Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-04 · Civilinė byla Nr. e2A-267-343/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-04
Bylos Nr.
e2A-267-343/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
UAB „Stalker Group“
Ieškovas
UAB „Autokurtas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-267-343/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08275-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Stalker Group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Autokurtas“ ieškinį atsakovei UAB „Stalker Group“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Autokurtas“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Stalker Group“ priteisti 449,38 Eur skolą, 3,77 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2019 06 05 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, jog ji neginčija fakto, kad tarp šalių buvo sudaryta Detalių pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019 02 07 atliko atsakovei priklausančio automobilio remontą ir išrašė sąskaitą Nr. AKU-1903067. Taipogi 2019 02 05 ieškovė atliko atsakovei priklausančios puspriekabės remontą ir išrašė sąskaitą Nr. AKU-1903069. Eksploatuojant nurodytas transporto priemones buvo nustatyta, kad remonto paslaugos minėtose sąskaitose faktūrose buvo atliktos netinkamai, gedimai nebuvo pašalinti. Ieškovė suteikė 6 mėnesių garantinį laikotarpį, todėl 2019 02 27 atsakovė kreipėsi dėl puspriekabės garantinio remonto, kuris tą pačią dieną buvo atliktas. Tvirtina, jog automobilis buvo remontuojamas reiso metu trečiosios šalies. 2019 02 26 automobilis buvo atvykęs į ieškovės autoservisą Klaipėdoje tam, kad būtų sugrąžinta į vietą remonto metu pakeista detalė, tačiau ieškovė jos negrąžino. Sąskaitose–faktūrose Nr. AKU-1908064, Nr. AKU-1908066, Nr. AKU-1908068 nurodytų darbų atsakovė neužsakė bei jų nepriėmė. Pagal Detalių pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1. punktą užsakovas prekes ir/arba paslaugas užsako el. paštu (arba telefonu), Prekių / paslaugų kiekis, komplektiškumas, savybės ir charakteristikos, kaina, prekių (ir / arba suremontuotos transporto priemonės) atsiėmimo būdas bei vieta šalių susitarimu yra suderinami el. paštu. Užsakymas pradedamas vykdyti, kai jis yra el. paštu patvirtinamas abiejų šalių atstovų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė užsakė sąskaitose– faktūrose Nr. AKU-1908064, Nr. AKU-1908066, Nr. AKU-1908068 nurodytus darbus bei, kad atsakovė juos priėmė. Tarp šalių susiklosčiusi praktika rodo, kad sąskaitos faktūros Nr. AKU- 1903067 ir Nr. AKU-1903069 buvo išrašytos nedelsiant po darbų atlikimo. Taipogi nurodo, jog atsakovės transporto priemonės, nurodytos su ieškiniu pateiktose sąskaitose–faktūrose, į ieškovės autoserviso teritoriją laikotarpiu nuo 2019 04 01 iki 2019 04 10 įvažiavusios nebuvo.

3. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, jog atsakovė kreipėsi telefonu į ieškovę dėl transporto priemonių: (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (duomenys neskelbtini) remonto. Tvirtina, jog visi ieškovės serviso užsakymai yra registruojami „(duomenys neskelbtini)“ programoje pildant realizacijos užsakymus. 2019 02 05 atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl perdegusio puspriekabės žibinto, kuris buvo pakeistas, ir už kurį atsakovė atsiskaitė. 2019 02 26 atsakovės darbuotojai vėl kreipėsi į ieškovę dėl to paties perdegusio žibinto. Atsakovės vairuotojas paminėjo, kad reiso metu Rusijoje buvo pakeista lemputė. Ieškovės meistrai apžiūrėję žibintą pamatė, jog žibinto stiklas buvo sulaužytas po lemputės keitimo dėl per stipriai priveržtų varžtų. Pro suskilusias vietas pateko vanduo ir druska, todėl žibinto kontaktai buvo paveikti korozijos, kas įtakojo trumpą sujungimą, ko pasėkoje perdegė naujas žibintas. Žibintas atsakovei buvo vėl pakeistas nauju ir išrašyta sąskaita Nr. AKU1908066 – 225,35 Eur su PVM sumai. Nors atsakovė pažymi, jog darbų ir dalių pagal šią sąskaitą neužsakė, tačiau realizacijos užsakymo išrašas iš programos „(duomenys neskelbtini)“ aiškiai įrodo atsakovės užsakymą. PVM sąskaita– faktūra Nr. AKU 1908064 išrašyta už priekabinį krano nuėmimą ir pastatymą. Atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl puspriekabės (duomenys neskelbtini) stabdžių gedimo, kuriai buvo atlikta diagnostika, ir kurios metu buvo nustatyta, jog neveikia stabdžių krano elektrinė dalis, kranas valdomas stabdžių valdymo bloko. Ieškovės meistrai, pasitarę su atsakovės atstovu, nutarė įdėti naudotą detalę – kraną. Pakeitus kraną naudotu, krano gedimo neliko, tačiau atsirado bloko gedimas. Atsakovės darbuotojas labai skubėjo į keltą, todėl su juo buvo sutarta žodžiu, kad atsakovės darbuotojas grįžęs atvarys dar vieną transporto priemonę ir bandys sukeisti valdymo blokus. Šį sprendimą ieškovės meistrai pasiūlė taupant atsakovės pinigus, nes stabdžių blokas yra gan brangi detalė. Tačiau atsakovės darbuotojas, neperspėjęs ieškovės, sekančią dieną nuvažiavo pas neįvardintą meistrą, kuris pakeitė valdymo bloką bei pasakė, kad ieškovės meistrai be reikalo keitė stabdžių valdymo kraną. Atsakovės darbuotojas paskambinęs telefonu paprašė ieškovės meistrų įdėti atgal atsakovės buvusį kraną. Atsakovė buvo informuota, kad už šitą kranų keitimą atsakovė turės susimokėti. Sumontavus atsakovės senąjį kraną jis veikė netinkamai, todėl atsakovės darbuotojas paprašė ieškovės sumontuoti atgal ieškovės pasiūlytą naudotą kraną. Atsakovei buvo siunčiami priminimai el. paštu: (duomenys neskelbtini) susimokėti už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė, nors gedimas buvo pašalintas. Sąskaitos už suteiktas paslaugas turėjo būti apmokėtos paslaugų suteikimo dieną, nes dėl jokių atidėjimo terminų šalys nebuvo susitarusios. Dėl PVM sąskaitos–faktūros Nr. AKU 1908068 ieškovė pažymėjo, jog atsakovė neatsiskaičiusi už ankstesnes paslaugas, paskambino ieškovei su prašymu įsigyti aliuminę aikštelę (aikštelė buvo perduota, išrašas iš programos „(duomenys neskelbtini)“ įrodo atsakovės užsakymą). Tuo tarpu dėl sąskaitų faktūrų išrašymo laikotarpiu nuo 2019 04 01 iki 2019 04 10 ieškovė pažymėjo, jog jos yra išrašytos už suteiktas prekes ir / ar paslaugas už laikotarpį nuo 2019 02 05 iki 2019 02 26, ką įrodo realizacijos užsakymų išrašai iš programos „(duomenys neskelbtini)“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 10 31 galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2019 06 05 preliminarų sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 356,03 Eur skolą, 2,99 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (359,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,34Eur žyminį mokestį. Likusią ieškinio dalį atmetė.

5. Konstatavo, kad tarp šalių yra susiklostę sutartiniai prekių pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Nustatė, jog byloje ginčas kilo dėl trijų ieškovės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų bendrai 449,38 Eur sumai.

6. Teismas, vertindamas pirmąją PVM sąskaitą – faktūrą AKU Nr. 1908064, nustatė, kad ji buvo išrašyta už ieškovės atliktus atsakovei priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) remonto darbus, o konkrečiai – už priekabinio krano nuėmimo ir pastatymo darbus. Teismas nustatė, jog šalys neginčija fakto, kad, prieš atliekant minėtą paslaugą, atsakovės automobiliui buvo atlikti stabdžių sistemos remonto darbai, už kuriuos buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra AKU Nr. 1903067, kurią atsakovė apmokėjo. Teismas taip pat nustatė, jog šių darbų metu be kita ko, buvo atlikta ir minėta priekabinio krano nuėmimo ir pastatymo darbų paslauga. Atsakovės teigimu, darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl ko ji į ieškovę turėjo kreiptis dar kartą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės atlikti darbai buvo nekokybiški, atsakovė nepateikė, taip pat atsakovė pretenzijų dėl atliktos paslaugos nereiškė. Į tai atsižvelgdamas teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą už atliktus darbus.

7. Vertindamas antrą ginčijamą PVM sąskaitą – faktūrą AKU Nr. 1908066, teismas nustatė, kad ji išrašyta už priekabos (duomenys neskelbtini) remonto darbus, kai buvo keičiamas galinis žibintas ir su juo susijusios automobilio detalės. Teismas konstatavo, jog įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės atlikti darbai buvo atlikti nekokybiškai atsakovė nepateikė, o taip pat ir už atliktus darbus pretenzijų nereiškė. Sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovė atliko papildomus, negarantinius žibinto remonto darbus, todėl pagrįstai už juos reikalauja iš atsakovės priteisti susidariusį įsiskolinimą.

8. Teismas, vertindamas trečią ginčijamą PVM sąskaitą – faktūrą AKU Nr. 1908068 nustatė, kad ji išrašyta už ieškovės atsakovei parduotą aliuminę aikštelę prie kabinos už kopėtėlių. Teismas sprendė, kad minėtos prekės užsakymo ir jos priėmimo faktas byloje pateiktais įrodymais neįrodytas, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės prievolės sumokėti pagal ginčijamą PVM sąskaitą – faktūrą. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktas įrodymas – išrašas iš apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ neįrodo, kad užsakymas buvo priimtas iš atsakovės, kadangi išrašas patvirtina tik paties užsakymo formos sukūrimą, bet ne jo faktinį vykdymą.

Atsiliepimas

9. Atsakovė, ginčydama savo pareigą apmokėti ieškovės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, nurodė, kad ieškovė jas išrašydama nesilaikė šalių 2018 07 27 pasirašytos Detalių pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1. ir 2.3. punktų nuostatų. Teismas su šiuo teiginiu nesutiko, nurodydamas, jog derybose dalyvavo abiejų šalių darbuotojai, kurie tarėsi dėl atliekamų remonto darbų ir jų apimties, reikiamų detalių ir kitų su remonto darbais susijusių klausimų, todėl sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog vien tik formalių sutarties sąlygų nesilaikymas atleidžia atsakovę nuo pareigos atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus ir parduotas prekes.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pasisakydamas dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovės transportas nebuvo įvažiavęs į ieškovei priklausančio autoserviso teritoriją, dėl ko ieškovė negalėjo išrašyti atsakovei 2019 04 09 ginčijamų PVM sąskaitų – faktūrų, teismas nurodė, kad iš ieškovės naudojamos apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad ginčijamos PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos 2019 04 09, vadovaujantis užsakymais, kurie buvo atlikti 2019 m. vasario mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Stalker Group“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 10 31 galutinį sprendimą dalyje, kuria iš dalies patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės skolos pagal 2019 04 09 PVM sąskaitą – faktūrą AKU Nr. 1908064 – 130,68 Eur sumai ir 2019 04 09 PVM sąskaitą – faktūrą AKU Nr. 1908066 – 225,35 Eur sumai, nustatė, jog jokių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovės atlikti darbai buvo atlikti nekokybiškai atsakovė nepateikė. Atsakovės nuomone, ji ir neturėtų teikti įrodymų, jog automobilio ir puspriekabės remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, kadangi procesiniuose dokumentuose ji kategoriškai nurodė, kad konkrečių neapmokėtose sąskaitose faktūrose nurodytų darbų neužsakinėjo. Reikalavimus pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras reiškė ieškovė, todėl ji turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

11.2. Ieškovės pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų negalima laikyti tinkamu įrodymu, kadangi pagal teismų praktiką, tik pirkėjo ir pardavėjo parašais patvirtinta PVM sąskaita – faktūra paprastai pripažįstama pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susiklosčiusius pirkimo – pardavimo santykius. Šiuo atveju atsakovė sąskaitų nepriėmė ir jų nepasirašė.

11.3. Teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad ieškovė atliko papildomus remonto darbus, todėl pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą už atliktus darbus, yra paremta išimtinai ieškovės paaiškinimais. Teismas nenurodė įrodymų visumos, kuri pagrįstų ieškovės duotus paaiškinimus, nenurodė, kodėl suteikė ieškovės paaiškinimams didesnę įrodomąją vertę.

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Teismas galutiniu sprendimu iš dalies tenkindamas ieškinį netinkamai taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, todėl sprendimas yra keistinas ir ieškinys atmestinas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Autokurtas“ nurodo, jog parašo rekvizitas PVM sąskaitoje – faktūroje nuo 2016 01 01 nereikalaujamas. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita – faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Ieškovės nuomone, visi išrašai iš administravimo sistemos „(duomenys neskelbtini)“ ir klientui išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, yra pagrįsti įrodymai apie susiklosčiusius pirkimo – pardavimo santykius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2019 06 05 preliminarus sprendimas ir ieškinys tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2018 07 27 šalys sudarė Detalių pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą sutartį ieškovė UAB „Autokurtas“ atsakovei UAB „Stalker Group“ išrašė tris PVM sąskaitas – faktūras, o konkrečiai: 2019 04 09 PVM sąskaitą – faktūrą AKU Nr. 1908064 – 130,68 Eur sumai; 2019 04 09 PVM sąskaitą – faktūrą AKU Nr. 1908066 – 225,35 Eur sumai ir 2019 04 09 PVM sąskaitą – faktūrą AKU Nr. 1908068 – 93,35 Eur sumai. Atsakovė pagal šias PVM sąskaitas – faktūras su ieškove neatsiskaitė, ko pasėkoje ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą.

17. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių yra susiklostę sutartiniai prekių pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kadangi ieškovė teikė atsakovei autoserviso paslaugas, taip pat pardavinėjo automobilių detales ir kitas su automobiliais susijusias prekes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnis).

18. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 10 18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 10 01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 01 10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

20. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 06 05 preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies. Sprendimą motyvavo šiais argumentais: 1) ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovė apmokėtų PVM sąskaitas – faktūras Nr. AKU Nr. 1908064 ir AKU Nr. 1908066, kadangi atsakovė neįrodė, jog ieškovės atlikti dabai buvo nekokybiški, atsakovė dėl ieškovės atliktų paslaugų kokybės pretenzijų nereiškė; 2) ieškovė nepagrįstai reikalauja, kad atsakovė apmokėtų PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AKU Nr. 1908068 už aliuminės aikštelės prie kabinos už kopėtėlių pardavimą, kadangi šios prekės užsakymo ir priėmimo faktas byloje neįrodytas. Teismas pažymėjo, jog ieškovės pateiktas išrašas iš apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ neįrodo užsakymo priėmimo fakto, o tik patvirtina paties užsakymo formos sukūrimą, bet ne jo faktinį vykdymą; 3) atmetė atsakovės teiginį, kad ieškovė nesilaikė šalių 2018 07 27 pasirašytos Detalių pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1. ir 2.3. punktų nuostatų, kadangi derybose dalyvavo abiejų šalių darbuotojai, todėl vien tik formalių sutarties sąlygų nesilaikymas neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti su ieškove.

21. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde teigia, jog ji neturėtų įrodinėti ieškovės atliktų darbų nekokybiškumo, kadangi procesiniuose dokumentuose buvo kategoriškai nurodžiusi, kad konkrečių neapmokėtose sąskaitose – faktūrose nurodytų darbų ji neužsakinėjo. Apeliantės nuomone, šį veiksmą turėtų atlikti ieškovė. Taip pat apeliantė teigia, jog ieškovės pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų negalima laikyti tinkamu įrodymu, kadangi jos šalių parašais nepasirašytos. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu iš dalies tenkindamas ieškinį netinkamai taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, todėl sprendimas turi būti keistinas ir ieškinys atmestinas.

22. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra ginčijamas dviejų ieškovės išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų Nr. AKU1908066 ir Nr. AKU Nr. 1908064 pagrįstumas.

23. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės išrašytos PVM sąskaitos – faktūros Nr. AKU1908066 pagrįstumą, iš byloje esančių duomenų nustatė, kad minėta sąskaita – faktūra išrašyta už remonto darbus, kai buvo keičiamas galinis žibintas ir su juo susijusios detalės. Taip pat nustatyta, jog 2019 02 05 atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl perdegusio puspriekabės žibinto, kurį ieškovė sutvarkė ir išrašė sąskaitą – faktūrą Nr. AKU-1903069. Atsakovė ją apmokėjo, ginčo dėl to nėra. Tą apeliaciniame skunde pripažino ir atsakovė. Tačiau, apeliantės teigimu, eksploatuojant transporto priemonę paaiškėjo, jog ieškovės atlikto remonto darbai nurodyti sąskaitoje – faktūroje Nr. AKU-1903069, atlikti netinkamai. Prieštaravimuose atsakovė nurodė, jog ieškovė atliktiems darbams suteikė 6 mėn. garantiją, todėl ji vėl kreipėsi į ieškovę dėl garantinio puspriekabės remonto, ko pasėkoje už atliktus atitinkamus remonto darbus ieškovė išrašė ginčo PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AKU1908066. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neįrodė ieškovės atliktų remonto darbų nekokybiškumo fakto, kadangi apeliantės teigimu ji ir neprivalėjo to daryti, apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Pirmiausia, iš šalių 2018 07 27 sudarytos Detalių pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1. papunkčio matyti, kad prekėms ir / ar paslaugoms taikoma garantija nurodoma PVM sąskaitoje – faktūroje. Nagrinėjamu atveju iš PVM sąskaitos – faktūros Nr. AKU-1903069, kuri buvo išrašyta už puspriekabės perdegusio žibinto ir su juo susijusių įrenginių pakeitimą (kuri atsakovės apmokėta), matyti, jog garantija joje nenurodyta, todėl atsakovė negalėjo kreiptis į ieškovę dėl garantinio puspriekabės remonto ir tikėtis, jog remonto darbai bus atlikti nemokamai. Kita vertus, net jeigu PVM sąskaitoje – faktūroje ir būtų nurodytas atliktų remonto darbų / paslaugų garantinis terminas, tai nepaneigia apeliantės pareigos įrodyti atliktų darbų, nurodytų PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. AKU-1903069, nekokybiškumą. Šiuo atveju, nors atsakovė procesiniuose dokumentuose teigia apie ieškovės atliktus neva nekokybiškus darbus, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ji neįrodė, kad ieškovės atlikti remonto darbai iš tiesų buvo atlikti nekokybiškai, pretenzijų taip pat ieškovei nereiškė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog labiau tikėtina, kad ieškovė atliko papildomus, negarantinius puspriekabės žibinto remonto darbus, todėl pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą už atliktus darbus.

24. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas antros ginčo PVM sąskaitos – faktūros Nr. AKU 1908064 pagrįstumą, kuri buvo išrašyta už priekabinio krano nuėmimo ir pastatymo darbus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl papildomai jų nekartoja. Taipogi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ir šias paslaugas ieškovė atliko nekokybiškai, pretenzijų dėl atliktų paslaugų kokybės nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad labiau tikėtina, jog ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą už atliktus darbus.

25. Apeliantė apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, jog ieškovės PVM sąskaitų – faktūrų negalima laikyti tinkamu įrodymu, kadangi pagal teismų praktiką, tik pirkėjo ir pardavėjo parašais patvirtinta PVM sąskaita – faktūra paprastai pripažįstama pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susiklosčiusius pirkimo – pardavimo santykius. Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantės apeliacinio skundo argumentams nepritaria.

26. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą, paslaugų suteikimą ar darbų atlikimą. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje 1 dalyje, kurioje nėra imperatyviai nurodyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti prekes, paslaugas, darbus ar sąskaitą priėmusio asmens parašas. Atsižvelgiant į tai bei į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, darytina išvada, kad, kaip jau minėta, sąskaitos faktūros nepasirašymas savaime nepaneigia šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, įstatymo normos paneigia apeliantės argumentą dėl PVM sąskaitose faktūrose privalomo šalių parašų buvimo. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad ieškovė turėjo pagrindą išrašyti ginčijamas PVM sąskaitas – faktūras, o atsakovė turi pareigą jas apmokėti.

27. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą už atliktus darbus, nurodytus ginčo PVM sąskaitose – faktūrose Nr. AKU1908066 ir Nr. AKU Nr. 1908064. Pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. galutinį sprendimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė