Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. B. ir A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2021 m. kovo 22 d. patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264 antstolis A. S. nustatė skolininkui ir įkeisto turto savininkui M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto – 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę – 115 200,00 Eur.

2. 2021 m. kovo 26 d. antstolio kontoroje buvo gautas skolininko M. B. skundas, kuriuo skolininkas antstolio prašė panaikinti 2021 m. kovo 22 d. patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264 ir skirti nepriklausomą žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę.

3. Antstolis pareiškėjo skundą dėl antstolio nustatytos parduotino iš varžytynių turto kainos įvertino kaip prieštaravimą, todėl 2021 m. kovo 26 d. priėmė patvarkymą „Dėl ekspertizės skyrimo“ Nr. Slf-19706. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585, 613, 682 straipsniais, antstolis įpareigojo skolininkus A. B. ir M. B. per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos: 1.1 Pateikti susitarimą su teismo ekspertu dėl areštuoto turto, t. y. 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės; 1.2 Pagal eksperto ar ekspertinės įstaigos pateiktus dokumentus į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti. Taip pat antstolis išaiškino skolininkams, kad, neįvykdžius šio patvarkymo reikalavimų, bus vadovaujamasi 2021 m. kovo 22 d. patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264.

4. 2021 m. balandžio 3 d., pakartotinai – 2021 m. balandžio 14 d. pareiškėjų atstovas el. paštu pateikė antstoliui A. S. pareiškėjų 2021 m. balandžio 2 d. skundą „Dėl antstolio sprendimo panaikinimo“. Skunde, be kita ko, nurodyta, jog skolininkas M. B. ir skolininkė A. B. gavo antstolio A. S. 2021 m. kovo 26 d. patvarkymą, kuriuo tenkintas pareiškėjų reikalavimas dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Visgi patvarkyme numatyta, kad turto vertinimą privalo atlikti išimtinai tik teismo ekspertų sąraše esantis turto vertintojas, o tai nepagrįstai didina vertinimo atlikimo išlaidas ir apriboja galimų turto vertintojų sąrašą. Pareiškėjai prašė antstolio pakeisti patvarkymą, numatant, kad turto vertinimą gali atlikti turto vertintojas, nebūtinai įrašytas į teismo ekspertų sąrašą.

5. Antstolis A. S. 2021 m. balandžio 20 d. patvarkymu „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. S1f-24669 netenkino pareiškėjų skundo. Antstolis, be kita ko, nurodė, kad 2021 m. kovo 26 d. patvarkymu „Dėl ekspertizės skyrimo“ Nr. Slf-19706 antstolis paskyrė iš varžytynių parduotino turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizės atlikimo kaštus pavesdamas atlyginti pareiškėjui. 2021 m. balandžio 14 d. antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjų skundas, kuriame nurodoma, kad parduotino iš varžytynių turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės kaštai yra dideli, todėl pareiškėjai prašo pavesti ekspertizę atlikti ne ekspertui, bet turto vertintojui (neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą). CPK 682 straipsnis yra imperatyvus, t. y. nustato elgesio taisyklę, kurios turi prisilaikyti visi proceso dalyviai. Jeigu įstatymas numato ekspertizę, kurią turi atlikti tik teismo ekspertai, vadinasi, ją ir turi atlikti teismo ekspertai, ne vertintojai, ne matininkai, ne planuotojai ir pan.

6. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. balandžio 20 d., antstolis A. S. perdavė Klaipėdos apylinkės teismui pareiškėjų 2021 m. balandžio 2 d. skundą bei vykdomąją bylą Nr. 0010/18/03505.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjų M. B. ir A. B. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

7.1 Pareiškėjai nesutinka su nustatyta areštuoto turto verte, prašo panaikinti 2021 m. kovo 22 d. patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264, kuriuo antstolis nustatė, jog skolininkui ir įkeisto turto savininkui M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto – 1/2 dalies žemės sklypo vertė siekia 115 200,00 Eur.

7.2 2021 m. kovo 22 d. patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264 antstolis, atsižvelgdamas į tai, jog prieš tai buvusiose varžytynėse turtas nebuvo realizuotas už nustatytą kainą, priėmė sprendimą turtą įkainoti 115 200,00 Eur suma.

7.3 Vykdomojoje byloje jau du kartus – 2019 m. vasario 8 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d., buvo atliktos ginčo turto vertės nustatymo ekspertizės, kuriomis vadovaudamasis antstolis nustatė parduodamo iš varžytynių turto kainas pirmojo ir antrojo varžytynių rato metu. Tiek ankstesnių varžytynių metu, tiek nustatant areštuoto turto vertę ginčo patvarkymu antstolis suteikė pareiškėjams galimybę pareikšti savo nuomonę dėl nustatyto turto įkainojimo, informavo apie antstolio atliekamus veiksmus, tačiau nors pareiškėjas ir pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, jis nesutiko finansuoti prašomos turto ekspertizės kaštų ir pasiūlė antstoliui pavesti ekspertizę atlikti turto vertintojui.

7.4 Ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo procese reglamentuoja CPK 682 straipsnis. CPK 682 straipsnio 6 dalis numato, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, numatytas išimtis. Taigi CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą būtent vykdymo procese, ir bendrosios CPK normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai. CPK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Vadovaujantis CPK 682 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Taigi įstatymas vykdymo procese taip pat numato galimybę pavesti atlikti ekspertizę tiek ekspertui, tiek ekspertizės įstaigai. Iš to, kas nurodyta, matyti, kad šiuo atveju pareiškėjui M. B. nuosavybės teise priklausančio turto ekspertizę gali atlikti ekspertas arba ekspertizės įstaiga. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – Teismo ekspertizės įstatymas) 3 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad teismo ekspertizė – teismo eksperto atliekamas teismo ar teisėjo jam pavestas tyrimas, kuriuo šis ekspertas atsako į specialių žinių reikalaujančius klausimus ir kurio rezultatus jis fiksuoja ekspertizės akte, to paties įstatymo 3 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad teismo ekspertizės įstaiga – valstybės įstaiga ar jos padalinys, kurių pagrindinė paskirtis yra atlikti ekspertinius tyrimus. Šiuo atveju sutiktina su antstolio pozicija, jog, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus bei pareiškėjų prieštaravimą, antstolis ir paskyrė iš varžytynių parduotino turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tačiau šią ekspertizę turi atlikti ekspertas arba ekspertizės įstaiga. CPK 682 straipsnis yra imperatyvaus pobūdžio ir nustato atitinkamą elgesio taisyklę, kurios turi prisilaikyti visi proceso dalyviai. Šiuo atveju pareiškėjas atsisakė finansuoti antstolio paskirtą ekspertizę.

7.5 Nagrinėjamu atveju antstoliui pakako duomenų turto rinkos vertei nustatyti, nes vykdymo proceso metu jau buvo atliktos dvi turto vertinimo ekspertizės, iš kurių turinio matyti, jog nustatant ginčo turto rinkos vertę buvo įvertinos turto vertinimo prielaidos ir ypatybės, atlikta turto rinkos apžvalga, panaudojimo perspektyvos, nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas. Antstolis taip pat atsižvelgė į rinkos situaciją, kai turto nebuvo galima parduoti iš varžytynių už jose nustatytą mažesnę nei ekspertizės akte nustatytą kainą. Laikytina, kad nėra pagrindo abejoti nustatyta nekilnojamojo turto verte, pateikti vertinimai ir jų metu nustatyta įkeisto turto kaina nėra nuginčyta, duomenų, leidžiančių abejoti nustatyta turto kaina, nepateikta.

7.6 Hipotekos kreditoriui siekiant patenkinti reikalavimą pardavus įkeistą turtą, antstolis ėmėsi teisėtų priemonių realiai parduoti turtą ir nustatyti rinkos kainą. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad ekspertizės aktuose ir antstolio nustatytos perkainoto turto vertės būtų neteisingos, nepateikė jokių skaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte grindė iš esmės remdamiesi tik aplinkybe, kad šiuo metu antstolio nustatyta turto vertė beveik keturis kartus mažesnė nei numatyta ekspertizės akte. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolio nustatyta areštuoto turto kaina neatitinka šiuo metu esančios turto rinkos vertės ir tuo yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės bei teisėti interesai. Vien subjektyvi pareiškėjų nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu nesudaro pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, to pagrindas būtų tik motyvuoti išieškotojo ar skolininko prieštaravimai dėl turto vertės, sukeliantys antstoliui pakankamai pagrįstas abejones dėl realios turto vertės.

7.7 Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog antstolio 2021 m. kovo 22 d. patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264, kuriuo antstolis nustatė, jog skolininkui ir įkeisto turto savininkui M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto – 1/2 dalies žemės sklypo vertė siekia 115 200,00 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

8. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjų 2021 m. balandžio 2 d. skundą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

8.1 Teismas neteisingai nustatė ginčo dalyką, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai aiškino ir taikė CPK 681, 682 straipsnius.

8.2 Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog pareiškėjai teismo prašo panaikinti antstolio 2021 m. kovo 22 d. patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264 ir skirti nepriklausomą žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę, tačiau apeliantai pažymi, jog ginčo dalyką nagrinėjamu atveju sudaro ne antstolio 2021 m. kovo 22 d. patvarkymas, o antstolio 2021 m. kovo 26 d. patvarkymo 1.1 ir 1.2 punktai, kuriais nustatyta, kad su teismo ekspertu turi būti sudarytas susitarimas dėl areštuoto turto ekspertizės ir įmokėta suma eksperto kaštams padengti. Būtent dėl to pareiškėjai 2021 m. balandžio 2 d. antstoliui ir pateikė skundą. Skunde aiškiai buvo nurodyta, jog ginčijamas ekspertizės paskyrimas būtent teismo ekspertui.

8.3 Apeliantai pažymi, jog, priimdamas 2021 m. kovo 26 d. patvarkymą bei juo nustatydamas ekspertizės atlikimą išieškomo turto vertei nustatyti, antstolis šiuo veiksmu pripažino būtinybę atlikti ekspertizę turto vertei nustatyti. Todėl teismo teiginiai, kad antstoliui buvo aiški turto vertė, yra nepagrįsti bei neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių.

8.4 Apeliantų nuomone, aplinkybę, kad antstoliui buvo būtina skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, patvirtina ir faktas, jog ankstesnių ekspertizių metu nustatyta turto vertė buvo 420 000,00 Eur (2019 m. vasario 8 d.) ir 239 000,00 Eur (2019 m. rugsėjo 27 d.). Šių ekspertizių metu nustatyta turto vertė iš esmės skyrėsi nuo antstolio 2021 m. kovo 22 d. patvarkymu nustatytos turto vertės – 115 200,00 Eur.

8.5 Pažymi, jog antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą, kadangi, antstolio nuomone, pagal CPK nuostatas turto ekspertizę gali atlikti tik teismo ekspertai. Su tuo sutiko ir teismas. Tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 28 punkte numatyta, jog areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytus reikalavimus. Taigi, tiek CPK 682 straipsnio 1 dalis, tiek Sprendimų vykdymo instrukcija numato, kad ekspertizę atlieka ekspertas, tačiau Sprendimų vykdymo instrukcija detalizuoja, jog turto vertei nustatyti kviečiamas turto vertintojas. Pareiškėjų nuomone, jie pagrįstai savo skundu ginčija 2021 m. kovo 26 d. patvarkymu nustatytą teismo eksperto paskyrimą.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. S. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog antstolis paskyrė iš varžytynių parduotino turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. CPK 682 straipsnis yra imperatyvus, t. y. nustato elgesio taisyklę, kurios turi prisilaikyti visi proceso dalyviai. Jeigu įstatymas numato ekspertizę, kurią turi atlikti tik teismo ekspertai, vadinasi, ją ir turi atlikti teismo ekspertai, ne vertintojai, ne matininkai, ne planuotojai ir pan.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena. Šios teisenos esminiu bruožu teisės doktrinoje pripažįstama ypatingas valstybės interesas, kai ji (valstybė) privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios. Be to, bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti ir CPK 443 straipsnyje. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

12. Apeliantai kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

13. Susipažinus ir įvertinus visą civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0010/18/03505 medžiagą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai nustatė ginčo dalyką, t. y. dėl kokio antstolio patvarkymo buvo paduotas pareiškėjų 2021 m. balandžio 2 d. skundas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjai nesutinka su nustatyta areštuoto turto verte, prašo panaikinti 2021 m. kovo 22 d. patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264, kuriuo antstolis nustatė, jog skolininkui ir įkeisto turto savininkui M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto – 1/2 dalies žemės sklypo vertė siekia 115 200,00 Eur. Iš skundžiamos nutarties motyvų taip pat matyti, jog teismas iš esmės pasisakė ir įvertino antstolio 2021 m. kovo 22 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264 teisėtumą bei pagrįstumą, padarė išvadą, jog antstolio 2021 m. kovo 22 d. patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264 yra pagrįstas ir teisėtas. Tačiau, remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog pareiškėjų 2021 m. balandžio 2 d. skundas antstoliui buvo paduotas ne dėl 2021 m. kovo 22 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264, o dėl 2021 m. kovo 26 d. patvarkymo „Dėl ekspertizės skyrimo“ Nr. S1f-19706.

14. Pareiškėjų 2021 m. balandžio 2 d. skundą dėl antstolio 2021 m. kovo 26 d. patvarkymo „Dėl ekspertizės skyrimo“ Nr. S1f-19706 antstolis išnagrinėjo 2021 m. balandžio 20 d., skundo netenkino ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, pareiškėjų 2021 m. balandžio 2 d. skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0010/18/03505 perdavė nagrinėti teismui. Iš skundžiamos nutarties motyvų akivaizdu, jog teismas iš esmės pasisakė dėl antstolio 2021 m. kovo 22 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264 teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau teismas nepasisakė ir nemotyvavo, ar teisėtas ir pagrįstas antstolio 2021 m. kovo 26 d. patvarkymas „Dėl ekspertizės skyrimo“ Nr. S1f-19706, ar pagrįstai antstolis, vadovaudamasis CPK 585, 613, 682 straipsniais, įpareigojo skolininkus A. B. ir M. B. per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos: 1.1 Pateikti susitarimą su teismo ekspertu dėl areštuoto turto, t. y. 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės; 1.2 Pagal eksperto ar ekspertinės įstaigos pateiktus dokumentus į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti.

15. Pažymėtina, jog nors teismas skundžiamos nutarties 19 punkte pacitavo teisės normas apie ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu, nurodė, jog šiuo atveju pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto ekspertizę gali atlikti ekspertas arba ekspertizės įstaiga (CPK 682 straipsnis), taip pat remdamasis Teismo ekspertizės įstatymo normomis paaiškino, kas yra teismo ekspertizė, teismo ekspertizės įstaiga, tačiau teisės normų perrašymas negali būti laikomas tinkamu bylos ginčo esmės atskleidimu ir pareikštų reikalavimų išsprendimu.

16. Nustatyta, jog pareiškėjai 2021 m. balandžio 2 d. skundu prašė pakeisti 2021 m. kovo 26 d. patvarkymą „Dėl ekspertizės skyrimo“ Nr. S1f-19706, numatant, jog turto vertinimą gali atlikti turto vertintojas, nebūtinai įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas vietoje to, kad išspręstų šio reikalavimo pagrįstumą ir galimybę pakeisti/nepakeisti 2021 m. kovo 26 d. patvarkymą „Dėl ekspertizės skyrimo“ Nr. S1f-19706, pasisakė dėl antstolio 2021 m. kovo 22 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1f-18264 teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas bylos esmės neatskleidė, pareiškėjų 2021 m. balandžio 2 d. skundo ir jame pareikšto reikalavimo neišnagrinėjo, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, ji naikintina.

18. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas). Būtinumą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindžia ir CPK įtvirtinta teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinė sistema.

19. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai nustatė ginčo dalyką, bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismo išvados padarytos neatskleidus bylos esmės. Atsižvelgiant į tai, priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis naikintinas ir pareiškėjų 2021 m. balandžio 2 d. skundas „Dėl antstolio sprendimo panaikinimo“, kuris buvo paduotas dėl antstolio 2021 m. kovo 26 d. patvarkymo „Dėl ekspertizės skyrimo“ Nr. S1f-19706, grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. balandžio 2 d. skundo negali, nes byla turi būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.

20. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti visa apimtimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutartį ir pareiškėjų M. B. bei A. B. 2021 m. balandžio 2 d. skundą „Dėl antstolio sprendimo panaikinimo“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.