- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-68-210/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Pareiškėjas
- O. T.
- Kategorijos
- 2.6.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-5657-772/2016 pagal pareiškėjo O. T. skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo šiam asmeniui pakartotinai atlikti veiksmus bei priimti sprendimą dėl ginčo esmės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas O. T. kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti VVTAT Šiaulių apskrities vartojimo ginčų komisijos 2016-05-04 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti VVTAT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016-03-16 skundą bei priimti sprendimą dėl ginčo iš esmės. Pareiškėjas nurodė, kad 2015-10-19 su pardavėju UAB „Dviguba ašis“ sudarė automobilio „VW Golf“ pirkimo-pardavimo sutartį. 2015-11-04 pirkėjo įsigytas automobilis sudegė. Šiaulių apskrities Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pateikė išvadą, kad gaisro priežastis – transporto priemonės elektros instaliacijos gedimas. Pareiškėjas mano, kad dėl kilusio gaisro atsakingu laikytinas pardavėjas, kadangi lengvojo automobilio pardavimo momentu egzistavo jo instaliacijos gedimas. Reikalaudamas grąžinti už automobilį sumokėtą kainą pirkėjas kreipėsi į pardavėją, vėliau į VVTAT Šiaulių apskrities vartojimo ginčų Komisiją, kuri 2016-05-04 sprendimu, neturint objektyvių galimybių išnagrinėti vartotojo ginčą ir priimti objektyvų sprendimą dėl jo reikalavimų pagrįstumo, vadovaujantis LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 6 punktu ginčo nagrinėjimą nutraukė.
2. UAB „Dviguba ašis“ ir VVTAT su pareiškėjo pateiktu skundu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo O. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
4. Teismas sutiko su VVTAT išvada, kad nebuvo pateikta pakankamai duomenų iš kurių būtų galima šiai neteisminei institucijai daryti išvadą tiek dėl užsidegusio lengvojo automobilio gaisro kilimo priežasties, tiek dėl įpareigojimo pardavėjui, akcentuodamas, kad viena iš ginčo šalių gindama savo interesus gali pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe kreiptis į teismą. Teismas vertino, kad pareiškėjas su pretenzija į pardavėją kreipėsi tik 2016-02-09, nors įsigytas lengvasis automobilis sudegė dar 2015-11-04, todėl pripažino, kad pareiškėjas nei VVTAT, nei teismui nenurodė esminių aplinkybių, kodėl nedelsdamas nesikreipė į pardavėją ir dėl ko pardavėjas nedalyvavo prasidėjus tyrimui dėl gaisro priežasties aplinkybių. Teismas sutiko su pardavėjo motyvais, jog pareiškėjas, kaip apdairus ir atidus pirkėjas, suvokė, jog perka naudotą, turintį kėbulo defektų, lengvąjį automobilį. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su 2016-03-16 skundu nepateikė VVTAT pakankamai dokumentų, iš kurių turinio būtų galima nustatyti, kad egzistuoja pardavėjo atsakomybė pirkėjui. Teismas padarė išvadą, kad VVTAT neturėjo teisinio pagrindo pradėti išsamaus tyrimo dėl pareiškėjo 2016-03-16 skunde nurodytos pretenzijos dėl lengvojo automobilio su defektu pardavimo, todėl sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo išaiškinta galimybė (jo teisė) dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Be to, teismas nurodė, kad ikiteisminis procesas dėl civilinių ginčų gali vykti lygiagrečiai su civiliniu teismo procesu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad sprendimas savo turiniu ir forma atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo naikinti sprendimą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra. Atmetus šį reikalavimą, teismas atmetė ir išvestinius skundo reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu pareiškėjas O. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5. 1. Apeliantui nesuprantama, kaip įrodymų nepakankamumas galėjo lemti negalimumą VVTAT priimti sprendimą dėl ginčo esmės. Teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė pirkėjui, be to, apelianto nuomone, sprendimas neturi motyvų ir tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
Šalies argumentai
5.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu VVTAT turėjo remtis tik tais įrodymais, kuriuos pateikė ginčo šalys, nes pati instituciją turi teisę reikalauti pateikti papildomus įrodymus. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad komisija neatsisakė nagrinėti skundą, o ginčo nagrinėjimą nutraukė. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino komisijos, kaip neteisminės ginčo sprendimo institucijos, svarbą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VVTAT prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Tam, kad VVTAT galėtų priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, byloje turi būti surinkta pakankamai vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų, kurių visuma leistų daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, t. y. vartotojo reikalavimo pagrįstumą ar nepagrįstumą. Iš surinktų įrodymų visumos, VVTAT nepakako duomenų nustatyti elektros instaliacijos gedimo kilmės, todėl vadovaudamasis LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 str. 6 p. ginčo nagrinėjimą nutraukė.
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Dviguba ašis“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. VVTAT pagrįstai ginčijamame sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas jokių įrodymų apie tai, kad pardavėjas galbūt nuslėpė automobilio trūkumus, nepateikė. Norint konstatuoti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kaip pagrįstą galima tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms – neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo bei kaltei. VVTAT pagrįstai, atsižvelgusi į surinktą informaciją, priėmė sprendimą nurodydama, kad įvertinus surinktus rašytinius įrodymus bei pateiktus paaiškinimus, nepakanka duomenų nustatyti ar pareiškėjo reikalavimas pardavėjui yra pagrįstas, dėl to ji, kaip institucija, neturi objektyvių galimybių išnagrinėti vartojimo ginčą ir priimti objektyvų sprendimą dėl reikalavimų pagrįstumo. Apeliantas manydamas, kad jo reikalavimai pagrįsti, siekdamas juos įrodyti, turi galimybę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje kilo ginčas dėl VVTAT priimto procedūrinio sprendimo nutraukti skundo iš esmės nagrinėjimą teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
10. Byloje nustatyta, kad VVTAT sprendimu, neturint objektyvių galimybių išnagrinėti vartotojo ginčo ir priimti objektyvų sprendimą dėl jo reikalavimų pagrįstumo, vadovaujantis LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 6 punktu ginčo nagrinėjimą nutraukė. Apeliantas įsitikinęs, kad VVTAT komisijai yra pateikta pakankamai įrodymų, suteikiančių VVTAT galimybę priimti sprendimą dėl ginčo esmės. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
11. LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. Akivaizdu, kad apelianto skundžiamas VVTAT 2016-05-04 sprendimas yra procedūrinis, todėl vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu, konstatuotina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimas negali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
12. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliaciniu skundu skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimas negali būti apskundimo objektas. Ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto O. T. apeliacinį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).
13. Pažymėtina, kad LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, jog vartotojas, manydamas, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Taigi, šiuo konkrečiu atveju apeliantas turi teisę dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą civilinio proceso nustatyta tvarka.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. e2A-68-210/2017 pagal apelianto O. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo nutraukti.