko policija. Policija minimame pastate vairuotojo nerado. Po kokios valandos jis pamatė, kad pro šalį, pro kitą pusę eina tas pats vairuotojas, jis (A. Ž.) pasakė pareigūnams apie tai ir policijos pareigūnai jį sulaikė.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. M. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos draugas, o A. K. nepažįsta. Sėdėjo automobilyje kartu su A. Ž., kuris dirbo kurjeriu, ir laukiant užsakymo kažkas atsitrenkė į jų automobilį. Ji išgirdo metalo įlinkimo garsą ir pajuto kaip pajudėjo automobilis. Atsitrenkusio automobilio vairuotojas išlipo ir svyruodamas, galimai neblaivus, nes nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, nuėjo. A. Ž. bandė vairuotoją sustabdyti ir pasiklausti, kas įvyko, tačiau vairuotojas pasakė kažką labai nerišliai. Dėl to, kad minimas vairuotojas bandė pasišalinti, iškvietė policiją. Vairuotojas šalinosi link Lidl parduotuvės ir A. Ž. bandė jį pasivyti, tačiau vairuotojas įėjo į daugiabutį ir jo niekas neberado. Rašant paaiškinimus pareigūnams, minimas vairuotojas pasirodė ir ėjo link savo automobilio, tačiau pamatęs pareigūnus, savo ėjimo kryptį pakeitė, todėl parodė pareigūnams, kad tai būtent tas vairuotojas ir pareigūnai jį sulaikė.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. paaiškino, kad nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Gavo pranešimą, jog aikštelėje vairuotojas padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykęs minimo asmens iš pradžių nerado. Ieškojo pagal nurodytus požymius. Po kiek laiko minimas asmuo ėjo pro įvykio vietą, pranešėjai jį pamatė ir nurodė, kad tai būtent tas asmuo ir jis buvo sulaikytas. Tas asmuo ėjo pro šoną, ne į juos. Patvirtina savo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes.
Iš nukentėjusiojo A. Ž. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto policijos komisariato viršininkui pateikto paaiškinimo matyti, kad Sausio 13 g. 2, prie PC „Maxima“ stovėjimo aikštelės, apie 19.15 val. įvyko eismo įvykis. Į jo stovintį automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kairės pusės vairuotojo dureles ir vairuotojo pusės sparną. Po eismo įvykio minėtas asmuo pradėjo šalintis iš eismo įvykio vietos link Vilniaus Karoliniškių gimnazijos. Asmuo buvo vienas, apsirengęs mėlynos spalvos džinsais ir bordo spalvos striuke. Asmuo užėjo į Sausio 13 g. namo Nr. 13 laiptinę. Asmuo šalinosi būdamas neblaivus, nes einant vos nenukrito ir labai siūbavo iš vieno šono į kitą. Belaukiant antro policijos ekipažo, asmuo pasirodė įvykio vietoje (b. l. 84).
Iš liudytojos A. M. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto policijos komisariato viršininkui pateikto paaiškinimo matyti, kad 2022 m. sausio 22 d. apie 18.57 val. PC „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipęs „Renault Scenic“ vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos ir ėjo link PC „Lidl“, esančio Sausio 13 g. Vairuotojas vilkėjo bordo spalvos striukę. Iš jo eisenos ir elgesio jai atrodė, kad vairuotojas buvo neblaivus. Belaukiant policijos pareigūnų, vairuotojas grįžo į įvykio vietą (b. l. 85).
Iš Vilniaus apskrities VPK rinktinės (duomenys neskelbtini) patrulio D. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. sausio 22 d. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu L. V. gavo pranešimą, kad automobilis kliudė kitą automobilį ir vairuotojas po eismo įvykio pradėjo šalintis. Atvykus į įvykio vietą, A. Ž. paaiškino, kad PC „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino vairuotojo pusės priekinį sparną ir vairuotojo pusės dureles. Iš karto po įvykio „Renault Scenic“ vairuotojas, išlipęs iš automobilio, pradėjo šalintis link Sausio 13 g. ir pasišalino į Sausio 13 g. namo Nr. 13 laiptinę. Atvykus nurodytu adresu ir patikrinus minėto namo laiptinę, asmens nerado. A. Ž. draugė A. M. patvirtino, kad įvykį taip pat matė. Registruojant įvykį, A. Ž. nurodė pro šalį einantį tą patį asmenį, kuris pasišalino iš įvykio vietos – tai buvo A. K. A. K. paaiškino, kad ėjo pro šalį į namus, automobilio nevairavo ir nepadarė eismo įvykio. Vėliau A. K. paaiškino, kad automobilį vairavo, t. y. jį pastatė ir išėjo link namų. Paklausus, ar A. K. vartojo alkoholį, jis nurodė, kad vartojo po eismo įvykio. Bendraujant su A. K., iš jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, patikrinus alkotesteriu, pirmu pūtimu nustatytas 3,04 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas 2,88 promilių girtumas. Į įvykio vietą atvyko automobilio „Renault Scenic“ savininkas A. J. ir pasiėmė automobilį (b. l. 20).
Iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje remonto suvestinės matyti, kad automobiliui „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reikalinga dažyti priekinį kairįjį sparną ir remontuoti bei dažyti priekines kairės pusės duris. Remonto suvestinės suma iš viso yra 280,05 Eur be PVM (b. l. 22).
Iš vairuotojų pažymėjimų išdavimo vyresniojo specialisto J. B. pranešimo matyti, kad A. K. teisė vairuoti neturi (b. l. 25).
Iš UAB „Maxima LT“ įgalioto atstovo paaiškinimo dėl duomenų pateikimo matyti, kad vaizdo medžiagos, susijusios su 2022 m. sausio 22 d. įvykiu UAB „Maxima LT“ automobilių stovėjimo aikštelėje, neturi (b. l. 50).
Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad automobilio „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra M. Z., automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 60-62).
Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės eismo įvykio schemos matyti, kad nukentėjusysis A. Ž. ir administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. su pateikta transporto priemonių išsidėstymo po eismo įvykio schema yra susipažinę ir su ja sutinka (b. l. 16, 26, 80).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016). Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 14, 126, 219.1 punktuose numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu; vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. teismo posėdžio metu patikslino savo skunde nurodytas aplinkybes ir reikalavimus – pripažino, jog automobilį vairavo jis, pripažino padarytą kito automobilio apgadinimą, prašė skirti mažesnę baudą ir ją išdėstyti, tačiau nesutinka, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi, šioje byloje nėra ginčo, kad A. K. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir apgadino kitą automobilį, tačiau nesutinka, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Sprendžiant dėl A. K. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
A. K. teismo posėdžio metu teigė, kad jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, jis, perstatydamas automobilį, nepajuto, kad apgadino kitą automobilį, todėl pamanęs, kad nieko nenutiko, išėjo. Į įvykio vietą sugrįžo pats. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai vertintini kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės, nes jie neatitinka ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – nukentėjusiojo ir liudytojos paaiškinimams bei rašytiniams įrodymams. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nenustatė jų suinteresuotumo nepagrįstai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, jie jo iki įvykio nepažinojo.
Nukentėjusysis A. Ž. ir liudytoja A. M. paaiškino, kad jie, sėdėdami automobilyje, pajuto smūgį į automobilį ir iškart po to, jiems išlipus iš automobilio, A. Ž. kalbėjo su vairuotoju A. K., nurodydamas, kad galimai įvyko eismo įvykis, prašė jo sustoti, tačiau vairuotojas jam pasakė, kad nieko neįvyko ir kad nieko nepadarė ir nuėjo toliau. Taigi, A. K. tvirtinimas, jog jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms – nukentėjusysis nurodė jam, kad galimai įvyko eismo įvykis, prašė sustoti ir išsiaiškinti, tačiau A. K. tai sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nors pagal KET 219.1 punktą privalėjo likti eismo įvykio vietoje ir atlikti tolimesnius KET nurodytus veiksmus. Nukentėjusysis ir liudytoja nurodė ir tai, kad A. K. jiems pasirodė neblaivus, svirduliavo, vos nenukrito, kažką nesuprantamai šnekėjo, tai, kad vairavo neblaivus, teismo posėdžio metu neneigė ir pats A. K., be to, jis neturėjo teisės vairuoti. Taigi, galima daryti išvadą, kad A. K. suvokdamas, jog galėjo padaryti eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas nuslėpti savo neblaivumą ir tai, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad A. K. į eismo įvykio vietą sugrįžo pats – tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai nurodė, kad A. K. nuėjo į daugiaaukštį namą ir jis ten rastas nebuvo, kiek vėliau pildant dokumentus su policijos pareigūnais, nukentėjusysis ir liudytojai pamatė einantį A. K., tačiau jis ėjo ne į juos, ne į eismo įvykio vietą, o pro šalį, pamatęs, kad jį pastebėjo, pakeitė ėjimo kryptį ir tik A. Ž. ir A. M. pareigūnams nurodžius, jog tai vairuotojas, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, A. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokie A. K. veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies nuostatas.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
Institucijos nutarimu už minėtus administracinius nusižengimus A. K. buvo nubaustas minimalaus dydžio administracinėmis nuobaudomis: pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį – 300 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 600 Eur bauda. Jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucija pagrįstai nenustatė A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Institucija pagrįstai nenustatė A. K. lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte – A. K. savo kaltės ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu apskritai nepripažino, skunde teismui nurodė, kad automobilio nevairavo, savo poziciją pakeitė teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog automobilį vairavo jis, sutinka su padarytais apgadinimais, tačiau nesutinka su jam inkriminuotu pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Teismo vertinimu, toks A. K. elgesys rodo, kad jis nėra pakankamai kritiškas savo elgesiui, yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl pačių pažeidimų padarymo, jų pavojingumo kitiems eismo dalyviams, todėl tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).
Iš bylos matyti, jog A. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka ne kartą baustas už KET pažeidimus (leistino greičio viršijimą, vairavimą neturint tam teisės), paskirtos baudos mokamos, pensininkas (b. l. 63-70). Pažymėtina, kad A. K. Institucijos paskirtos minimalaus dydžio nuobaudos, A. K. nenurodė ir byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Institucijos nutarimu A. K. paskirta nuobauda, tinkamai įvertinus visas ANK 34 straipsnyje nurodytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį <...>. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-187-898/2021 išaiškino, kad tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) priimtas nutarimas nėra įsiteisėjęs ir yra apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui šis klausimas turi būti svarstomas.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo turtine padėtimi, sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti A. K. skundą ir jam paskirtos 600 Eur baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 24 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
A. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5334-2022 pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, A. K. paskirtos 600 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 25 (dvidešimt penkių) eurų įmoką.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (nuo 2020 m. birželio 26 d. ši sąskaita uždaroma), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –22156093134.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.