Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. P. išieškota automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumos dalis – 4 000 Eur.

Iš R. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteista 27 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistojo R. P. gynėjas prašo nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

6. Nuteistojo gynėjo teigimu, liudytojo P. P. parodymai nekvestionuotinai patvirtina, kad įvykio dieną automobilį „VW Touran“ vairavo ne nuteistasis R. P., o jo sūnus P. P. Minėtus P. P. parodymus, kaip gynėjas nurodo apeliaciniame skunde, patvirtina ir bylos medžiagoje esantys įrodymai, tačiau jie skundžiamame nuosprendyje neaprašyti ir neaptarti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie skundo argumentai yra nemotyvuoti, o liudytojo P. P. parodymai pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinti prieštaringais ir nepatikimais.

6.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. P. paaiškinimai, kuriuos šis davė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, prieštarauja jo parodymams, duotiems tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 37-38), tiek nagrinėjant bylą teismo posėdyje (3 t., b. l. 6-11). Kaip matyti iš 2020 m. gruodžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 71-73), kuriuo apžiūrėti „BodyCam“ vaizdo įrašai, policijos pareigūnams paklausus, kaip viskas atsitiko, P. P. atsakė, kad vairavo ne jis. Tačiau apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojas šią aplinkybę neigė ir nurodė, kad policijos pareigūnai jo neklausė, kas įvykio metu vairavo automobilį. Pažymėtina, kad šį P. P. teiginį kategoriškai paneigia vaizdo įraše „2020_1130_142804_003.mp4“ užfiksuotos aplinkybės (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 00:02:16 val. iki 00:02:22 val.). Nurodyti duomenys paneigia ir tolesnius liudytojo teiginius, kad policijos pareigūnams jis nenurodė, jog automobilį vairavo būtent jis, nes šie jį pertraukinėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad P. P. parodymai yra vertintini itin kritiškai ir byloje esančių duomenų visumoje, kadangi liudytojo teiginiai akivaizdžiai prieštarauja bylos duomenims.

6.2. Byloje esantys UAB „Bitė Lietuva“ abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87-89, 102-103) išklotinių analizės ir BIRT ataskaitų žiūryklės išrašas (1 t., b. l. 6) taip pat paneigia liudytojo P. P. parodymus. Apklausų metu liudytojas teigė, kad savo tėvui R. P. iki šio atėjimo skambino tris kartus: 13.54 val., po automobilio nuriedėjimo į griovį; 14.01 val., kai tėvas galimai jam liepė eiti pas kaimyną; ir 14.07 val., kai tėvas jam neatsiliepė, nes, pasak liudytojo, buvo pakeliui į įvykio vietą. Tačiau šie teiginiai iš esmės nesutampa su BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, kuriuose nurodyta, kad apie įvykį buvo pranešta 2020 m. lapkričio 30 d. 14.03 val., t. y. metu, kai P. P. nurodė, kad tėvas į įvykio vietą dar nebuvo atėjęs. Tai, kad R. P. minėto skambučio metu jau buvo įvykio vietoje patvirtina ir liudytojo S. M. parodymai. Kaip apklausose ikiteisminio tyrimo metu nurodė šis liudytojas (1 t., b. l. 24, 27-28), bėgdamas į įkalnę jis pamatė ant kalno esantį automobilį, kuris važiavo nuokalne. Trumpai pasižiūrėjęs į netoliese statomą angarą, liudytojas atsuko žvilgsnį į kelią ir pamatė, kad automobilis yra nuvažiavęs nuo kelio ir sustojęs griovyje. Liudytojas, priėjęs prie automobilio, jame pamatė sėdintį vyresnio amžiaus vyrą, su kuriuo trumpai pakalbėjęs, nusprendė iškviesti policiją. Taigi matyti, kad įvykis įvyko galimai kelios minutės iki S. M. skambučio ir policijos iškvietimo, todėl iš esmės neįmanoma sutikti su P. P. parodymais apie tai, kad 14.01 val. jis buvo prie automobilio ir tik vėliau nuėjo pas kaimyną, kadangi liudytojas S. M. būtų jį matęs įvykio vietoje dar prieš skambutį į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC), tačiau šis liudytojas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jaunas vaikinas į įvykio vietą atvyko dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, tačiau jau paskambinus į BPC.

6.3. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje esančios P. P. naudojamo telefono išklotinės patvirtina jo teiginius, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais motyvais. Kaip matyti iš 2021 m. sausio 8 d. – 2021 m. sausio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 102-103), kuriuo buvo apžiūrėtos UAB „Bitė Lietuva“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės nuo 2020 m. lapkričio 30 d. 07.00 val. iki 2020 m. gruodžio 2 d. 24.00 val., P. P. telefonas šio įvykio dieną laikotarpiu nuo 07:07:18 val. iki 14:01:50 val. veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, t. y. to mobiliojo ryšio bokšto, kuris yra labiausiai nutolęs nuo įvykio vietos, veikimo zonoje. Atsižvelgiant į tai, jog R. P. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 13:37:09 val. iki 14:20:53 val. veikė operatoriaus bokštų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) veikimo zonose (1 t., b. l. 87-89), teisėjų kolegijos vertinimu, sunku sutikti su P. P. teiginiais, jog dar prieš 13.54 val. jis buvo įvykio vietoje. Be to, pabrėžtina, jog P. P. telefonas nuo 14:03:29 val. iki 14:09:52 val. veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, kas leidžia pagrįstai manyti, kad tik šiuo metu liudytojas artėjo prie įvykio vietos. Šiame kontekste svarbu atsižvelgti ir į tai, kad R. P. telefonas operatoriaus bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), zonoje įvykio dieną veikė tik 12:47:18 val., nors, P. P. teigimu, tėvas buvo namuose iki tol, kol atvyko į įvykio vietą. Nors mobiliojo ryšio bokštų veikimo zonų duomenys nėra visiškai tikslūs ir skaičiuojami su paklaida, todėl negalima teigti, kad jie nekvestionuotinai patvirtina P. P. buvimo vietą konkrečiu laiku, tačiau aptartų duomenų visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui kelti pagrįstas abejones dėl šio liudytojo parodymų atitikimo objektyviai realybei.

6.4. Teisėjų kolegijai abejonės dėl P. P. parodymų patikimumo kyla ir dėl to, jog jis buvo apklaustas tik 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. praėjus pakankamam laiko tarpui nuo įvykio, o jo parodymai, duoti šios apklausos metu, itin skiriasi nuo 2020 m. lapkričio 30 d. policijos pareigūnams duotų paaiškinimų ir iš dalies atitinka įvykio aplinkybes, kurias teisme nurodė nuteistasis R. P. (past. – nuteistasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė įvykio aplinkybių (2 t., b. l. 25-26)). Dėl P. P. parodymų neatitikimo objektyviems bylos duomenims bei kategoriško jų pasikeitimo praėjus trumpam laiko tarpui, tikėtina, jog P. P., siekdamas palankesnio procesinio sprendimo R. P., suderino savo pateikiamą įvykių versiją su R. P. ir taip klaidino teismą, dėl ko šio liudytojo parodymai buvo pagrįstai pripažinti nenuosekliais ir nepatikimais.

7. Apeliaciniame skunde teigiama tai, jog teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo S. M. parodymais, kadangi jie yra neįtikinami, prieštaringi ir nepakankami. Gynėjo teigimu, liudytojo parodymuose esantys netikslumai yra pakankamai svarbūs ir leidžia abejoti jų tikrumu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais, kadangi S. M. parodymų analizė ir jų sugretinimas su objektyviais byloje esančiais duomenimis patvirtina jų patikimumą.

7.1. Skunde pabrėžiama, jog S. M. parodymų nepatikimumą patvirtina tai, jog jis labai skirtingai nurodė aplinkybes dėl pirminio automobilio pastebėjimo. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 30 d. liudytojo apklausos protokolo (1 t., b. l. 24), S. M. teigė, kad bėgdamas į įkalnę pamatė ant kalno esantį ir nuokalne važiuojantį automobilį. Bėgdamas trumpam nusuko žvilgsnį, o jį atsukęs automobilio nebematė ir pribėgęs iki statomo pastato pamatė, kad automobilis yra nuvažiavęs į griovį. Liudytojo teigimu, automobilis nuo tada, kai S. M. jį pamatė pirmą kartą, iki tada, kai nuvažiavo į griovį, galėjo nuvažiuoti apie 50 metrų. Papildomos apklausos metu 2020 m. gruodžio 28 d. (1 t., b. l. 27-28), liudytojas iš esmės patvirtino jo ankstesnės apklausos metu nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad buvo nusisukęs apie 15 sekundžių laikotarpį. Apklaustas 2021 m. spalio 15 d. teismo posėdyje (3 t., b. l. 12-13), S. M. teigė, kad automobilio nuvažiavimo į griovį fakto nematė, tačiau matė, kaip automobilis stovėjo ar lėtai važiavo, o po 20-30 sekundžių pamatė, kad automobilis jau yra griovyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti netikslumai nėra esminiai bei pakankami konstatuoti, jog S. M. parodymai yra nepatikimi. Liudytojas nuosekliai ir detalizuotai viso proceso metu teigė, kad automobilį pastebėjo ant kalno viršaus ir nors nematė kaip šis nuvažiavo į griovį, tačiau laiko tarpas, kurio metu S. M. buvo nuo transporto priemonės nusisukęs, yra pernelyg trumpas spręsti, jog tai buvo kitas automobilis.

7.2. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ta aplinkybė, ar liudytojas S. M. galėjo matyti, kas vairavo automobilį „VW Touran“, nėra esminė vertinant šio liudytojo parodymų patikimumą, kadangi tai, jog būtent R. P. vairavo minėtą automobilį patvirtina visų byloje surinktų duomenų visuma. Įvykio vietoje apklaustas policijos pareigūnų (1 t., b. l. 71-72) liudytojas aiškiai nurodė, kad jis nematė vairavimo fakto. Pirminės apklausos metu (1 t., b. l. 27-28) S. M. parodė, jog jis tik pribėgęs prie automobilio pamatė už vairo sėdintį apie 50 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo ir trumpų, žilų plaukų vyrą. Tačiau papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 27-28) S. M. nurodė, kad matė, kaip minėtą automobilį vairavo vyresnio amžiaus vyras, o teismo posėdžio metu (3 t., b. l. 12-13) teigė, kad neatkreipė dėmesio į tai, kas vairavo automobilį. Teisėjų kolegijos įsitikinimus, nors S. M. parodymai šioje dalyje nėra visiškai nuoseklūs, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas laikyti juos nepatikimais. Anksčiau aptarti liudytojo parodymai leidžia pagrįstai manyti, kad S. M. automobilio nematė itin trumpą laiką, per kurį yra objektyviai neįmanoma neva automobilį vairavusiam P. P. pasišalinti iš įvykio vietos ir jo tėvui R. P. atsisėsti į automobilį. Tokiu atveju S. M. tikrai būtų pastebėjęs nuo automobilio nubėgantį P. P., tačiau tokių duomenų liudytojas nenurodė. Vien tai, kad liudytojo paaiškinimai neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo konstruojamos įvykio versijos nėra pakankamas pagrindas atmesti šio liudytojo parodymus kaip nepatikimus.

7.3. Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo motyvais, kad S. M. galimai netiksliai nurodė, jog įvykio metu R. P., sėdėdamas automobilyje nuolat kalbėjo telefonu. Kaip yra matyti iš 2021 m. sausio 7 d. UAB „Bitė Lietuva“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių (1 t., b. l. 87-89), laikotarpiu nuo 14:03:30 val. iki 14:20:53 val. neužfiksuota jokių atsilieptų skambučių, tačiau užfiksuoti praleisti įeinantys skambučiai iš telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be to, šiuo laikotarpiu abonentas daug kartų jungėsi prie mobiliojo ryšio interneto. Pažymėtina, kad kalbėti telefonu galima ir naudojant internetines pokalbių programėles, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, jog S. M. parodymai šioje dalyje yra neteisingi. Nors šie duomenys nebuvo patikrinti, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl R. P. atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei yra teigiama skunde, S. J. duoti parodymai negali būti pripažinti patikimais ar reikšmingais sprendžiant dėl R. P. kaltės. 2020 m. gruodžio 22 d. apklausos metu (1 t., b. l. 50-51) liudytojas parodė, kad tą dieną išėjęs iš pastato pamatė, kad yra nuriedėjęs nuo kelio automobilis, iš kurio pabėgo jauno amžiaus vaikinas, o po kiek laiko iki automobilio atsvirduliavo galimai neblaivus vyresnis vyras bei atsisėdo jame. Be to, S. J. nurodė, kad kitą dieną apie 10 val. pas jį atvyko matytas vyresnis vyras ir paprašė liudytojo duoti telefono numerį, kadangi šis matė, kaip įvyko įvykis. Apklaustas teisme 2021 m. lapkričio 8 d. (3 t., b. l. 49-51), liudytojas teigė, kad išėjęs iš angaro pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį, padarė šios transporto priemonės nuotraukas ir jas perdavė tyrėjai. Be to, liudytojas nurodė, kad R. P. automobilyje iš pradžių nebuvo, o tada, kai S. J. ėjo iki automobilio, pro jį galimai prabėgo kažkas su sportine apranga. Taip pat paminėjo, kad galimai įvykio vietoje dar buvo jaunesnis vaikinas. Liudytojas papildomai paaiškino, kad su juo susisiekė galimai R. P. telefonu ir pasakė, kad žino, jog liudytojas tuo metu praėjo pro įvykio vietą. Teisėjų kolegijos nuomone, šio liudytojo parodymuose esantys neatitikimai yra pernelyg akivaizdūs ir esminiai tam, kad parodymus galima būtų pripažinti nuosekliais ir patikimais. Iš ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai pateiktų nuotraukų (1 t., b. l. 54-55) yra nematyti ar už automobilio vairo kažkas sėdi, todėl liudytojo teiginių, jog automobilyje tuo metu nebuvo jokio asmens neįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti. Be to, liudytojas teismo posėdžio metu davė prieštaringus parodymus, nurodydamas, kad kai darė automobilio nuotraukas, automobilio viduje jokio asmens nebuvo, tačiau iš karto po to nurodė, kad fotografuojant asmuo buvo automobilyje. Taip pat tokie duomenys iš esmės nesutampa ir su P. P. teisme pasakytu teiginiu, kad su tėvu susitiko įvykio vietoje ir tik tada jis nuėjo ieškoti pagalbos pas kaimyną. Pažymėtina, kad liudytojo teiginius, jog prieš padarydamas minėtas nuotraukas jis telefonu šnekėjo su žmona paneigia byloje esanti UAB „Tele2“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė (1 t., b. l. 135-143), kadangi laikotarpiu nuo 13:32:08 iki 14:25:00 nėra užfiksuota jokių išeinančių arba įeinančių skambučių į šį telefono numerį. Teismo posėdžio metu S. J. taip pat nurodė, kad tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių ir net neprisimena ar į automobilį įsėdo būtent R. P. Dėl šių priežasčių minėto liudytojo parodymai turi būti vertinami itin kritiškai ir atidžiai bei kitų byloje surinktų duomenų visumoje, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jie yra nepatikimi bei nenuoseklūs. Apeliacinio skundo teiginiai, jog šio liudytojo parodymuose esantys netikslumai iš esmės sukelti stresinės situacijos, kurios metu apklaustas S. J., atmetami kaip deklaratyvaus pobūdžio.

9. Kaip matyti iš aukščiau pateiktos liudytojų P. P., S. J. ir S. M. tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų analizės, tiek P. P., tiek S. J. parodymai prieštarauja objektyviems bylos medžiagoje esantiems duomenims, taip pat yra ir tarpusavyje prieštaringi, jų neįmanoma susieti į nuoseklią, loginę grandinę. Tuo tarpu liudytojo S. M. parodymai, nors juose pastebimi tam tikri netikslumai, atitinka objektyvius bylos duomenis, todėl nėra pagrindo juos laikyti klaidingais ar netiksliais.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. P. parodymai pagrindžia tai, kad įvykio dieną jis nevairavo automobilio „VW Touran“, todėl nepažeidė baudžiamojo įstatymo. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad R. P. yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, todėl jo duoti paaiškinimai turi būti vertintini itin atidžiai ir kritiškai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 25-26), nuteistasis teigė, kad įvykio dieną jis gėrė degtinę, sugalvojo pasivaikščioti, tačiau sušalęs lauke įsėdo į automobilį, kurį dažnai palieka miškelyje. Įsėdęs į automobilį, jį užvedė, bet niekur nevairavo. Galimai policiją iškvietė sūnus, nes kažkur po pusvalandžio atvyko policija ir prašė jo pasitikrinti blaivumą. Apklaustas teismo posėdyje (3 t., b. l. 74-76) R. P. parodė, kad su sūnumi susitiko pakeliui ir nusiuntė šį pas kaimyną, tačiau posėdyje vėliau nurodė, kad eiti pas kaimyną tikrai turėjo liepti telefonu. Pažymėtina, kad šią aplinkybę neužtikrintai nurodė ir P. P., kuris iš pradžių teigė, kad paskambino tėvui ir šis jam liepė eiti pas kaimyną, tačiau vėliau nurodė, jog prie automobilio tarp jų įvyko konfliktas, po kurio tėvas jam nurodė eiti ieškoti pagalbos. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog R. P. teiginiai neatitinka S. J. parodymų, kadangi neaišku kaip nuteistasis susisiekė su liudytoju – ar buvo tiesiogiai pas jį atvykęs, ar gavo jo telefono numerį iš vietoje buvusių darbininkų. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminiai nuteistojo parodymai iš esmės skiriasi nuo jo paaiškinimų, duotų teisme. Nors R. P. nurodė, kad tokius parodymus davė norėdamas kuo greičiau išeiti į laisvę, o taip pat ir nenorėdamas pakenkti sūnui, teisėjų kolegijos vertinimu, šie jo teiginiai laikytini deklaratyviais ir yra pateikiami kaip nuteistojo gynybinė versija, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys. Dėl šių priežasčių pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nuteistojo parodymai iš esmės neatspindi realiai įvykusio įvykio aptartų ir išanalizuotų faktinių aplinkybių.

11. Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad teismas pažeidė R. P. teisę į gynybą, kadangi R. P. gynėjas buvo neteisėtai nušalintas ikiteisminio tyrimo metu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenustatytos BPK 51 straipsnyje nustatytos būtinojo gynėjo dalyvavimo sąlygos. Nors gynėjas ikiteisminio tyrimo metu buvo nušalintas, Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio 2021 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 176-178) protokoline nutartimi nuspręsta netenkinti prokuroro prašymo ir leista gynėjui toliau ginti nuteistąjį R. P. Todėl nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista R. P. teisė į gynybą.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo priimtas sprendimas iš esmės pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, o teismo atliktas įrodymų vertinimas yra aiškiai tendencingas kaltinančia linkme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

13. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš skundžiamo nuosprendžio ir aukščiau aptartų aplinkybių matyti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis R. P. atžvilgiu pagrįstais įrodymais ir motyvuotomis išvadomis, patvirtinančiomis jo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Minėti duomenys, kaip įrodymų šaltinis, yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, jų patikimumas patvirtintas teismo proceso metu BPK nurodytomis priemonėmis, todėl sprendžiama, kad įrodymai įvertinti tinkamai bei nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

14. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 5 dalimi, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės bei viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas, nešališkas teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, dėl atlikto įrodymų vertinimo, nepagrindžia teismo šališkumo nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas iš esmės reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami bei su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių yra reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49-677/2017, 2K-181-648/2019). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, vien tai, kad teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas. Taigi nenustačius BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimo vertinant surinktus ir ištirtus įrodymus, skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

15. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas R. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įstatymų nepažeidė, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai ir pagrįstai įvertino visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendis yra teisėtais bei pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. P. gynėjo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.