Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Čepukėnienės ir Ernesto Rimšelio,

nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Andriui Marapolskui (nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo būdu),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato A. Marapolsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (LSD medžiagų įgijimas ir siuntimas) ir jam paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (kanapių laikymas) ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas A. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 18 d. 12.01 val. iki 16.32 val. (viena diena), kas atitinka 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą.

Nustatytas dvylikos mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad konkrečiai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2020 m. rugsėjo 13 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), naudodamasis tiksliai nenustatytu kompiuteriu, nenustatytoje internetinėje svetainėje užsisakydamas psichotropinę medžiagą LSD, įrašytą į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą (LSD), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, o būtent – 50 vnt. kvadratinių mini lapelių, impregnuotų psichotropine medžiaga LSD, bei, nurodydamas šias psichotropines medžiagas atsiųsti pašto siuntoje jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, gavėją nurodant išgalvotą asmenį R. K., o pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams vykdant tokį jo (A. K.) užsakymą ir išsiunčiant pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų Karalystės užsakyme jo paties nurodytu adresu, tokiu būdu jis, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą, reglamentuojantį, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams, siųsdamas paštu, neteisėtai, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno 50 vnt. kvadratinių mini lapelių, impregnuotų psichotropine medžiaga – LSD, kurios masė – 0,5086 g, o grynasis medžiagos kiekis sudaro 0,002 g, iki kol siunta Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta psichotropine medžiaga patikrinimo metu 2020 m. rugsėjo 13 d., 16.47 val., buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Taip A. K. padarė BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą.

2. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: nuo nenustatyto laiko iki 2021 m. vasario 18 d., 11.47 val., gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), savo kambaryje, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė narkotines medžiagas: 4,9145 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija sudaro 0,6 %, 8,3527 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,5 %, 0,3068 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 17,4 %, bei 1,8155 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 5,5 % (kurių bendra masė sudaro 15,3895 g), įrašytų į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, kol minėtas narkotines medžiagas kratos metu aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Taip A. K. padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

3. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2020 m. rugsėjo 13 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), naudodamasis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje internetinėje svetainėje užsisakydamas psichotropinę medžiagą LSD, įrašytą į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą (LSD), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, o būtent – 50 vnt. kvadratinių mini lapelių, impregnuotų psichotropine medžiaga LSD, bei nurodydamas šias psichotropines medžiagas atsiųsti pašto siuntoje jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, gavėją nurodant išgalvotą asmenį R. K., tokiu būdu, neturėdamas tikslo jas platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – LSD, kurios masė – 0,5086 g, o grynasis medžiagos kiekis sudaro 0,002 g. Po to, pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams vykdant tokį jo (A. K.) užsakymą ir išsiunčiant pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų Karalystės užsakyme jo paties nurodytu adresu, tokiu būdu jis neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, siuntė nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos LSD į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriame 2020 m. rugsėjo 13 d., 16.47 val., ši siunta su psichotropinėmis medžiagomis patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Taip A. K. padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.4. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareigūnų parodymais apie A. K. prisipažinimą kur, kada ir iš kokio kompiuterio šis užsakė narkotines medžiagas (LSD), taip šių konkrečių aplinkybių apkaltinamajame nuosprendyje ir nenustatė. Šios aplinkybės nebuvo nustatytos ir tyrimo metu. Darytina išvada, kad iš miego per kratą pakeltas A. K. prisipažino dėl narkotinių medžiagų – 4,9145 g kanapių (antžeminių dalių) laikymo, o ne dėl nusikaltimo, susijusio su LSD, kurio užsakymo bei siuntimo aplinkybės tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme liko nenustatytos.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo

7. Apeliaciniame skunde keliamas dalies duomenų pripažinimo įrodymais bei jų vertinimo klausimas. Pagal BPK 20 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, esminiu proceso pažeidimu, be kita ko, gali būti pripažįstami atvejai, kai buvo remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrinta asmens teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-895/2020, ???2K-119-303/2021). Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-141/2008, 2K-7-40-511/2019).

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kratos metu dalyvavusių muitinės pareigūnų K. S., T. P. ir I. Ž. parodymai apie tai, kad A. K. kratos metu tariamai jiems prisipažino kur, kada ir iš kokio kompiuterio užsakė draudžiamas medžiagas (LSD), įrodymais pripažinti ir jais remtasi nepagrįstai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas A. K. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje (LSD medžiagų įgijimas ir siuntimas), pripažino įrodymais ir vadovavosi šiais policijos pareigūnų, atlikusių kratą A. K. gyvenamojoje vietoje, parodymais. Liudytoja I. Ž. nurodė, kad A. K. supažindino su teismo nutartimi dėl kratos, kurioje buvo nurodyta, kokių daiktų ir objektų jie ieškos, paaiškino, kad siuntoje rastos narkotinės medžiagos, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. K. nurodė, kad rastos medžiagos yra jo, tikriausiai paminėjo R. K.. Nurodė, kad siuntą užsakė būdamas Anglijoje, dvejojo iš kurio kompiuterio padarė užsakymą, nes jų turi daug. Nurodė, kad Anglijoje buvo dėl studijų, bet kai prasidėjo pandemija, grįžo į Lietuvą. Pareigūnai paaiškino, jog juos domina tai, kas susiję su siuntos įgijimu. A. K. galimai nurodė nešiojamąjį kompiuterį kaip tą, iš kurio darė užsakymą Anglijoje. Taip pat liudytoja I. Ž. parodė, kad A. K. ją buvo įspėjęs dėl atiduoto mobilaus ryšio telefono, kad jame yra daug narkotinių medžiagų nuotraukų ir klausė, ar už tai jam kažkas grės. To telefono apžiūrėti nepavyko, kadangi buvo sugedęs mygtukas ir, galimai A. K. grįžęs po apklausos, nuotoliniu būdu tuos duomenis ištrynė. Atitinkamas aplinkybes paliudijo ir pareigūnas T. P.. Liudytojas parodė, kad pažadinęs kaltinamąjį, A. K. pasiūlė pačiam atiduoti narkotines – psichotropines medžiagas. Kaltinamasis bendradarbiavo, viską parodė ir papasakojo. Nurodė, kad iki 2020 m. rugsėjo ar spalio mėn. mokėsi Anglijoje, o paskui dėl viruso grįžo į Lietuvą, tikriausiai iš karto grįžęs ir užsisakė siuntą su LSD. A. K. pripažino, kad užsakė sulaikytąją siuntą ir jos laukė. Kaltinamasis teigė, kad užsisakinėjo iš darbinio kompiuterio, jie turėjo tą kompiuterį paimti ir tikriausiai paėmė. Kiek atsimena, kaltinamasis aiškino, kad LSD galėjo užsisakyti 2020 m. spalį. Liudytoja K. S. taip pat parodė, kad A. K. kratos metu jiems papasakojo, kad grįžo iš Anglijos, galimai norėjo studijuoti. A. K. buvo klausiama, ar siuntinys yra jo, jis atsakė, kad taip. Vertinant, ar šie parodymai pagrįstai ir teisėtai pripažinti įrodymais, ar jie atitinka keliamus leistinumo (teisėtumo) reikalavimus, reikšmingos yra šios aplinkybės.

10. Bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas 2020 m. spalio 20 d., gavus informaciją iš Vilniaus teritorinės muitinės, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus pašto logistikos centre buvo sulaikyta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų Karalystės, adresuota ir siųsta R. K. vardu ir pavarde, adresu: (duomenys neskelbtini), įtarus, kad joje yra psichotropinė Lizergo rūgšties (LSD) medžiaga. Padarius cheminį tyrimą buvo nustatyta, kad pateiktuose 50 vnt. tirti lapeliuose, kurių masė – 0,5086 g, yra 0,002 g gryno LSD. Duomenimis, kas yra tikrasis siuntos gavėjas, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nedisponavo, nes gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų bei kitų šiame name deklaruotų gyventojų duomenys su siuntos gavėjo duomenimis nesutapo, jų tarpusavio sąsajų nenustatyta. Siekiant nustatyti tikrąjį siuntos gavėją, išaiškinti tiriamas nusikalstamas veikas ir nustatyti visus asmenis bei galimus jų bendrininkus, organizavusius, sukursčiusius ar padėjusius padaryti sunkų nusikaltimą ekonomikai (verslo tvarkai) ir nusikaltimą teisėto disponavimo psichotropinių medžiagų apyvartai ir tvarkai, o taip pat surinkti visus faktinius duomenis, leidžiančius patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, surasti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti (narkotines ar psichotropines medžiagas, kompiuterius ir skaitmenines informacines laikmenas, kuriose yra duomenys apie vykdomą nusikalstamą veiką, o taip pat kompiuterius ir pan., kurių pagalba galimai buvo daromi užsakymai dėl minimų psichotropinių medžiagų atsiuntimo ir kt.), 2020 m. gruodžio 16 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis (t. 1, b. l. 47–50, 70–72) buvo leista atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės (T. P.) bei kratą siuntoje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Priimtų nutarčių pagrindu muitinės pareigūnai T. P., K. S. ir I. Ž. 2021 m. vasario 18 d. nuvyko minėtu adresu, tačiau pareigūnui T. P. įteikti pašto siuntą asmeniui, prisistatysiančiam R. K., nepavyko, nes namo savininkė O. K. teigė, kad toks asmuo name negyvena ir siunta atsiųsta klaidingu adresu. Vėliau, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams prisistačius, name buvo atlikta krata.

11. Tiek teisme apklaustų pareigūnų T. P., K. S., I. Ž. parodymai, tiek ir paties nuteistojo A. K., liudytojų O. K., I. K. parodymai patvirtina, kad prieš atliekant kratą A. K. gyvenamajame name, jam buvo suteikta informacija, kokiu pagrindu bus atliekama krata, jis buvo supažindintas su kratą sankcionavusio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi, tai patvirtina ir jo parašas. Jo, kaip ir kitų name buvusių asmenų (O. K., I. K.) buvo pasiteirauta apie namų adresu atsiųstą siuntą, A. K. taip pat buvo pasiūlyta pateikti teismo nutartyje nurodytus daiktus, į ką A. K. patvirtino, kad siunta yra jo, taip pat savo noru atidavė kambaryje laikytas narkotines medžiagas (kanapes), nešiojamąjį kompiuterį bei stacionaraus kompiuterio standųjį diską. Pastaroji informacija fiksuota ir kratos protokole, to neneigia ir pats nuteistasis. Tokia kratos atlikimo eiga atitiko BPK 149 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nei kratos eigos, nei jos teisėtumo neginčijo ir apeliantas. Minėti pareigūnų T. P., K. S., I. Ž. parodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, taip pat patvirtina, kad A. K., informavęs pareigūnus, kad siunta yra jo, nurodė jiems tam tikrą informaciją kada ir kokiu būdu jis minėtą siuntą užsakė. Liudytoja I. Ž. taip pat nurodė, kad ji, supažindinusi A. K. su teismo nutartimi, paminėjo, kad kai asmuo nuoširdžiai prisipažįsta, gailisi, padeda tyrimui, tai yra lengvinanti aplinkybė ir yra galimybė, kad bausmė bus sumažinta trečdaliu. Prokurorė teismui akcentavo, kad tuo metu A. K. įtariamojo statusas nebuvo suteiktas ir jo apklausa nebuvo vykdoma, todėl duomenys buvo gauti teisėtai. Teisėjų kolegija su išsakytais teiginiais nesutinka.

12. BPK 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas šio Kodekso 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą. Bylos duomenimis kratos atlikimo eigoje A. K. sulaikytas nebuvo, tuo metu pranešimas apie įtarimą jam taip pat nebuvo įteiktas. Nežiūrint to, pareigūnų teigimu jiems gavus A. K. patvirtinimą, kad siunta yra jo, jam savanoriškai pateikus su siunta sietinus objektus bei turėtas draudžiamas medžiagas, šie naujai gauti duomenys buvo pakankami tam, kad A. K. statusas procese faktiškai prilygtų įtariamojo statusui. Tai iš esmės patvirtina ir tai, kad kratą baigus A. K. buvo sulaikytas, dar tą pačią dieną jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą bei, dalyvaujant gynėjui, atlikta jo oficiali apklausa, kurios eigoje, be kita ko, jis paneigė savo sąsajas su minėta siunta (t. 1, b. l. 75–77; t. 2, b. l. 27–29, 40–43). Tokiam asmeniui turi būti suteikiamos procesinės garantijos, be kita ko, išaiškinant jo procesines teises, tarp jų ir teisę nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; iki pirmosios apklausos su gynėju susitikti be pašalinių (BPK 10 straipsnis, 21 straipsnio 4 dalis, 50 straipsnis). Informacija, gauta iš faktiškai įtariamo asmens, neišaiškinus jam minėtų procesinių teisių, neužtikrinus realios galimybės jomis pasinaudoti, šių veiksmų tinkamai procesiškai neįforminus, vertintina kaip gauta pažeidus draudimą versti duoti parodymus prieš save, tai yra neteisėtai.

13. Minėtos išvados atitinka ir esamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad duomenys apie nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, renkami tik BPK nustatyta tvarka, todėl faktiškai sulaikyto ar faktiškai įtariamo padarius nusikaltimą asmens parodymai, be kita ko, ir ,,atviri prisipažinimai“, kurie buvo gauti pažeidus draudimą versti duoti parodymus prieš save, nepripažįstami įrodymais ir jais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350/2013, 2K-233-788/2016, 2K-120-976/2019). Šiame kontekste svarbios ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos nuostatos, kad bet koks suimto įtariamojo ir policijos pareigūnų pokalbis turi būti traktuojamas kaip oficialus kontaktas ir negali būti suprantamas kaip „neformali apklausa“. Tai suponuoja pareigūnų pareigą siekiant garantuoti, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl pareigūnų bendravimo su įtariamuoju ir jam galimai taikyto netinkamo spaudimo, toks bendravimas turėtų būti tinkamai dokumentuojamas (pvz., 2020-10-27 sprendimas byloje Ayetullah Ay prieš Turkiją, peticijų Nr. 29084/07 ir 1191/08, 137 punktas; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-475/2013 ir joje nurodyta EŽTT praktika).

14. Asmens, faktiškai įtariamo nusikalstamos veikos padarymu, apklausa nesuteikus jam BPK nustatyta tvarka įtariamojo statuso ir neužtikrinus įtariamojo teisių, negalėjo būti atlikta, todėl tokiu būdu gautais duomenimis remtasi nepagrįstai. Visgi kartu pažymėtina, kad net ir nustačius tokio pobūdžio pažeidimą, tai nėra besąlygiškas pagrindas pripažinti, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, o pats nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ši išvada atitinka ir esamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-699/2017, 2K-127-689/2020, 2K-223-976/2020). Šiuo atveju būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, nustatytas remiantis leistinais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, įrodymais.

15. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik minėtais muitinės pareigūnų parodymais apie informaciją, A. K. jiems pateiktą iki oficialios jo apklausos. Teismas rėmėsi ir kitais įrodymais, kurie patvirtino kaltinime nurodytas psichotropinės medžiagos LSD įgijimo ir siuntimo faktines aplinkybes. Tai duomenys, fiksuoti prekių sulaikymo, daiktų apžiūros, kratos metu iš nuteistojo paimtų daiktų apžiūros protokoluose. Nors ginčijamame nuosprendyje, kaip nurodo apeliantas, iš tiesų nebuvo tiksliai nustatyta, naudodamasis kokiu kompiuteriu A. K. užsisakė minėtas LSD medžiagas, kratos metu paties A. K. pateiktos kompiuterinės technikos apžiūros duomenys yra reikšmingi kaip jo kaltę patirtinantys duomenys. Kompiuterio „Acer Aspire A515“ kietojo disko „Toshiba“ bei kietojo disko „ST500LM0302E717D“ duomenų analizė patvirtino, kad jais naudojantis aktualiu laikotarpiu internete buvo ieškoma, kaip ir kokiu būdu įsigyti ir parsisiųsti narkotinių, psichotropinių medžiagų. Tuo tikslu kompiuterio naudotojas naudojo anoniminius – konspiracinius naršymo tinkle būdus: nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d., 21:08:27, 2020 m. rugpjūčio 18 d., 02:25:18, per „Google“ paieškos svetainę buvo jungtasi ir naršyta „Tor“ tinkle (nemokamas proxy serveris, užtikrinantis aukštą anonimiškumo lygį), taip pat buvo jungtasi ir naršyta internetinėje svetainėje, prekiaujančioje narkotinėmis ir psichotropinės medžiagos – „Dream Market Mirror Links: DreamMarket5“ ir „drugstore.com“. Be to, nuo 2020 m. lapkričio 3 d., 15:41:37, per „Chrome“ naršyklę buvo jungtasi ir naršyta su pašto veikla sietinose interneto svetainėse: https://manosiuntos.post.lt; apiesavitarna.post.lt; post.lt; https://www.lpexpress.lt. Nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo jungtasi ir naršyta internetinėje svetainėje: https://checkra.in (buvo ieškoma informacijos apie paruoštas apmokėjimui korteles (t. 1, b. l. 111–114). Nuteistasis A. K. savo parodymais paneigė, kad lankėsi (naršė) minėtose interneto svetainėse, tačiau šie jo teiginiai prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Visų pirma pats nuteistasis nurodė, kad būtent jis naudojosi apžiūrėta kompiuterine technika. Jis nurodė, kad namuose daugiau niekas negalėjo prieiti prie jo kompiuterio, kuris buvo jo kambaryje, o būnant Anglijoje juo galėjo naudotis M. V. K. ir B. G.. Visgi liudytojų M. V. K. ir B. G. parodymai paneigė pastarąją nuteistojo versiją, nes liudytojos patvirtino, kad niekada A. K. kompiuteriu nesinaudojo, bendro buvimo erdvėse jo nematė, be to ir pats A. K. patvirtino teismui, kad minėtos liudytojos narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja. Pastebėtina ir tai, kad A. K. minėtą kompiuterinę techniką pateikė pareigūnams savanoriškai, po to, kai jai buvo paskelbta nutartis dėl kratos, taip pats susiedamas šiuos daiktus su pareigūnų ieškotais objektais. Apeliantas nurodo, kad A. K. prisipažino muitinės pareigūnams ne dėl LSD, o dėl kanapių laikymo. Visgi nutartyje dėl kratos buvo pateikta informacija būtent apie siuntą su LSD medžiaga. Be to, pats A. K. patvirtino teismui, kad kanapes įgydavo ne naudodamasis pašto paslaugomis, o imdamas jas iš draugo L. B., o pareigūnams atiduotas kanapes jis įsigijo prie kebabinės „(duomenys neskelbtini)“ iš nepažįstamo žmogaus už 50 Eur. Pastabų, kad dėl apsvaigimo, miego ar kitų aplinkybių A. K. nesuprato aplinkybių, dėl kurių vykdoma krata, jis nenurodė nei kratos protokole, nei tą pačią dieną vykdytos jo apklausos dalyvaujant gynėjui metu.

16. Nepagrįstas gynėjo skundo argumentas, kad kiti trys tuo pačiu adresu kaip ir A. K. gyvenantys asmenys nebuvo vertinti ir tirti kaip galimi psichotropinės medžiagos (LSD) užsakovai ir/ar vartotojai. Siuntos apžiūros duomenys bei AB „Lietuvos paštas“ pateikta siuntos kortelė (t. 1, b. l. 121) patvirtina, kad registruotoji siunta iš Nyderlandų buvo siųsta būtent A. K. gyvenamosios vietos adresu. Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo metu muitinės pareigūnas T. P. buvo pateikęs siuntą O. K., tačiau ši nurodė, kad siuntoje nurodytas jos gavėjas R. K. nurodytu adresu negyvena. Kaip patvirtino tiek minėtų muitinės pareigūnų parodymai, tiek O. K., I. K. parodymai, apie siuntą buvo teirautasi visų name buvusių asmenų, tačiau pastarosios savo sąsajas su ja paneigė. Tai liudytojos patvirtino ir vėliau atliktų apklausų metu bei apklaustos teisme. Tuo tarpu tarpusavyje sutampantys liudytojų T. P., K. S., I. Ž. parodymai patvirtina, kad A. K. pareigūnams kratos pradžioje patvirtino savo sąsajas su siunta, savanoriškai pateikė tiek kompiuterinę techniką bei kitus daiktus, tiek kitas narkotines medžiagas, kuriomis disponavo. Teisme taip pat buvo apklaustas ir liudytojas V. K., nuteistojo tėvas, kuris taip pat paneigė bet kokias savo sąsajas su psichotropine medžiaga, teigė nieko apie jas nežinojęs, siekė tapti A. K. laiduotoju. Teismas tinkamai vertino ir 2021 m. vasario 18 d., 17.20 val., paimtą A. K. šlapimo tyrimą. Nors jame lizergo rūgšties dietilamido (LSD) iš tiesų nebuvo rasta, tačiau tokios medžiagos pagal bylos duomenis A. K. dar nebuvo gavęs. Tuo pačiu minėti tyrimo rezultatai patvirtina, kad jis yra linkęs vartoti apyvartoje uždraustas psichoaktyvias medžiagas.

17. Apibendrinant išdėstytus argumentus yra spręstina, kad byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad siuntą su joje buvusia psichotropine medžiaga LSD iš Nyderlandų išgalvotu vardu ir pavarde, bet savo gyvenamosios vietos adresu įgijo ir siuntėsi būtent nuteistasis A. K., tad teismo išvados dėl jo kaltės padarius BK 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra teisėtos ir pagrįstos.

Dėl laidavimo taikymo, atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bausmės

18. Byloje surinktų įrodymų pagrindu pripažinus, kad A. K. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį nuteistas teisėtai ir pagrįstai, galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra. BK 40 straipsnio nuostatų taikymas nėra galimas asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą (BK 40 straipsnio 1 dalis), tad dėl kitų šioje teisės normoje reglamentuotų sąlygų buvimo plačiau nepasisakytina.

19. Apeliaciniame skunde prašoma išteisinti A. K. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (kanapių laikymas) pagal laidavimą, papildomai konstatavus BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Už minėtas veikas skirtų bausmių klausimas skunde nekeliamas. Visgi teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai apeliantas prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos ir tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018, 2K-33-458/2020). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė, tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek ir subendrinta, atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, tačiau teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis yra keičiama dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. viso proceso metu dėl jam inkriminuoto kanapių laikymo savo kaltę pripažino visiškai, kratos metu savanoriškai pateikė minėtas narkotines medžiagas, davė dėl jų parodymus, taip padėdamas išaiškinti šią nusikalstamą veiką. Tai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo ir skirdamas bausmę į ją neatsižvelgė. Tokiu būdu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

21. Visgi, net ir konstatavus minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrindo keisti A. K. skirtą bausmę nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tuomet, jeigu nuteistajam paskiriama aiškiai per švelni arba aiškiai per griežta bausmė.

22. Pirmosios instancijos teismas A. K. už padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, skyrė bausmę taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Jam parinkta sankcijoje nenumatyta viena švelniausių baudos bausmė, skiriant BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte reglamentuotą minimalų jos dydį. Už abi BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtos švelniausios sankcijoje numatytos rūšies, tai yra baudos bausmės, parenkant atitinkamai minimalų (už kanapių laikymą) ir kiek viršijantį minimalų (už LSD įgijimą ir siuntimą) jų dydį. Skirtos baudus subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu tinkamai taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1, 2 punktų nuostatas. Įvertinus visumą nustatytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir šio nuosprendžio 20 punkte minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrindo išvadai apie skirtas per griežtas bausmes ar per griežtą subendrintą bausmę nėra.

23. A. K. padarė sunkų ir du nesunkius nusikaltimus. Veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Nustatyta atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (kanapių laikymas) lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (LSD įgijimas ir siuntimas) lengvinančių aplinkybių, taip pat atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. K. yra jauno amžiaus, neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių pažeidimus. Veikų padarymo metu dirbo, tačiau darbo sutartį yra nutraukęs. Buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Šiuo metu mokosi, vykdo individualią veiklą, turi konkrečių veiklos planų. Priklausomybės ligų gydymo įstaigose negydytas (t. 2, b. l. 3–18, 23, 118–119). Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo parinktos bausmės yra adekvačios padarytų nusikalstamų veiką bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuotos, todėl jas švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti A. K. atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (kanapių laikymas) lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.