- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2A-718-343/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- G. V., E. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ir atsakovo A. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui A. V. dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. V. ir E. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. B. (toliau – ieškovas) patikslintame ieškinyje teismo prašė nutraukti ieškovo ir atsakovo A. V. (toliau – atsakovas) sudarytą žodinę vartojimo rangos sutartį, priteisti iš atsakovo 23 881,65 Eur nuostolių atlyginimą, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje, dublike ir pareiškimuose dėl patikslinto ieškinio reikalavimų pakeitimo, nurodė, kad ieškovas užsakė pas atsakovą, užsiimantį individualia veikla, kartu su trečiaisiais asmenimis G. V. ir E. M., įvairius statybos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurie nuo 2016 m. buvo atlikti, tačiau neužbaigti. Ieškovas tik su atsakovu sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį. Tretieji asmenys ieškovo gyvenamajame name dirbo atsakovo pavedimu. Sudarius žodinę vartojimo rangos sutartį, neatsiranda pareiga pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymas) turėti statybos darbų vadovą ir (ar) techninį prižiūrėtoją. Vadovaujantis Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, statinio statybos techninė priežiūra neprivaloma mažesniems nei 300 m² bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamiesiems namams, kurie statomi ūkio būdu. Ieškovo tikslas buvo užbaigti vienbučio gyvenamojo namo (nesudėtingo statinio) apipavidalinimo / statybos darbus, kurie nesusiję su ūkine komercine ar profesine veikla, bet susiję su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu, todėl šalių žodžiu sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, t. y. darbų pirkimo sutartis. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė ieškovui atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto / aktų, kurių pagrindu jis galėtų ginti savo teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.666 straipsnio 2 dalyje numatytu garantiniu terminu. Tai, kad tarp šalių egzistavo susitarimas dėl statybos darbų atlikimo, patvirtina teismui pateikti įrodymai apie ieškovo įsigytas statybines medžiagas (sąskaitos faktūros, pirkimo kvitai). Ieškovas pirko klinkerio plyteles ir už jas sumokėjo 4 202 Eur. Taip pat jis pirko ir kitas statybines medžiagas. Iš viso už statybines medžiagas sumokėjo 11 470,95 Eur. Be to, tai, kad tarp šalių egzistavo susitarimas dėl statybos darbų atlikimo, patvirtina ir nuo 2016 m. atlikti įvairūs gyvenamojo namo apipavidalinimo (statybos) darbai: 1) drenažas su lietaus nubėgimo vamzdžiais ir vandentiekio paklojimu; 2) sienų mūrijimo darbai su kaminais; 3) kolonų montavimas; 4) visiškas stogo įrengimas su kaminais ir įlajų montavimu; 5) stogo pakalimo medinės konstrukcijos; 6) fasado ir pamatų apšiltinimas, įskaitant smeigiavimą, armavimą ir fasado dengimą klinkerio plytelėmis ir minėtų plytelių siūlių (tarpų) glaistymas bei langų kompensacinės juostos montavimas. Ieškovas tik dėl atliktų drenažo su lietaus nubėgimo vamzdžių įrengimu ir vandentiekio paklojimu darbų bei sienų mūrijimo darbų su kaminais nereiškė pretenzijų atsakovui. Kiti nurodyti darbai atlikti su defektais. Ieškovo apskaičiavimu, jis atsakovui iš viso yra sumokėjęs 16 350 Eur grynaisiais. Ieškovas neturėjo galimybės nepriimti atliktų darbų, nes jam nebuvo pateikiamos tarpinės sąskaitos faktūros ar atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai. Tai, kad atsakovui buvo reiškiamos pretenzijos dėl atliktų darbų, patvirtina ieškovo pateikti 2019–2020 m. šalių susirašinėjimai trumposiomis žinutėmis. Ieškovas oficialią pretenziją raštu atsakovui dėl statybos darbų pateikė 2020 m. gegužės 21 d. ir pareikalavo nuostolių atlyginimo. Pretenzijoje nurodė, kad statybos darbai atlikti nekokybiškai: krenta namo fasado klinkerio plytelės, nebaigti skardinti kaminai, braška įlajos skarda, kolonos padarytos kreivai ir trūkinėja, neužbaigtas pakalimas, nurodytų statybos darbų trūkumų šalinimas preliminariai gali kainuoti 18 500 Eur. Atsakovas, žinodamas esamą padėtį, 2020 m. gegužės 9 d. atlygino tik dalį sumos – 2 000 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovo atliktų statybos darbų trūkumus įrodo antstolio S. U. 2020 m. liepos 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (su fotografijomis). Ieškovo tikslas yra kuo greičiau užbaigti gyvenamojo namo fasado darbus, todėl jis kreipėsi į specialistus, kurie apskaičiavo, jog atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimas kainuotų 14 674,90 Eur. Specialistas nurodė, kad šalinant nurodytus statybos darbų trūkumus reikės: ardyti, valyti ir permontuoti klinkerio plytelių apdailą – dangą; užtaisyti klinkerio plytelių siūles; atlikti angokraščių apdailą plytelėmis, užtaisant siūles; klijuoti langų kompensacinę juostą; išlyginti apšiltinimo juostą; smeigiuoti apšiltinimo sluoksnį, dėti tinklą ir armuoti; permontuoti stogo kaminus, skaičiuojant skardos lankstinius, montuoti kitus metalinius lankstinius; permontuoti stogo įlajas, išlyginant pagrindą; permontuoti paviršius, suvedant čerpių ir kraigo čerpių suvedimus technologiškai tinkamu kampu; remontuoti stogo pakalimus, šalinti rastus defektus ir iš naujo atlikti darbus; permontuoti stogo kraigo juostą ir kraigus, kad šie technologiškai atitiktų statybos taisyklių reikalavimus; lyginti ir tiesinti kolonas; valyti statybvietę ir šalinti statybos šiukšles. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo iniciatyva buvo atlikta teismo statybos techninės veiklos ekspertizė. Iš ekspertizės akto matyti, kad atsakovo atlikti gyvenamojo namo darbai: fasadų padengimas klinkerio plytelėmis neatitinka projekto reikalavimų; neužbaigti apdailos darbai; netinkamai sumontuota įlaja stogo dalyje; langų zonoje nėra kompensacinės juostos; neapskardintas 1-as kaminas; neužbaigta abiejų kaminų sandūra su stogu; nepadaryta stogo lietaus nuvedimo sistema; neužkaltos vėjalentės. 2021 m. kainomis tai sudaro 17 471,19 Eur. Teismo ekspertizės akte nurodyta klinkerio plytelių kaina 1 210,44 Eur, tačiau teismo posėdžio metu teismo ekspertė Z. B. nurodė, jog realiai klinkerio plytelių kaina yra didesnė nei nurodyta teismo ekspertizės akte. Siekdamas išsiaiškinti dabartinę klinkerio plytelių kainą ieškovas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Statau pats“, kuri 2021 m. birželio 18 d. sudarė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią klinkerio plytelių kaina yra 7 620,90 Eur. Dėl šios priežasties ieškovas prašo teismo iš atsakovo priteisti ne 17 471,19Eur, o 23 881,65 Eur nuostolių atlyginimą.
3. Ieškovo teigimu, šalių vartojimo rangos sutartimi sutarti statybos darbai yra nebaigti ir neperduoti. Ieškovas, kaip užsakovas, konstatavęs atliekamo darbo trūkumus, darbų kokybės neatitikimus, gali reikalauti iš atsakovo, kaip rangovo, pašalinti darbų trūkumus, tačiau šiam to nepadarius gali nutraukti sutartį ir pavesti nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimą trečiajam asmeniui. Atsakovo atlikti statybos darbai turėjo trūkumų, todėl ieškovas turi pagrindą nutraukti šalių sudarytą vartojimo rangos sutartį, atsisakyti sumokėti už netinkamai atliktus darbus ir reikalauti nuostolių atlyginimo, ką sudaro sugadintos medžiagos ir netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos. Toks ieškovo pasirinktas vartotojo teisių gynimo būdas yra proporcingas prievolių pažeidimo mastui. Atsakovas yra verslininkas. Jis pateikė teismui įrodymą, kad užsiima individualia veikla – specializuota statybos veikla, kitos įrangos rengimo veikla ir stogų dengimo veikla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad verslininkams yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Nagrinėjamu atveju ieškovui pakanka įrodyti tik atliktų statybos darbų defektų faktą. Jis neturi įrodinėti atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos ar priežastinio ryšio. Nors atsakovo teigimu, ieškovas be pretenzijų priėmė jo atliktus darbus, t. y. mūrijimo darbus priėmė 2016 m. birželį, kolonų įrengimo darbus 2016 m. rugsėjį, namo perdangos, gegnių, difuzinės plėvelės, lotų įrengimo darbus 2016 m., stogo įrengimo darbus, dengiant stogą čerpėmis 2017 m. vasarį, klinkerio plytelių klijavimo darbus 2019 m. vasarą, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Šiuo atveju ieškovas turi įstatyminę teisę reikalauti atlyginti nuostolius visa apimtimi. Galiausiai, dėl atsakovo nekokybiškai atliktų gyvenamojo namų statybos darbų, ieškovas patyrė daug nepatogumų (ne tik papildomų išlaidų, bet ir stresinių situacijų, ko pasėkoje neteko svorio, tapo irzlus, kankinamas nemigos) bei neteko galimybės gyventi higieniškomis, teisės aktų keliamus reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Ieškovo manymu, 3 000 Eur kompensacija sudarytų materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti patirtus neturtinius praradimus. Prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra protinga.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį, triplike, nurodė, kad ieškovui privalu įrodyti šalių sudarytos sutarties turinį, t. y. sutartų darbų apimtis, kainą ir atlikimo laiką. Nors ieškovo teigimu, buvo sudaryta viena rangos sutartis, tačiau nagrinėjamu atveju šalys nurodė teismui, jog buvo tartasi dėl kiekvieno darbo atskirai, t. y. pabaigus vienus darbus buvo tartasi dėl kitų darbų atlikimo. Taigi neaišku, kurią sutartį ieškovas nori nutraukti.
5. Nurodė, kad 2016 m. kovą buvo užsakyti mūrijimo darbai (jie baigti 2016 m. birželį, perduoti ieškovui, pretenzijų ieškovas nereiškė). Visus atsakovo ir jo pagalbininkų atliekamus darbus prižiūrėjo statybinį išsilavinimą turintis ieškovas, techninio darbų prižiūrėtojo nebuvo. Ieškovas teigė, kad jis išmano statybas. Ieškovo statomo gyvenamojo namo projektas buvo pateiktas atsakovui be detalizacijos. Ieškovas prašė sutartus statybos darbus atlikti kuo taupiau, naudoti jo paties tiekiamas medžiagas, dažnai antrarūšes. Ieškovas ne kartą pabrėžė, kad dėl statybos darbams naudojamų medžiagų visa atsakomybė tenka jam pačiam. Ieškovas už atliktus darbus atsakovui mokėdavo dalimis, į priekį nemokėdavo. Iš viso atsakovui ieškovas yra sumokėjęs 11 350 Eur, iš kurių 2 000 Eur jam grąžinta, nors buvo sutarta už atliktus darbus 13 120 Eur suma. Atlikus ir pridavus namo mūro darbus, ieškovas 2016 m. birželį užsakė stogo darbus, paprašė įrengti medines perdangas ir uždėti čerpes, įrengti kaminus, įlajas. Ieškovas 2016 m. rugpjūtį patiekė žalią, kreivą ir pajuodusią medieną. Atsakovas įspėjo ieškovą, kad gali kilti problemų naudojant pateiktą medieną, tačiau ieškovas liepė dirbti. Įlajos buvo sudėtos skardinės, bet į stogo konstrukciją buvo įdėta žalia, šlapia mediena, dėl ko įlajos ėmė braškėti. Atliekant stogo darbus ieškovas kiekvieną dieną buvo objekte, vykdė darbų techninę priežiūrą. Atsakovas siūlė ieškovui sudaryti sutartį su atestuotu techniniu statybos darbų prižiūrėtoju, tačiau ieškovas atsisakė. Namo stogo dabai buvo baigti 2017 m. vasarį, priduoti, pretenzijų ieškovas nereiškė. Taip pat 2016 m., iki uždedant čerpes, buvo išbetonuotos kolonos stogui. Atsakovas siūlė ieškovui kolonas daryti storesnes, tačiau ieškovas nesutiko. Atsakovo teigimu, pretenzijos dėl kolonų yra nepagrįstos, kadangi 2016 m. rugsėjį baigus jų darbus, darbai buvo priimti, pretenzijos dėl jų nereikštos. Gyvenamojo namo perdanga, gegnės, difuzinė plėvelė, lotai buvo įrengti 2016 m. spalį. Dengiant čerpes paaiškėjo, kad yra daug netikslių čerpių, kraigų, kraigų trišakių, ventiliacinių čerpių. Atsakovas apie tai informavo ieškovą. Darbai buvo baigti 2017 m. vasarį, priimti, pretenzijų ieškovas neturėjo. Baigus stogo darbus ieškovas užsakė drenažo darbus su lietaus nubėgimu. Šie darbai buvo atlikti 2017 m. vasarį–kovą. Be šių darbų nebuvo galima atlikti pamatų apšiltinimo darbų. Dėl atliktų drenažo darbų ieškovas jokių pretenzijų nereiškė, darbus priėmė. 2017 m. vasarą ieškovas užsakė apklijuoti namą polistirolu ir suklijuoti klinkerio plyteles. Darbus atsakovas atliko su trečiuoju asmeniu E. M.. Pamatus apšiltino 2017 m. balandį. Ieškovas pretenzijų dėl šių darbų neturėjo. Tvarkant pamatus atsakovas pastebėjo, kad jie įtrūkę. Apie tai informavo ieškovą. Vėliau gruntavo sienas, apklijavo jas polistirolu, susmeigiavo, uždėjo tabletes / uždarė smeiges, sušiaušė paviršių, užtepė klijų sluoksnį ir į jį įguldė specialų klinkerio plytelėms skirtą tinklą, išlygino ir pergręžė specialiu tvirtinimu („grybais“), užarmavo, sutvarkė langus. Visi tarpai tarp plokščių buvo užpurkšti. Kai viskas išdžiūvo buvo klijuojamos klinkerio plytelės. Ieškovas matė atliekamus darbus, pretenzijų dėl jų neturėjo. Pažymėjo, kad ieškovo nurodymu tarp lango ir rėmo buvo paliktas 3 mm tarpelis silikonui, klijuoti kompensacinę juostą ieškovas atsisakė. Klinkerio plytelės buvo labai skirtingos, skirtingo storio, kai kurios susirietusios. Atsakovas siūlė plyteles atrinkti, tačiau ieškovas nurodė naudoti klijus, nurodė, kad kampinių plytelių jam nereikia. Ieškovas reikalavo, kad klinkerio plytelės būtų suklijuotos viena linija. Jis kasdien tikrino priklijuotas plyteles, daug plytelių išimdavo / atitraukdavo nuo sienos, kadangi ieškovui atrodydavo, kad plytelės ne vienoje plokštumoje, prašydavo kitą dieną vėl tas pačias klijuoti. Plytelių klijavimo darbai buvo baigti 2019 m. vasarą ir priimti be pretenzijų. Visos plytelės buvo suklijuotos lygiai, suvesti visi kampai. Po to ieškovas prašė vis ką nors koreguoti. Dėl siūlių glaistymo / fūgavimo jokio susitarimo nebuvo, šiuos darbus ieškovas ketino atlikti 2020 metų pavasarį. Šalys nesitarė dėl langų kompensacinės juostos montavimo darbų. Darbai vyko padrikai, netolygiai, nes ieškovas prašė tam tikrus darbus praleisti. Iš esmės visus atsakovo atliktus darbus ieškovas priėmė ir pretenzijų nereiškė, galėjo jais naudotis ir naudojasi.
6. 2020 m. pavasarį (balandį–gegužę) ieškovas paskambino atsakovui ir prašė atlikti koregavimus, nes fasadinių durų pusėje nukrito kelios klinkerio plytelės. Atsakovas tuo metu sirgo, todėl nukritusias plyteles sutvarkė jo brolis G. V.. Atsakovas įspėjo ieškovą, kad klinkerio plytelės kris ir toliau, nes nėra tinkami įrengtos durys. Po kurio laiko ieškovo pakviesti meistrai nuo gyvenamojo namo fasado nulupo dalį klinkerio plytelių, dalį jų nulupo pats ieškovas. Vėliau ieškovas pradėjo reikalauti neva atlikti nebaigtus darbus, reiškė pretenzijas, ėmė reikalauti pinigų. Iš esmės ieškovas liko skolingas atsakovui 3 770 Eur už atliktus darbus pagal susitarimą, neįskaitant prastovų. Atsakovas vykdė ieškovo užsakymus, ieškovas pats tiekė medžiagas, vykdė techninę priežiūrą. Pažymėjo, kad ginčas nagrinėjamu atveju iš esmės kilo dėl klinkerio plytelių siūlių (tarpų) glaistymo darbų ir langų kompensacinės juostos montavimo darbų. Atsakovo teigimu, šalys dėl šių darbų nesitarė. Ieškovas iš esmės sutiko, kad atsakovo atliktus darbus priėmė, tačiau neigia, kad juos priėmė be pretenzijų. Tokiu atveju ieškovui privalu įrodyti, kad jis pretenzijas atsakovui reiškė darbų užbaigimo metu, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovas pretenzijas atsakovui pareiškė praėjus daugiau kaip 2 metams. Tai, kad nėra perdavimo priėmimo akto savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ar iki šiol nebaigti. Atsakovas tinkamai vykdė CK 6.659 straipsnio l dalyje numatytą pareigą. Šiuo atveju paties ieškovo veiksmai (neveikimas) ir pristatomų medžiagų kokybė įtakojo ieškovo nurodytų atliktų statybos darbų „defektų“ atsiradimą. Taip pat ieškovas visiškai nekonkretizuoja, kokiems darbams atlikti, kokios konkrečiai medžiagos ir už kokią pinigų sumą buvo panaudotos jo gyvenamojo namo statybos darbams. Atsižvelgus į ieškovo nurodytą darbų detalizavimą ir atsakovui už visus darbus mokėtiną sumą – 16 500 Eur, bei į tai, kad atsakovas ieškovui grąžino 2 000 Eur kaip nuostolių atlyginimą, iš esmės ginčas tarp šalių dėl darbų kokybės yra baigtas, išspręstas šalių sutarimu dar 2020 m. gegužės 9 d. – atsakovas ieškovui atlygino tuo metu jo nurodytus / patirtus nuostolius. Pateiktas antstolio S. U. 2020 m. liepos 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su nuotraukomis liudija tik apie šio protokolo sudarymo metu buvusią faktinę atliktų statybos darbų būklę. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog atsakovo atlikti darbai jau 2016 m. rugsėjį–spalį buvo atlikti su trūkumais. Ieškovas pateikė teismui specialisto Ž. P. 2020 m. liepos 14 d. Techninio tikrinimo ir analizės dokumentą / būsto remonto / atstatymo darbų sąmatą, iš kurios matyti, kad ieškovo gyvenamojo namo trūkumų šalinimas kainuotų 14 674,90 Eur (su PVM). Iš sąmatos neaišku, ar apskaičiuota pinigų suma yra darbų trūkumams pašalinti, ar iš naujo visiems darbams atlikti. Sąmata yra netiksli, į sąmatą įtraukti darbai, kurių atsakovas neatliko, dėl kurių net nebuvo tartasi (pavyzdžiui, langų kompensacinės juostos klijavimas, stogo pakalimų remonto darbai). Be to, ieškovas atsakovui už darbus mokėjo grynaisiais, neįskaitant PVM, o sąmata parengta su PVM. Be to, ši sąmata nebeaktuali, nes buvo atlikta teismo statybos techninės veiklos ekspertizė. Teismui pateikta UAB „Statau pats“ 2021 m. birželio 18 d. išankstinė PVM sąskaita faktūra, pagal kurią klinkerio plytelių kaina – 7 620,90 Eur, nepagrindžia ieškovo prašomo priteisti iš atsakovo nuostolių dydžio. Duomenų, kad statybinės medžiagos, taip pat ir klinkerio plytelės, yra sugadintos, nėra, todėl nesąžininga reikalauti, kad atsakovas ieškovui nupirktų naujas klinkerio plyteles. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo iniciatyva buvo atlikta teismo statybos techninės veiklos ekspertizė, tačiau jos aktu nėra pagrindo vadovautis, nes jame yra akivaizdžių klaidų ir pagrįstų abejonių, kurių teismo ekspertė teismo posėdžio metu nepašalino. Teismo ekspertė iš akies sprendė, kiek procentų klinkerio plytelių yra nukritę, nieko nematavo ir neskaičiavo. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ji pati. Teismo ekspertė dėl tąkart jaučiamų negalavimų ieškovo gyvenamąjį namą apžiūrėjo iš išorės, nebuvo užlipusi į antrą aukštą, neapžiūrėjo stogo iš vidaus, pasitikėjo padėjėja. Atsakovo teigimu, ieškovo patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo G. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis stogo ir fasado darbų neatliko. Kai pirmą kartą su atsakovu nuvyko pas ieškovą, gyvenamasis namas buvo apklijuotas klinkerio plytelėmis, išskyrus virš fasado durų. Siūlės tarp klinkerio plytelių nebuvo užglaistytos. Nurodė, kad teko priklijuoti ieškovo nuluptas / nuplėštas klinkerio plyteles. Dirbant ir bendraujant su ieškovu, paaiškėjo, kad ieškovas ką tik priklijuotas klinkerio plyteles tikrino jėga jas nulupdamas, o vėliau reikalavo jas priklijuoti atgal. Nukritusios plytelės buvo visiškai švarios, ant jų nebuvo klijų likučių. Klinkerio plytelės buvo suklijuotos gražiai, lygiai, tačiau jos buvo nevienodos pagal storį ir nebuvo kampinių plytelių. Ieškovas pats sprendė, kokias plyteles klijuoti ir pats jas buvo pristatęs atsakovui. Klijus taip pat pirko ir pateikė ieškovas. Trečiajam asmeniui teko ne kartą važiuoti pas ieškovą priklijuoti klinkerio plytelių – vis tų pačių. Ieškovas nuolat stebėdavo atliekamą darbą.
8. Trečiasis asmuo E. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis daug metų dirba kartu su atsakovu įvairius statybos darbus. Trečiasis asmuo su ieškovu dėl statybos darbų nesitarė ir pinigų už atliktus darbus iš ieškovo negavo. Su juo atsiskaitydavo atsakovas. Trečiasis asmuo padėjo klijuoti klinkerio plyteles. 2016 m. kovą ieškovas užsakė gyvenamojo namo mūrijimo darbus, kurie buvo baigti 2016 m. birželį ir perduoti ieškovui. Ieškovas pretenzijų dėl šių darbų nereiškė. Statybos darbus nuolat prižiūrėjo ieškovas, techninio prižiūrėtojo nebuvo. Sudaryti rašytinę rangos sutartį su atsakovu ieškovas atsisakė. Atsakovui ir trečiajam asmeniui buvo pateiktas gyvenamojo namo projektas, tačiau be detalizacijos. Ieškovo pagrindinis prašymas buvo gyvenamąjį namą pastatyti kuo pigiau. Į pastabas dėl darbų kokybės naudojant antrarūšes, nekondicines medžiagas, ieškovas nereagavo, nors visada buvo įspėtas. Jis su atsakovu pas ieškovą atliko šiuos darbus: 1) drenažo su lietaus nubėgimo vamzdžių ir vandentiekio paklojimas (darbai atlikti 2017 m. vasarį–kovą, ieškovas darbus priėmė, pretenzijų nereiškė); 2) sienų mūrijimo darbai (atlikti 2016 m. kovą–birželį, darbai priimti, pretenzijos nereikštos); 3) kolonų montavimo darbai (atlikti 2016 m. rugsėjį, pretenzija pareikšta 2020 m. gegužės 21 d.); 4) pilno stogo įrengimo su kaminais ir įlajų montavimas (atlikti 2016 m. birželį–2017 m. vasarį, pretenzija pareikšta 2020 m. gegužės 21 d.); 5) stogo pakalimo medinės konstrukcijos (atlikti 2017 m. kovą–balandį, pretenzija pareikšta 2020 m. gegužės 21 d.); 6) fasado ir pamatų apšiltinimas, įskaitant smeigiavimą, armavimą ir fasado dengimą klinkerio plytelėmis (atlikti 2017 m. birželį–2019 m. rudenį, pretenzija pareikšta 2020 m. gegužės 21 d.). Anot trečiojo asmens, ieškovas melagingai teigia, kad buvo sutarta atlikti klinkerio plytelių siūlių (tarpų) glaistymo ir langų kompensacinės juosto montavimo darbus. Susitarimo dėl šių darbų nebuvo. Taip pat nepagrįstos ieškovo pretenzijos dėl kolonų. Galiausiai, stogui uždengti buvo panaudota nedžiovinta, šakota, kreiva, su įplyšimais mediena, nors ieškovas buvo įspėtas dėl tokių medžiagų patvarumo. Visi darbai buvo atlikti ieškovo nurodymu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė ieškovo ir atsakovo 2016 m. birželį sudarytą žodinę vartojimo statybos rangos sutartį, priteisė iš atsakovo ieškovui 7 758,99 Eur nuostolių atlyginimą, 100 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 756,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovo atsakovui 530 Eur teisinės pagalbos išlaidas, priteisė iš ieškovo 15,35 Eur, o iš atsakovo 13,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
10. Konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl šalių žodžiu sudarytos statybos rangos sutarties / sutarčių, atliktų statybos darbų kokybės, jų perdavimo–priėmimo, pretenzijų dėl statybos darbų reiškimo, nuostolių ir jų dydžio bei teisės reikšti ieškinį dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, jis su atsakovu sudarė vieną statybos rangos sutartį, kuri iki šiol nėra pasibaigusi, statybos darbai nebaigti ir neperduoti užsakovui teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsakovo tvirtinimu, su ieškovu buvo sudarytos kelios statybos rangos sutartys, kurios yra pasibaigusios, visi sutarti statybos darbai yra baigti ir perduoti užsakovui.
11. Teismas, įvertinęs ieškovo, atsakovo, trečiųjų asmenų, teismo ekspertės ir liudytojų paaiškinimus bei ištirtus įrodymus, darė šias išvadas: pirma, šalys žodžiu sudarė ne vieną, o dvi statybos rangos sutartis (antra sutartis, turinti akivaizdžių tęstinės sutarties požymių, buvo sudaryta 2016 m. birželį, pasibaigus šalių 2016 m. pavasarį sudarytai statybos rangos sutarčiai dėl gyvenamojo namo sienų ir kaminų mūrijimo darbų); antra, sutartis laikytina vartojimo statybos rangos sutartimi, dėl ko taikytinos vartotojo (ieškovo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos, o tam tikros abejonės aiškinamos silpnesnės šalies (ieškovo, kaip vartotojo) naudai.
12. Konstatavo, kad šalys nesutaria dėl antrosios statybos rangos sutarties. Ieškovas teigia, kad šalys susitarė dėl pilno stogo įrengimo su kaminais ir įlajų montavimu bei stogo medinės konstrukcijos pakalimu, kolonų montavimo, drenažo su lietaus nubėgimo vamzdžiais ir vandentiekio paklojimu, pamatų ir fasado apšiltinimo, įskaitant smeigiavimą, armavimą ir fasado dengimą klinkerio plytelėmis bei minėtų plytelių siūlių (tarpų) glaistymo ir langų kompensacinės juostos montavimo. Atsakovas tvirtina, jog su ieškovu susitarė dėl pilno stogo įrengimo su kaminais ir įlajų montavimu bei stogo medinės konstrukcijos pakalimu, kolonų montavimo, drenažo su lietaus nubėgimo vamzdžiais ir vandentiekio paklojimu, pamatų ir fasado apšiltinimo, įskaitant smeigiavimą, armavimą ir fasado dengimą klinkerio plytelėmis, bet nebuvo sutarę dėl klinkerio plytelių siūlių (tarpų) glaistymo ir langų kompensacinės juostos montavimo. Pretenziją dėl atsakovo atliktų statybos darbų ieškovas pareiškė tik 2020 m. gegužės 21 d.
13. Teismas nesivadovavo trečiųjų asmenų, kurie patvirtino atsakovo teiginius, paaiškinimais, jog su ieškovu nebuvo sutarta dėl klinkerio plytelių siūlių glaistymo ir langų kompensacinės juostos klijavimo, kadangi šie asmenys su atsakovu yra susiję glaudžiais giminystės ir draugystės / verslo ryšiais. Teismas vadovavosi teismo ekspertės Z. B. parodymais. Teismo posėdžio metu ekspertė parodė, kad statinio fasado dengimas klinkerio plytelėmis yra mūro darbai, o mūro darbas baigiamas, kai siena yra užarmuojama ir užtaisomos visos siūlės. Šios siūlės užtaisomos tuo pačiu metu, kai vyksta klinkerio plytelių mūras, nes klinkerio klijingas mišinys labai greitai stingsta. Visas procesas yra tarpusavyje susijęs, t. y. plytelės prispaudimas prie skiedinio, sukibimas su skiediniu ir siūlių užtaisymas. Teismas vertino, kad objektyvių priežasčių netikėti teismo eksperte nėra. Vien tai, kad jos paaiškinimai neatitiko statybos išsilavinimo neturinčio atsakovo lūkesčių, negali būti besąlyginis pagrindas teismui netikėti ir jais nesivadovauti. Sprendė, kad šalys buvo sutarusios ir dėl klinkerio plytelių siūlių (tarpų) glaistymo, ir dėl langų kompensacinės juostos montavimo.
14. Laikėsi pozicijos, kad ieškovas įrodė atsakovo atliktų statybos darbų defektus ir neatliktus darbus: fasadų padengimas klinkerio plytelėmis neatitinka projekto reikalavimų ir statybos darbų technologijos, viena kolona kreivoka, neužbaigti dalies cokolio apdailos darbai, įlaja stogo dalyje sumontuota netinkamai, langų zonoje nėra kompensacinės juostos, vienas kaminas neapskardintas, abiejų kaminų sandūra su stogu neužbaigta, stogo lietaus nuvedimo sistema nepadaryta.
15. Vertino, kad nors ieškovas neturėjo ir nepateikė gyvenamojo namo statybos darbų projekto, detalizuojančio techninį projektą, tačiau tai nebuvo pakankamas pagrindas atsakovui nesiimti ieškovo užsakomų darbų. Teismas darė išvadą, kad atsakovas prisiėmė riziką atlikti sutartus statybos darbus kokybiškai be gyvenamojo namo statybos darbų projekto. Teismas vertino, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas teikė netinkamos kokybės medžiagas. Teismas laikėsi pozicijos, kad jeigu ieškovo teikiamos statybinės medžiagos buvo nekokybiškos ir jų naudojimas, atsakovo nuomone, galėjo turėti įtakos atliekamų statybos darbų kokybei, tai jis turėjo ne tik įspėti ieškovą, bet ir stabdyti darbus ar jų atsisakyti, tačiau to nepadarė – atsakovas dirbo toliau. Teismas sprendė, kad atsakovas prisiėmė riziką dėl atliekamų darbų kokybės. Pažymėjo, kad teismo ekspertizės metu nebuvo nustatyta, jog statybinių medžiagų kokybė turėjo įtakos nustatytiems atsakovo atliktų darbų trūkumams. Teismas taip pat laikėsi pozicijos, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas atsisakė įrengti lietaus nuvedimo sistemą, kuria yra užbaigiami stogo dengimo darbai, klijuoti langų kompensacinę juostą ir po klinkerio plytelių priklijavimo užglaistyti siūles. Įvertinęs įrodymus, darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog šių darbų ieškovas ne atsisakė, o ketino juos daryti vėliau. Aplinkybė, kad atsakovui nebuvo pateiktos šiems darbams reikiamos medžiagos, nereiškia, jog šie darbai neturėjo būti atlikti laiku pagal stogo įrengimo darbų eiliškumą ir fasado armavimo bei klinkerio plytelių klijavimo technologijas.
16. Pasisakydamas dėl atliekamų darbų eiliškumo teismas nurodė, kad labai tikėtina, jog ieškovas, nuolat būdamas statybvietėje ir stebėjęs atliekamus darbus, ką parodė teisme apklaustos liudytojos E. V. ir Ž. B., keitė darbų eiliškumą, net ir atsakovui suabejojus jo pateiktų statybinių medžiagų tinkamumu, reikalavo jas naudoti ir klinkerio plyteles klijuoti pagal jo nurodymus, tačiau atsakovas nesustabdė darbų, juos tęsė, todėl sprendė, kad atsakovas prisiėmė riziką dėl atliekamų darbų kokybės. Taip pat nurodė, kad šiuo atveju ieškovui buvo privalu organizuoti statybos techninę priežiūrą, o ne imtis jos pačiam. Vertino, kad ieškovo nurodymai atsakovui dėl statybos darbų eiliškumo keitimo, kai kurių darbų atidėjimas vėlesniam laikui, tam tikrų darbų atlikimas ne pagal projektą ir ne pagal technologijas, prieštaravo normatyviam statybos dokumentui (techniniam projektui) ir buvo kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą.
17. Darė išvadą, kad šalių 2016 m. birželį sudaryta žodinė vartojimo statybos rangos sutartis nėra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu ir visos ieškovo pretenzijos atsakovui buvo pareikštos per protingą terminą (iš karto), todėl nagrinėju atveju neaktualūs CK 6.666, 6.667 ir 6.698 straipsniuose nustatyti garantiniai, trūkumų šalinimo ir senaties terminai, nes jie nepažeisti.
18. Teismas, konstatavęs, kad šalių sutartis nėra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu, esant situacijai, kai atsakovas nuo 2017 m. iki šiol, t. y. per daugiau negu protingą terminą, neatliktų darbų neatliko ir nepašalino atliktų darbų trūkumų, laikė, jog atsakovas pažeidė sutartį ir šis pažeidimas yra esminis, dėl ko ieškovo reikalavimai nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius yra pagrįsti. Sutarties nutraukimas visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, yra proporcinga ieškovo (vartotojo) teisių gynimo priemonė, taip pat proporcinga atsakovo (rangovo) prievolės pažeidimo mastui, nepažeidžia šalių interesų pusiausviros ir nesukels atsakovui (rangovui) neadekvačių teisinių padarinių.
19. Nurodė, kad pagrindinis ginčas byloje yra klinkerio plytelių klijavimo darbai. Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nukrito ne visos klinkerio plytelės. Teismo ekspertė nustatė, kad fasado 1-4 ašyse nėra 10 procentų esamų plytelių, fasade A-D – 8 procentų, fasade 4-1 – 40 procentų, fasade D-A – 40 procentų. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad klijuojant klinkerio plyteles, naudojo ir polistirolo smeiges, ir pasak ekspertės ilgąsias smeiges. Teismo ekspertė 2021m. balandžio 7 d. apžiūrėjusi ieškovo gyvenamojo namo fasadą, ypač nukritusių klinkerio plytelių vietas, smeigių nerado. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateiktos nuotraukos. Teismas ypatingą dėmesį atkreipė į prie teismo ekspertizės akto pridėtą nuotrauką Nr. 22, iš kurios matyti, kad nukritusių klinkerio plytelių vietoje matosi klijai arba lipnus skiedinys. Pažymėjo, kad atsakovas neprašė skirti papildomos teismo ekspertizės ir leisti teismo ekspertei atidengti bet kurią pasirinktą fasado vietą, tačiau atsakovas pateikė teismui nuotraukų, kur užfiksuota ta pati gyvenamojo namo fasado pusė, kuri užfiksuota ir prie teismo ekspertizės akto pridėtoje fotonuotraukoje Nr. 22. Nustatė, kad tose pačiose nukritusių plytelių vietose klijai arba lipnus skiedinys pašalintas ir matosi armavimo tinklelis ir per jį įsmeigtų/ įsuktų smeigių galvutės.
20. Darė išvadą, kad atsakovas, atlikdamas klinkerio plytelių klijavimo darbus, panaudojo gyvenamojo namo techniniame projekte numatytas ir teismo ekspertės nurodytas smeiges, tačiau labai tikėtina, kad ne reikiamo ilgio ir ne taip, kaip reikėjo pagal šios bylos nagrinėjimo teisme metu teismo ekspertės ir techninį projektą parengusio specialisto nurodytą technologiją, t. y. iš esmės tinklelis, smeigė ir klinkerio plytelė tuo pat metu nardinami į lipnų skiedinį, dėl ko klinkerio plyteles vis tik reikės perklijuoti. Duomenų, kad galima panaudoti esamas plyteles, teismui nepateikta. Įvertinęs ištirtus įrodymus darė išvadą, kad labai tikėtina, jog ieškovas yra sumokėjęs atsakovui tik už atliktus darbus, o už neatliktus darbus: langų kompensacinės juostos montavimą, stogo lietaus nuvedimo sistemos įrengimą ir klinkerio plytelių siūlių glaistymą – pinigų nemokėjo, tačiau siūlių glaistymas iš esmės yra neatskiriamas nuo klinkerio plytelių klijavimo ir šio darbo nepadarymas laikytinas klinkerio klijavimo darbų trūkumu.
21. Sprendė, kad dėl visų šių priežasčių koreguotinas teismo ekspertės defektų ir nebaigtų darbų išlaidų sąmatoje (teismo ekspertizės akto priede Nr. 2) apskaičiuotas nuostolių dydis, t. y. iš 17 471,19 Eur atimant stogo lietaus nuvedimo sistemos įrengimą, vėjalenčių pakalimą ir langų kompensacinės juostos montavimą, t. y. iš viso atimant 996,86 Eur (be PVM), o su 21 proc. PVM – 1 206,20 Eur. Gaunama nuostolių suma yra 16 264,99 Eur (17 471,19 Eur – 1 206,20 Eur). Nors atsakovas visiškai nesutiko su teismo ekspertės atliktais nuostolių skaičiavimas, tačiau nepateikė teismui kitų, juo nuomone realių, skaičiavimų. Ieškovas pateikė teismui UAB „Statau pats“ 2021m. birželio 18 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą pagal kurią klinkerio plytelių kaina – 7620,90 Eur ir prašė ja vadovautis, patikslinant teismo ekspertizės akte nurodytą per mažą klinkerio plytelių kainą – 1 210,44 Eur. Teismas ja nesivadovavo, nes ieškovo pateikta vieno prekybininko išankstinė sąskaita neatspindi visos rinkos pokyčių.
22. Sprendė, kad dėl nustatytų atsakovo atliktų statybos darbų trūkumų ir kai kurių darbų neatlikimo, kaltas ne tik atsakovas, bet ir ieškovas: nors buvo privalu, ieškovas neparengė gyvenamojo namo statybos darbų projekto ir nesuorganizavo statybos techninės priežiūros; nepakeitęs gyvenamojo namo techninio projekto, nusprendė montuoti ne projekte numatytas kvadratines, bet apvalias kolonas; ieškovo nurodymu statybos darbai ne visada buvo atliekami pagal eiliškumą, pavyzdžiui, kolonos buvo montuotos prieš stogo dengimą čerpėmis; užbaigiant stogą, lietaus nuvedimo sistema neįrengta, planuojant ją įrengti vėliau; pradedant fasado šiltinimo darbus, langų kompensacinė juosta nepriklijuota, taip pat planuojant ją priklijuoti vėliau; reikalavo klinkerio plyteles klijuoti pagal jo nurodymus, t. y. ieškovo nurodymai atsakovui dėl statybos darbų eiliškumo keitimo, kai kurių darbų atidėjimo vėlesniam laikui, tam tikrų darbų atlikimo ne pagal projektą ir ne pagal technologijas, prieštaravo normatyviam statybos dokumentui (techniniam projektui) ir buvo kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą, kas turėjo įtakos atsakovo atliekamų statybos darbų rezultatui ar net kai kurių darbų neatlikimui. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo kaltė 40 procentų, o atsakovo – 60 procentų.
23. Nustatė, kad po ieškovo pretenzijų žodžiu, atsakovas ieškovui 2020 m. gegužės 9 d. sumokėjo 2 000 Eur, ką teismas laikė dalies nuostolių atlyginimu. Atsižvelgęs į tai, iš atsakovo ieškovui priteisė 7 758,99 Eur nuostolių atlyginimą. Darė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog dėl užsitęsusio statybos proceso jis patyrė nepatogumų, tačiau nenustatė, kad ieškovas neteko svorio, tapo irzlus, jį kankina nemiga. Atsižvelgęs į tai, kad dėl nurodytų darbų trūkumų ir kai kurių darbų neatlikimo kaltas ne tik atsakovas, bet ir ieškovas, iš atsakovo ieškovui priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
24. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Teismo sprendimas yra priimtas nesilaikant CPK 270 straipsnio reikalavimų, teismo išvados yra prieštaringos, įvertinti ne visi byloje surinkti įrodymai, neatsakyta į visus teiginius, kurie yra teisiškai reikšmingi šioje byloje, ne visiškai įvertinti atsakovo argumentai, netaikytas teisingumo ir protingumo principas, buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės.
24.2. Nesutinka su teismo išvada, kad šalys žodžiu sudarė ne vieną, o dvi statybos rangos sutartis. Teismo išvada buvo suponuota dviejų faktorių: aplinkybės, kad atsakovas darė kai kuriuos darbus neužbaigęs anksčiau sutartų darbų; aplinkybės, kad nei viena iš šalių nenurodė darbų paketo / etapo kainos ir atlikimo terminų. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė, kad dėl kiekvieno darbo šalys tarėsi atskirai, ieškovas šią aplinkybę patvirtino, teismas tai pripažino ir ginčo dėl šio fakto tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į abiejų šalių patvirtinimus, būtent atskiras susitarimas dėl kiekvienos darbų pozicijos atitiko šalių valią ir suvokimą. Ieškovas teikė užsakymą dėl konkretaus darbo, buvo kiekvieną kartą susitarta dėl esminių sąlygų – kainos, medžiagų tiekimo ir termino. Skirtingai nei nurodyta teismo sprendime, atsakovas triplike tiksliai nurodė darbų eiliškumą ir jų atlikimo terminus. Ginčo dėl darbų atlikimo eiliškumo ir termino nėra. Tuo tarpu vertinant byloje surinktus įrodymus, susijusius su darbų kaina, teismas neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų – susirašinėjimo žinučių turinio šioje dalyje ir atsakovo atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių.
24.3. Ieškovas, reikšdamas reikalavimus dėl žalos atlyginimo, turėjo pateikti konkrečius įrodymus dėl kiekvienos darbų pozicijos, tačiau to nepadarė. Byloje surinktų įrodymų visetas, šalių pripažinti faktai, priešingai nei teismo išvada, patvirtina aplinkybę, kad dėl kiekvieno darbo buvo tartasi atskirai ir sutartys buvo sudarytos atskiros, o ne dvi. Teismo nurodyta aplinkybė, kad kai kurie darbai buvo atliekami nebaigus ankstesnių, nepanaikina pačių susitarimų turinio ir termino. Nustačius, kad dėl kiekvieno darbo šalys susitarė atskirai, teismo išvada, kad darbai buvo tęstiniai, todėl buvo sudarytos dvi sutartys – vertintina kritiškai. Kita vertus, darbų tęstinumas niekaip nepaneigia fakto dėl jų susitarimo aplinkybių. Nėra ginčo, kad atsakovas darė vieną darbą po kito. Kadangi sutartys buvo sudarytos dėl kiekvieno darbo atskirai, dėl kiekvieno darbo atskirai vertintinas terminas pretenzijoms pareikšti ir taikytina CK 6.666 straipsnio 2 dalis. Ieškovas yra praleidęs terminą pretenzijoms pareikšti, taip pat ir reikalauti atlyginti nuostolius dėl visų darbų, išskyrus fasado ir pamatų apšiltinimas, įskaitant smeigavimą, armavimą ir fasado dengimą klinkerio plytelėmis (pretenzija pareikšta 2020 m. gegužės 21 d.).
24.4. Teismas, atsižvelgęs į abejotinus teismo ekspertės paaiškinimus, darė išvadą, jog šalys buvo sutarę dėl klinkerio plytelių siūlių (tarpų) glaistymo ir dėl langų kompensacinės juostos montavimo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju technologiškai nelogiška dėl šių darbų nesitarti ir jų neatlikti reikiamu laiku. Teismo nuomone, toks šalių sudarytos vartojimo statybos rangos sutarties aiškinimas atitinka ir vartotojo / ieškovo interesus. Su šia išvada atsakovas nesutinka dėl šių priežasčių: pirma, ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad šalys susitarė dėl siūlių glaistymo ir kompensacinės juostos montavimo; antra, atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovas dėl tokio darbo nesitarė, nežiūrint aplinkybės, kad technologiškai yra tikslinga užglaistyti siūles vienu metu. Atsakovo poziciją patvirtino ir tretieji asmenys. Šalys pripažino, kad plytelės buvo klijuojamos nuo 2017 metų, todėl, vertinant aplinkybę, kad technologiškai siūlės turėtų būti glaistomos iš karto priklijavus plyteles bei preziumuojant, kad ieškovas užsakė siūlių glaistymo darbus, o atsakovas jų neatliko, akivaizdu, kad ieškovas turėjo būti nupirkęs glaisto, kurio atsakovas turėjo nesunaudoti. Tačiau apie tai jokių įrodymų nėra. Darytina išvada, kad šiuo atveju, nors ieškovas ir pripažintas silpnąja santykių puse, tačiau jis pats sprendė dėl jam atliekamų darbų apimties ir tik nuo jo priklausė atsakovo atliekamų darbų pozicijos. Nesant įrodymų dėl susitarimo, daryti išvadą vien tik remiantis technologiniais reikalavimais – neobjektyvu ir neproporcinga atsakovo atžvilgiu. Analogiški argumentai taikytini ir pozicijai dėl langų kompensacinės juostos montavimo.
24.5. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas įrodė atsakovo atliktų statybos darbų defektus ir neatliktus darbus: fasadų padengimas klinkerio plytelėmis neatitinka projekto reikalavimų ir statybos darbų technologijos, viena kolona kreivoka, neužbaigti dalies cokolio apdailos darbai, įlaja stogo dalyje sumontuota netinkamai, langų zonoje nėra kompensacinės juostos, vienas kaminas neapskardintas, abiejų kaminų sandūra su stogu neužbaigta, stogo lietaus nuvedimo sistema nepadaryta. Pirma, atsakovas laikosi pozicijos, nurodytos šio skundo 9-10 punktuose. Antra, ši teismo išvada iš esmės grindžiama statybos techninės veiklos ekspertizės aktu. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad ekspertizės akte yra klaidų. Vertinant ekspertizės atlikimo eigą, aktą ir ekspertės paaiškinimus, pridėtus priedus Nr. 1 ir Nr. 2, darytina išvada, jog ekspertizės aktas turi esminių trūkumų. Pirma, ekspertė pripažino, kad tyrimo metu matavimus atliko iš akies, be prietaisų, daugybės objektų, dėl kurių darė išvadas, net neapžiūrėjo, išvadas darė iš kolegės užfiksuotų nuotraukų, skaičiavimus atliko pagal iš akies atliktą apžiūrą ir remiantis projektu. Ekspertė nurodė, kad klinkerio plytelių esamą ir būsimą kritimą įtakojo nekokybiškai atlikti darbai, t. y. nesilaikymas projekto reikalavimų ir statybos darbų technologijos: armavimo-tvirtinimo elementų nepanaudojimas ir jei armavimas būtų buvęs padarytas, klinkerio plytelės nekristų. Teismas nustatė, kad tvirtinimo elementai (tinklelis ir smeigės) buvo panaudoti, ekspertės paaiškinimus šioje dalyje vertino kritiškai, kadangi juos iš esmės paneigė ieškovo, atsakovo, liudytojų parodymai, nuotraukos, kurios aiškiai patvirtino priešingai nei nustatė ekspertė. Išlieka neaišku, kodėl plytelės krito, ar tai įtakojo atsakovo veiksmai. Ekspertizės aktas vertintinas kaip neobjektyvus, nepatikimas, o ne turintis klaidų. Taip pat kyla didelių abejonių dėl kamino, įlajos vertinimo, kadangi nei ekspertė, nei jos padėjėja ant stogo nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad kaminas buvo apskardintas, tačiau ant jo nėra stogelio. Tuo tarpu ekspertizės akte nurodoma kategoriškai – kaminas neapskardintas. Vertinant akto priedą Nr. 1, pabrėžia, kad kiekiai, kaip nurodė ekspertė, apskaičiuoti iš akies. Tikslindama parodymus jau parodė, kad skaičiavimai atlikti ne iš akies, o pagal projektą. Pažymi, kad ieškovas nereiškia atsakovui konkrečiai reikalavimų dėl stogo lietaus nuvedimo sistemos. Kuo vadovaujantis ekspertė įtraukė į sąmatą šiuos darbus – neaišku.
Atsiliepimas
24.6. Atsakovas nesutinka su lokaline sąmata. Pati ekspertė pripažino, kad tai šablonas, tipinė sąmata, kuri nėra individualizuota, todėl negali būti laikoma objektyviu žalos dydį pagrindžiančiu įrodymu. Ekspertė negebėjo tinkamai pagrįsti pozicijų turinio. Sąmatos pozicija Nr. 1 – fasado paviršiaus nuardymas (nurodyta bendras fasado plotas – 131 kv. m), tačiau neįvertinta, kad dalies fasado nereikės nuardyti. Nėra tarp šalių ginčo, kad objekto apžiūros metu nuo sienų buvo nukritę: fasado 1-4 ašyse 10 procentų esamų plytelių, fasade A-D – 8 procentai, fasade 4-1 – 40 procentų, fasade D-A – 40 procentų plytelių, kurių demontuoti nereikės. Likusi dalis plytelių, kurią reikėtų demontuoti sudaro 98.90 kv. m, todėl už klinkerio plytelių demontavimą reikėjo skaičiuoti atitinkamai 1597,90 Eur, o ne 2116,54 Eur. Taigi 518,64 Eur turi būti išskaičiuota. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte nurodyta ir teismo ekspertės paaiškinta, jog reikia demontuoti likusias klinkerio plyteles, jas rišusį skiedinį ir apšiltinimo sluoksnį, kuris bus sugadintas šalinant skiedinį. Anot atsakovo, vertinant ieškovo byloje pateiktas žinutes, iš jų turinio matyti, kad jis neketina demontuoti visų plytelių, o tiesiog užklijuoti nukritusias. Be to, vertinant tai, kad plytelės klijuotos 2017m.–2019 m., labiau tikėtina, kad esamos plytelės nekris, laikosi tvirtai, todėl 1 sąmatos pozicija vertintina kritiškai, o teismas turėjo 1 pozicijos sumą iš sąmatos išskaičiuoti visiškai.
24.7. Nesutinka su sąmatos pozicija Nr. 2, teigia, kad ji nepagrįsta, kadangi šalys dėl siūlių glaistymo nesitarė. Atsakovo vertinimu, 66,94 Eur suma už glaistą bei darbas glaistant siūles privalo būti išskaičiuotas. Kadangi šioje pozicijoje kaina už darbą yra numatyta bendra – 2 654,68 Eur, o glaistymas sudarytų pusę darbo, todėl už glaistymą turi būti išskaičiuota 1 327,34 Eur, o iš viso šioje pozicijoje turi būti išskaičiuota 1 394,28 Eur suma. Šiuo atveju teismui priteisus sumą dėl visų 131 kv. m plytelių demontavimo ir pakeitimo naujomis, kai pats ieškovas nurodo, jog keitimus žada atlikti tik nedidelėje dalyje, priteista suma atlieka baudos, o ne kompensacinę žalos atlyginimo funkciją.
24.8. Sąmatos 8 punkte nurodytas cokolio aptaisymas nesusijęs su šia byla, nėra dėl to pretenzijų ir reikalavimų, dėl tokio darbo tartasi nebuvo, tai nėra darbo trūkumas, todėl turi būti išskaičiuota visa suma – 241,74 Eur.
24.9. Nesutinka su sąmatos 9 punkte nurodytu įlajos montavimu. Šiame punkte nurodytas 29 m kiekis yra nepagrįstas, kadangi pagal projektą gali būti 8 m, ką teismo posėdžio metu patvirtino gyvenamojo namo projektą rengęs liudytojas V. S.. Taip pat neaišku kuo vadovaujantis nurodyta, kad skardos lenkti kraiginiai profiliai 167,85 Eur.
24.10. Nesutinka su sąmatos 10 punkte nurodomu kamino apskardinimu. Ekspertė pati paaiškino, kad trūksta tik stogelio ant kamino.
24.11. Nesutinka su sąmatos 12–13 punktais – kolonų glaistymu. Ekspertė nurodė, kad kolonos defektas yra neesminis ir jį galima pataisyti atliekant apdailą. Sąmatoje nepagrįstai siūloma atlikti dvigubą glaistymą. Kadangi pozicija vertinama kaip smulkus trūkumas, už tai priteisti žalos atlyginimą nėra pagrindo.
24.12. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys tarėsi dėl cokolio apdailos darbų, stogo lietaus nuvedimo sistemos darbų ir kompensacinės juostos klijavimo darbų, jų atlikimo. Apie cokolio apdailos darbus nei viename procesiniame dokumente ieškovas neužsiminė, todėl visiškai neaišku, kodėl ekspertė juos įtraukė į sąmatą. Atsakovo teigimu, šis darbas kaip ir vėjalenčių užkalimo darbas, turėjo būti teismo nepripažintas atsakovo neatliktu darbu ir išskaičiuotas iš sąmatos. Taip pat šalys nesitarė dėl stogo lietaus nuvedimo sistemos įrengimo darbų atlikimo. Šalys tarėsi tik dėl drenažo su lietaus nubėgimo vamzdžiais įrengimo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad tokį darbą atsakovas turėjo atlikti. Teismas nustatė, kad „už neatliktus darbus: langų kompensacinės juostos montavimą, stogo lietaus nuvedimo sistemos įrengimą ir klinkerio plytelių siūlių glaistymą - pinigai nemokėti“. Tačiau teismas neįvertino, kad už šias pozicijas nėra pagrindo taikyti atsakomybę. Teismas turėjo nepripažinti, kad atsakovas šį darbą turėjo atlikti ir išskaičiuoti jį iš sąmatos. Analogiška situacija ir dėl 14 sąmatos pozicijos – kompensacinės juostos montavimo. Teismo išvada, kad klinkerio plytelės buvo klijuojamos prie langų, todėl juosta privalėjo iš karto būti priklijuota – vertintina kritiškai.
24.13. Suma, kurią ieškovui atlygino atsakovas – 2000 Eur, yra pakankama nuostoliams kompensuoti. Ieškovo atsakomybė dėl susiklosčiusios situacijos yra akivaizdi. Teismo priteista 9 758,99 Eur suma neišskaičiavus sumokėtų 2 000 Eur yra faktiškai mažai beskirianti nuo už darbą gauto atlyginimo ir skirtingai nei nurodo teismas, tai nėra proporcinga ir teisinga atsakovo atžvilgiu.
24.14. Nesutinka su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo vertinimu, ne visos išlaidos buvo būtinos, todėl prašo mažinti jam priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
25. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą dalyse dėl nuostolių, neturtinės žalos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 23 881,65 Eur nuostolių atlyginimą, 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą toje dalyje, kuria iš dalies nepatenkintas ieškovo patikslintas ieškinys ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Teismas nepagrįstai sumažino nuostolių dydį. Šiuo atveju atliekami darbai turėjo didelių defektų, todėl ieškovas turėjo pagrindą prašyti vartojimo statybos rangos sutartį nutraukti, reikalauti nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro sugadintos ieškovo medžiagos, iš naujo turimi atlikti darbai. Toks ieškovo pasirinktas vartotojų teisių gynimo būdas yra proporcingas prievolių pažeidimo mastui. Ieškovas įrodė tiek tai, kad statybos rangos sutartis buvo sudaryta, kad darbai atlikti su žymiais defektais, tiek tai, kad dėl šių defektų patyrė 23 881,65 Eur dydžio nuostolius. Tuo tarpu atsakovas neįrodė jo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Nepaisant to, teismas ieškovui priteisė tik 7758,99 Eur nuostolių atlyginimą.
25.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo kaltė dėl atliktų darbų trūkumų sudaro tik 60 procentų, kadangi ieškovas taip pat kaltas dėl atliktų darbų. Teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad kai kuriuos darbus atsakovas darė neužbaigęs anksčiau sutartų darbų, pavyzdžiui, neužbaigus visų stogo darbų ėmėsi kolonų montavimo, o planuojant pamatų ir fasadų apšiltinimą, pirmiausia darė drenažą su lietaus nubėgimo vamzdžiais ir vandentiekio paklojimu, nors kaip pats teismas nurodė, statyba yra griežtai reglamentuota, tiksli ir organizuota veikla. Statybos darbai nėra ir negali būti spontaniški ir chaotiški, o turi būti detaliai planuoti ir atlikti pagal moksliškai / technologiškai pagrįstą eiliškumą bei atitikti nustatytus kokybės reikalavimus.
25.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nuolat buvo statybvietėje ir stebėjo atliekamus darbus. Teigia, kad jis atvykdavo nuolat, tačiau epizodiškai ir neilgam, kadangi pats turi darbą, į kurį vykdavo kiekvieną dieną. Tuo tarpu jei atsakovas suprato, kad ieškovas reikalavo nesilaikyti statybos darbų eiliškumo, prašė juos keisti, atlikti ne pagal projektą ir pan., nors tokie nurodymai prieštaravo normatyviniams statybos dokumentams ar buvo kišimasis į atsakovo ūkinę komercinę veiklą, tai rangovas vis tiek klausęs užsakovo ir vykdęs tokius nurodymus vienas prisiima atliktų statybos darbų kokybės riziką visa apimtimi.
25.4. Teismas priteisė tik 7 758,99 Eur nuostolių atlyginimą, nors vien pagal UAB „Statau pats“ pateiktą išankstinę sąskaitą faktūrą ieškovas sumokėtų 7 620,90 Eur tik už klinkerio plyteles. Ieškovas įrodė atsakovo statybos darbų defektus ir neatliktus darbus bei tai, kad ieškovas dėl atsakovo defektų patyrė 23 881,65 Eur dydžio nuostolius. Teismo ekspertė patvirtino, kad objektyvių duomenų apie statybos darbams naudotas nekokybiškas medžiagas nėra, taip pat nėra duomenų apie statybinių medžiagų sugadinimą, nustatyti statybos darbų defektai nėra susiję su nusidėvėjimu. Nors teismas taip pat sutiko su tuo, kad ieškovas defektus ir neatliktus darbus įrodė, tačiau sprendė, kad jis taip pat kaltas dėl defektų. Ieškovo kaltė skundžiamame sprendime nurodoma nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
25.5. Teismas nurodė, kad ieškovas neturėjo ir nepateikė gyvenamojo namo statybos darbų projekto, detalizuojančio techninį projektą. Pažymi, kad būtent atsakovas turėjo daryti darbų projektą ar bent jau įspėti ieškovą, kad jis reikalingas. Atsakovas, žinodamas, kad tokio statybos darbų projekto nėra, vis tiek atliko statybos darbus, apie tai ieškovo neinformavo, todėl būtent atsakovas vienas prisiima visą nekokybiškai atliktų darbų riziką. Be kita ko, teismo posėdžio metu apklaustas architektas V. S. patvirtino, kad su ieškovu niekada nėra kalbėjęs apie darbų projektą bei tai, kad yra šalių susitarimo reikalas, kas organizuos darbo projekto parengimą ir jį derins. Taigi ieškovas negalėjo žinoti apie tokį darbų projektą, kadangi jis nėra specialistas.
25.6. Nors teismas nurodė, kad neįrodyta, jog ieškovas atsisakė įrengti lietaus nuvedimo sistemą, klijuoti langų kompensacinę juostą ir po klinkerio plytelių priklijavimo užglaistyti siūles, tačiau laikėsi pozicijos, kad neva tai labiau tikėtina, jog ieškovas šiuos darbus ketino daryti vėliau nei to reikalauja statybos darbų eiliškumas ir technologijos. Ieškovo teigimu, jis nesprendė statybos darbų eiliškumo. Visą darbų eiliškumą sprendė atsakovas, o jeigu jam trūko kokių nors medžiagų, jis turėjo pranešti apie tai ieškovui, o ne tęsti darbus chaotiškai, ne eilės tvarka.
25.7. Teismas nepagrįstai, nesant jokių atsakovo pateiktų įrodymų, laikėsi pozicijos, kad ieškovas atsakovui nurodė praleisti kai kuriuos darbus, kuriuos ketino atlikti vėliau ir reikalavo darbus atlikti taip, kaip jis nori.
25.8. Teismas nurodė, kad ieškovas nebuvo pasisamdęs techninio darbų prižiūrėtojo, tačiau kadangi užsakė iš atsakovo įvairius namo statybos darbus, jis su juo sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį, kurios pagrindu neatsiranda pareiga pagal Statybos įstatymą turėti statybos darbų vadovą ir (ar) techninį prižiūrėtoją. Ieškovo teigimu, pagal Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalį, statinio statybos techninė priežiūra neprivaloma ne didesnių kaip 300 m² bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų, nesudėtingųjų statinių statybos darbams. Tad šioje vietoje ieškovo kaltės nėra.
25.9. Teismas nepagrįstai nurodė, jog teismo ekspertizės akte yra klaidų dėl vėjalenčių ir tokią nuomonę grindė tik liudytojo architekto V. S. paaiškinimais. Ieškovo teigimu, nebuvo aiškintasi, kodėl ekspertizės akte ir liudytojo paaiškinimuose nurodomos aplinkybės skiriasi, nebuvo pašalinti prieštaravimai. Teismas pasirinko ieškovo padėtį bloginančią poziciją, neatsižvelgė, kad architektas galėjo suklysti. Architektas net nežinojo koks yra ieškovo stogas, kas leidžia abejoti jo kompetencija. Be to, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu yra minėjusi, kad kalbėjo su architektu dėl liudijimo teismo posėdyje, kas pagrįstai leidžia manyti, jog liudytojas galėjo būti suderinęs savo liudijimą su atsakovu, be to, architektas ir atsakovas yra pažįstami.
25.10. Teismas nepagrįstai nurodė, jog 2021 m. balandžio 21 d. Statybos techninės veiklos ekspertizės akte yra klaidų, pavyzdžiui, kad fasado 1-4 ašyse ne yra, o nėra 10 procentų esamų plytelių, fasade A-D – 8 procentų, fasade 4-1 – 40 procentų, fasade D-A – 40 procentų. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad tame pačiame ekspertizės akte nurodoma, jog namo fasado dengimas klinkerio plytelėmis atliktas ne pagal projektą, nekokybiškai, todėl darbai turi būti atlikti iš naujo. Sienos mūro darbai išlieka, bet apšiltinimo darbai gali būti pažeisti nuardant klinkerio plyteles su skiediniu, todėl jie įskaičiuoti į defektų šalinimą. Reikia demontuoti likusias klinkerio plyteles, jas rišusį skiedinį ir apšiltinimo sluoksnį, kuris bus sugadintas šalinant skiedinį. Vien tai, kad nukrito ne visos klinkerio plytelės, savaime nereiškia, kad nereikia jų visų keisti. Be kita ko, ieškovas pateikė teismui demontacijos nuotraukas, iš kurių matyti, jog atliekamos demontacijos metu buvo nuimtos klinkerio plytelės, o jas nuimant jos buvo negrįžtamai sugadintos, kartu su plytelių klijais bei kitomis klinkerio plytelių medžiagomis. Pažymi, kad demontacijos metu paaiškėjo, jog realiai egzistuoja dar didesni defektai fasade ir stoge nei nurodyti ekspertizės akte.
25.11. Kaip nurodoma 2021 m. balandžio 21 d. Statybos techninės veiklos ekspertizės akte, teismo ekspertės paaiškinimuose, klinkerio plytelių esamą ir būsimą kritimą įtakojo nekokybiškai atliktų darbų pasekmė, t. y. nesilaikymas projekto reikalavimų ir statybos darbų technologijos: armavimo-tvirtinimo elementų (ilgųjų smeigių / įsukamų smeigių su metaline vinimi) nepanaudojimas. Nė vienos smeigės galvutės, nė viename fasade nebuvo galima matyti, nes jų nebuvo, kas reiškia, kad siena nearmuota, o tai yra pagrindinė klinkerio plytelių kritimo priežastis.
Atsiliepimas
25.12. Atsakovas teigė, kad klijuojant klinkerio plyteles naudojo polistirolo smeiges ir ilgąsias smeiges, tačiau papildomos ekspertizės tam nustatyti neprašė. Vis dėlto, teismas vadovavosi atsakovo pateiktomis nuotraukomis, darytomis 2021 m. gegužės 17-21 d.d., t. y. jau po atliktos teismo ekspertizės, kurios metu buvo nustatyti defektai. Teismas nepagrįstai vadovavosi minėtomis nuotraukomis ir neteisingai nurodė, kad ieškovas šių įrodymų neneigė ir neginčijo. Tokia išvada darytina, kadangi teismo posėdžio metu ieškovas ginčijo šiuos įrodymus ir nurodė, kad smeigės yra padarytos būtent paties ieškovo, kadangi po teismo ekspertizės yra vykdoma demontacija. Ieškovas nurodė teismui, kad atsakovas nuotraukas padarė tik po atliktos teismo ekspertizės. Tai pagrįstai kelia abejones tokių nuotraukų patikimumu.
25.13. Teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovo pateiktu įrodymu – UAB „Statau pats“ 2021m. birželio 18 d. išankstine PVM sąskaita faktūra, pagal kurią klinkerio plytelių kaina yra 7 620,90 Eur. Ši išankstinė PVM sąskaita faktūra atspindi rinkos pokyčius, kadangi UAB „Statau pats“ yra tas pats pardavėjas, iš kurio ieškovas pirko klinkerio plyteles anksčiau. Net jei būtų nesutinkama su UAB „Statau pats“ išankstine PVM sąskaita faktūra, pažymi, kad ieškovas dar 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis pirko klinkerio plyteles, už kurias sumokėjo 4 202 Eur. Todėl teismas nepagrįstai nepriteisė už klinkerio plyteles netgi mažiausiai kiek turėjo priteisti, t. y. 4 202 Eur.
25.14. Teismas nepagrįstai nurodė, jog labai tikėtina, kad ieškovas yra sumokėjęs atsakovui tik už atliktus darbus, o už neatliktus darbus: langų kompensacinės juostos montavimą, stogo lietaus nuvedimo sistemos įrengimą ir klinkerio plytelių siūlių glaistymą – pinigai nemokėti. Su šiuo teiginiu ieškovas nesutinka, nes aplinkybę, kad pinigai už visus darbus buvo sumokėti patvirtina paties atsakovo raštelis, kuriame nurodoma: „Aš Perdaviau skolos darbo dalį G. B. 2000 Eur (du tūkstančiai eurų).“ Taigi, ieškovas buvo sumokėjęs už visus darbus, o atsakovas tai žinojo ir todėl ieškovui pats grąžino 2 000 Eur už neatliktus darbus.
25.15. Ieškinys buvo tikslintas tik klinkerio plytelių kainos padidėjimo dalyje. Pažymi, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad kitų medžiagų, pavyzdžiui, klinkerio plytelių klijų, armavimo skiedinio, armavimo tinklelio, smeigių, grunto, putplasčio, sandarinimo putų, putplasčio plokščių ir kt., kainos ieškinyje nebuvo tikslintos ir didintos, nors visos šios medžiagos taip pat yra pabrangę, kas reiškia, kad ieškovas negalės sugrįžti į padėtį, kurioje būtų buvęs, jei atsakovas nebūtų atlikęs darbų su defektais. Be to, specialistas Ž. P. 2020 m. liepos 14 d. Techninio tikrinimo ir analizės dokumente / būsto remonto / atstatymo darbų sąmatoje nurodė, kad ieškovui vien tik atliktų darbų trūkumų šalinimas kainuotų 14 674,90 Eur.
25.16. Teismas nepagrįstai du kartus išskaičiavo 2 000 Eur sumą, vieną kartą traktuodamas kaip nuostolių atlyginimą, kadangi atsakovas ieškovui grąžino 2 000 Eur už neatliktus darbus. Ieškovo teigimu, 2 000 Eur buvo grąžinti ne kaip nuostolių atlyginimas, o kaip permoka už neatliktus darbus. Ieškovas už neatliktus darbus 2 000 Eur patikslintu ieškiniu nereikalavo, ši suma jau buvo išskaičiuota iš patikslinto ieškinio. Taigi, dėl atliktų statybos darbų trūkumų ir kai kurių darbų neatlikimo kaltas tik vienas atsakovas, o ieškovo kaltės nėra. Tikslų nuostolių dydį ieškovas įrodė, todėl jie turėjo būti priteisti visa apimtimi.
25.17. Nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Anot ieškovo, teismo priteistas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas visiškai neatitinka jo patirtų nepatogumų, išgyvenimų ir kt. Tokia suma žeidžia ieškovo garbę ir orumą. Neturtinės žalos dydis turėtų būti didesnis, bent 3 000 Eur.
25.18. Teismas neproporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Net ir esant patenkintai ieškovo didesnei reikalavimų daliai ir esant didesnei atsakovo kaltei, teismas dėl nesuprantamų priežasčių bylinėjimosi išlaidas paskirstė po 47 procentus iš atsakovo ieškovui ir 53 procentus atsakovui iš ieškovo. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra proporcingas, sąžiningas bei protingas. Ieškovo patikslintą ieškinį tenkinus visa apimtimi, jam iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos.
26. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
26.1. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad jis nėra atsakingas už tai, kad neužsakė gyvenamojo namo statybos darbų projekto ir nesuorganizavo statybos techninės priežiūros. Teismo išvados yra pagrįstos, o be kita ko, apeliantas pačius faktus pripažįsta, tačiau nesutinka su teismo vertinimu šioje dalyje.
26.2. Anot ieškovo, atsakovas laisva valia sprendė dėl statybos darbų atlikimo ir dėl to yra atsakingas jis vienas. Su šiais argumentais atsakovas nesutinka. Nelogiška teigti, kad pats atsakovas sugalvojo lieti apvalias kolonas, vietoj projekte numatytų kvadratinių. Pažymi, kad jokių įrodymų dėl esminių defektų kolonose ieškovas nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
26.3. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodymai atsakovui dėl statybos darbų eiliškumo keitimo, kai kurių darbų atidėjimo vėlesniam laikui, tam tikrų darbų atlikimo ne pagal projektą ir ne pagal technologijas, prieštaravo normatyviam statybos dokumentui (techniniam projektui) ir buvo kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Ieškovas nepateikė jokių argumentų šiai teismo išvadai paneigti, o apsiriboja samprotavimais, kad visą atsakomybę, nežiūrint jo aktyvių veiksmų, privalo prisiimti atsakovas. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai įvertino kiekvienos šalies įtaką rezultatui, todėl tinkamai padalino atsakomybės laipsnį.
Šalies argumentai
26.4. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad ekspertizės akte yra klaidų dėl vėjalenčių ir nukritusių plytelių ploto apskaičiavimo. Atsakovo nuomone, išvada padaryta pagrįstai, yra motyvuota.
26.5. Ieškovas nesutinka su teismo atliktomis išskaitomis, nurodo, kad teismas turėjo vadovautis 2021 m. birželio 18 d. UAB „Statau pats“ sąskaita faktūra, įvertinti, kad prašoma priteisti suma yra minimali, išlaidos bus dar didesnės. Atsakovo vertinimu, teismo argumentai dėl UAB „Statau pats“ sąskaitos faktūros yra teisingi ir pagrįsti, nes ieškovo pateikta vieno prekybininko išankstinė sąskaita neatspindi visos rinkos pokyčių, todėl ja nesivadovautina.
26.6. Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai du kartus įskaitė ir išskaičiavo po 2 000 Eur. Šis ieškovo argumentas atmestinas. Teismas aiškiai nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad po ieškovo pretenzijų žodžiu, atsakovas ieškovui 2020 m. gegužės 9 d. sumokėjo 2 000 Eur, kas nagrinėjamu atveju laikytina dalies nuostolių atlyginimu. Atsižvelgus į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina 9 758,99 Eur nuostolių atlyginimo suma buvo sumažinta 2 000 Eur.
26.7. Sutinka su teismo išvadomis dėl priteistos 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
26.8. Nors ieškovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, tačiau nepateikia jokių argumentų, kuo grindžia savo išvadą. Tai yra apelianto neargumentuota nuomonė, kuri neturi sutapti su teismo nuomone.
Atsiliepimas
27. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo patenkinti ieškovo apeliacinį skundą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Teismas padarė teisingą išvadą, kad žodžiu buvo sudarytos dvi statybos rangos sutartys. Pirmoji statybos rangos sutartis buvo sudaryta 2016 m. pavasarį, o antroji buvo sudaryta 2016 m. birželį, kai pirmoji sutartis jau buvo pasibaigusi – buvo atlikti sienų ir kaminų mūrijimo darbai.
27.2. Atsakovas laisva valia sprendė, kokia eilės tvarka atlikti statybos darbus. Ieškovas nieko nežinojo apie eiliškumo keitimą, jis niekada nevertė nesilaikyti eiliškumo.
27.3. Nesutinka su atsakovu, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimus teismui dėl žalos atlyginimo, turėjo pateikti konkrečius įrodymus dėl kiekvienos darbų pozicijos, tačiau to nepadarė.
27.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad šalys buvo susitarę ir dėl klinkerio plytelių siūlių (tarpų) glaistymo, ir dėl langų kompensacinės juostos montavimo. Teismas tinkamai nurodė, jog technologiškai nelogiška dėl šių darbų nesitarti ir jų neatlikti reikiamu laiku.
27.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pats ieškovas skatino jį neglaistyti siūlių, nemontuoti langų kompensacinės juostos. Pažymimi, kad atsakovas, kaip verslininkas-specialistas, net ir matydamas, kad užsakovas reikalauja nesilaikyti statybos darbų eiliškumo, prašo juos keisti, atlikti ne pagal projektą, dalį darbų praleisti, tokių užsakovo nurodymų turi teisę neklausyti, jei nurodymai prieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei yra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą.
27.6. Teismas, įvertinęs esamų įrodymų visumą, o ne tik ekspertės Z. B. ekspertizės aktą ir paaiškinimus, kaip nurodo atsakovas, sutiko su tuo, kad ieškovas defektus ir neatliktus darbus įrodė.
27.7. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas neketina demontuoti visų plytelių, kadangi ieškovas jam rašė SMS žinutę. Ieškovo teigimu, SMS žinutė jokiu būdu nereiškia, kad neturės būti demontuotos visos klinkerio plytelės. Minėta SMS žinutė buvo rašyta 2020m. balandį, kai ieškovas dar nežinojo, jog reikės demontuoti visas klinkerio plyteles.
27.8. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad šalys nesitarė dėl kompensacinės juostos klijavimo. Atsakovas, kaip savo srities specialistas, privalėjo žinoti, kad langų kompensacinė juosta yra sandarinimo juosta, o nagrinėjamu atveju klinkerio plytelės dėtos ir prie langų, todėl ji savaime turėjo būti klijuojama. Šalys tarėsi dėl mūro darbų, kas reiškia, kad kartu tarėsi ir dėl kompensacinės juostos klijavimo. Šiuo atveju atsakovas neužglaistė klinkerio plytelių siūlių (tarpų), nepriklijavo langų kompensacinės juostos, kas neabejotinai prisideda prie mūro darbų (klinkerio plytelių klijavimo) defektų.
27.9. Byloje įrodyta, kad šalys buvo sutarę dėl pilno stogo įrengimo darbų, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškinio faktinis pagrindas, reikalavimai, šalių susitarimas stogo lietaus nuvedimo sistemos darbų atlikimo neapėmė, kadangi stogo lietaus nuvedimo sistemos darbai yra sudedamoji pilnai atliktų stogo darbų dalis. Analogiškai pasisakytina ir apie cokolio apdailą – cokolio apdaila yra pilnai atliktų stogo darbų sudedamoji dalis, tad ir ją atsakovas privalėjo atlikti, dėl jos buvo susitarta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
29. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
30. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovo patikslintas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
31. Nustatyta, kad byloje ginčas kilo dėl ieškovo ir atsakovo žodžiu sudarytos statybos rangos sutarties / sutarčių, atliktų statybos darbų kokybės, jų perdavimo–priėmimo, pretenzijų dėl statybos darbų reiškimo, nuostolių ir jų dydžio bei neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, su atsakovu buvo sudaryta viena statybos rangos sutartis, kuri iki šiol nėra pasibaigusi, statybos darbai nebaigti ir neperduoti. Ieškovas nuolat reiškė pretenzijas atsakovui dėl atliktų statybos darbų trūkumų ir reikalavo juos taisyti. Atsakovas statybos darbų trūkumus taisė, bet per protingą laiką iki šiol neištaisė. Atsakovo tvirtinimu, su ieškovu buvo sudarytos kelios statybos rangos sutartys, kurios yra pasibaigusios, sutarti statybos darbai baigti ir perduoti ieškovui, pretenzijų dėl jų ieškovas nereiškė. Atliekant paskutinį sutartą darbą – klijuojant klinkerio plyteles, ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas, į kurias atsakovas atsižvelgė – ištaisė trūkumus. Ieškovui pareiškus pretenzijas po klinkerio plytelių klijavimo darbų defektų pašalinimo atsakovas atlygino ieškovui patirtus nuostolius – 2 000 Eur. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuo 2016 m. buvo atlikti šie gyvenamojo namo apipavidalinimo (statybos) darbai: drenažo su lietaus nubėgimo vamzdžiais ir vandentiekio paklojimas, sienų mūrijimas su kaminais, kolonų montavimas, pilnas stogo įrengimas su kaminais ir įlajų montavimas, stogo pakalimo medinės konstrukcijos, fasado ir pamatų apšiltinimas, įskaitant smeigiavimą, armavimą ir fasado dengimą klinkerio plytelėmis ir minėtų plytelių siūlų (tarpų) glaistymas bei langų kompensacinės juostos montavimas. Iš nurodytų darbų ieškovas nereiškė pretenzijų tik dėl atliktų drenažo su lietaus nubėgimo vamzdžių įrengimu ir vandentiekio paklojimo darbams bei sienų mūrijimo darbams su kaminais. Visi kiti nurodyti darbai, pasak ieškovo, atlikti su defektais.
32. Byloje taip pat nustatyta, kad darbo projekto, parengto pagal techninį projektą, nebuvo. Buvo tik techninis projektas. Techninio darbų prižiūrėtojo taip pat nebuvo. Sutarti statybos darbai buvo atliekami iš ieškovo medžiagų. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
33. Pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas ieškovo prašomą priteisti nuostolių ir neturtinės žalos dydį (nuostolius sumažino nuo 23 881,65 Eur iki 7 758,99 Eur, o neturtinės žalos atlyginimą nuo 3 000 Eur iki 100 Eur). Vertindamas reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, nurodė, kad dėl nustatytų atsakovo atliktų statybos darbų trūkumų ir kai kurių darbų neatlikimo, kaltas ne tik atsakovas, bet ir ieškovas. Jo nurodymai atsakovui dėl statybos darbų eiliškumo keitimo, kai kurių darbų atidėjimo vėlesniam laikui, tam tikrų darbų atlikimo ne pagal projektą ir ne pagal technologijas, prieštaravo normatyviniam statybos dokumentui (techniniam projektui) ir buvo kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą, kas turėjo įtakos atsakovo atliekamų statybos darbų rezultatui ar net kai kurių darbų neatlikimui. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo kaltė yra 40 procentų, o atsakovo – 60 procentų. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, nurodė, kad nors ieškovas įrodė, kad dėl užsitęsusio statybos proceso, atsakovo atliktų statybos darbų trūkumų jis patyrė nepatogumų, tačiau nenustatė, kad ieškovas neteko svorio, tapo irzlus, jį kankina nemiga. Atsižvelgęs į tai, kad dėl nurodytų darbų trūkumų ir kai kurių darbų neatlikimo kaltos abi šalys, iš atsakovo ieškovui priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Be kita ko, apylinkės teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta ne viena, o dvi statybos rangos sutartys (antra sutartis, turinti akivaizdžių tęstinės sutarties požymių, buvo sudaryta 2016 m. birželį, pasibaigus šalių 2016 m. pavasarį sudarytai statybos rangos sutarčiai dėl gyvenamojo namo sienų ir kaminų mūrijimo darbų). Šalys su sprendimu kategoriškai nesutinka, pateikė apeliacinius skundus. Jų teigimu, teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Toliau nutartyje teisėjų kolegija pasisakys dėl kiekvieno apeliacinio skundo atskirai.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
34. Apeliaciniame skunde atsakovas laikosi pozicijos, kad apylinkės teismo sprendimas priimtas nesilaikant CPK 270 straipsnio reikalavimų, teismo išvados yra prieštaringos, įvertinti ne visi byloje surinkti įrodymai, neatsakyta į visus teiginius, kurie yra teisiškai reikšmingi šioje byloje, ne visiškai įvertinti atsakovo argumentai, netaikytas teisingumo, protingumo principas, nevertinti atsakovo lūkesčiai, todėl buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria.
35. Pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014 pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia atsakovas, apylinkės teismas išsamiai ištyrė ir aptarė byloje esančius abiejų šalių pateiktus įrodymus ir dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakė skundžiamame sprendime. Tai, kad atsakovo netenkina bylos baigties rezultatas, nelaikytina netinkamu įrodymų vertinimu. Be to, aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo išdėstytą poziciją ir pateiktus įrodymus, įrodo ir faktas, jog teismas ieškovo ieškinį tenkino ne visa apimtimi, o iš dalies, ženkliai sumažindamas ieškovo prašomų priteisti nuostolių ir neturtinės žalos dydį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, bet ir teisingai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą.
39. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad šalys žodžiu sudarė ne vieną, o dvi statybos rangos sutartis. Teigia, kad byloje surinktų įrodymų visetas, šalių pripažinti faktai, priešingai nei pirmosios instancijos teismo išvada, patvirtina aplinkybę, kad dėl kiekvieno darbo buvo tartasi atskirai ir sutartys buvo sudarytos atskiros, o ne dvi. Kadangi sutartys buvo sudarytos dėl kiekvieno darbo atskirai, todėl dėl kiekvieno darbo atskirai vertintinas terminas pretenzijoms pareikšti ir taikytina CK 6.666 straipsnio 2 dalis. Ieškovas yra praleidęs terminą pretenzijoms pareikšti, taip pat ir reikalauti atlyginti nuostolius dėl visų darbų, išskyrus dėl fasado ir pamatų apšiltinimo, įskaitant smeigiavimą, armavimą ir fasado dengimą klinkerio plytelėmis (pretenzija pareikšta 2020 m. gegužė 21 d.). Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria.
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, esant ginčams dėl statybos darbų trūkumų, ne kartą yra pažymėjęs, jog bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės yra netaikomos. Statybos darbų užsakovas privalo įrodyti tik statybos darbų defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, t. y. tai, kad statybos darbų trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-1075/2018, 2019 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2019).
41. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamo ginčo atveju tarp šalių sudaryta / sudarytos sutartys laikytinos vartojimo statybos rangos sutartimis, kadangi statybos darbai, kaip nurodė ieškovas, buvo atliekami jo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti. Taigi šiuo atveju tam tikros abejonės yra aiškinamos ieškovo, kaip vartotojo, naudai, kadangi jis yra silpnesnioji šalis.
42. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad buvo sudarytos dvi, o ne viena vartojimo statybos rangos sutartis, argumentavo tuo, kad šalys neišskyrė ir nenurodė konkrečios kiekvieno sutarto statybos darbų paketo / etapo kainos ir atlikimo terminų. Teisėjų kolegija pritaria tokiam vertinimui, kadangi nustatyta, o ir ginčo byloje dėl to nėra, kad pirmiausia šalys buvo sutarusios dėl gyvenamojo namo sienų ir kaminų mūrijimo darbų ir tik juos atlikus, priėmus bei atsiskaičius, buvo užsakyti kiti darbai. Šalys neneigia, kad dėl atliktų darbų tarėsi atskirai, kai kurie darbai buvo atliekami neužbaigus prieš tai pradėtų darbų, tačiau jeigu būtų sudarytos daugiau nei dvi rangos sutartys, manytina, kad už kiekvieną įvykdytą darbą būtų nustatytas ir atlygis. Šiuo gi, atveju, kaina buvo numatyta bendra, neišskiriant kainos už kiekvieną atliktą darbą. Nesant byloje priešingų įrodymų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys žodžiu sudarė ne vieną, o dvi statybos rangos sutartis yra teisinga ir pagrįsta. Laikytina, kad antra sutartis, turinti akivaizdžių tęstinės sutarties požymių, buvo sudaryta 2016 m. birželį, pasibaigus šalių 2016 m. pavasarį sudarytai statybos rangos sutarčiai dėl gyvenamojo namo sienų ir kaminų mūrijimo darbų. Taigi, nustačius, kad buvo sudarytos dvi, o ne viena statybos rangos sutartys, svarbu nustatyti kada pasibaigė antroji sutartis, kadangi ši aplinkybė svarbi vertinant ieškovo atsakovui pateiktų pretenzijų savalaikiškumą. Tačiau šiam klausimui atsakyti visų pirma svarbu įvertinti, ar iš tiesų atsakovo atlikti statybos darbai buvo su defektais, ar visi sutarti darbai buvo atlikti.
43. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad apylinkės teismas neteisingai sprendė, jog ieškovas įrodė atsakovo atliktų statybos darbų defektus ir neatliktus darbus: fasadų padengimas klinkerio plytelėmis neatitinka projekto reikalavimų ir statybos darbų technologijos, viena kolona kreivoka, neužbaigti dalies cokolio apdailos darbai, įlaja stogo dalyje sumontuota netinkamai, langų zonoje nėra kompensacinės juostos, vienas kaminas neapskardintas, abiejų kaminų sandūra su stogu neužbaigta, stogo lietaus nuvedimo sistema nepadaryta. Apelianto teigimu, dėl siūlių glaistymo ir langų kompensacinės juostos klijavimo darbų šalys apskritai nesitarė. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nesant byloje priešingų įrodymų, teisėjų kolegija vadovaujasi teismo ekspertės Z. B. teiktais parodymais, kuriais buvo nurodyta, kad „statinio fasado dengimas klinkerio plytelėmis yra mūro darbai, o mūro darbas baigiamas, kai siena yra užarmuojama ir užtaisomos visos siūlės. Šios siūlės užtaisomos tuo pačiu metu, kai vyksta klinkerio plytelių mūras, nes klinkerio klijingas mišinys labai greitai stingsta. Visas procesas yra tarpusavyje susijęs, t y. plytelės prispaudimas prie skiedinio, sukibimas su skiediniu ir siūlių užtaisymas“. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, technologiškai nelogiška dėl šių darbų nesitarti ir jų neatlikti reikiamu laiku. Taigi, vadovaujantis laisvo įrodymų vertinimo principu, darytina išvada, kad šalys buvo sutarę ir dėl klinkerio plytelių siūlių (tarpų) glaistymo bei dėl langų kompensacinės juostos montavimo darbų.
44. Šiuo atveju aplinkybes, kad atsakovo atlikti darbai buvo su defektais įrodo byloje esančių įrodymų visetas: gyvenamojo namo techninis projektas, prie antstolio S. U. 2020 m. liepos 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos nuotraukos, kvalifikuoto statybos specialisto Ž. P. 2020 m. liepos 14 d. Techninio tikrinimo ir analizės dokumentas / būsto remonto / atstatymo darbų sąmata, ieškovo pateiktos gyvenamojo namo nuotraukos, ieškovo pateiktos 2019–2020 m. šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis ištraukos, 2021 m. balandžio 21 d. Statybos techninės veiklos ekspertizės aktas. Atsakovas jo atsakomybę šalinančių įrodymų nepateikė. Nors atsakovo teigimu, dėl atliktų statybos darbų yra kaltas ieškovas, kadangi jis teikė nekokybiškas statybos medžiagas, nepateikė gyvenamojo namo statybos darbų projekto, nuolat keitė atliktinų darbų eiliškumą, ką iš dalies pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau neabejotinai šiuose veiksmuose yra daugiau atsakovo kaltės. Tokios pozicijos laikomasi, nes byloje nėra ginčo, kad atsakovas užsiima statybų verslu, dirba pagal individualią veiklą, todėl laikytinas savo srities profesionalu, verslininku, kuriam priešingai nei ieškovui keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Taigi, atsakovas, matydamas, kad ieškovas reikalauja nesilaikyti statybos darbų eiliškumo, prašo juos keisti, atlikti ne pagal projektą, dalį darbų praleisti, tokių užsakovo nurodymų turi teisę neklausyti; jei nurodymai prieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams tai yra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Nagrinėjamu atveju buvo priešingai – atsakovas ir toliau vykdė darbus klausydamas ieškovo nurodymų. Be to, nors atsakovas teigė, kad ieškovo teikiamos statybinės medžiagos buvo netinkamos kokybės, dažnai antrarūšės, tačiau ši jo nurodyta aplinkybė byloje nebuvo patvirtinta.
45. Anksčiau šioje nutartyje minėta, kad nustačius, jog buvo sudarytos dvi, o ne viena statybos rangos sutartys, svarbu nustatyti kada pasibaigė antroji sutartis. Anot ieškovo, statybos darbai iki šiol nebaigti ir neperduoti, atsakovo teigimu – darbai atlikti, priduoti, priimti be pretenzijų. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, atliktų statybos darbų rezultatai ar jų dalis / įvykdytas statybos darbų etapas yra rangovo perduodamas ir užsakovo priimamas, abiem šalims pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą. Šiuo atveju byloje nėra ne tik rašytinės rangos sutarties, tačiau ir minėto akto. Tačiau atlikti darbai gali būti perduoti ir žodžiu, juolab, kai tarp šalių nebuvo rašytinės rangos sutarties. Šiuo atveju nustačius, kad atsakovas darbus atliko su defektais, o kai kurių darbų visai neatliko, o taip pat įvertinus byloje pateiktus įrodymus – šalių 2019–2020 metų susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis, iš kurių nustatyta, jog buvo kalbama ne tik apie susirašinėjimo metu atliekamų nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimą, bet ir apie anksčiau atliktus darbus – užsitęsusias statybas, nekokybiškai atliktus statybos darbus (kolonas, stogą, klinkerio plyteles) ir ne visus atliktus sutartus darbus (klinkerio plytelių siūles), darytina išvada, kad įvykdyti statybos darbų etapai atsakovo nebuvo perduoti, o ieškovo priimti. Be to, ieškovas nuolat teikė pretenzijas atsakovui žodžiu. Apibendrinant, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių 2016 m. birželį sudaryta žodinė vartojimo statybos rangos sutartis nėra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu ir visos ieškovo pretenzijos atsakovui buvo pareikštos per protingą terminą (iš karto) ir yra reiškiamos iki šiol. Taigi atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo atveju taikytina CK 6.666 straipsnio 2 dalis.
46. Atsakovas taip pat nesutinka su lokaline sąmata ir joje nurodytais nuostolių skaičiavimais, tačiau nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad skaičiavimai turėtų būti kitokie. Be to, pirmosios instancijos teismas ir taip pakoregavo ir sumažino teismo ekspertės defektų ir nebaigtų darbų išlaidų sąmatoje apskaičiuotus nuostolių dydžius. Atsakovui nepateikus konkrečių įrodymų, kokie jo manymu turėtų būti nustatyti nuostolių dydžiai, neskaitant jo subjektyvios nuomonės, teisėjų kolegija dėl kiekvieno išvardinto darbo atskirai nepasisako ir laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl to.
47. Teisėjų kolegija, apibendrindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo, daro išvadą, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų
48. Ieškovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo prašomų priteisti nuostolių dydį. Teigia, kad šiuo atveju atliekami darbai turėjo didelių defektų, todėl ieškovas turėjo pagrindą prašyti vartojimo statybos rangos sutartį nutraukti, reikalauti nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu atsakovas neįrodė jo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija vertina neigiamai šiuos ieškovo argumentus. Vertintina, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, jog dėl atsakovo atliktų statybos darbų trūkumų ir kai kurių darbų neatlikimo yra kaltas ir ieškovas.
49. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad nors pagal statybos darbų atlikimo metu galiojusius statybos techninius reglamentus STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ buvo privaloma parengti gyvenamojo namo statybos darbų projektą, tačiau ieškovas jo neparengė, taip pat ieškovas nesuorganizavo statybos techninės priežiūros, nepakeitęs gyvenamojo namo techninio projekto, sprendė montuoti ne projekte numatytas kvadratines, bet apvalias kolonas, ieškovo nurodymu statybos darbai buvo atliekami ne visada pagal eiliškumą.
50. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.689 straipsnio 3 dalį, rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nėra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Bylos atveju ieškovo atlikti veiksmai / nurodymai atsakovui, susiję su statybos darbų eiliškumo keitimu, tam tikrų darbų atidėjimu vėlesniam laikui, tam tikrų darbų atlikimu ne pagal projektą ir ne pagal technologijas, buvo kišimasis į rangovo (atsakovo) ūkinę komercinę veiklą, todėl apylinkės teismas pagrįstai iš dalies dėl ginčo situacijos kaltu pripažino ir ieškovą. Ieškovas priešingų įrodymų nepateikė.
51. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam priteisė tik 7 758,99 Eur nuostolių atlyginimą, nors vien pagal UAB „Statau pats“ pateiktą išankstinę sąskaitą faktūrą ieškovas sumokėtų 7 620,90 Eur tik už klinkerio plyteles. Ieškovo teigimu, jis įrodė atsakovo statybos darbų defektus ir neatliktus darbus bei tai, kad dėl atsakovo defektų buvo patirti 23 881,65 Eur dydžio nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad jis įrodė atsakovo atliktų statybos darbų defektus (to pasėkoje apylinkės teismas jam atitinkamai priteisė nuostolių dydį), tačiau nesutinka su pateikta UAB „Statau pats“ išankstine sąskaita faktūra dėl klinkerio plytelių kainos, kadangi tai yra tik vieno pardavėjo parduodamų klinkerio plytelių nurodyta kaina, kuri, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neatspindi visos rinkos pokyčių. Ieškovas nepateikė kitų pardavėjų parduodamų klinkerio plytelių kainų, kurias įvertinus būtų galima daryti kitokias išvadas.
52. Be jau aptartų argumentų, apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai du kartus išskaičiavo 2 000 Eur sumą. Teisėjų kolegija su ieškovu nesutinka. Byloje buvo nustatyta, kad po ieškovo pretenzijų žodžiu, atsakovas ieškovui 2020 m. gegužės 9 d. sumokėjo 2 000 Eur, kas nagrinėjamu atveju laikytina dalies nuostolių atlyginimu. Atsižvelgus į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina 9 758,99 Eur nuostolių atlyginimo suma buvo sumažinta 2 000 Eur pagrįstai. Priešingų įrodymų ieškovas nepateikė.
53. Apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Ieškovo teigimu, teismo priteistas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas visiškai neatitinka jo patirtų nepatogumų, išgyvenimų ir kt. Tokia suma žeidžia ieškovo garbę ir orumą. Neturtinės žalos dydis turėtų būti didesnis, bent 3 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu priteistas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, kadangi dėl atliktų statybos darbų defektų yra kaltas ir ieškovas. Teisėjų kolegija neneigia, kad ieškovas patyrė stresą, įtampą dėl susiklosčiusios ginčo situacijos (pastovių reikalavimų atsakovui pašalinti atliktų statybos darbų trūkumus ir kt.), tačiau objektyviais įrodymais nepagrindė jo dėstomų aplinkybių, kad sutriko miegas (kankina nemiga), jis tapo irzlus, neteko daug svorio. Šių argumentų ieškovas konkrečiais įrodymais nepagrindė.
54. Apibendrindama ieškovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pagrindė tik iš dalies, ko pasėkoje pirmosios instancijos teismas jo ieškinį ir tenkino tik iš dalies. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, dėl kurios ieškovas pateikė apelaicinį skundą, yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti bylos duomenis, teisingumo ir protingumo principus.
55. Taip pat abi šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas teigia, kad net ir esant patenkintai ieškovo didesnei reikalavimų daliai ir esant didesnei atsakovo kaltei, teismas dėl nesuprantamų priežasčių bylinėjimosi išlaidas paskirstė po 47 procentus iš atsakovo ieškovui ir 53 procentus atsakovui iš ieškovo. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra proporcingas, sąžiningas bei protingas. Atsakovas teigia, kad ne visos ieškovo patirtos išlaidos buvo būtinos, todėl prašo mažinti jam priteistas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantams. Pasisakant dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo priteistos iš atsakovo, nurodytina, kad priešingai nei teigia atsakovas, visos išlaidos buvo būtinos. Iš skundžiamo teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalies matyti, kad apylinkės teismas nustatė esant patirtas šias ieškovo bylinėjimosi išlaidas: 605 Eur žyminis mokestis, 110 Eur statybos defektų šalinimo sąmatos išlaidos, 229 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos, 2 420 Eur teismo ekspertizės išlaidos ir 2 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Iš viso išlaidos sudaro 5 864 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį, trukmę, nėra perteklinės ir nepagrįstos. Pasisakant dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo priteistos iš ieškovo, nustatyta, kad jis patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios taip pat laikytinos pagrįstomis, atsižvelgiant į bylos trukmę, apimtį, paruoštų procesinių dokumentų kiekį. Apeliantai nepagrindė, kaip jų manymu turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas jas paskirstė ir priteisė teisingai.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas darbus atliko su defektais, kai kurių darbų visai neatliko ir neperdavė jų ieškovui, taip pat, kad dėl netinkamos kokybės yra kaltas ne tik atsakovas, bet ir ieškovas, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl tarp šalių susiklosčiusių vartojimo statybos rangos teisinių santykių suformuluota taip pat nepaneigiant ir bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliantų apeliacinius skundus atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
58. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
59. Nagrinėjamu atveju atmetus abiejų apeliantų apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.