- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-18
- Bylos Nr.
- 1-185-859/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47176-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- R. P.
- Advokatai
- Mindaugas Kazlauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta - (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. R. P. 2020 m. lapkričio 30 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW TOURAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,57 promilių neblaivumą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
2. Kaltinamasis R. P. teisiamajame posėdyje 2021 m. lapkričio 24 d. parodė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. nuo ryto pradėjo gerti degtinę. Sūnus paskambino ir pasakė, kad įvažiavo į griovį. Pasakė, kad ateis, nes iki tos vietos poros šimtų metrų atstumas. Liepė jam nueiti paprašyti kaimyno, kad padėtų ištraukti automobilį, nes jis pats negalėjo išvažiuoti. Automobilio savininkas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jis nėjo pas kaimyną. Norint nueiti pas jį reikėtų truputį grįžti. Ėjo prie automobilio, pažiūrėti, kas vyksta. Nusiuntė sūnų pas kaimyną, nes jis greitesnis. Tuo metu gal smegenys nelabai dirbo. Susitiko su sūnumi pakeliui ir pasakė jam eiti pas kaimyną. Susitiko 50 m atstumu nuo automobilio. Sūnus buvo beveik ant kalniuko, ėjo keliu. Kai ėjo iš namų, ėjo iš galo, link automobilio galinės dalies. Pasakė sūnui eiti pas R., o jis nuėjo link automobilio. Neprisiminė, ar sūnus perdavė automobilio raktelius. Sūnus sakė, kad automobilis griovyje, neišvažiuoja, reikia traukti. Sūnus nuėjo pas R.. Priėjęs prie automobilio, durys buvo uždarytos. Ko gero, apėjo automobilį. Parūkė ir, matyt, atsisėdo į automobilį. Pamatė, kad automobilis tikrai neišvažiuos, jis įsirėmęs galiniu buferiu. Galėjo įsėsti į automobilį ir laukti. Atsimena, kai jį sodino į policijos automobilį. Pamatęs vaizdo įrašą atsiminė, kad galimai pūtė jis. Vaizdo įraše užfiksuotas jis. Kai paskambino sūnus, galėjo būti virtuvėje ar prie virtuvės, kažkur namie. Sūnus paskambinęs pasakė: „įvažiavau į griovį, ar gali ateiti pažiūrėti, ką daryti“. Nuėjo prie automobilio per kokias 3 minutes. Atrodo, kad kalbėjo su sūnumi tik vieną kartą.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalis, perskaitė kaltinamojo R. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 2, b. l. 25).
2.1.1. Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju 2020 m. gruodžio 1 d., R. P., sutikęs duoti parodymus ir nurodęs, kad neprisipažįsta padaręs inkriminuojamos nusikalstamos veikos, parodė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. apie 12:30 val. buvo namuose, (duomenys neskelbtini), su sūnumi, bet jis buvo kitame kambaryje, todėl nematė, kad jis gėrė degtinę. Jeigu gerai prisimena, išgėrė apie 250 g., ir sugalvojo pasivaikščioti, sušalo, nusprendė eiti iki automobilio „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį dažnai palieka miškelyje, netoli namų. Būdamas girtas atsisėdo į automobilį, užvedė automobilį, kad sušiltų, tačiau automobilio jis nevairavo. Automobilis priklauso Všį „(duomenys neskelbtini)“, savininkas – jo draugas A. G., kuris leido automobiliu naudotis ir prižiūrėti dar nuo 2016 metų. Jam atrodė, kad jo sūnus iškvietė policiją, nes kažkur po 30 min. pareigūnai atvažiavo prie jo ir paprašė jo pasitikrinti blaivumą. Sutiko ir du kartus pūtė į alkotesterį. Jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Kaltės nepripažįsta dėl to, kad nevairavo automobilio, tik sėdėjo automobilio viduje išgėręs (t. 2, b. l. 25).
2.2. Perskaičius parodymus (nuosprendžio 2.1.1. pastraipa), kaltinamasis R. P. teismui papildomai parodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. dėl sveikatos ir psichologinės būsenos bei nežinios, galėjo pripasakoti, pakenkti sūnui, galėjau atsakyti bet ką, norėjo greičiau viską baigti ir palikti patalpas, kuriose praleido parą. Negalvojo, kad tai išsirutulios į tokį rimtą reikalą, gal galvojo, koks skirtumas, ar jam senam įvažiuoti į griovį ir pabūti automobilyje. Automobilio nevairavo. Girto žmogaus pasiteisinimas nėra pasiteisinimas teismui. Pasakojo tai, ko nebuvo, kad nepakenkti sūnui. Nematė kai sūnus išvažiavo. Kai paskambino sūnus, žmona buvo darbe. „(duomenys neskelbtini)“ dukros telefono numerio pabaiga. Du, tris kartus per dieną kalba su dukra, nes ji užsienyje. Neprisimena ar jam einant prie automobilio skambino dukra. Sūnui galėjo atrodyti, kad buvo jis išvažiavęs. Tą dieną su sūnumi bendravo, buvo truputį apsižodžiavę. Atsiminė konfliktą, apie kurį kalbėjo sūnus. Sūnus žiūrėjo netolerantiškai į tai, kad jis išgėręs. Buvo konfliktas, morališkai apsižodžiavo. Prašymą eiti pas kaimyną tikrai turėjo pareikšti telefonu. Galbūt negerai išsireiškė, susipainiojo. Mintyse turėjo tai, kad nurodymai eiti pas kaimyną buvo telefonu. Jie prasilenkė, persimetė keliais žodžiais. Tą dieną jis buvo neadekvatus, girtas. Nežinojo, kad įmanoma keisti parodymus, patikslinti įvykio aplinkybes. Ėjo į automobilį, įsėdo, automobilis buvo griovyje. Neprisimena bėgiko. Kitą dieną po apklausos jį paėmė draugas, pasakė jam nuvažiuoti į įvykio vietą, ten buvo statybininkai, kurie davė telefono numerį. Gavo S. telefono numerį. Statybininkai pasakė, kad jis matė, fotografavo. Pridėjo papildomas nuotraukas (t. 3, b. l. 51-52, 74-76, 79-86).
2.3. Kaltinamasis R. P. teisiamajame posėdyje 2021 m. lapkričio 24 d. pateikė 8 (aštuonias) fotonuotraukas, pastarojo darytas įvykio vietoje. Į teisėjo klausimą atsakė, kad nuotraukomis fiksavo tai, kad: 1) nelabai matosi, kas gali sėdėti už automobilio vairo (nuotraukos 1 ir 2); 2) nuotraukoje Nr. 3 kaltinamojo pažymėta vieta, kurioje jis susitiko su sūnumi; 3) nuotraukoje Nr. 4 pažymėta bėgiko judėjimo kryptis pagal tai, ką jis nurodė. Jis pats bėgiko nematė; 4) nuotraukoje Nr. 5 pažymėta įvykio vieta ir bėgiko judėjimo kryptis. Kaltinamojo gynėjo teigimu, ši nuotrauka pateikta tam, kad parodyti dėl bėgiko galimybės matyti, kas sėdi automobilio viduje; 5) nuotraukose Nr. 6 ir 7 užfiksuota vieta, pasak kaltinamojo P. P., galimai į griovį nuriedėjo automobilis, nufotografuota skirtingu kampu; 6) nuotraukoje Nr. 8 užfiksuota įvykio vieta, strėlytėmis pažymėta vieta, kurioje galimai buvo automobilis (3 t., b. l. 79-86).
3. Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu sutiko duoti parodymus byloje, kurioje jo tėvas, su kuriuo jis gyvena kartu, yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką – nusikaltimą. Liudytojas teismui parodė, kad buvo pirmadienis. Tėvas truputį išgėrinėjo, dėl to apsipyko, jis susinervino, išvažiavo pirkti cigarečių. Sustojo ant kalnelio parūkyti. Išlipo iš automobilio prisidegti cigaretę, tuo metu žiūrėjo į telefoną, o automobilis nuriedėjo į griovį. 13.54 val. skambino tėvui pasakyti, kad automobilis griovyje, jis aprėkė jį, pasakė, kad už kelių minučių ateis, nes tarp griovio ir namo apie 1-2 min. ėjimo. Atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus parodė, kad tėvas vartojo alkoholį. Nervinosi, nes iš kvapo suprato, kad jis išgėrė. Jis (teismo pastaba – R. P.) buvo savo namuose. Kai tėvas pavartoja alkoholio, tai jį sunervina. Jis važiavo pirkti cigarečių, nenusipirko. Turėjo vieną ar dvi cigaretes, važiavo pirkti daugiau. Išlipo iš automobilio parūkyti. Toje vietoje daug kartų rūkė, nes ten graži įkalnė, galima šone sustoti, automobiliai gali pravažiuoti. Išlipo iš automobilio, nes automobilyje nerūko. Automobilį pastatė šone, kad netrukdytų kitiems. Automobilis „VW Touran“ mechanine pavarų dėže. Sustojo, neišjungė degimo, išlipo, uždarė duris, neužtraukė rankinio stabdžio. Matyt, dėl nervų užmiršo ir neužtraukė rankinio stabdžio. Automobilis nuriedėjo dėl to, kad buvo neužtrauktas rankinis stabdis ir neįjungta pavara. Automobilis ne jo, tėvo draugo, kolegos. Jis kartais naudojasi tuo automobiliu, stovi jų garaže. Tuo metu naudojosi tuo automobiliu, nes kito automobilio nebuvo. Automobilis stovi jų šeimos garaže. Rakteliai buvo automobilyje. Išlipo iš automobilio, uždarė duris, nuėjo už bagažinės, užsidegė cigaretę. Gal jis jau pradėjo judėti, nespėjo užfiksuoti. Užsirūkė, pradėjo žiūrėti į telefoną, buvo nusisukęs nugara į automobilį. Pastebėjo kai automobilis buvo beriedantis, jis buvo apie 2-3 metrų atstumu nuo jo. Viskas buvo prie skardžio, stataus šlaito. Automobilis tiesiog nuriedėjo. Tuo metu, kai automobilis nuriedėjo, niekas nepribėgo prie automobilio. Paskambino tėvui, nes įvyko bėda. Kai įvyksta bėda, dažniausiai skambina tėvui. Tikėjosi, kad tėvas padėtų išstumti automobilį. Suprato, kad dviese neišstumtų automobilio. Tėvas problemos neišsprendė. Jie prasilenkė. Palaukė jo keletą minučių – 6-7, skambino jam, kur jis, jis sakė, kad ateina, pasakė eiti pas kaimyną, kuris turi daug įrankių, visureigį, kad galbūt padėtų ištraukti. Ėjo pas kaimyną. Susitiko su tėčiu ant kalno, šiek tiek toliau nei buvau pastatęs automobilį. Tėvas turbūt buvo neblaivus, sprendė iš to, koks jis buvo prieš tai. Jis ėjo lygiai, kaip blaivus žmogus, „persimetė“ tik keliais žodžiais, iš bendravimo pasirodė, kad jis truputį neblaivus, kalba buvo normali, kitokia nei kiekvieną dieną, nes, matyt, buvo pavartojęs alkoholio. Tėvas turbūt ėjo žiūrėti automobilio. Automobilio raktų jam nebuvo perdavęs. Nuėjo pas kaimyną, jo nebuvo. Po to, vėl nuėjo į įvykio vietą. Pamatė bėgiką ar dviratininką. Tėvas sėdėjo vairuotojo vietoje. Nusileido iki automobilio, bėgikas buvo ant kelio. Automobilio durelės buvo uždarytos. Paklausė jo, ko jis sėdi, jis pasakė, kad buvo šalta. Suprato, kad atvažiuos policija ir gali būti kažkokių problemų – dviratininkas matė, kad tėvas sėdi ir iš to išsivystys negeri dalykai. Nepasakė bėgikui, kas įvyko, nes buvo pasimetęs. Tuo metu nepagalvojo pasakyti tėvui, kad išliptų iš automobilio. Atvažiavo pareigūnai – du vyrai, vienas priėjo prie bėgiko, kitas pareigūnas nuėjo į griovį, paklausė, ar viskas gerai, ar nesužeisti. Kai išvažiavo pirkti cigarečių, tėvas buvo namuose, virtuvėje. Perskaičius liudytojo P. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 37-38), liudytojas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Faktus yra primiršęs, todėl parodymai skiriasi. Tada prisiminė geriau, nes buvo apklaustas po savaitės. Minimaliai matė kaip pareigūnai bendravo su tėvu, atsimena, kad prašė dokumentų. Turbūt dokumentai buvo tėvo piniginėje, turbūt tėvas turėjo piniginę. Minėjo pareigūnams, kad jis (teismo pastaba – liudytojas) vairavo. Galbūt buvo žodžiai „galiu prisiimti įvykį“ (t. 3, b. l. 5-11).
3.1. Ikiteisminiame tyrime 2020 m. gruodžio 7 d. apklaustas liudytoju P. P., dalyvaujant jo pasirinktam atstovui – advokatui Mindaugui Kazlauskui, parodė, kad jis 2020 m. lapkričio 30 d. buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Su tėvu jie konfliktavo dėl asmeninių dalykų, jis susinervino ir norėjo nuvažiuoti nusipirkti cigarečių. Prieš tai, sustojo parūkyti netoli savo namų, kažkur apie 200 m. Sustojo laukymėje, nuokalnėje neužgesino automobilio variklio ir pamiršo užtraukti rankinį stabdį. Jis išlipo šalia automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parūkyti, jam berūkant suskambėjo telefonas, todėl jis pradėjo naršyti jame ir jam benaršant pastebėjo, kaip automobilis pradėjo riedėti nuo kalniuko, jis norėjo jį sustabdyti, tačiau automobilio durelės buvo uždarytos ir jis pastebėjo, kad nespės automobilio sustabdyti. Automobilis nuriedėjo, tačiau automobilis nebuvo apgadintas, jis įlipo į automobilį ir norėjo pabandyti pats išvažiuoti, tačiau dėl aplinkos sąlygų pats automobilis išvažiuoti negalėjo. Tada jis sugalvojo paskambinti tėčiui tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmas pokalbis buvo 13:54 val., pokalbis truko 49 sek, antras pokalbis buvo 14:01 val., pokalbis truko 1 min. ir trečias skambutis buvo 14:07 val., tėtis net neatsiliepė, nes jis jau buvo pakeliui pas jį. Tėčiui atėjus prie jo ir minėto automobilio, jie susiginčijo dėl to, kad jis paliko automobilį ir jis nuriedėjo nuo kelio. Tėtis atėjęs jį išbarė ir išvijo namo. Kad tėtis būtų išgėręs nesimatė. Jis išėjo namo, kadangi dirba nuotoliniu būdu tai negalėjo ilgam dingti, o tėtis liko prie automobilio. Jis kažkur pusvalandžio bėgyje nuėjo ieškoti tėvo, įvykio vietoje galbūt buvo šalia statybininkai. Priėjęs prie tėčio, kuris vaikščiojo aplink automobilį, jie kartu galvojo, kaip automobilį išvežti ir po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai jo paklausė, kas jis toks, jis prisistatė, kad yra R. P. sūnus, tačiau, kas vairavo automobilį pareigūnai neklausė, todėl jis jiems situacijos, kokia iš tiesų buvo nepaaiškino dėl to, kad buvo šoko būsenoje, išsigando. Įvykio vietoje jis tėčiui pasakė, kad reikėjo jo palaukti, jis būtų pavairavęs, tai turėjo omeny, tai kad iš griovio padės jam išvažiuoti. Tačiau jo tėtis R. P. automobilio nevairavo. Yra matę liudytojai statybininkai, kurie ten apžiūrinėjo objektus, jie buvo tuo metu ir visą įvykį matė (t. 1, b. l. 37-38).
4. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 7; 71-72):
4.1. Apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas - 2020 m. lapkričio 30 d. 14:27:54 atvyko policijos pareigūnai, sustojo įvykio vietoje, dešinėje galimai stovi bėgikas, apsivilkęs žalios spalvos striukę. 14:28:27 policijos pareigūnai, pabendravę su asmeniu, apsivilkusiu žalios spalvos striukę, prieina prie automobilio. (Liudytojas P. P. atsakydamas į teisėjo klausimą parodė, kad jis stovi prie automobilio vairuotojo pusės; 14:28:25 pasakė: „ne aš“). Policijos pareigūnas nukreipė kamerą į automobilio vairuotojo pusę. 14:28:40 liudytojas P. P. į policijos pareigūno klausimą atsako, kad čia jo tėvas, gyvena šalia. (Kaltinamasis R. P. atsakydamas į teisėjo klausimą parodė, kad už vairo sėdi jis). 14:30:33 liudytojas ne vieną kartą pašo, kad jo tėvas, sėdintis už automobilio vairo, paduotų dokumentus: „dokumentus paduok, neerzink“. 14:30:37 liudytojas dar kartą pasako „aš tau sakau paduok dokumentus“. Liudytojas pasako policijos pareigūnui, kad jis gali vairuoti, o pareigūnas klausia: „kaip jūs išvažiuosit“. 14:31:11 liudytojas, bendraudamas su pareigūnais, kalba, kad gal pabandys išvažiuoti iš griovio. (Liudytojas P. P. atsakydamas į teisėjo klausimus parodė, kad su pareigūnų pagalba gal būtų išvažiavęs. Nežinojo, kodėl nebandė išvažiuoti su statybininkų pagalba). 14:31:45 Pareigūnas ragina kaltinamąjį pūsti, išaiškina atsakomybę už atsisakymą. Kaltinamasis neklauso pareigūnų atlikti prašomą veiksmą, kažko ieško daiktadėžėje, liudytojas klausia, ką jis traukia. Liudytojas kelis kartus klausia kaltinamojo: „ką tu čia darai“, ragina kaltinamąjį papūsti. (Liudytojas P. P. atsakydamas į teisėjo klausimą parodė, kad nenurodė, kad vairavo tėvas. Pareigūnai sakė pūsti, dėl to ir sakė tėvui. Tuo metu nematė reikalo pasakyti, kad ne tėvas vairavo). 14:32:40 liudytojas pritaria policijos pareigūnui, teigdamas tėvui, kad papūstų. (Liudytojas P. P. atsakydamas į teisėjo klausimą parodė, kad buvo išsigandęs ir dėl tėvo, ir dėl savęs. Nepaminėjo, kad jis vairavo). 14:32:45 kaltinamasis pučia. Tuo pačiu metu kaltinamasis kažko klausia policijos pareigūno, kuris atsako, kad reikia pūsti. 14:33:00 liudytojas sako: „aš tau sakiau, palauk manęs, aš pavairuosiu“.
4.2. Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas - 14:33:05 prasideda įrašas. 14:33:20 atidaromos durys, kaltinamojo prašoma išlipti iš automobilio. 14:33:23 kaltinamasis, iš lėto išlipdamas, neišlaiko pusiausvyros ir pradeda svirti į kairę pusę. Jį ranka sulaiko šalia stovėjęs policijos pareigūnas, paprašo dar kartą papūsti, nepavyksta. Iš vaizdo įrašo matoma, kad kaltinamasis nelabai orientuojasi, jis rankomis prilaikomas dviejų pareigūnų, tas, kuris duoda pūsti, kaire ranka laiko už dešinio peties, matosi, kad kitas, galimai pareigūnas, laiko kaltinamąjį už kairio peties. Kaltinamasis juda į šonus, žvilgsnis tarsi nesupranta aplinkos, bando kažką pasakyti, bet nesugeba ištarti žodžio, numoja kaire ranka, gestikuliuoja dešine ranka, bandydamas kažką pasakyti, tačiau jokio aiškaus žodžio neištaria. Gestikuliuodamas dešine ranka nerišliai sako: „nelaikyk, nelaikyk“. Policijos pareigūnas paleidžia jo dešinį petį. Į nevienkartinius policijos pareigūnų raginimus dar kartą papūsti, kaltinamasis, šiek tiek svirduliuodamas, lėtais, galimai nekoordinuotais judesiais, nusuka galvą į dešinę ir nevykdo policijos pareigūnų reikalavimų. Į klausimą „ar girdite mane“ atsako, kad girdi. Pareigūnas aiškina, kad negaus alkotesterio, reikės pūsti. Ne vieną kartą policijos pareigūnas siūlo įkvėpti oro ir pūsti. Kaltinamasis, šiek tiek svirduliuodamas, kartais pasukdamas galvą į šoną, faktiškai nereaguoja į daugkartinius pareigūnų raginimus. Į liudytojo pasakytus raginimus: „tau pareigūnai pasakė pūst“ kaltinamasis sureaguoja kažką atsakydamas. 14:34:53 kaltinamasis bando pūsti į alkotesterį, tačiau vėl nepavyksta. Galimai liudytojas paaiškina, kad jį sulaikys, vartodamas žodžius, nesimato kas sako, tik girdimi žodžiai: „tave dabar supakuos ir veš“. Po šių žodžių pasako: „pažiūrėk ką tu darai“. Liudytojas prieina prie atidarytų automobilio durelių, laiko tėvą savo kaire ranka už dešinio peties, o kaltinamasis tuo metu prašo duoti jam papūsti, nerišliai: „duok, duok, duok“. Policijos pareigūnas sako liudytojui: „tris kartus daviau“, liudytojas įkalbinėja savo tėvą papūsti, sako: „išsikalinėji, tai tave išveš“, „tau pareigūnai gražiai... tu juos pradedi erzinti“. 14:35:22 liudytojas pasilenkia į automobilio saloną, policijos pareigūnas 14:53:33 dar kartą duoda pūsti ir sako „stipriai pučiam“. 14:53:42 kaltinamasis sunkiai įkvepia oro, iš kelių kartų bando paimti alkotesterio, kurį laiko pareigūnas, šiaudelį ir pučia, tačiau nepakankamą laiką, kiek nurodo policijos pareigūnas, sakydamas „negaliu“, o liudytojas tuo metu sako: „tu matai, kad... prisižaidei“. Kaltinamasis nerišliai, mušdamas dešine ranka į krutinę sako: „aš noriu, aš noriu“. 14:35:54 Liudytojas klausia kaltinamojo: „kur tavo dokumentai“ ir rankomis apžiūrinėja jo išorines kišenes. Kaltinamasis, judėdamas ištiesta ranka link priekyje jo stovinčio pareigūno, nekoordinuotais judesiais bando atkreipti į save dėmesį, tuo metu liudytojas, tikrindamas galimai prašytų dokumentų, sako: „neliesk jo“. Kaltinamasis pakelia abi rankas iš šonų, judėdamas, šiek tiek svirduliuodamas, žiūrėdamas nesuprantamos mimikos žvilgsniu į priešais stovintį pareigūną. Liudytojas, radęs galimai kaltinamojo kišenėse dokumentus, juos apžiūrinėja užėjęs kaltinamajam už nugaros, stovėdamas prie automobilio vairuotojo durelių. Kaltinamasis vis dar stovi pakeltomis rankomis, jas nuleidžia 14:36:08 policijos pareigūnui paraginus eiti į jų automobilį bei palietus kaire ranka už jo rankos žasto. Kaltinamasis, užkliūdamas, nekoordinuotais judesiais eina į įkalnę, už dešinio žasto jį prilaiko policijos pareigūnas, galimai liudytojo kairė ranka prilaiko kaltinamąjį už kairės rankos žasto arčiau peties. Kaltinamasis nukrenta beveik užlipęs į įkalnę 14:36:17, įkalnė iš dalies padengta šlapiu sniegu, supuvusiais lapais, žeme. Kaltinamajam padedama atsistoti, jis nuvedamas prie automobilio. Šalia takeliu prie automobilio nuo jo toliau eina su įvykiu nesusijęs vyras. Kaltinamasis su policijos pagalba įlipa į policijos automobilį, liudytojas stovi šalia. Kaltinamasis, būdamas tarnybiniame automobilyje, vėl policijos pareigūnų raginamas pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, alkotesteris pareigūno laikomas prie kaltinamojo veido 15-20 cm atstumu. Kaltinamasis nepučia. 14:37:40 Kitas pareigūnas klausia liudytojo, stovinčio šalia policijos automobilio: „kiek dienų gėrė? Pirmą dieną?“, liudytojas prisimerkdamas, liesdamas kaire ranka ties smilkiniu savo galvą atsako: „ne pirmą... Bet ta prasme. Ne, jis vakar vakare iš viso buvo adekvatus, gal ant miego darė čerką.... nu kaip ten žinot širdį... kad nesustotų...šiandien ryte išvažiavo kaip ir dirbti, nes jis (duomenys neskelbtini) dirba, jis buvo „prasipaipolęs“, viskas tvarkoj buvo ir va“, parodo ranka. Policijos pareigūnas klausia: „bet, o kada pradėjo gerti, penktadienį kokį?“, atsako: „nu jo, turbūt, penktadienį, šeštadienį“. 14:38:19 kitas policijos pareigūnas vis dar ragina kaltinamąjį įkvėpti oro ir pūsti. Liudytojas nueina prie griovyje esančio automobilio 14:38:39. Tuo pačiu kaltinamasis papučia į alkotesterį, pareigūnai ragina jį „davai, davai, davai“ ir pasako „viskas“. 14:39:05 „2,57“, policijos pareigūnai pasako, kad reikės dar kartą pūsti po 15 minučių. Priėjęs liudytojas klausia: „ar prapūtė“, policijos pareigūnas atsako: „taip, 2,57“, liudytojas sako: „ojei“.
4.3. Po apžiūrėtų vaizdo įrašų liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad norėjo pasakyti policijos pareigūnams, kad jis vairavo, bandė jiems tai pasakyti, bet jie jį pertraukinėjo, vaizdo įraše nesimato, jis su pareigūnais buvo 1-1,5 val. Jis neminėjo, kad tėvas vairavo. Turbūt susitiko su tėčiu prie automobilio. Konfliktas įvyko prie automobilio ir jis išsiuntė jį pas kaimyną.
5. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. M. parodė, kad išėjo pabėgioti, buvo gal 14.30 val., beveik prie pat namų, trasoje, kur dažniausiai bėgioja, pamatė įvykį. Matė kaip automobilis nuvažiavo į griovį, pribėgo pažiūrėti kas įvyko, gal žmogui negerai. Priėjęs prie vairuotojo paklausė, ar viskas gerai, ar nereikia pagalbos, jis nerišliai kalbėjo su kažkuo telefonu, nieko neatsakė, jį ignoravo. Jam pasirodė, kad jis galimai buvo neblaivus, todėl iškvietė policiją. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus parodė, kad įvykis galėjo būti apklausoje nurodyta data ir laiku. Kai atvyko policijos pareigūnai, buvo toje vietoje. Paties fakto, kaip automobilis nusileido į griovį – nematė. Bėgdamas pamatė, kad automobilis stovi ar lėtai važiuoja. Ten vyko statybos. Nubėgus dar 50 metrų, praėjus 20-30 sekundžių nuo tada, kai nusisuko nuo automobilio, pamatė, kad jis griovyje. Matė automobilį ne griovyje, po 30 sekundžių jis buvo griovyje. Atrodo, kad „VW Touran“ juodos ar mėlynos spalvos. Iš pradžių bėgo, pažiūrėjo į automobilį, pagalvojo, ar čia netyčia įvažiavo, nežinojo, ką daryti, ar eiti paklausti, ar bėgti toliau, gal žmogui negerai. Pribėgo prie vairuotojo pažiūrėti. Kai pribėgo vairuotojas buvo automobilyje. Neatsiminė kaip vairuotojas atrodė. Jis nerišliai su kažkuo kalbėjo telefonu, sakė: „nebeatvažiuosiu“, buvo murmėjimas, nerišli kalba kaip stereotipinio neblaivaus žmogaus. Laukė policijos, buvo labai šalta, bėgiojau ratais, pirmyn-atgal. Po 20-25 minučių atvyko policija. Po kokių 15 min. bėgiojimo ratais priėjo jaunas žmogus, (duomenys neskelbtini) metų, jis ėjo prie automobilio, jis jam pasakė, kad jau iškvietė policiją, jis pasakė: „čia mano tėtis, nesijaudinkit dėl jo“, jis priėjo prie automobilio, prasidėjo šeimos drama, iš jų kalbos pasimatė, kad jie šeima, jis sakė: „nu va, tėti, prisidirbai, žmogus jau iškvietė policiją“. Girdėjo žodžius: „nu va, tėti, prisidirbai, žmogus jau iškvietė policiją, kodėl tu mus taip skaudini“. Padarė spėjimą, kad sūnus kalbėjo telefonu su mama, sakė: „ ne, mama, jau iškvietė policiją, nieko nebegalima padaryti, neištrauksime“. Išbėgo 14 val., pasuko į dešinę nuo namų. Ten yra pravažinėta kaip trikampis. Nuo jo namų iki statomo namelio yra apie 700 metrų. Pirmą kartą pamatė automobilį ant elipsės formos posūkio. Automobilis buvo (duomenys neskelbtini), tikrai nebuvo (duomenys neskelbtini). Pribėgęs prie automobilio matė, kad vairuotojas kalbėjo telefonu. Pakartotinai skambino į BPC ir klausė kada atvyks pareigūnai, nes turėjo įtarimą, kad gali bandyti ištraukti ir pabėgti iš įvykio vietos. Kai pamatė automobilį griovyje, pamatė tris statybininkus, jie taip pat ėjo pažiūrėti, ar viskas gerai, jie pirmi priėjo prie automobilio, po to, jis priėjo. Vieno iš statybininkų paklausė: „ar jums jis neatrodo girtas?“, jis atsakė: „visiškai“ ir nuėjo toliau dirbti (t. 3, b. l. 12-13, 14-15).
5.1. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis).
5.1.1. 2020 m. lapkričio 30 d. apie 14 val., išėjo pabėgioti ir bėgdamas, apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, pastebėjo jo kryptimi automobilį „VW Tauran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos, kuris labai lėtai važiavo. Automobilis būtent važiavo į jo kryptį, kuomet jis bėgo keliu. Jis bėgo į įkalnę, o šis automobilis stovėjo ant kalno ir važiavo nuokalne. Kuomet jis bėgo jis dar pamatė ir buvo pasižiūrėjęs, kad pastate ar angare iš skardos dirba darbininkai, kuomet pasižiūrėjo į juos (darbininkus) atsuko savo žvilgsnį atgal į kelią, į kalną, bet automobilio jau nebematė. Tuomet jis, pribėgęs iki statomo angaro - pastato, pamatė, kad šis automobilis yra nuvažiavęs nuo kelio į griovį. Jis priėjo prie šio automobilio, kartu su juo priėjo ir vienas iš darbininkų, dirbusių šalia tame objekte. Automobilio priekyje už automobilio vairo pamatė sėdintį vyrą, kurio nepažįsta. Šis vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jis buvo vidutinio kūno sudėjimo, buvo trumpų, žilų plaukų. Šį vyrą galėtų atpažinti. Automobilyje šis vyras buvo vienas, kiek pamena, automobilio motoras tada jau buvo išjungtas. Vairuotojo pusės langas buvo atidarytas. Kuomet jie abu su tuo darbininku priėjo arčiau automobilio, darbininkas netrukus nuėjo atgal prie savo statybų objekto. O prie šio automobilio liko jis, tuomet jis priėjo arčiau šio vairuoto lango ir paklausė vairuotojo, ar jam yra viskas gerai, tačiau jis tuo metu, kiek matė, su kažkuo kalbėjo telefonu. Jis jam neaiškiai kažką atsakė, iš kalbos jis suprato, kad šis vyras gali būti neblaivus, todėl iš karto paskambino telefonu „112“. Per 15-20 min. vietoje jau buvo policijos ekipažas. Kol laukė atvykstančios policijos šis vyras, buvęs už automobilio vairo, išlipęs nebuvo, niekur nebevažiavo. Jis visada sėdėjo už automobilio vairo. Nematė, kad jis būtų vartojęs kokius nors alkoholinius gėrimus, jis visą laiką su kažkuo kalbėjo telefonu. Kuomet buvo priėjęs prie automobilio, kas guli automobilio salone jis labai nežiūrėjo, todėl ar automobilio viduje galėjo būti alkoholinių gėrimų jis nežino. Kol vyko policija, prie šio automobilio atėjo kažkoks jaunas vyras, kurio jis nepažįsta, kuris pradėjo bendrauti su automobilio vairuotoju, iš jų pokalbio suprato, kad šis vaikinas yra vairuotojo sūnus. Ką jie abu kalbėjo jis nežino, bet girdėjo sūnaus frazę tėvui „kodėl tu mus taip skaudini“. Kuomet jis pamatė šį automobilį lėtai važiuojantį ir vėliau jau esantį griovyje, automobilis galėjo nuvažiuoti apie 50 metrų, nuo tos vietos, kuomet jį pirmą kartą pamatė. Mano, kad šio vairuotojo vairavimo faktą galėjo taip pat matyti darbuotojai, dirbę šalia to pastato ar angaro (duomenys neskelbtini). Vairavimo faktą matė, kaip teigė, būtent tas darbininkas, kuris buvo priėjęs su juo prie automobilio (t. 1, b. l. 24).
5.1.2. Papildomos apklausos metu liudytojas S. M. parodė, kad jis, bėgdamas apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, pastebėjo jo kryptimi automobilį „VW Tauran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos, kuris labai lėtai važiavo. Automobilis būtent važiavo į jo kryptį, kuomet jis bėgo keliu. Jis bėgo į įkalnę, o šis automobilis stovėjo ant kalno ir važiavo nuokalne. Jis matė, kaip minėtą automobilį vairavo vyresnio amžiaus vyras, jis matė kaip jis vairavo, tačiau nematė, kaip jis nuvažiavo į griovį, nes tuo metu buvo nusisukęs į statybininkus, jis nusisuko kažkur 15 sekundžių laikotarpiui, kai atsisuko atgal pamatė, kad minėtas automobilis griovyje, jis sustojo ir iš karto pribėgo prie vairavusio žmogaus. Jis jo paklausė, ar jam nereikia kokios pagalbos, kartu su juo priėjo ir vienas iš šalimais dirbusių statybininkų, jie kartu priėjo prie automobilio vairuotojo durelių lango, vairuotojas visą laiką sėdėjo automobilyje, jis bandė su juo kalbėtis, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad vyras neblaivus, jis negalėjo rišliai kalbėti, kažką jam sumekeno, tačiau neišėjo jo suprasti. Statybininkas įvykio vietoje buvo labai trumpai, apžiūrėjo automobilį ir nuėjo toliau dirbti, jis jo nepažįsta, matė jį pirmą kartą, jokių jo kontaktų neturi. Jis toliau liko prie minėto automobilio ir iškvietė policiją, jis matė, kaip vairuotojas, sėdėdamas automobilyje kažkam vis skambino. Kažkur 20 minučių bėgyje atėjo jaunas vaikinas (kuris buvo juodais plaukais, apytiksliai atrodė (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dėvėjo juodą striukę), jis jam pasakė, kad jau iškvietė policiją, o tas vaikinas jam atsakė, kad nesijaudintų, nes jis jo sūnus. Sūnus, priėjęs prie vairuotojo kalbėjosi, kaip suprato, su tėvu jam pasakė „nu ką, prisidirbai“, taip pat girdėjo, kaip jaunesnis vaikinas kalbėjo su mama telefonu, tai suprato, nes girdėjo, kaip sakė „mama“. Mamai papasakojo, kad tėvas prisidirbo ir žmogus t. y. jis iškvietė policiją. Kažkur po 10 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie paėmė jo asmeninius duomenis ir jis toliau nubėgo bėgioti. Parodo, kad matė vairavimo faktą, kad automobilį vairavo jo minėtas vyresnio amžiaus vyras, su kuriuo vėliau bendravo, o sūnus (jaunas vaikinas) prie automobilio atėjo gal tik po 20 minučių (t. 1 t, b. l. 27-28).
5.1.3. ILiudytojas S. M. pateikė įvykio vietos nuotraukas (t. 1, b. l. 66-69).
5.2. Perskaitytus parodymus teisme liudytojas S. M. patvirtino, o atsakydamas į klausimus parodė, kad nežino ar automobilis stovėjo, ar labai lėtai judėjo, tarp tos vietos, kur jį pamatė ir griovio labai nedidelis atstumas. Pastebėjo, kad yra automobilis, nekreipė į jį dėmesio, kai atsisuko, pamatė, kad automobilis jau griovyje. Nematė fakto kaip automobilis atsirado griovyje, bet laiko trapas, kai pamatė automobilį stovintį arba važiuojantį ir griovio yra per mažas, kad ten iš kažkur atsirastų kitas automobilis. Tuo metu toje vietoje nebuvo kitų automobilių. Vairuotoją pamatė tik tada, kai automobilis buvo griovy. Laiko tarpas toks mažas, kad žmogus negali iš niekur atsirasti. Nuo tada, kai pamatė automobilį pirmą kartą iki tada, kai pamatė jį griovyje, nubėgo ne daugiau kaip 50 m., 20-30 sekundžių, vietovė ten atvira, viskas puikiai matėsi, medžiai buvo be lapų. Nematė to žmogaus vairavimo fakto. Matė tą žmogų sėdintį už vairo. Automobilio judėjimo faktu abejoja. Manė, kad tai, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, nurodyta teisingiau.
6. Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta R. P.. Davė jam laikinai naudotis įmonei priklausančiu automobiliu, jis turėjo panaudos sutartį, tai buvo ne pirmas kartas kai davė pasinaudoti, tas automobilis buvo įsigytas pardavimui. Šį kartą, kai buvo davęs automobilį, įvyko nemalonus įvykis – kažkoks procesas su policija. R. žmona informavo apie įvykį su jam priklausančiu automobiliu. Sakė, kad važiavo sūnus, bet R. buvo rastas vairuotojo vietoje. Panaudos sutartis buvo neatlygintina, R. vieną kartą važiavo ne Lietuvoje, todėl, kad nebūtų nemalonumų, padarė neterminuotą sutartį gal prieš 2 metus. R. neturėjo automobilio, o jis turėjo neparduotą automobilį, todėl jam davė. Palikdavo automobilį R. garaže, kad nestovėtų lauke. Jis yra jo kaimynas. Dabar tas automobilis stovi pas R. prie garažo, nes nori gauti automobilį tokį, kokį atidavė. Priekinis automobilio ratas buvo tuščias, sparnas įlenktas (t. 3, b. l. 13-14).
6.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. G. parodė, kad jis yra automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, automobilis priklauso jo įmonei Všį „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2020 m. lapkričio 20 d. jis su R. P. sudarė neatlygintiną automobilio panaudos sutartį, su kuria R. P. galėjo naudotis minėtu automobiliu iki gruodžio 20 d., jis turėjo leidimą naudotis automobiliu. Kad įvyko kažkoks įvykis 2020 m. lapkričio 30 d. apie 19 val., jam paskambino R. P. žmona, kuri bandė aiškinti situaciją, tačiau jis nieko nesuprato, kadangi ji buvo strese ir negalėjo normaliai paaiškinti. Minėjo, kad automobilis nesugadintas tik nuleistas ratas, jis jokių pretenzijų jam neturi, kadangi jis galėjo naudotis automobiliu, todėl dėl įvyko jokių pretenzijų neturi. Kad R. P. buvo išgėręs jis nežinojo, taip pat iki dabar nelabai gilinosi į šią situaciją, nes tai yra R. P. asmeniniai reikalai. Pridėjo automobilio panaudos sutartį (t. 1, b. l. 43-47).
7. Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog automobilis nuvažiavo nuo kelio, griovyje, vairuotojas galimai neblaivus. Jie atvažiavo į įvykio vietą, buvo pranešėjas, pabendravo su juo, jis nurodė, kad vairavimo fakto nematė, jie užsirašė jo duomenis. Automobilio viduje vairuotojo sėdynėje sėdėjo vyresnio amžiaus vyras, šalia automobilio buvo jaunesnis vyras. Pradėjo aiškintis aplinkybes. Vyras, kuris sėdėjo automobilyje, buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje. Jaunas vaikinas nurodė, kad tai jo tėvas, jis jį rado šiame automobilyje. Su tėvu buvo sunku susikalbėti, kai jam buvo užduoti klausimai, kaip kas įvyko, ar jis važiavo, jis iš žodžių davė suprasti, kad jis vairavo tą automobilį – prisipažino. Patikrino vairuotojo blaivumą, jam sunkiai sekėsi, ilgai žaidė. Išlaipino jį iš automobilio, vedė pas save į automobilį, jis sunkiai ėjo. Taskaydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus papildomai nurodė, kad buvo vyro, kuris sėdėjo vairuotojo vietoje, sūnus. Pradžioje sūnus ragino tėvą vykdyti jų reikalavimus, prašymus, nes tėvas galbūt nelabai suprato. Jis paaiškino, kad atėjęs rado tėvą automobilyje, automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio. Kai pasisodino vairuotoją, priėjo prie sūnaus, paprašė paaiškinti situaciją nuo pradžių, jis paaiškino, kad jo tėvas dirbo pavėžėju, sūnus buvo namuose, jie susiskambino, tas vaikinas iš tėvo balso suprato, kad jis neblaivus, jis prašė, kad tėvas niekur nevažiuotų, bet iš pokalbio suprato, kad tėvas netoli namų, išėjo jo ieškoti, atėjęs rado, kad tėvo automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio, tėvas sėdėjo automobilyje. Buvo prašymas: „gal galima, pareigūnai, padaryti, kad vairavo ne tėvas, o aš“, jam buvo atsakyta, kad negalima. Ekipažui išduodama viena „Body“ kamera. Įjungia atvykę, išlipę iš automobilio, kai mato, kad situacija konfliktinė. Šiuo atveju galėjo būti įjungta automobilyje (t. 3, b. l. 16).
7.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. V. parodė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. patruliuojant kartu su kolega D. I. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini)automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į griovį. Jiems bendraujant su vairuotoju jis buvo visiškai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, vos pastovėjo ant kojų. Todėl buvo patikrintas asmens blaivumas ir įvertinti jo neblaivumo požymiai, tokie kaip iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Po šių aplinkybių įvertinimo buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Kadangi asmuo buvo labai girtas, todėl jis pasirašyti neblaivumo akto nesugebėjo, tačiau jis buvo įspėtas, kad bus sulaikomas, taip pat jam buvo pranešta kiek promilių jis pripūtė į alkotesterį (t. 1, b. l. 61).
8. Liudytojas D. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog girtas vairuotojas nuvažiavo nuo kelio. Atvažiavo, pamatė automobilį. Lyg buvo mažas „minivenas“, gal „Zafira“, buvo nuvažiavęs nuo kelio, „prigulęs“ ant šono. Sėdėjo visiškai neblaivus, gal (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras. Davė jam papūsti, jis nesugebėjo. Buvo sūnus, kuris sakė, kad tėvas keletą dienų gėrė, po to, išvažiavo dirbti taksi ir netoli nuo namų nuvažiavo. Prie jų buvo privažiavęs dviratininkas ar bėgikas, matė kaip vyriškis vairavo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus parodė, kad su alkotesteriu buvo A. V., bet ir jis bendravo. „Body“ kamera filmavo jis. Kai jie stovėjo iš keleivio pusės, vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje. Jie (teismo pastaba – policijos pareigūnai) sakė, kad matė liudytojai, ar nematė, ar negali papūsti, tai sūnus sakė „duokit aš papūsiu, „tipo“ aš vairavau“. Kamera buvo ir išjungta parūkyti, ir atsigerti, visko iš eilės nefilmavo. Pareigūnas gali bet kada įjungti ir bet kada išjungti kamerą. Momentas, kai sūnus siūlėsi pūsti, turi būti užfiksuotas, kamera turėjo būti įjungta, įrašas turėtų būti. Kai atvyko į įvykio vietą, turėjo bendrauti su pranešėju. Automobilio apžiūros nedarė, negalėjo rasti dokumentų. Rado alkoholio butelį. Vyras buvo net labai girtas, negalėjo pastovėti ant kojų, jį visą laiką prilaikinėjo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad tuo metu atsiminė geriau (t. 3, b. l. 17).
8.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. I.parodė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. patruliuojant kartu su kolega A. V. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini)automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į griovį. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad vairavimo fakto nematė, tačiau pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį ir pranešė policijai. Priėjus prie automobilio vairuotojo pusėje sėdėjo vyras, kaip vėliau nustatė – R. P., o šalia jo stovėjo sūnus, kaip vėliau nustatė – P. P.. Jiems priėjus prie automobilio vyras nesugebėjo jiems atsakyti į klausimus, kadangi buvo labai girtas, akivaizdžiai matėsi neblaivumo požymiai, t. y. jis nerišliai kalbėjo, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, paprašius jo išlipti iš automobilio jis sunkiai pastovėjo ant kojų. Paklausus sūnaus P. P., kas atsitiko, jis paaiškino, kad tėvas jam paskambino ir pasakė, kad išvažiuoja dirbti, jis iš jo balso suprato, kad jis išgėręs, sūnus paklausė, kur randasi tėvas, jis paaiškinti, kur randasi negalėjo, todėl sūnus išėjo į lauką ieškoti tėvo ir rado ji netoliese griovy. Vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras R. P. bandė pasitikrinti savo blaivumą alkotesterio pagalba, tačiau pavyko gal iš 5 karto, nes jis vis nesugebėdavo įpūsti. Jo kolegai stovint prie automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, t. y. R. P. paaiškino, kad važiavo ir kažkaip nuvažiavo į griovį. Taip pat, jiems stovint prie automobilio ir bendraujant su sūnumi P. P. šis jiems pasakė, ar jis gali pasakyti, kad jis vairavo automobilį, tačiau jie jam atsakė, kad negalima, kadangi iš tiesų automobilį vairavo jo tėvas. Automobilyje buvo tuščias degtinės 0.3 l. ar 0,5 l. talpos butelis, bendraujant su vairuotoju jis paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vairavo prieš maždaug pusvalandį (t. 1, b. l. 57).
8.2. Tarnybinis pranešimas vyr. patrulio D. I. – 2020 m. lapkričio 30 d. patruliuojant gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į griovį, vairuotojas įtariama neblaivus. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi S. M., kuris paaiškino, kad pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kuriame sėdėjo vienas vyras ir nebuvo išlipęs iki jiems atvažiavus. Vyras pranešėjui pasirodė neblaivus. Priėjus prie vyro, paaiškėjo, kad tai R. P., paklausė ar viskas gerai. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai kalbėjo. Paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą, to padaryti nesugebėjo. Bendraujant vyras pasakė, kad vairavo automobilį ir nežino kaip nuvažiavo į griovį. Alkoholio matuokliu vyrui buvo nustatytas neblaivumas. Įvykio vietoje buvo R. P. sūnus P. P., kuris paaiškino, kad neseniai buvo susiskambinęs su tėvu ir prašė jo girto nevairuoti, tačiau jis kažkur išvažiavo. Vėliau rado tėvą griovyje. R. P. buvo sulaikytas 14 val. 41 min. ir apie 17 val. 05 min. pristatytas į VPK OVS. Prie tarnybinio pranešimo kaip priedai pridėti: transporto priemonės apžiūros aktas; neblaivumo nustatymo aktas; alkotesterio patikros sertifikatas; alkotesterio parodymų šaknelė; nuvežimo aktas (t. 1, b. l. 19).
9. Liudytojas S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Įvykis buvo maždaug prieš metus. Ėjo ieškoti darbo, pamatė žmogų, vienas pabėgo, kitas sėdo į automobilį. Ieškojo darbo (duomenys neskelbtini) rajone. Ten vyksta statybos. (duomenys neskelbtini) vyko didelės statybos. Jam paskambino draugas, pasakė, kad tame rajone vyksta daug statybų. Buvo posūkis, stovėjo angaras. Nusileido nuo kalno, telefonu padarė nuotraukas, kurių neišsaugojo. Ten buvo darbuotojų. Paklausė, ar reikalingas darbuotojas. Pasakė, kad ne. Išėjo ir pamatė, kad nukrito automobilis. Nufotografavo automobilį griovyje. Šio vyruko (nurodė kaltinamąjį) tikrai nebuvo automobilyje kai nufotografavo, jis po to atėjo ir įsėdo į automobilį. Automobilio variklis buvo užgesintas. Kai darė nuotraukas, tas asmuo buvo automobilyje. Padariau dvi nuotraukas. Neprisiminė, kas buvo nuotraukose. Tyrėja perkėlė nuotraukas į savo telefoną, nematė kaip jas atspausdino. Kai asmuo įsėdo į automobilį, automobilis jau buvo griovyje. Tuo metu, kai fotografavo, kaltinamojo ten nebuvo, nematė jo. Kai ėjo nuo tos vietos, kur darė nuotrauką iki automobilio vietos, kažkas lyg nubėgo. Prie automobilio niekas nevyko. Pamatė kaltinamąjį gal prie posūkio. Automobilio vairuotojo durelės buvo atidarytos, variklis neužvestas, šviesa gal ir degė. Priėjo prie automobilio vietos, buvo ant kelio, pamatė, kad į automobilį atsisėdo kažkoks vyras. Negali pasakyti, ar tai buvo kaltinamasis, nes mato jį pirmą kartą. Kam jo kažko klausti jei atsidaręs dureles sėdėjo automobilyje. Automobilio durelės buvo atidarytos, jis atėjo, vyras atėjo, atsisėdo. Tas žmogus ėjo normaliai, tiesiai, neatrodė neblaivus. Atrodo, kad buvo aukštesnis, jaunesnis, tikriausiai buvo su kepure. Perskaičius ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, liudytojas S. J. parodė, kad gal buvo statybose antrą kartą, neprisimena. Buvo ten, viską matė. Atsimena, kad atėjo vyras ir įsėdo į automobilį. Kaltinamąjį mato pirmą kartą. Neskambino policijai, nes automobilis nebuvo sudaužytas. Gal jis paslydo, atsisėdo į automobilį. Gal tai jo klaida, kad pasakė, jog neblaivus (t. 3, b. l. 48-50).
9.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu liudytojas S. J. parodė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. jis ėjo ieškoti darbo. Pasikalbėjo su ten buvusiu vadovu, jis jam nepasiūlė darbo, todėl jis ėjo toliau ieškoti darbo ir išėjęs iš pastato pamatė, kad mašina yra nuriedėjusi nuo važiuojamojo kelio, kad jaunas vaikinas pabėgo iš automobilio, prieš pabėgant matė, kaip jis sėdėjo vairuotojo kėdėje, o tada vyresnio amžiaus vyras atėjo ir atsisėdo į vairuotojo vietą, matė, kad jis tikrai girtas, nes svirduliavo. Automobilio variklis buvo užgesintas, kas vairavo automobilį jis nematė. Matė jau kaip automobilis buvo nuriedėjęs ir jaunas vaikinas pabėgo, o senas įlipo į vairuotojo sėdynę. Kaip ir kam sėdint už automobilio vairo nuriedėjo minėtas automobilis jis nežino, nematė. Kitą dieną apie 10 val. jis buvo vėl tame statybų objekte, nes buvo sutaręs susitikti su darbų vadovu ir prie jo privažiavo minėtas vyras, kurį matė praeitą dieną būnant labai girtą, jis jam pasakė, matai kaip buvo, jis atsakė, kad matė, todėl paprašė jo duoti savo telefono numerį, kad būtų liudytoju. Pridėjo nuotraukas (t. 1, b. l. 50-55).
10. BIRT žiūryklė duomenyse užfiksuotas toks pranešimas apie įvykį – „Prie naujai statomo namo, važiuojat iš (duomenys neskelbtini), prie ežero a/m VW TOURAN (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į griovį. Priėjo paklausti ar reikalinga pagalba. GMP nereikia, vairuotojas nenukentėjo. Įtaria, kad neblaivus, skambina draugams, kad ištrauktų. Pranešė pravažiuojantis.“ (t. 1, b. l. 6-12).
11. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. P. pirmu tikrinimu – 2020 m. lapkričio 30 d. 14.41 val. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2020 m. lapkričio 30 d. 15.03 val. - 3,09 promilių neblaivumas. Pridėtas patikros sertifikatas ir alkotesterio rodmenys (t. 2, b. l. 2-4).
12. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos skambučio įrašai „2020_11_30_14-03-23_(duomenys neskelbtini)“, kuriame matoma data 2020 m. lapkričio 30 d. ir 14.03 val., bendrauja pranešėjas ir bendrojo pagalbos centro darbuotojas. Pranešėjas bendrojo pagalbos centro darbuotojui pranešė, kad visiškai girtas žmogus, (duomenys neskelbtini), su automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio, į griovį. Pranešėjas nurodė, kad minėto automobilio vairuotojas skambina savo draugams, kad jį ištrauktų iš griovio. Nurodė, kad po kurio laiko įvykio vietoje pasirodė asmuo, prisistatęs vairuotojo sūnumi (t. 2, b. l. 76-77).
13. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas liudytojo S. M. 2020 m. lapkričio 30 d. bėgimo koordinatės, kuriose užfiksuotas maršrutas, užfiksuotas laikrodžiu Garmin „vivoactive 3“ ir apžiūrimas per programėlę „garmin connect“, kuri susieta ir per telefoną „Samsung Galaxy S7 edge“. Bėgimas pradėtas nuo S. M. namų, bėgimas pradėtas 11:59:04 val. UTC laiko zona, kas Lietuvos laiku (GMT+2) būtų 13:59:04 val., pasukus į dešinę, rodyklė (liudytojas) bėgo (duomenys neskelbtini) gatve, pabėgus kelias minutes pagal maršrutą matyti, kad pasuko į kairę ir įbėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę, nustatyta, kad pabėgus apie 3:30 min. rodyklė (liudytojas) atbėgo į įvykio vietą, matoma kaip asmuo juda šalia įvykio vietos bėgioja pirmyn atgal ((duomenys neskelbtini) gatve), rodyklė (liudytojas) įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini) gatvėje), koordinatės ((duomenys neskelbtini)) buvo apie 27 minutes, po to rodyklė (liudytojas) nubėga tolyn (duomenys neskelbtini) gatve, pasuka į (duomenys neskelbtini) gatvę, pasuka į kairę pusę į (duomenys neskelbtini) gatvę ir juda link namų (pažymoje nurodyto adreso). Iš viso bėgimas truko 37:35 min., iš viso nubėgta 3,36 km (t. 2, b. l. 66-67, 68-72).
14. Pateiktos byloje R. P., P. P., S. J. įeinančių ir išeinančių skambučių ir SMS žinučių išklotinės nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. (t. 1, b. l. 79-84, 87-143).
15. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu buvo apžiūrėta transporto priemonė „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13-18).
16. Nuosprendžio 2-16 pastraipose nurodyti duomenys šiame baudžiamajame procese gauti įstatymų nustatyta tvarka, jie atitinka įstatymo keliamiems duomenų leistinumo ir sąsajumo reikalavimams, todėl teismas juos laiko įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys), kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Būtent šių įrodymų, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis), vertinimo metu teismas neabejotinai konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – tyčinį nusikaltimą, šiame baudžiamajame procese yra visiškai įrodyta. Jokių abejonių dėl to nėra. Ir štai kodėl. Kaltinamasis R. P. kaltu neprisipažino ir šiame baudžiamajame procese pateikė kelias savo gynybos versijas, kurių esmę sudarė pačio vairavimo būnant neblaiviam fakto neigimas. Todėl tam, kad nustatyti tikrąsias 2020 m. lapkričio 30 d. apie 14:10 val. (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio faktines aplinkybes, pradžioje būtina įvertinti aplinkybes, kurių niekas byloje neginčija.
17. Pirmasis pranešimas apie įvykį buvo užfiksuotas 2020 m. lapkričio 30 d. 14:03 val., kai į bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 buvo gautas privataus fizinio asmens toks telefoninis pranešimas – „Prie naujai statomo namo, važiuojat iš (duomenys neskelbtini), prie ežero a/m VW TOURAN (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į griovį. Priėjo paklausti ar reikalinga pagalba. GMP nereikia, vairuotojas nenukentėjo. Įtaria, kad neblaivus, skambina draugams, kad ištrauktų. Pranešė pravažiuojantis.“ (nuosprendžio 10 pastraipa). Tokį pranešimą patvirtina ir apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti pranešėjo skambučio įrašai (nuosprendžio 18 pastraipa). Į šį pranešimą patruliai D. I. ir A. V. (V1714) išsiųsti 14:09:21 val., o 14:23:37 val. atvykę į įvykio vietą nustatė aplinkybes, nurodytas tarnybiniame pranešime, t. y., kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), automobilis „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į griovį, į juos kreipėsi S. M., kuris pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kuriame sėdėjo vienas vyras ir nebuvo išlipęs iki jiems atvažiavus. Vairuotojas R. P. akivaizdžiai buvo neblaivus, sunkiai kalbėjo. Pažymėtina ir tai, kad tarnybiniame pranešime be kita ko nurodyta ir tai, kad - „<...> Bendraujant vyras pasakė, kad vairavo automobilį ir nežino kaip nuvažiavo į griovį. Alkoholio matuokliu vyrui buvo nustatytas neblaivumas. Įvykio vietoje buvo R. P. sūnus P. P., kuris paaiškino, kad neseniai buvo susiskambinęs su tėvu ir prašė jo girto nevairuoti, tačiau jis kažkur išvažiavo. Vėliau rado tėvą griovyje. R. P. buvo sulaikytas 14 val. 41 min. ir apie 17 val. 05 min. pristatytas į VPK OVS“ (nuosprendžio 8.2. pastraipa). Nustatyta ir tai, kad 2020 m. lapkričio 30 d. 14:40:55 val. buvo atliktas pirmas pavykęs vairuotojo R. P. blaivumo patikrinimas alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“, serijos Nr. ARKA0042, kurio metrologinis patikros sertifikatas Nr. 1378020 patvirtina jo tinkamumą naudoti laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. (2 t., b. l. 1). Pirmojo patikrinimo metu nustatytas vairuotojo R. P. 2,57 promilių neblaivumas, o antrojo patikrinimo metu 15:03:21 val. - 3,09 promilių neblaivumas (nuosprendžio 11 pastraipa).
18. Šio nuosprendžio 17 pastraipoje aptartos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 30 d. po to, kai 14:03 val. buvo liudytojo S. M. pranešta apie nuvažiavusį į griovį automobilį ir galimai neblaivų šio automobilio vairuotoją. Į įvykio vietą 14:23:37 val. atvykęs policijos ekipažas V1714 nustatė vairuotojo asmenybę, t. y. R. P., bei nustatė jo neblaivumą, kuris ženkliai viršijo 1,51 promiles.
19. Minėta, kad kaltinamasis R. P. ginčija kaltinime nurodytą faktą, kad jis automobilį „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), apskritai tuo laiku ir tą dieną vairavo būdamas neblaivus. Todėl būtina išsamiai įvertinti bei aptarti byloje surinktų įrodymų visumą, gretinant su gynybos pateiktais argumentais bei juos patvirtinančiais įrodymais.
20. Visų pirma aptartinos aplinkybės, kuriuos jau nustatytos kaip faktas, t. y. automobilio nuvažiavimas į griovį ir jame, už automobilio vairo, rastas neblaivus R. P.. Kaip jau minėta, pirmas pranešimas apie šį įvykį buvo gautas iš liudytojo S. M., kuris nurodomu laiku buvo nurodytoje vietoje ir matė visą įvykį bei betarpiškai po to, kai Automobilis nuvažiavo į griovį ties (duomenys neskelbtini). Būtent 2020 m. lapkričio 30 d. BPC aiškiai ir nedviprasmiškai buvo užfiksuotas šio liudytojo pranešimas apie įvykį. Šis liudytojas minimas ir neužilgo į įvykį atvykusio policijos ekipažo V1714 tarnybiniame pranešime. Dar daugiau, būtent pastarasis pranešė šiam policijos ekipažui apie tai, kad jis pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kuriame sėdėjo vienas vyras ir nebuvo išlipęs iki jiems atvažiavus (nuosprendžio 8.2. ir 17 pastraipos). Tokias aplinkybes, kad liudytojas buvo eismo įvykio vietoje ir bendravo su policijos ekipažu, patvirtina ir policijos ekipažo darytas vaizdo įrašas (nuosprendžio 4.1. pastraipa).
20.1. Analogiškas įvykio aplinkybes liudytojas S. M. patvirtino tiek apklausiamas ikiteisminiame tyrime 2020 m. lapkričio 30 d. 20:33 val. - 21:05 val., t. y. tą pačią dieną, kai ir buvo nustatytos šio įvykio aplinkybės, tiek ir apklausiamas teisiamajame posėdyje. O būtent, šis liudytojas neužilgo po įvykio 2020 m. lapkričio 30 d. patvirtino faktą, kad 2020 m. lapkričio 30 d. apie 14 val., išėjo pabėgioti ir bėgdamas, apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, pastebėjo jo kryptimi automobilį „VW Tauran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos, kuris labai lėtai važiavo nuokalne jo kryptimi, kai jis bėgo keliu į įkalnę. Tuo metu pažiūrėjo į šalia esančio pastato ar angaro iš skardos darbininkus, o atsukęs žvilgsnį atgal į kelią, į kalną, automobilio jau nebematė. Pribėgęs iki statomo namo-angaro pastato, pamatė, kad šis automobilis yra nuvažiavęs nuo kelio į griovį (nuosprendžio 5 pastraipa). Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo parodymus, pastarasis juos patvirtino visiškai ir atsakė į pateiktus klausimus dėl to, ar vis tik jis matė stovintį Automobilį, ar lietai judantį. O būtent, liudytojas nedviprasmiškai atsakė, kad „<...> Pastebėjo, kad yra automobilis, nekreipė į jį dėmesio, kai atsisuko, pamatė, kad automobilis jau griovyje. Nematė fakto kaip automobilis atsirado griovyje, bet laiko trapas, kai pamatė automobilį stovintį arba važiuojantį ir griovio yra per mažas, kad ten iš kažkur atsirastų kitas automobilis. Tuo metu toje vietoje nebuvo kitų automobilių. Vairuotoją pamatė tik tada, kai automobilis buvo griovy. Laiko tarpas toks mažas, kad žmogus negali iš niekur atsirasti. <...>“ (nuosprendžio 5.2. pastraipa). Įvertinęs visus šio liudytojo parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminiame tyrime, nekyla jokių abejonių, kad liudytojas labai trumpam buvo nusisukęs nuo jo matyto kelyje Automobilio, kurio link jis bėgo į įkalnę, kai jis pažiūrėjo į dirbančius statybininkus, o pažiūrėjęs vėl į priekį, po maždaug 15 sekundžių (kaip nurodė papildomos apklausos metu 2020 m. gruodžio 28 d. (nuosprendžio 5.1.2. pastraipa) - 30 sekundžių (kaip nurodė teisme (nuosprendžio 5 pastraipa)), Automobilio jau nebematė ir jį pamatė tik griovyje. Savo pirminius parodymus 2020 m. lapkričio 30 d. liudytojas patvirtino ir tą pačią dieną po apklausos, t. y. 21:12 val. – 21:16 val. pateikęs jo telefonu fiksuotas įvykio fotonuotraukas (nuosprendžio 5.1.3. pastraipa). Be to, 2021 m. sausio 25 d. liudytojas savanoriškai pateikė Samsung „Galaxy S7 EDGE“ telefoną, kurį tą pačią dieną apžiūrėjus, buvo apžiūrimos liudytojo S. M. 2020 m. lapkričio 30 d. bėgimo koordinatės. Apžiūros metu nustatyta, kad telefone buvo apžiūrėtos įrenginiu Garmin „Vivoactive 3“ fiksuoti duomenys, kurie telefone buvo programėlėje „Garmin connect“, apie liudytojo bėgimo 2020 m. lapkričio 30 d. parametrus, tarp kurių ir judėjimo koordinatės bei laikas. Nustatyta, kad liudytojas bėgimą pradėjo 13:59:04 val. Lietuvos laiku, bėgdamas be kita ko pasuko ir į (duomenys neskelbtini), maždaug po 3:30 min. Nustatyta, kad šioje vietoje liudytojas judėjo pirmyn-atgal ir viso įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) praleido apie 27 min., po ko judėjo namų link (nuosprendžio 13 pastraipa). Taigi, šie išanalizuoti įrodymai patvirtina, kad išbėgęs iš namų 2020 m. lapkričio 30 d. 13:59:04 val. ir po 3:30 min. būdamas (duomenys neskelbtini), liudytojas S. M. galėjo skambinti ir apie įvykį pranešti BPC 14:03 val. Vadinasi, jo visi pateikti duomenys apie faktines įvykio aplinkybes, bei tai, kai pranešęs policijai begiojo aplink įvykio vietoje ir laukė policijos, su kurią dar ir bendravo, yra teisingi. Jais abejoti nėra jokio pagrindo. Todėl konstatuotina, kad nėra jokių abejonių dėl jo buvimo įvykio vietoje būtent tuo metu, kai jis matė Automobilį ir po to pamatė jį griovyje, bei tai, kad liudytojo kelyje matytas Automobilis, ir tas, kurį jis pamatė griovyje yra tas pats Automobilis.
21. Antra. Vertinant aplinkybę dėl to, kas būtent 2020 m. lapkričio 30 d. apie 14:00 val. vairavo Automobilį ir kodėl jis įvažiavo į griovį, pirmiausia būtina paminėti jau gan išsamiai išanalizuotus šiame nuosprendyje pirminius duomenis apie patį įvykį. O būtent, liudytojo S. M. pranešime BPC apie įvykį reikia atskirti tu esminius informacijos apie įvykį pateikimo aspektus. Vienas jų yra tai, kad Automobilis nuvažiavo į griovį, o antras yra tai, kad liudytojas buvo priėjęs prie Automobilio vairuotojo ir klausė dėl galimai reikalingos GMP pagalbos. Be to, pranešė ir apie tai, kad vairuotojas nenukentėjo ir įtaria, kad jis neblaivus. Iš tokio pranešimo aišku, kad pranešime nėra atskiriamas vairuotojas nuo Automobilio. Išsamiau matytas aplinkybes liudytojas S. M. išsamiau parodė savo pirminėje apklausoje 2020 m. lapkričio 30 d., kurioje taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino to pačio Automobilio, kurį matė bėgdamas link jo kelyje, eismo įvykį, kai Automobilis buvo įvažiavęs į griovį. Nors pačio fakto, kaip Automobilis įvažiavo į griovį liudytojas nematė, visgi, jau aptartas labai trumpas laiko tarpas, kai liudytojas buvo trumpam nusisukęs nuo Automobilio, kurio link jis bėgo į įkalnę, ir po to jau Automobilio buvimo griovyje fakto konstatavimas nesudaro jokių abejonių, kad tai buvo tas pats Automobilis, kas jau išsamiau aptarta šio nuosprendžio 20 pastraipoje. Minėtas liudytojas 2020 m. lapkričio 30 d. apklausoje patvirtino ir tai, kad priėjęs prie Automobilio – „<...>Automobilio priekyje už automobilio vairo pamatė sėdintį vyrą, kurio nepažįsta. Šis vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jis buvo vidutinio kūno sudėjimo, buvo trumpų, žilų plaukų.<...>“ (nuosprendžio 5.1.1 pastraipa). Duodamas parodymus teisme liudytojas patvirtino, kad pamatęs Automobilį griovyje, jis buvo priėjęs prie vairuotojo, su juo bandė bendrauti užduodamas klausimus, tačiau vairuotojas – „<...>nerišliai kalbėjo su kažkuo telefonu, nieko neatsakė, jį ignoravo. Jam pasirodė, kad jis galimai buvo neblaivus, todėl iškvietė policiją <...> Jis nerišliai su kažkuo kalbėjo telefonu, sakė: „nebeatvažiuosiu“, buvo murmėjimas, nerišli kalba kaip stereotipinio neblaivaus žmogaus.<...> Kai pribėgo vairuotojas buvo automobilyje.“ (nuosprendžio 5 pastraipa). Minėta, kad liudytojui bendraujant su atvykusiu policijos ekipažu V1714, buvo nurodyta, kad – „<...>pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kuriame sėdėjo vienas vyras ir nebuvo išlipęs iki jiems atvažiavus. Vyras pranešėjui pasirodė neblaivus. <...>“ (nuosprendžio 8.2. pastraipa). Visos šios išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad į griovį prie (duomenys neskelbtini), įvažiavusį automobilį VW „Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ne kas kitas kaip R. P..
21.1. Dar daugiau. Faktines aplinkybes dėl vairavimo patvirtino policijos ekipažui tiek pats R. P., tiek į įvykio vietą atėjęs pastarojo sūnus P. P..
21.1.1. Į įvykį atvykusiam policijos ekipažui V1714 R. P. paaiškino, kad – „<...>vairavo automobilį ir nežino kaip nuvažiavo į griovį.<...>“ (nuosprendžio 8.2. pastraipa);
21.1.2. Įvykio vietoje buvęs P. P. paaiškino - „<...>neseniai buvo susiskambinęs su tėvu ir prašė jo girto nevairuoti, tačiau jis kažkur išvažiavo <...>“ (nuosprendžio 8.2. pastraipa).
21.2. Tokias aplinkybes patvirtina ir išanalizuotas policijos ekipažo V1714 darytas vaizdo įrašas, kuris buvo išsamiai ištirtas įrodymų tyrimo stadijoje.
21.2.1. Liudytojas P. P. patvirtino, kad būtent jis stovėjo šalia policijos ekipažo prie Automobilio vairuotojo pusės, kai policijos patrulis bendravo su liudytoju S. M., ir vaizdo įraše policijos patruliui 14:28:25 val. pasakė - „ne aš“. To pačio vaizdo įraše 14:28:40 val. liudytojas P. P. į policijos pareigūno klausimą atsakė, kad čia jo tėvas, gyvena šalia.
21.2.2. Kaltinamasis R. P. atsakydamas į teisėjo klausimą parodė, kad už vairo sėdi būtent jis. (nuosprendžio 4 pastraipa). Pažymėtina, kad tai aiškiai matyti ir iš pačio vaizdo įrašo bei sugretinus jame užfiksuota vairuotoj su kaltinamojo asmeniu.
21.2.3. Vaizdo įraše užfiksuota ir tai, kad liudytojas P. P. ne kartą savo tėvą R. P., sėdintį už Automobilio vairo, prašė pateikti policijos ekipažui dokumentus, neerzinti juos (vaizdo įrašas 14:30:33 val., 14:30:37 val.), o 14:31:11 val. sako policijos pareigūnams, kad jis (teismo pastaba – liudytojas P. P.) gali vairuoti. Į klausimą kaip jis išvažiuos, liudytojas atsakė, kad gali pabandyti išvažiuoti iš griovio.
21.2.4. Nuo 14:31:45 val. policijos patrulis ragina R. P. papūsti į alkotesterį blaivumui patikrinti. Toks nuolatinis mandagiai geranoriškas raginimas, išaiškinant ne kartą ir galimas atsisakymo pasekmes bei raginant ir pačiam P. P., tęsiasi iki 14:32:40 val.
21.2.5. Liudytojas P. P. 14:33:00 val. pasako savo tėvui R. P. – „aš tau sakiau, palauk manęs, aš pavairuosiu“. (nuosprendžio 4.1. pastraipa). Po to, kai kaltinamasis R. P. 14:33:23 val. išlipa iš Automobilio, raginimai tikrintis blaivumą tęsiasi, kol galiausiai 14:34:53 val. kaltinamasis nesėkmingai bando pūsti į alkotesterį. Po ko balsas, panašus į liudytojo P. P. sako, kad „tave dabar supakuos ir veš“, „pažiūrėk ką tu darai“, po to, laikydamas R. P. už peties, liudytojas P. P. jam sako - „išsikalinėji, tai tave išveš“, „tau pareigūnai gražiai... tu juos pradedi erzinti“. Po eilinio nepavykusio blaivumo patikrinimo 14:53:42 val. liudytojas P. P. pasako - „tu matai, kad... prisižaidei“. Po to, 14:35:54 va. liudytojas P. P. klausia R. P. - „kur tavo dokumentai“ ir rankomis apžiūrėjo jo išorines kišenes. R. P. priėjus prie policijos ekipažo tarnybinio automobilio šis patrulio ir vėl judesiu, t. y. laikomu prie jo veido alkotesteriu raginamas pasitikrinti blaivumą, tačiau šis nepučia. Tuomet 14:37:40 val. į patrulio klausymą liudytojui P. P. - „kiek dienų gėrė? Pirmą dieną?“, liudytojas prisimerkdamas, liesdamas kaire ranka ties smilkiniu savo galvą atsako - „ne pirmą... Bet ta prasme. Ne, jis vakar vakare iš viso buvo adekvatus, gal ant miego darė čerką.... nu kaip ten žinot širdį... kad nesustotų... šiandien ryte išvažiavo kaip ir dirbti, nes jis (duomenys neskelbtini) dirba, jis buvo „prasipaipolęs“, viskas tvarkoj buvo ir va“, parodo ranka. Į patrulio klausymą - „bet, o kada pradėjo gerti, penktadienį kokį?“, liudytojas atsakė - „nu jo, turbūt, penktadienį, šeštadienį“.
21.2.6. Po jau aptartų raginimų, R. P. pavyko patikrinti blaivumą tik 14:39:05 val., kai buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, į ką liudytojas P. P. sureaguoja balsu - „ojei“ (nuosprendžio 4.2. pastraipa). Minėta, kad antru tikrinimu 15.03 val. buvo nustatytas R. P. 3,09 promilių neblaivumas (nuosprendžio 11 pastraipa).
22. Nuosprendžio 20-21 pastraipose nustatytas faktines įvykio aplinkybes teisme patvirtino ir apklausti liudytojai D. I. ir A. V. (nuosprendžio 7 ir 8 pastraipos).
23. Dėl aptarto konstatuotina, kad yra neginčijamai įrodytas faktas, kad Automobilį neblaivus vairavo ir į griovį juo įvažiavo būtent R. P.. Be to, ištirti įrodymai paneigia kaltinamojo R. P. baudžiamajame procese pateiktas kelias visiškai prieštaringas savo gynybos versijas: 1) jis įsėdo į Automobilį toje vietoje griovyje, ir niekur nevažiavo juo (nuosprendžio 2.1.1. pastraipa); 2) Automobilį vairavo sūnus P. P. (nuosprendžio 2 ir 2.2. pastraipos). Atitinkamai, ištirti įrodymai paneigia ir byloje sutikusio duoti parodymus R. P. sūnaus P. P. nurodytas aplinkybes tiek teisme, tiek ikiteisminiame tyrime (nuosprendžio 3 pastraipos), kad neva jis vairavo Automobilį, kurį paliko pakalnėje, ir šis, dėl liudytojo neatsargumo, palikus jį be rankinio stabdžio ir neįjungtu bėgio, pats nuvažiavo nuokalne į griovį, o tik po to jau atėjęs jo tėvas į jį įsėdo (nuosprendžio 2 ir 3 pastraipos).
24. Dėl jau nustatyto ir aptarto šio nuosprendžio 20-21 pastraipose, nėra pagrindo sutikti ir su liudytojo P. P. teisme nurodytas aplinkybes, kad jis – „norėjo pasakyti policijos pareigūnams, kad jis vairavo, bandė jiems tai pasakyti, bet jie jį pertraukinėjo, vaizdo įraše nesimato, jis su pareigūnais buvo 1-1,5 val. Jis neminėjo, kad tėvas vairavo.“ (nuosprendžio 4.3. pastraipa). Priešingai nei nurodė šis liudytojas bei ką teigė teisme kaltinamasis, ištirtais ir jau aptartais įrodymais patvirtinta, kad būtent liudytojas P. P. bendraudamas su policijos ekipažu ne kartą savo teiginiais davė suprasti, kad ne jis, o jo tėvas vairavo Automobilį. Dar daugiau, jau išanalizuoto vaizdo įrašo pabaigoje, atsakydamas į policijos patrulio klausimus dėl tėvo alkoholio vartojimo, būtent liudytojas P. P. atsakė, kad vartoti alkoholį tėvas pradėjo turbūt penktadienį – šeštadienį, bei tai, kad – „jis vakar vakare iš viso buvo adekvatus, gal ant miego darė čerką.... nu kaip ten žinot širdį... kad nesustotų... šiandien ryte išvažiavo kaip ir dirbti, nes jis (duomenys neskelbtini) dirba, jis buvo „prasipaipolęs“, viskas tvarkoj buvo ir va“, parodo ranka“ (nuosprendžio 4.2. ir 21.2.5. pastraipos). Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad 2020 m. lapkričio 30 d. buvo pirmadienis. Dėl aptarto konstatuotina, kad liudytojas P. P. per visą bendravimo su policijos ekipažu laiką net nebandė pasakyti, kad ne tėvas, o jis neva vairavo Automobilį.
25. Analizuodamas minėtas kaltinamojo R. P. gynybines versijas, pateiktas tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme (visa nuosprendžio 2 pastraipa), svarbu dar kartą pažymėti jų prieštaringumu viena kitai.
25.1. Kas įvyko 2020 m. lapkričio 30 d. apie 14 val., kaltinamasis R. P. nurodė tokias iš esmės skirtingas aplinkybes. Taip, ikiteisminiame tyrime 2020 m. gruodžio 1 d. 13:18 val. – 13:43 val. kaltinamasis parodė, kad – „<...> išgėrė apie 250 g., ir sugalvojo pasivaikščioti, sušalo, nusprendė eiti iki automobilio „VW TOURAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį dažnai palieka miškelyje, netoli namų. Būdamas girtas atsisėdo į automobilį, užvedė automobilį, kad sušiltų, tačiau automobilio jis nevairavo. <...> Jam atrodė, kad jo sūnus iškvietė policiją, nes kažkur po 30 min. pareigūnai atvažiavo prie jo ir paprašė jo pasitikrinti blaivumą, jis sutiko ir du kartus pūtė į alkotesterį, tada jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. <...>.“ (nuosprendžio pastraipa 2.1.1.). Tokie parodymai ikiteisminiame tyrime R. P. buvo duoti po to, kai jis buvo laikinai sulaikytas 2020 m. lapkričio 30 d., 14:41 val. (2 t., b. l. 17), o paleistas iš laikinojo sulaikymo 2020 m. gruodžio 1 d., 13:54 val. (2 t., b. l. 35), t. y. nedelsiant po apklausos. Apklausiamas įtariamuoju R. P. nepageidavo pasinaudoti jam išaiškinta teise į gynybą, t. y. turėti gynėją (2 t., b. l. 19-20). Pagrindų, kuriems esant pastarajam buvo būtina užtikrinti gynėjo dalyvavimą (BPK 51 straipsnis) ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatė. Tokių nenustatė ir teismas, nagrinėjęs bylą, todėl laikytina, kad ikiteisminiame tyrime ši atlikta įtariamojo R. P. apklausta nepažeidė pastarojo teisės į gynybą, o pats įtariamasis parodymus davė laisva valia. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ir tai, kad apklausos metu R. P. buvo intaksikuotas ar jo psichika buvo paveikta psichiką veikiančiomis medžiagomis. Minėta, kad nuo pastarojo sulaikymo, kai buvo neblaivus, praėjo beveik 48 valandos. Nenustatyta ir to, kad apklausos metu įtariamasis buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti jam užduodamų klausimų. Nors į teismo klausimus atsakė, kad tokie parodymai buvo sąlygoti be kita ko ir jo sveikatos būklės bei psichologinės būsenos (nuosprendžio 2.2. pastraipa), jokių tai patvirtinančių įrodymų kaltinamasis nepateikė. Gi vertinant baudžiamojo proceso įstatyme numatytą laikinojo sulaikymo institutą, kuris buvo R. P. šiame baudžiamajame procese pritaikytas, teismas sutinka, kad tai galėjo sukelti atitinkamus nepatogumus ir galimai tam tikro lygio išgyvenimus, kai sulaikytas tokio stovio neblaivus įtariamasis pradėjo suprasti susidariusią situaciją. Visgi, tokia situacija susidarė būtent dėl pačio R. P. neteisėtų veiksmų, kas yra konstatuojama šiuo nuosprendžiu. Todėl visas tokio priešingai teisei elgesio negatyvias pasekmes ikiteisminio tyrimo pradinėje stadijoje prisiima būtent asmuo, dėl kuriuo neteisėtų veiksmų toks Valstybės prievartos formos institutas yra numatytas. Svarbu ir tai, kad kaltinamojo R. P. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų analizė, priešingai nei nurodė teisme pats R. P., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apklausoje nurodytos aplinkybės buvo sąlygotos vien tik pastarojo noru būti laisvam. Pastarasis į laisvę būtų paleistas bet kokiu atveju suėjus numatytam terminui, nes taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę konkrečiu atveju nebuvo pagrindo, ką patvirtina ir po apklausos paleistas R. P. pritaikytos ženkliai švelniausios nei suėmimas kardomosios priemonės. Pažymėtina ir tai, kad iš R. P. paleidimo į laisvę iš laikinojo sulaikymo matyti, kad nepriklausomai nuo jo apklausos metu duotų parodymų jis būtų paleistas laisvės, nes ir analizuojamos apklausos metu R. P. nebuvo prisipažinęs padaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
25.2. Taigi, dar kartą įvertinęs šių aptartų kaltinamojo R. P. parodymų nenuoseklumą konstatuotina, kad nei vieni pastarojo parodymai nėra teisingi, nes neatspindi realiai įvykusio įvykio faktinių aplinkybių, kurias šiuo nuosprendžiu nustatė teismas jau aptartais išanalizuotais bylos įrodymais, t. y., kad būtent R. P. 2020 m. lapkričio 30 d. apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo Všį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „VW TOURAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatė 2,57 promilių neblaivumą. Gi visos kaltinamojo R. P. nurodytos prieštaringos įvykio aplinkybės ikiteisminiame tyrime ir teisme, vertinamos kaip kaltinamojo gynybos realizavimas, siekiant kuo labiau sukelti byloje jam naudingas abejones ir išvengti pelnytos bausmės bei atitinkamų savo neteisėto elgesio pasekmių.
25.3. Visgi, yra ir sutapimas vienu gan svarbiu aspektu, kad 2020 m. lapkričio 30 d. kaltinamasis nuo ryto jau vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę. Tokiai pateiktai versijai dėl alkoholio vartojimo būtent 2020 m. lapkričio 30 d. patvirtina ne tik jau minėti alkotesterio kelių patikrinimų rodmenys, bet ir tai, kad kaltinamasis R. P. alkoholį vartojo ir neužilgo iki to laiko, kai sėdo už Automobilio vairo ir juo važiavo bei įvažiavo į minėtą griovį. Tai vienareikšmiškai patvirtina faktas, kad po pirmojo patikrinimo 14:39:05 val., kai buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas (nuosprendžio 4.2. pastraipa), antruoju patikrinimu 15.03 val. R. P. buvo nustatytas gan didesnis, t. y. 3,09 promilių neblaivumas (nuosprendžio 11 pastraipa). Tai reiškia, kad alkoholio koncentracija organizme tik didėjo dėl neseniai atlikto jo vartojimo, o ne mažėjo, kai po atitinkamo laiko alkoholis iš organizmo šalinamas, ir tokiu atveju jo koncentracija jau mažėja. Gi visos kitos kaltinamojo nurodytos aplinkybės visiškai prieštarauja tam, kas teismo nustatyta ištyrus visus bylos jau aptartus įrodymus, patvirtinančius kaltinamojo R. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
26. Pažymėtina ir tai, kad nežiūrint į baudžiamojo proceso situaciją, kai byloje tas pats gynėjas gynė ikiteisminiame tyrime įtariamąjį R. P. (2 t., b. l. 39), ir tame pačiame procese atstovavo jo sūnui P. P. (1 t., b. l. 31-34), dėl ko ikiteisminio tyrimo stadijoje 2021 m. sausio 14 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi (2 t., b. l. 44, 46), kurią paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo teisėjas, išnagrinėjęs advokato skundą (2 t., b. l. 49-54, 55-56), nušalintam gynėjui buvo leista dalyvauti baudžiamajame procese teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje, kai gynėjas gynė tik kaltinamąjį. Teismas laikė, kad nepriklausomai nuo prokuroro nurodomo galimo gynybos interesų prieštaravimo šioje situacijoje visgi gynybos interesai yra tapatus tos pačios P. šeimos interesams, kuriems byloje faktiškai atstovavo gynėjas. Visgi, net ir tokia gynybos interesų užtikrinimo situaciją nesudarė sąlygų išvengti parodymų prieštaringumo tarp kaltinamojo R. P. ir liudytojo P. P. dalyje, dėl parodymų, duotų įrodymų tyrimo stadijoje teisme. Konkrečiai dėl to, kad neva dėl konflikto dėl alkoholio vartojimo, kaip teigė teisme liudytojas P. P., jis susinervinęs išvažiavo pirkti cigarečių. Tai kaltinamasis patvirtino tik teismui uždavus kontrolinius klausimus apklausos metu. Skiriasi ir nurodytos aplinkybes dėl to, ką kaltinamasis sakė sūnui skambučio jam metu ir kurioje vietoje jie neva buvo susitikę, kai neva kaltinamasis ėjo iš namų pas sūnų, o sūnus tuo tarpu neva ėjo pas kaimyną pagalbos. Visgi, šie prieštaravimai tik dar labiau patvirtina jau teismo nustatytas faktines įvykio aplinkybes bei tai, kad liudytojas P. P. sutikęs duoti parodymus, juos duodamas tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, kai jam buvo išaiškinta teisė parodymų neduoti, nurodė melagingas aplinkybes, t. y. davė melagingus parodymus. Todėl prokurorui turi būti pranešta apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnyje.
27. Išanalizuoti liudytojo S. J. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime ir teisme, sudaro pagrindą konstatuoti, kad vertinant šio liudytojo parodymus su jau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei gretinant juos su tuo, kas nustatyta iš jau aptartų bylos įrodymų, šio liudytojo parodymai yra taip pat melagingi. O būtent. Ikiteisminiame tyrime šis liudytojas parodė, kad – „išėjęs iš pastato pamatė, kad mašina yra nuriedėjusi nuo važiuojamojo kelio, kad jaunas vaikinas pabėgo iš automobilio, prieš pabėgant matė, kaip jis sėdėjo vairuotojo kėdėje, o tada vyresnio amžiaus vyras atėjo ir atsisėdo į vairuotojo vietą matė, kad jis tikrai girtas, nes svirduliavo.<...> Matė jau kaip automobilis buvo nuriedėjęs ir jaunas vaikinas pabėgo, o senas įlipo į vairuotojo sėdynę.“ (nuosprendžio 9.1. pastraipa). Gi jau teisme šis liudytojas savo parodymus papildė ir parodė, kad – „Nufotografavo automobilį griovyje. Šio vyruko (teismo pastaba - nurodė kaltinamąjį) tikrai nebuvo automobilyje kai nufotografavo, jis po to atėjo ir įsėdo į automobilį. <...> Kai darė nuotraukas, tas asmuo buvo automobilyje. <...> Kai asmuo įsėdo į automobilį, automobilis jau buvo griovyje. Tuo metu, kai fotografavo, kaltinamojo ten nebuvo, nematė jo. Kai ėjo nuo tos vietos, kur darė nuotrauką iki automobilio vietos, kažkas lyg nubėgo. Prie automobilio niekas nevyko. Pamatė kaltinamąjį gal prie posūkio. Automobilio vairuotojo durelės buvo atidarytos, variklis neužvestas, šviesa gal ir degė. Priėjo prie automobilio vietos, buvo ant kelio, pamatė, kad į automobilį atsisėdo kažkoks vyras. Negali pasakyti, ar tai buvo kaltinamasis, nes mato jį pirmą kartą. Kam jo kažko klausti jei atsidaręs dureles sėdėjo automobilyje. Automobilio durelės buvo atidarytos, jis atėjo, vyras atėjo, atsisėdo. Tas žmogus ėjo normaliai, tiesiai, neatrodė neblaivus.“ (nuosprendžio 9 pastraipa). Visgi, tokių aplinkybių teismas nenustatė vertinant jau aptartus bylos įrodymus, vieni kurių yra nuoseklūs liudytojo S. M. parodymai, kuriais jis nurodė įvykio aplinkybes, kurias patvirtino ir kiti jau ne kartą aptarti bylos įrodymai. Būtent liudytojas S. M. pamatė įvykį, priėjo prie neblaivaus Automobilio vairuotojo, iškvietė policiją ir buvo toje vietoje iki policijos ekipažas atvyko. Tik apie vieną šalia vykusių statybų darbininką minėjo šis liudytojas, kad pastarasis buvo tik ir liudytojui priėjus prie Automobilio. Tačiau šis minimas liudytojo darbininkas nuėjo. Kol vyko policija, prie šio automobilio atėjo kažkoks jaunas vyras, kurio jis nepažįsta, kuris pradėjo bendrauti su automobilio vairuotoju, iš jų pokalbio suprato, kad šis vaikinas yra vairuotojo sūnus. Ką jie abu kalbėjo jis nežino, bet girdėjo sūnaus frazę tėvui „kodėl tu mus taip skaudini“. (nuosprendžio 5.1.1. pastraipa). Teisme liudytojas S. M. patvirtino, kad – „<...>Po kokių 15 min. bėgiojimo ratais priėjo jaunas žmogus, (duomenys neskelbtini) metų, jis ėjo prie automobilio, jis jam pasakė, kad jau iškvietė policiją, jis pasakė: „čia mano tėtis, nesijaudinkit dėl jo“, jis priėjo prie automobilio, prasidėjo šeimos drama, iš jų kalbos pasimatė, kad jie šeima, jis sakė: „nu va, tėti, prisidirbai, žmogus jau iškvietė policiją“. Girdėjo žodžius: „nu va, tėti, prisidirbai, žmogus jau iškvietė policiją, kodėl tu mus taip skaudini“. Padarė spėjimą, kad sūnus kalbėjo telefonu su mama, sakė: „ ne, mama, jau iškvietė policiją, nieko nebegalima padaryti, neištrauksime“. <...>“ (nuosprendžio 5 pastraipa). Todėl dėl galimai liudytojo S. J. padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 235 straipsnyje, turi būti pranešta prokurorui.
28. Kaltinamasis R. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką 2020 m. lapkričio 30 d. apie 14:10 val., visgi, išnagrinėjus bylą teisme konstatuotina, kad nusikalstama veika padaryta iki 14:03 val. pirmojo pranešimo apie įvykį (nuosprendžio 17 pastraipa). Todėl konstatuotina, kad veika padaryta apie 14:00 val. Toks neesminis laiko tikslinimas neužkirs kaltinamojo teisės į gynybą. Apie nusikalstamos veikos padarymo laiką buvo nemažai reiškiama nuomonių įrodymų tyrime. Be to, kaip jau minėta, šis laiko tikslinimas yra itin nereikšmingas konkrečioje situacijoje, tačiau yra ženkliai tikslesnis pagal nustatytas aplinkybes.
29. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
30. Dėl to, kas nustatyta šioje byloje teismas konstatuoja, kad R. P. 2020 m. lapkričio 30 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini),vairavo automobilį „VW TOURAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,57 promilių neblaivumą. Jo veika kvalifikuota teisingai.
III. Bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
31. Teismas, skirdamas bausmę R. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
32. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Byloje nėra nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
33. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. P. – darbingo amžiaus, vedęs, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per 5 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą (t. 2, b. l. 8-10), Sodros duomenimis vykdo individualią veiklą (t. 2, b. l. 11), neteistas (t. 2, b. l. 14), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Taigi, kaltinamasis R. P. nėra išskirtinai neigiama asmenybė, jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados apie kaltinamojo polinkį nusikalsti, o padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip vienkartinį, atsitiktinį nusikaltimą.
34. Teismas sprendžia, kad R. P. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis, nei šios rūšies bausmės minimalus dydis, tačiau mažesnis nei jos vidurkis, t. y. 150 MGL (7 500 EUR (septyni tūkstančiai penki šimtai eurų)) dydžio bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
35. Kaltinamasis R. P. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. 14.41 val. iki 2020 m. gruodžio 1 d. 13.54 val. (t. 2, b. l. 17, 35). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
36. Teismas, įvertinęs kaltinamajam skirtinos baudos dydį, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 12 mėnesių.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.
37. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
38. Kaltinamasis R. P. savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,57 promilės. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
39. Įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad R. P. vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dienos metu, gyvenvietėje įvažiavo į griovį, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ar aplinkui gyvenantiems asmenims (pėstiesiems, kitiems eismo dalyviams ir t.t.), spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 1 d.
Dėl turto konfiskavimo.
40. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas, yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
41. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog įvykio metu būdamas neblaivus kaltinamasis nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 21, t. 2, b. l. 13).
42. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad davė automobilį R. P. laikinai naudotis pagal panaudos sutartį. R. P. žmona informavo apie įvykį su jam priklausančiu automobiliu. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. taip pat nurodė, kad R. P. žmona pranešė apie eismo įvykį. Minėjo, kad automobilis nesugadintas tik nuleistas ratas, jis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, kadangi jis galėjo naudotis automobiliu. Nežinojo, kad R. P. buvo išgėręs (t. 1, b. l. 43).
43. Įvertinus tai, kad „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nagrinėjamu atveju taikytinas šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.
44. VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „VW Touran“, gamybos periodas 2010-2015, pasirinkti metai 2015, kaina su PVM 9 050 EUR (t. 1, b. l. 22).
45. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas negali būti prilyginamas papildomai bausmei – baudai. Įvertinus byloje visos automobilio „VW Touran“ vertės su PVM konfiskavimas už nesunkaus nusikaltimo padarymą būtų neproporcinga valstybės reakcija. Tokios išvados nepaneigia tai, kad nėra R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis anksčiau baustas administracine tvarka, savo duotus parodymus keitė baudžiamojo proceso metu ir kaltės padarius nusikalstamą veiką nepripažino. Taip pat, SODROS duomenimis R. P. vykdo individualią veiklą, nėra duomenų apie jo gaunamas konkrečias pajamas. Be to, teisiamojo posėdžio metu R. P. nurodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės taip pat svarbios sprendžiant turto konfiskavimo dydžio tikslingumo klausimą, tačiau, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismo vertinimu, taikant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (9 050 EUR), kaltinamasis patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes.
46. Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio „VW Touran“ vertę atitinkančios visos pinigų sumos (9 050 EUR) išieškojimas iš R. P. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes kaltinamojo galimybės įvykdyti ją būtų itin pasunkintos, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.
47. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo R. P. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 4 000 EUR. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.
Dėl kardomųjų priemonių.
48. Kaltinamajam R. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 29-32), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Dėl proceso išlaidų
49. BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 27,00 EUR (t. 1, b. l. 64). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš R. P..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7 500 EUR (septyni tūkstančiai penki šimtai eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. P. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 30 d. 14.41 val. iki 2020 m. gruodžio 1 d. 13.54 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti R. P. nubaustu galutine 148 MGL (7 400 EUR (septyni tūkstančiai keturi šimtai eurų)) dydžio bauda.
Nustatyti 12 mėnesių terminą savanoriškam baudos sumokėjimui, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti R. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. P. automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumos dalį 4 000 EUR (keturis tūkstančius eurų).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti. Dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Priteisti iš R. P. 27 EUR proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai lėšas pervedant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB „SEB“ bankas, mokėjimo grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą, pavardę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bauda (7400 EUR) per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
Sumokėti konfiskuotino turto vertę (4000 EUR) atitinkančią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, paskirtyje nurodyti bylos numerį. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese