Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. B. ir A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas antstolio A. S. persiųstas pareiškėjų M. B. ir A. B. skundas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjai teismo prašo panaikinti antstolio 2021-03-22 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S1f-18264 ir skirti nepriklausomą žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę. Nurodė, kad skolininkai gavo 2021-03-22 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S1f-18264, patvarkyme nustatyta, kad ½ dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra lygi 115 200,00 Eur sumai. Nustatant šią vertę nebuvo atliktas nepriklausomas žemės sklypo vertės nustatymas, o apsiribota ankstesnio žemės sklypo nepardavimo iš varžytinių faktu. 2019-02-08 atlikta žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizė, ekspertizės aktu nustatyta, kad žemės sklypo vertė siekia 420 000,00 Eur sumą. Ginčijamu patvarkymu nustatyta nauja žemės sklypo vertė 115 200,00 Eur, kuri beveik keturis kartus mažesnė, nei nustatytoji ekspertizės metu. Pagal planuojamą patvirtinti naująjį Klaipėdos miesto bendrąjį planą pasikeičia Žardės piliakalnio apsaugos zona ją patraukiant iš žemės sklypo, tad priėmus nurodytą bendrąjį planą iš esmės padidės žemės sklypo naudojimo galimybės. Priimdamas ginčo patvarkymą, antstolis visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes. Žemės sklypo vertė nebuvo nustatyta nepriklausomu ekspertiniu vertinimu, ją nustatant nebuvo atsižvelgta į teritorijų planavimo pakeitimus žemės sklype. Atsižvelgus į susidariusią situaciją pareiškėjai buvo priversti ginčyti tokius antstolio veiksmus.

2) 2021 m. balandžio 20 d. Patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo antstolis A. S. atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą. Nurodė, kad antstolis gavęs pareiškėjų skundą, įvertino jį kaip prieštaravimą, ko pagrindu 2021-03-26 patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. S1f-19706 antstolis paskyrė iš varžytinių parduotino turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, jos atlikimo kaštus pavedė atlyginti pareiškėjams. 2021-04-14 antstolio kontoroje gautas pareiškėjų skundas, kuriame nurodyta, kad parduotino iš varžytinių turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės kaštai yra dideli, todėl pareiškėjai prašo pavesti ekspertizę atlikti ne ekspertui, bet turto vertintojui (neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą). Tokio prašymo antstolis netenkino. Nurodė, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą, turto ekspertizė atliekama teismo ekspertizės įstaigos, o ne turto vertintojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

3) Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0010/18/03505 medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo 2018 m. spalio 9 d. Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 7500, išduotą dėl 36 869,05 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų A. B. ir M. B., parduodant skolininkui M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą, t. y. ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš viešųjų varžytynių (pagrindas: sutartinės hipotekos sutartis, patvirtinta 2016 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos m. 15-ajame notaro biure, registro Nr. 9124), išieškotojo BIGBANK AS filialo naudai. 2018 m. gruodžio 5 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo skolininkui priklausančio įkeisto turto vertinimą pavesta atlikti turto vertintojui (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. Sld-36815, atsižvelgiant į 2019 m. vasario 8 d. turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, nustatyta, kad skolininkui ir įkeisto turto savininkui M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 420 000 Eur. Vykdomosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, pirmojo varžytynių rato metu 2019 m. gegužės 29 d. patvarkymu nustatyta 336 000,00 Eur parduodamo turto kaina ir paskelbtos pirmosios parduodamo turto varžytynės. 2019 m. birželio 28 d. patvarkymu pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. 2019 m. liepos 23 d. patvarkymu nustatyta, jog antrosiose varžytynėse parduodamo iš varžytynių turto kaina yra 252 000 Eur, paskelbtos antrosios parduodamo turto varžytynės. 2019 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu antrosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. 2019 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S1d-100433, siekiant areštuotą turtą įkainoti realia rinkos verte, antstolis skolininkui priklausančio įkeisto turto vertinimą pavedė (duomenys neskelbtini) nekilnojamas turtas. 2019 m. spalio 25 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo, atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo 27 d. nekilnojamojo turto vertintojo (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, nustatyta skolininkui ir įkeisto turto savininkui M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto vertė – 239 000 Eur. 2019 m. lapkričio 15 d. patvarkymu antstolis nustatė, jog antro rato pirmose varžytynėse parduodamo turto kaina yra 191 200 Eur ir paskelbė pirmąsias parduodamo iš varžytynių turto varžytynes. 2019 m. gruodžio 8 d. patvarkymu pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. 2020 m. sausio 14 d. patvarkymu antstolis nustatė, jog antrosiose varžytynėse parduodamo iš varžytynių turto kaina yra 143 400 Eur, ir paskelbė antrąsias parduodamo turto varžytynes. 2020 m. vasario 14 d. patvarkymu antrosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Trečiojo turto pardavimo varžytynių rato metu 2020 m. kovo 27 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo antstolis, atsižvelgdamas į tai, jog prieš tai buvusiose varžytynėse (du varžytynių ratai) turtas nebuvo parduotas už nustatytą kainą, priėmė sprendimą turtą įkainoti 180 000 Eur ir panaikino 2019 m. spalio 25 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo. 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymu antstolis nustatė, jog trečiojo rato pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kaina yra 144 000 Eur ir paskelbė pirmąsias parduodamo iš varžytynių turto varžytynes. 2020 m. gegužės 22 patvarkymu pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. 2020 m. birželio 11 d. patvarkymu antstolis nustatė, jog antrosiose varžytynėse parduodamo iš varžytynių turto kaina yra 108 000 Eur ir paskelbė antrąsias parduodamo iš varžytynių turto varžytynes. 2020 m. liepos 14 d. patvarkymu antrosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Ketvirtojo turto pardavimo varžytynių rato metu 2020 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo antstolis, atsižvelgdamas į tai, jog prieš tai buvusiose varžytynėse (trys varžytynių ratai) turtas nebuvo parduotas už nustatytą kainą, priėmė sprendimą turtą įkainuoti 144 000 Eur ir panaikino 2020 m. kovo 27 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo. 2020 m. spalio 7 d. patvarkymu dėl parduodamo turto kainos nustatymo antstolis nustatė, jog ketvirtojo rato pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kaina yra 115 200 Eur, ir paskelbė pirmąsias parduodamo turto varžytynes. 2020 m. lapkričio 9 d. patvarkymu pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. 2020 m. lapkričio 26 d. patvarkymu dėl parduodamo turto kainos nustatymo, antstolis nustatė, jog antrosiose varžytynėse parduodamo iš varžytynių turto kaina yra 86 400 Eur, ir paskelbė antrąsias parduodamo iš varžytynių turto varžytynes, kurių pabaiga numatyta 2020 m. gruodžio 28 d. 2020 m. gruodžio 29 d. patvarkymu Nr. Sle-117631, varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis). 2020 m. gruodžio 29 d. siūlymu Nr. Sle-117632, išieškotojams pasiūlyta pasiimti iš antrųjų varžytynių neparduotą, skolininkui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 86 400,00 Eur. Išieškotojų sutikimas antstolio kontoroje nebuvo gautas. 2021-03-22 patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264 antstolis nustatė, jog skolininkui ir įkeisto turto savininkui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto ½ dalies žemės sklypo vertė siekia 115 200,00 Eur. 2021-03-26 antstolio kontoroje buvo gautas skolininko M. B. skundas, kuriuo skolininkas antstolio prašė: 1. Panaikinti 2021-03-22 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. Slf-18264; 2. skirti nepriklausomą žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjų skundas dėl antstolio nustatytos parduotino iš varžytynių turto kainos buvo įvertintas kaip prieštaravimas. 2021-03-26 patvarkymu „Dėl ekspertizės skyrimo“ Nr. SI f-19706 antstolis paskyrė iš varžytynių parduotino turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertizės atlikimo kaštus pavesdamas atlyginti pareiškėjui. 2021-04-14 antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjų skundas, kuriame nurodoma, kad parduotino iš varžytynių turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės kaštai yra dideli, todėl pareiškėjai prašo pavesti ekspertizę atlikti ne ekspertui bet turto vertintojui (neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą). 2021 m. balandžio 20 d. Patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo antstolis A. S. atsisakė tenkinti gautą prašymą pavesti ekspertizę atlikti turto vertintojui bei netenkino pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų.

4) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

5) Pareiškėjai nesutinka su nustatyta areštuoto turto verte, prašo panaikinti 2021-03-22 patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264, kuriuo antstolis nustatė, jog skolininkui ir įkeisto turto savininkui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto ½ dalies žemės sklypo vertė siekia 115 200,00 Eur. Nurodo, kad 2021-03-22 antstolis, neatlikęs atskiro ir nepriklausomo turto vertinimo, turtą įvertino 115 200,00 Eur, pasiremdamas ankstesnėse varžytinėse nustatyta turto verte. Taip pat nurodo, kad šiuo metu yra baigiamas rengti Klaipėdos miesto bendrasis planas, pagal kurį pasikeičia Žardės piliakalnio apsaugos zona. Priėmus nurodytą bendrąjį planą, iš esmės padidės iš varžytynių parduodamo žemės sklypo naudojimo (užstatymo) galimybės, todėl, pareiškėjų nuomone, būtina iš naujo atlikti ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę, atsižvelgiant į teritorijų planavimo pakeitimus žemės sklype.

6) Pareiškėjams skundu pareiškus prieštaravimus dėl ginčo patvarkymu nustatytos turto vertės, antstolis paskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, šios ekspertizės atlikimo kaštus pavesdamas atlyginti pareiškėjui M. B. Pareiškėjas atsisakė atlyginti kaštus, tačiau pažymėjo, kad ekspertizę gali atlikti ne teismo ekspertas, bet turto vertintojas, kurio paslaugos būtų pigesnės.

7) Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad parduotinas iš varžytynių turtas nebuvo realizuotas keturiuose varžytynių ratuose.

8) Viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Antstolis, remdamasis eksperto išvada, turi nustatyti turto kainą. Pareiškėjams CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepareiškus prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo, laikoma, kad turtas įkainotas antstolio nustatyta verte. Taigi remiantis teisiniu reglamentavimu, visais atvejais parduodamo turto kainą nustato antstolis. Skolininkui tokiu atveju įstatymas įtvirtina teisę skųsti antstolio nustatytą turto vertę, prašyti paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Nagrinėjamu atveju skolininkas apskundė 2021-03-22 patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264, kuriuo antstolis nustatė, jog skolininkui ir įkeisto turto savininkui M. B., gim. 1974-06-19, asmeninės nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto ½ dalies žemės sklypo vertė siekia 115 200,00 Eur.

9) CPK 718 straipsnis numato, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718-722 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011) (723 straipsnio 3 dalis). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolis, visais atvejais skelbdamas turto pardavimo varžytynes bei nustatydamas iš varžytynių parduodamo turto pradinę kainą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

10) Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11) Nagrinėjamu atveju 2021-03-22 patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuriuo antstolis, atsižvelgdamas į tai, jog prieš tai buvusiose varžytynėse (trys varžytynių ratai ir ketvirto rato varžytinėse) turtas nebuvo realizuotas už nustatytą kainą, priėmė sprendimą turtą įkainuoti 115 200,00 Eur suma, tuo pagrindu panaikino 2020 m. rugsėjo 15 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuriame turto vertė nustatyta 144 000 Eur sumai.

12) Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 3 dalis).

13) Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012).

14) Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę to prašiusiam asmeniui nesumokėjus ekspertizės išlaidų – jei to asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).

15) Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.

16) Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau.

17) Nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai).

18) Teismas atkreipia dėmesį, kad vykdomojoje byloje jau du kartus 2019 m. vasario 8 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo atliktos ginčo turto vertės nustatymo ekspertizės, kuriomis vadovaudamasis antstolis nustatė parduodamo iš varžytynių turto kainas pirmojo ir antrojo varžytynių rato metu. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Tiek ankstesnių varžytynių metu, tiek nustatant areštuoto turto vertę ginčo patvarkymu, antstolis suteikė pareiškėjams galimybę pareikšti savo nuomonę dėl nustatytos turto įkainojimo, informavo apie antstolio atliekamus veiksmus, tačiau nors pareiškėjas ir pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, pastarasis nesutiko finansuoti prašomos turto ekspertizės kaštų ir pasiūlė antstoliui pavesti ekspertizę atlikti turto vertintojui.

19) Ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo procese reglamentuoja CPK 682 straipsnis. CPK 682 straipsnio 6 dalis numato, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, numatytas išimtis. Taigi CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą būtent vykdymo procese ir bendrosios CPK normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai. CPK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Vadovaujantis CPK 682 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Taigi įstatymas vykdymo procese taip pat numato galimybę pavesti atlikti ekspertizę tiek ekspertui, tiek ekspertizės įstaigai. Iš pateikto matyti, kad šiuo atveju pareiškėjui M. B. nuosavybės teise priklausančio turto ekspertizę gali atlikti ekspertas arba ekspertizės įstaiga. Teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 4 p. nurodyta, kad teismo ekspertizė - teismo eksperto atliekamas teismo ar teisėjo jam pavestas tyrimas, kuriuo šis ekspertas atsako į specialių žinių reikalaujančius klausimus ir kurio rezultatus jis fiksuoja ekspertizės akte, to paties įstatymo 3 str. 5 p. nurodyta, kad teismo ekspertizės įstaiga — valstybės įstaiga ar jos padalinys, kurių pagrindinė paskirtis yra atlikti ekspertinius tyrimus. Šiuo atveju, sutiktina su antstolio pozicija, jog atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus bei pareiškėjų prieštaravimą, antstolis ir paskyrė iš varžytynių parduotino turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tačiau šią ekspertizę turi atlikti ekspertas arba ekspertizės įstaiga. CPK 682 str. yra imperatyvaus pobūdžio ir nustato atitinkamą elgesio taisyklę, kurios turi prisilaikyti visi proceso dalyviai. Šiuo atveju, pareiškėjas atsisakė finansuoti antstolio paskirtą ekspertizę.

20) Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju antstoliui pakako duomenų turto rinkos vertei nustatyti, nes vykdymo proceso metu jau buvo atliktos dvi turto vertinimo ekspertizės, iš kurių turinio matyti, jog nustatant ginčo turto rinkos vertę buvo įvertinos turto vertinimo prielaidos ir ypatybės, atlikta turto rinkos apžvalga, panaudojimo perspektyvos, nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas. Antstolis taip pat atsižvelgė į rinkos situaciją, kai turto nebuvo galima parduoti iš varžytynių už juose nustatytą mažesnę nei ekspertizės akte kainą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad nėra pagrindo abejoti nustatyta nekilnojamojo turto verte, pateikti vertinimai ir jų metu nustatyta įkeisto turto kaina nėra nuginčyta, duomenų, leidžiančių abejoti nustatyta turto kaina, nepateikta.

21) Pažymėtina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai savaip vertina parduodamą objektą, esant pirkėjų konkurencijai, nustatoma varžytynėse parduodamo turto reali kaina. Įkeistas turtas nebuvo parduotas ankstesnėse varžytinėse dėl to, kad dalyvauti jose neužsiregistravo nei vienas pirkėjas, todėl tikėtina, kad kaina potencialiems pirkėjams atrodė per didelė. Atkreiptinas dėmesys, jog varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t., kitaip tariant, tiksli įkeisto daikto rinkos vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Todėl nagrinėjamu atveju, hipotekos kreditoriui siekiant patenkinti reikalavimą pardavus įkeistą turtą, antstolis ėmėsi teisėtų priemonių realiai parduoti turtą ir rinkos kainai nustatyti. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad ekspertizės aktuose ir antstolio nustatytos perkainoto turto vertės būtų neteisingos, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte grindė iš esmės remdamiesi tik aplinkybe, kad šiuo metu antstolio nustatyta turto vertė beveik 4 kartus mažesnė nei numatyta ekspertizės akte. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolio nustatyta areštuoto turto kaina neatitinka šiuo metu esančios turto rinkos vertės ir tuo yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės bei teisėti interesai. Pažymėtina, jog vien subjektyvi pareiškėjų nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nesudaro pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, to pagrindas būtų tik motyvuoti išieškotojo ar skolininko prieštaravimai dėl turto vertės, sukeliantys antstoliui pakankamai pagrįstas abejones dėl realios turto vertės. Priešingu atveju, suteikus skolininkui ar išieškotojui galimybę nepritarti turto įkainojimui be motyvų, būtų sudaromos sąlygos vykdymo proceso šalims vilkinti vykdymo procesą. Aplinkybė, kad šiuo metu baigiamas rengti Klaipėdos miesto bendrasis planas, kuris galimai turės įtakos pareiškėjų turto vertei, nepagrįsta objektyviais duomenimis apie turto rinkos kainos pasikeitimą, atsižvelgiant į tai, kad turto pardavimo procesas vyksta šiuo metu, todėl nėra pagrindo laukti galimų teisės aktų pasikeitimų ateityje, kurių įtaka turto kainai nepagrįsta jokias įrodymais. Priešingu atveju, būtų pažeistos išieškotojo teisės, skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra, skolos išieškojimo procesas būtų nepagrįstai ilgai vilkinamas.

22) Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog antstolio 2021-03-22 patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264, kuriuo antstolis nustatė, jog skolininkui ir įkeisto turto savininkui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto ½ dalies žemės sklypo vertė siekia 115 200,00 Eur yra pagrįstas ir teisėtas, ko pagrindu pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas (CPK 178 straipsnis, 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjų M. B. ir A. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0010/18/03505 grąžinti antstoliui A. S.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.