- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2S-2627-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13197-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą panaikinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (turėtų būti Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo nutrauktas vartojimo ginčo nagrinėjimas.
1.1. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai prašymą (o 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. vasario 7 d. patikslintus prašymus) dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Askolt“ veiksmų, kurie galimai pažeidė pareiškėjo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus. Tačiau Tarnyba 2022 m. birželio 3 d. nutarimu nutraukė vartojimo ginčo nagrinėjimą. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba negalėjo ir neturėjo nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimo, nes nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo įmanoma išnagrinėti ginčo ir priimti sprendimą, kadangi buvo pateikti visi reikalingi duomenys.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą buvo priimtas įvertinus tai, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nebuvo galimybės nustatyti, dėl kokio dydžio paskolos suteikimo šalys galimai sulygo; ar pareiškėjas su UAB „Askolt“ prašymo pateikimo metu buvo pilnai atsiskaitęs; taip pat nebuvo galimybės nustatyti, kokios rūšies, svorio ir kokios vertės daiktus pareiškėjas įkeitė UAB „Askolt“ mainais už galimai suteiktą paskolą. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba sprendė, kad nebuvo jokio pagrįsto pagrindo teigti, jog tarp pareiškėjo ir UAB „Askolt“ buvo sudaryta paskolos sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo A. C. skundo netenkino bei nurodė, kad nutartis neskundžiama. Teismas nurodė, kad ginčijamo sprendimo metu Tarnyba turėjo remtis tik tais įrodymais, kuriuos pateikė pareiškėjas, todėl sutiko su pastarosios išvada, kad nebuvo pateikta pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Askolt“ susiklostė paskolos ar kitos rūšies teisiniai santykiai. Kartu su prašymu pridėtos sutartys, kurios nėra pasirašytos ar kitu būdu patvirtintos, todėl negali būti laikomos įrodymais, patvirtinančiais tarp pareiškėjo ir UAB „Askolt“ susiklosčiusių teisinių santykių. Todėl teismas vertino, kad Tarnyba pagrįstai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 26 straipsnio 6 punktu, 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė vartojimo ginčo nagrinėjimą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, išnagrinėti pareiškėjo skundą ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (turėtų būti Nr. (duomenys neskelbtini)).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė priimti A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skundžia teismo nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas, konstatuojant, kad ši nutartis apeliacine tvarka neskundžiama, kadangi tokios apskundimo galimybės nenumato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos. Pažymėjo ir tai, jog VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui, o teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.
5.2. Teismas sprendė, kad pareiškėjo atskiruoju skundu apskųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas, negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį, priimti skundą ir išnagrinėti reikalavimus bei panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai taikė teisės normas, turėjo būti taikoma CPK 334 straipsnis, pagal kurį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, kadangi buvo užkirsta galimybė tolesnei bylos eigai. CPK nenustatyta, kad negalima apskųsti tokios nutarties, bei CPK yra aukštesnę galią turinis teisės aktas nei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Apribojus galimybę pateikti atskirąjį skundą yra pažeidžiamos apelianto pamatinės teisės kreiptis į teismą.
6.2. Teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartyje netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo aplinkybes, todėl netinkamai įvertinęs bylos medžiagoje nurodytas aplinkybes, nepagrįstai sutiko su Tarnybos pozicija, kad dėl objektyvių aplinkybių buvo neįmanoma išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir priimti vieno VTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų dėl ginčo esmės. Apelianto pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp UAB „Askolt“ ir jo buvo sudaryta paskolos sutartis, o tai, kad UAB „Askolt“ nepateikė jokių įrodymų Tarnybai, negali būti pagrindu neišnagrinėti pateikto vartotojo skundo. Tarnyba turi teisę gauti iš verslininko dokumentus, o toks subjektas privalo pateikti informaciją ir dokumentus galimam vartotojų teisių pažeidimui tirti, todėl skundas buvo pateiktas ne tik dėl procedūrinio sprendimo, tačiau ir dėl Tarnybos neveikimo ir viešojo intereso gynimo. Paminėjo, jog nors teismas nurodė, kad pareiškėjas gali kreiptis CPK nustatyta tvarka, tačiau teismas taip pat nustatė, kad nėra byloje jokių įrodymų, patvirtinančių tarp pareiškėjo ir UAB „Askolt“ susiklosčiusių teisinių santykių, kas užkerta kelią ginti savo teises CPK nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nesant galimybės nustatyti ar tarp A. C. ir UAB „Askolt“ buvo sudaryti paskolos sutartis, sprendė, kad neturi galimybės priimti objektyvaus sprendimo dėl prašyme išdėstytų aplinkybių, todėl, vadovaujantis VTAĮ 26 straipsnio 6 punktu, nutraukė vartojimo ginčo nagrinėjimą. Taigi Tarnyba priėmė procedūrinį sprendimą dėl pareikšto A. C. skundo.
11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015).
12. Paminėtina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinti vartotojų teisių apsaugą (VTAĮ 11 straipsnio 1 dalis). Tarnyba vartotojų teisių apsaugos srityje atlieka įvairias funkcijas, priskirtas jos kompetencijai. Viena iš Tarnybos priskirtų funkcijų – vartotojų skundų nagrinėjimas vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka (VTAĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vartotojų teisių gynimas ne teisme reglamentuojamas VTAĮ šeštajame skirsnyje, kuriame nustatyti vartotojų teisių gynimo būdai, ginčus nagrinėjančios institucijos ir jų kompetencija, ginčų nagrinėjimo tvarka ir priimami sprendimai. Tarnyba gali nutraukti ginčo nagrinėjimą, jei dėl objektyvių aplinkybių neįmanoma išnagrinėti ginčo ir priimti sprendimo (VTAĮ 26 straipsnio 6 punktas).
13. VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.
14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Taigi teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais tik kai tai nustatyta CPK ir kai tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, o kitais atvejais nutartys neskundžiamos. CPK nėra įtvirtinta, kad nutartys dėl Tarnybos procedūrinių sprendimų (nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą) gali būti skundžiamos atskiruoju skundu. Be to, tokios teismo nutarties apskundimo teisė ribojama specialiu teisės aktu, t. y. VTAĮ 29 straipsnio 3 dalimi.
15. VTAĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, jog vartotojas, manydamas, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Taigi, šiuo konkrečiu atveju apeliantas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą civilinio proceso nustatyta tvarka reikšdamas ieškinį (VTAĮ 29 straipsnio 1 dalis), t. y. jam neužkertama teisė ginti savo interesus teisme.
16. Jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinę reglamentavimą, darytina išvada, kad teismo nutartys dėl Tarybos procedūrinių sprendimų – nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, priimtų vadovaujantis VTAĮ 26 straipsnio 6 punktu, negali būti apeliacinio apskundimo objektu (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-68-210/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2024-275/2018).
17. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties, tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.