- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- AN2-187-898/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00275-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27722-2020 (toliau – Nutarimas), kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje ir nubaustas 450 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimu 12 mėnesių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. 2020 m. lapkričio 30 d. Nutarimu A. K. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. spalio 29 d. 01.03 val. Vilniaus m. sav., Tūkstantmečio g., vairavo automobilį, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, viršijo leistiną 60 km/val. greitį, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą važiavo 124 km/val. greičiu ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto nuostatas. Šie A. K. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir jam skirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių.
2. 2021 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas A. K. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują nutarimą. Taikyti A. K. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį ir Nutarimą pakeisti: sumažinti jam paskirtą baudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti ir šią priemonę skirti kuo trumpesniam laikotarpiui. Teismui sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą įskaičiuoti laikotarpį, kurį jis nevairuoja transporto priemonių (nuo nusižengimo padarymo dienos).
3.1. Pažymi, kad nesutinka su nutarties išvada, jog patėvio F. K. sveikata pablogėjo staiga. Jo patėvis jau seniai yra neįgalus, o nusižengimo padarymo dieną jam staiga sukilo kraujospūdis ir jis pasijuto blogai, todėl negalėjo pats pasiimti vaistų. Kadangi namuose tuo metu nieko nebuvo, patėvis paskambino jam ir prašė skubiai atvažiuoti, todėl jis išsigandęs skubiai vyko padėti patėviui.
3.2. Apelianto vertinimu, specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių yra itin griežta ir neproporcinga priemonė. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti neatimant specialiosios teisės arba nustatant kuo trumpesnį atėmimo laikotarpį.
3.3. Apelianto vertinimu, byloje egzistuoja sąlygos, leidžiančios taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pirma, jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Nuo nusižengimo padarymo iki šio momento jis suvokė padaryto pažeidimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir pažada, kad ateityje tai nepasikartos.
3.4. Antra, jo padarytas nusižengimas nėra sąmoningas ar piktybinis. Pažymi, kad padarytas nusižengimas nebuvo tyčinis veiksmas, greitis buvo viršytas dėl rimtos priežasties.
3.5. Trečia, padarytas KET pažeidimas nesukėlė grėsmės visuomenei ir buvo atsitiktinis. Nesutinka, kad jis vairavo dienos metu, esant intensyviam eismui. Pažymi, kad jis vairavo naktį, Tūkstantmečio g. kurioje nėra nei pėsčiųjų perėjų, nei pačių pėsčiųjų. Nors padarytas administracinis nusižengimas yra pavojingas, tačiau padaryta žala yra mažareikšmė, niekas nenukentėjo.
3.6. Ketvirta, iki šio nusižengimo jis nebuvo padaręs jokių šiurkščių KET pažeidimų. Tai patvirtina, kad jis supranta kaip turi elgtis pradedantysis vairuotojas. Teigia, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas, byloje nėra neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių. Pripažįsta, jog suklydo ir neteisingai įvertino situaciją ir dėl to labai gailisi.
3.7. Penkta, specialioji teisė yra labai reikalinga pagelbėti patėviui, kuris yra neįgalus, todėl jam reikalinga vairuotojo pagalba. Jis pateikė visus F. K. darbingumo lygį patvirtinančius dokumentus. Be to, jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Iki artimiausios viešojo transporto stotelės reikia eiti 15 minučių, o autobusai važiuoja retai, todėl be transporto priemonės važinėti labai sudėtinga ir išeikvojama labai daug laiko. Jis 3 kartus per savaitę lanko futbolo treniruotes ir padeda treneriui. Treniruotės vyksta įvairiose vietose, todėl nuvažiuoti į jas be automobilio būtų labai sudėtinga.
3.8. Taip pat nesutinka su nutarties teiginiu, kad jo vairuota transporto priemonė yra galinga. Jis pateikė automobilio registracijos liudijimo kopiją, patvirtinančią, kad jo vairuoto automobilio galia yra 55 KW, todėl tai nėra galingas automobilis.
3.9. Prašo leisti sumokėti baudą dalimis, išdėstant ją kelių mėnesių laikotarpiui. Pabrėžia, kad jo motina yra bedarbė, nors ji registruota darbo biržoje, tačiau jai yra iškelta bankroto byla. Patėvis gauna neįgalumo pensiją, Jis nedirba, yra registruotas darbo biržoje, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, studijų pabaiga 2023 m. birželio 9 d. Studijos yra mokamos ir kiekvieną semestrą kainuoja 9 250 svarų. Kilnojamo ar nekilnojamo turto, kurį pardavus būtų galima apmokėti baudą, jie neturi.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju A. K. neginčija, jog padarė ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Taip pat prašo sumažinti paskirtą 450 Eur baudą, išdėstyti jos mokėjimą dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
6. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
8. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
9. Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad situacija, kai asmuo viršija greitį paveiktas šoko, skubėdamas gelbėti kito asmens gyvybę, žinodamas, kad pagalbą būtina suteikti kuo skubiau, neabejotinai pripažintina išskirtine aplinkybe ir tokiu atveju galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Visgi, patikrinus skundžiamą nutartį, įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad A. K. nurodyta versija, jog tokį žymų nustatyto greičio viršijimą lėmė skubėjimas pas itin blogai pasijutusį patėvį, kuriam reikėjo paduoti vaistus, šiuo atveju nelaikytina išskirtine aplinkybe, nes žemiau analizuojamų įrodymų visuma patvirtina, kad viršyti greitį būtinybės nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apklaustas teisiamajame posėdyje F. K. parodė, kad nusižengimo padarymo dieną jam pasidarė labai bloga, tokiais atvejais jis skambinantis A. K., kad šis atvažiuotų ir paduotų vaistus. Nurodė, kad paskambinus greitajai medicininei pagalbai ši atvažiuoja po valandos ar ilgiau ir liepia gerti vaistus. Apklaustas A. K. nurodė, kad patėvis nekvietė greitosios pagalbos, nes per karantiną ši į tokius iškvietimus nevažiuoja, vieną kartą patėvis panašios būklės kvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau ši liepė gerti vaistus. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, greitoji medicinos pagalba suteikiama atsižvelgiant į suteiktinos pagalbos skubumo poreikį. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad pas F. K. greitoji pagalba atvažiuoja ne iš karto, o po valandos, taigi darytina išvada, jog nepaisant itin prastos patėvio savijautos, pavojus jo gyvybei negrėsė, todėl priešingai nei teigia apeliantas, jam nebuvo jokios rimtos priežasties taip ženkliai viršyti leistiną greitį ir rizikuoti tiek savo, tiek aplinkinių sveikata ar net gyvybe.
11. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo 450 iki 550 Eur. ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. Taigi, apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis prisipažino dėl padaryto administracinio nusižengimo ir gailisi, neturi galiojančių nuobaudų, o taip pat tai, kad nėra baustas už KET pažeidimus buvo įvertintos Nutarime A. K. skiriant minimalią ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą ir minimalų ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės terminą. Atsižvelgiant į tai, ši nuobauda nelaikytina per griežta.
12. Skundžiamoje nutartyje išsamiai išdėstyta, kodėl aplinkybė, jog dėl administracinio nusižengimo padarymo nekilo jokie padariniai, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą, todėl aukštesnysis teismas nekartoja tų pačių argumentų.
13. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas neteisingai suprato skundžiamos nutarties išvadas dėl jo automobilio galingumo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. K. teiginys, jog greičio viršijimas buvo momentinis, yra nepagrįstas, nes atsižvelgiant į automobilio techninius parametrus apeliantas negalėjo staiga įsibėgėti nuo leistino 60 km/h greičio iki 124 km/h. Iš šios išvados yra akivaizdu, jog skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad apelianto automobilis nėra galingas, kad galima būtų itin staigiai pagreitėti, todėl padarė išvadą, jog greitis buvo viršijamas ne momentaliai, o ilgesnį laikotarpį. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog automobilio galia nėra didelė.
14. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados, jog A. K. nustatytą greitį viršijo dienos metu, esant intensyviam eismui, iš tiesų neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 52), Nutarimo (b. l. 53) bei skundžiamos nutarties aprašomosios dalies (b. l. 75) matyti, kad A. K. greitį viršijo 01.03 val., taigi nakties metu, kai eismas nėra intensyvus. Aukštesnysis teismas sutinka, jog gatvėje, kurioje apeliantas smarkiai viršijo greitį iš tiesų nėra pėsčiųjų perėjų bei pačių pėsčiųjų, tačiau toks ženklus greičio viršijimas kėlė pavojų, tiek kitų automobilių vairuotojams ir keleiviams, tiek pačiam apeliantui. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 416 straipsnio 6 dalyje administracinė atsakomybė už greičio viršijimą nėra diferencijuojama pagal nusižengimo padarymo vietą, todėl nuobaudos švelninimas atsižvelgiant vien į administracinio nusižengimo padarymo vietą, negalimas. Be to, administracinio nusižengimo sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos mažinimas motyvuojant vien tuo, kad gatvė yra izoliuota nuo pėsčiųjų, greitis viršijamas nakties metu ar kitokiomis gatvės ypatybėmis, vairuotojų subjektyvia nuomone, leidžiančiomis saugiai viršyti greitį, sukurtų teismo precedentą, kuomet asmenys sąmoningai būtent tose gatvėse viršytų leistiną greitį, žinodami, kad už tai galimai bus baudžiami švelniau.
15. Pareiškėjas prašymą neskirti administracinio poveikio priemonės motyvuoja tuo, kad dėl specialiosios teisės atėmimo, tiek jis pats, tiek jo šeima patirsianti itin daug nepatogumų, tačiau A. K. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikalinga važinėti į treniruotes, pasirūpinti sunkiai sergančiu patėviu. Akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. K. žinodamas, kad specialioji teisė jam itin svarbi, pats turėjo būti itin atidus bei rūpestingas, o paskirtos minimalios nuobaudos ir minimalios administracinio poveikio priemonės termino mažinimas, nenustačius nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, kitų ypatingų, itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.
16. Visuma aptartų aplinkybių leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šiuo atveju nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas negali sumažinti apeliantui paskirtos minimalios ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos baudos. Teismo vertinimu, specialiosios teisės atėmimas yra būtinas siekiant ANK 22 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų: ne tik nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bet ir juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti.
17. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. ANK 675 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad A. K. turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kadangi jo prašymas dėl baudos išdėstymo yra paduotas po nutarimo priėmimo, visgi toks aiškinimas nėra tikslus. Pažymėtina, jog priimtas nutarimas buvo apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir buvo prašoma nutarimą pakeisti, tad svarstant klausimą dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo turėjo būti vertinamas ir klausimas dėl nuobaudos išdėstymo.
18. A. K. skundas šiuo atveju prilyginamas jo rašytiniam prašymui, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes susijusias su jo sunkia finansine padėtimi, teismų informacinės sistemos LITEKO išrašu apie A. K. darbovietę, patvirtinančia, jog jis nedirba (b. l. 74), tai, kad jis turi mokėti 9200 svarų paskolą už studijas (b. l. 38), prašymas tenkintinas. A. K. paskirtos 450 eurų baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis 3 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį pakeisti.
Pritaikius ANK 675 straipsnį, baudos mokėjimą A. K. išdėstyti 3 (trims) mėnesiams.
Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20124958180
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.