Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1458-775/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-08-12
Bylos Nr.: e2A-1458-775/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13493-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Edita Šliumpienė, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: N. J.
Ieškovas: E. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1458-775/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13493-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jurgitos Sujetienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui N. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 9927-1094/2019 patvirtintos taikos sutarties 1, 2, 3 punktus išdėstant juos sekančiai: a) nepilnamečio sūnaus V. J. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. B. iki jam sukaks pilnametystė; b) nepilnamečio sūnaus V. J. bendravimo tvarką su tėvu N. J. nustatyti bendru tėvo N. J. ir motinos E. B. sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus; c) iš atsakovo N. J. priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui - V. J., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą kasmet indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka. Paskirti E. B. nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2‑2672‑131/2012, buvo tenkintas šalių prašymas dėl santuokos nutraukimo ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalių nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji tvarka nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas ir nustatyta bendravimo tvarka. Atsakovas kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu. Minėtoje byloje Nr. 2-9927-1094/2019 2019 m. liepos 12 d. nutartimi buvo patvirtina taikos sutartis, kuria sutarta, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu, ieškovė su sūnumi bendrauja šalių bendru sutarimu ir ieškovė moka 100 Eur išlaikymą. Ieškovė sutinka, kad atsakovas teiktų tokį pat išlaikymą, kokį ji buvo įpareigota teikti. Minėtą taikos sutartį ieškovė pasirašė tik todėl, kad tuo metu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. gydėsi psichosocialinės reabilitacijos centre VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl alkoholio problemų. Būdama neblaivi ieškovė 2019 m. sausio 13 d. susipyko su sūnumi. Po to suprato, kad taip tęstis negali, jos polinkis alkoholiui kenkia vaiko interesams, todėl nedelsiant kreipėsi į specialistus dėl problemos sprendimo. Šiuo metu ieškovė yra visiškai pasveikusi, dirba, gauna geras pajamas, įsigijo nekilnojamąjį turtą Kauno rajone, kad galėtų būti arčiau savo sūnaus, pilnavertiškai juo rūpintis, nes po to, kai vaikas pradėjo gyventi su atsakovu, jis perkraustytas iš Vilniaus į Kauną, ko pasėkoje vaikas keitė mokymosi įstaigą. Viso gydymosi metu ieškovė su sūnumi intensyviai bendravo, jų tarpusavio ryšys yra labai stiprus. Ieškovė perka sūnui reikalingus daiktus, padeda mokytis, kartu leidžia laisvalaikį. Situacija, kuomet dėl ieškovės gydymosi dėl alkoholio problemų buvo pakeista šalių sūnaus gyvenamoji vieta, iš esmės pasikeitė, todėl nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta keistina. Ieškovė iš esmės pakeitė savo elgesį, deda maksimalias pastangas tiek savo, tiek elgesyje su vaiku ir labai gailisi dėl buvusių klaidų. Ieškovei buvo atliktas vadybos seansas ir nutarta, kad papildoma pagalba nebereikalinga, kadangi ji pati deda visas pastangas situacijos išsprendimui. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su sūnumi, todėl nepilnametis sūnus su tėvu bendraus bendru šalių sutarimu. Ieškovė nereikalauja priteisti didesnės nei 100,00 Eur išlaikymo sumos, kokia buvo priteista iš jos. Ieškovė sutinka padengti visas vaiko išlaidas pati.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo materialinė padėtis yra labai gera, gauna didelį darbo užmokestį. Ieškovė dažnai keičia darbovietes, kas rodo jos nepastovumą ir nestabilumą. Neaišku kiek pajamų gauna ieškovė. Vaiko auklėjimas pas atsakovą taip pat yra geresnis nei gyvenant su ieškove. Tą patvirtina pagerėję vaiko mokymosi rezultatai. Vaikas, gyvendamas su ieškove, neturėjo jokio režimo, jam buvo leidžiama neribotai žaisti kompiuterinius žaidimus, o neišsimiegojus, neiti į mokyklą. Įvedus vaikui režimą, padedant jam su namų darbų ruoša, apribojus laiką kompiuteriniams žaidimams, subalansavus mitybą, pagerėjo vaiko mokslai, sveikata. Sužinojus, kad sūnus rūko elektronines cigaretes ir jas platina kitiems vaikams, dedant dideles pastangas pavyko šią problemą išspręsti. Vaikui neribojamas bendravimas su ieškove. Sūnui ilgesnį laiką leidžiant su motina blogi įpročiai grįžta. Nėra duomenų, kad vaikui atsakovo namuose esanti aplinka tapo nesaugi. Jis turi atskirą savo kambarį 4 kambarių bute, yra įpratintas valgyti sveiką maistą ir atsisako nesveiko tiek maisto, tiek gėrimų, kuriuos vartojo pas ieškovę. Jo sveikata pagerėjo, atsikratė viršsvorio. Atsakovas baiminasi, kad vaikui grįžus pas ieškovę dėl visiško kontrolės nebuvimo jo mokslo rezultatai vėl bus blogi. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad ji visiškai pasveiko nuo alkoholizmo. Gali būti, kad ji šiuo metu alkoholio nevartoja, tačiau bet kuriuo metu galimas atkrytis. Ilgas ieškovės girtavimo periodas negali išnykti po kelių mėnesių gydymo. Daug kartų buvo, kad ieškovė neblaivi vairavo automobilį ir vežė vaiką. Jos buvusi kaimynė A. D. susirado atsakovą per socialinius tinklus ir siuntė jam įspėjančias žinutes dėl ieškovės girtavimo. Kad ieškovė turi priklausomybę alkoholiui rodo jos impulsyvumas. Ieškovė šeimyniniuose santykiuose yra nepastovi, buvo palikusi savo sutuoktinį ir išsikėlė į nuomojamą butą, kur užmezgė santykius su buto šeimininku. Šiems santykiams nutrūkus persikėlė į kitą nuomojamą butą, o po metų vėl grįžo pas sutuoktinį. Tai labai neigiamai veikė sūnų. Neigiamai paveikė ir ta diena, kai policija išsivežė ieškovę dėl smurto prieš vaiką. Šoko paveiktas jis užsidarė savo kambaryje ir nenorėjo įleisti vaiko teisių apsaugos pareigūnų. Po gydymosi ieškovės elgesys nepasikeitė. Per trumpą laiką ji pakeitė kelis butus, neaiškus ir jos šeimyninis statusas. Ieškovė dažnai keičia darbovietes. Dėl savo priklausomybės alkoholiui ieškovė negalės tinkamai užtikrinti vaikui saugių ir stabilių gyvenimo sąlygų. Praėjo per mažai laiko, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovė pakeitė savo gyvenimo būdą bei išsprendė alkoholizmo problemą. Vaiko dabartinės sąlygos yra itin geros, jam sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir gyventi. Atsakovo santykiai su sūnumi labai geri, jie kartu leidžia laisvalaikį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-9927-1094/2019 patvirtintos taikos sutarties 1, 2, 3 punktus išdėstant juos sekančiai: nepilnamečio sūnaus V. J. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. B. iki jam sukaks pilnametystė; nepilnamečio sūnaus V. J. bendravimo tvarką su tėvu N. J. nustatyti bendru tėvo N. J. ir motinos E. B. sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus; iš atsakovo N. J. priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. J. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą kasmet indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka. Paskirti E. B. nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovei E. B. iš atsakovo N. J. priteisė 75,00 Eur žyminio mokesčio bei 1 775,00 Eur atstovavimo išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių prašymu 2012 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu Nr. N2-2672-131/2012, kuriuo be kitų klausimų jų nepilnamečio sūnaus V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Vaiko išlaikymui priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2019 m. sausio 13 d. ieškovė, būdama neblaivi, susipyko su sūnumi, apsistumdė, nes šis jai nedavė automobilio raktelių. Buvo iškviesta policija, vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, o sūnus apsigyveno su atsakovu. Savo noru ieškovė nuo 2019 m. sausio 18 d. pradėjo gydytis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausomybių reabilitacijos centre. 2019 m. vasario 14 d. atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9927-1094/2019 2019 m. liepos 12 d. šalys sudarė taikos sutartį, pagal kurią šalių nepilnamečio sūnaus Viliaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, iš ieškovės priteistas išlaikymas. Konkreti ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka nebuvo nustatyta, kadangi atsakovas sutiko, kad vaiko motina bendrautų su vaiku šalių bendru sutarimu. Buvo sutarta, kad ieškovė teiks vaiko išlaikymui po 100,00 Eur kas mėnesį iki jis sulauks pilnametystės.

5. Nurodė, kad šalys, nutraukdamos santuoką, buvo sutarusios, kad sūnus gyvens su mama (ieškove), o tai leidžia manyti, kad tuo metu atsakovas, vaiko tėvas nemanė, jog vaiko mama nėra tinkamai pasirengusi ir negali gyventi su sūnumi bei tinkamai juo rūpintis, užtikrinti jam palankią ir harmoningą aplinką. Nesutikdamas su ieškiniu atsakovas remiasi tik iki 2019 m. egzistavusiomis ieškovės problemomis su alkoholiu, netinkamu jos gyvenimu būdu, nesugebėjimu sudaryti sūnui saugią aplinką, dažnu gyvenamosios vietos keitimu, aplinka namuose. Byloje apklausta ieškovės kaimynė A. D. irgi nurodė aplinkybes iki 2019 m. Vaiko gyvenamoji vieta pakeista ir nustatyta su atsakovu šalių sudarytos taikos sutarties pagrindu po 2019 m. sausio 13 d. incidento, kuris parodė, kad vaikui nesaugu gyventi su mama, nes jos problemos dėl nesaikingo alkoholio vartojimo neužtikrina vaikui būtino psichologinio stabilumo ir tinkamo rūpinimosi vaiku. Tačiau teismo vertinimu nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, kad po minėto incidento ieškovė nedelsiant ėmėsi priemonių savo problemai spręsti ir 2019 m. sausio 18 d. pradėjo gydytis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur gydėsi iki 2019 m. rugpjūčio 18 d.

6. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad ieškovė išmoko tvarkytis su savo emocijomis, jos blaivėjimo programos eiga buvo sklandi, ji nuosekliai dirbo su priklausomybe, mokėsi žinias pritaikyti socialiniame gyvenime. Taip pat nurodyta, jog ieškovė palaikė glaudų ir artimą ryšį su sūnumi, bendravo su juo telefonu, lankė jį išvykų metu, o jos gydymosi procesas buvo greitesnis nei standartiniai dėl asmeninio potencialo, socialinių įgūdžių bei intelektualių gebėjimų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnis). Sūnus taip pat lankė ieškovę. Ten jį buvo nuvežę ieškovės tėvai. Teismo vertinimu tai leidžia manyti, kad ir po įvykusio skaudaus incidento sūnaus ir ieškovės emocinis ryšys išliko labai stiprus, o daugiau kaip du metai visiškos blaivybės – apie iš esmės pasikeitusį ieškovės požiūrį į alkoholio vartojimą.

7. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad vaikui išvykus gyventi į Kauną, ieškovė, norėdama būti kuo arčiau sūnaus ir pilnaverčiai su juo bendrauti, įsigijo nekilnojamąjį turtą Kaune, yra puikiai charakterizuojama darbe, turėjo gerai apmokamus darbus (šiuo metu ieškovė yra vaiko auginimo atostogose), jau dveji metai visiškai nevartoja alkoholio, aktyviai dalyvauja Anoniminių alkoholikų veikloje, skaito paskaitas, padeda panašaus likimo žmonėms, santykiai dabartinėje šeimoje yra geri, sprendė, jog ieškovės elgesio pasikeitimas per pastaruosius du metus yra esminis. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių nepalankią dabartinę aplinką sūnui ieškovės šeimoje.

8. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas labai teigiamai charakterizuojamas darbe, jis labai daug laiko skiria sūnaus auklėjimui, bendravimui, vaiko pomėgių skatinimui ir visaverčiam laisvalaikio praleidimui. Abiejų tėvų materialinės sąlygos vienodai geros: abu tėvai turi nekilnojamąjį turtą, yra materialiai apsirūpinę.

9. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie nuolatinį netinkamą, problemišką ir rūpesčių keliantį sūnaus elgesį, svaiginimąsi, o vaiko pažangumas beveik vienodas tiek gyvenant su mama, tiek su tėčiu. Abi šalys rūpinasi sūnaus mokslų pasiekimais ir apmoka korepetitoriaus paslaugas.

10. Nurodė, kad apklausiamas vaikas (tiek VTAS darbuotojų, kur jis savo nuomonę išreiškė raštu, tiek teisme vaikų apklausos kambaryje) vienareikšmiškai išreiškė norą gyventi su mama. Šalių sūnui jau 14 metų, todėl pagal savo amžių ir brandumą jis sugeba aiškiai išreikšti savo pažiūras ir norus, todėl vaiko nuomonė teismui yra labai svarbi siekiant geriausiai užtikrinti jo interesus.

11. Teismas sprendė, kad abu tėvai turi skirtingą požiūrį į sūnaus auklėjimą, vyriškumo sampratos formavimą. Prioritetą atsakovas teikia griežtumui, visapusiškai vaiko elgesio kontrolei, neatsižvelgiant į pačio vaiko norus. Atsakovas labai svarbiais sūnaus gyvenimo klausimais priima vienasmeniškus sprendimus, nors vaiko atžvilgiu abiejų tėvų teisės ir pareigos yra lygios.

12. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovei besigydant reabilitacijos centre atsakovas nei karto nevežė sūnaus pasimatyti su mama, kad vienasmeniškai nutarė persikelti gyventi į Kauną, o ieškovei grįžus gyventi į Vilnių nesiima priemonių, kad abiem tėvams po lygiai tektų dalintis laiko ir piniginių lėšų sąnaudas užtikrinant vaiko teisę matytis su mama, sprendė, kad atsakovas nesupranta vaiko poreikio bendrauti su mama ir apskritai ypatingos mamos svarbos vaiko gyvenime, tendencingai ignoruoja sūnaus poreikį bendrauti su mama. Tai gali turėti neigiamą poveikį sūnaus psichologinei raidai, jo supratimui apie žmogiškąsias vertybes ir tarpusavio santykius.

13. Teismas konstatavo, jog Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad vaiko interesus geriau atitinka gyvenimas su atsakovu, tačiau įvertinus visas nustatytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir vaiko nuomonę, darytina išvada, jog vaiko emocinę ir socialinę raidą šiuo metu geriau atitiktų gyvenimas su ieškove.

14. Nurodė, kad taikos sutartimi šalys buvo aptarę sąlygas dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos. Dėl šių klausimų tarp šalių ginčo nėra, todėl pakeitus sūnaus gyvenamąją vietą nepilnametis sūnus bendraus su atsakovu taip pat, kaip bendraudavo su ieškove, o atsakovas bendru šalių susitarimu mokės 100,00 Eur išlaikymą, t. y. nustatomos tokios pat sąlygos, kokios buvo nustatytos 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-9927-1097/2019.

15. Kadangi ieškinys tenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistos atstovavimo išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu po 2019 m. sausio 13 d. incidento, kuris parodė, kad vaikui nesaugu gyventi su mama, nes jos problemos dėl nesaikingo alkoholio vartojimo neužtikrina vaikui būtino psichologinio stabilumo ir tinkamo rūpinimosi savo vaiku. Sūnus su tėvu gyvena jau daugiau kaip dvejus metus. Tuo tarpu teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

1.2. Nagrinėjamu atveju vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba lankėsi atsakovo ir šalių sūnaus gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad dabartinė sūnaus gyvenamoji vieta su atsakovu atitinka vaiko poreikius, būsto sąlygos geros, nenustatyta jokio neigiamo poveikio berniuko vystymuisi bei nurodė, kad nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su atsakovu, kadangi jam ten sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos augti, mokytis ir t.t. Ieškovės gyvenamojoje vietoje nesilankyta. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti aplinkybių pasikeitimo (juo labiau esminio), dėl kurio šalių sūnaus gyvenamoji vieta su atsakovu nebeatitiktų nepilnamečio poreikių.

1.3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad neegzistuoja jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas manyti, kad vaiko gyvenimas su tėvu keltų jam pavojų ar būtų kenksmingas ir nesaugus, priešingai – byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas rūpinasi vaiku. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ieškovės mama nurodydama, jog atsakovas tinkamai rūpinasi savo vaiku ir jokių priekaištų dėl vaiko rūpinimosi nei anksčiau, nei dabar neturinti.

1.4. Teismo nustatytų aplinkybių, jog vaiko motina pakeitė gyvenimo būdą, požiūrį į alkoholio vartojimą, nepakanka keisti nusistovėjusią vaiko gyvenimo aplinką. Berniuko teisės augti jam jau įprastoje aplinkoje, kurioje užtikrintas jo vystymasis, paneigimas neatitinka tarptautinės ir nacionalinės teisės normų bei teismų praktikos.

1.5. Byloje tarnyba pateikė vienareikšmę išvadą, kad vaiko gyvenamoji vieta su tėvu atitinka geriausius vaiko interesus, o gyvenamosios vietos pakeitimas prieštarautų paties vaiko interesams. Nesutikdamas su išvada teismas privalo tai motyvuoti, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl nusprendė nesivadovauti byloje pateikta išvada. Teismas nurodė tik deklaratyvų teiginį, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.178 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę įvertinti ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus, t. y. teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tuo tarpu būtent tarnyba, o ne teismas, tiesiogiai ir betarpiškai išsiaiškino, ištyrė bei atskleidė svarbias aplinkybes, įvertino vaiko interesus.

1.6. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, vaiko nuomonė yra ne visa lemianti. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad apklausiamas vaikas vienareikšmiškai išreiškė norą gyventi su mama. Tačiau vaikas neišreiškė neigiamų pastabų apie atsakovą, apie nenorą su juo gyventi ar pan. Nėra abejonių, kad vaikas iš esmės myli abu tėvus, su abiem jaučiasi gerai ir kategoriškos nuomonės nepareiškė. Be to, vaikui buvo užduodami ydingi klausimai. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (o ne nustatymo), klausimai turėtų būti pateikiami siekiant išsiaiškinti ar dabartinė vaiko aplinka jam yra saugi, ar atitinka jo poreikius, ar ją būtina keisti (ir kodėl), o ne ar vaikas norėtų kažką keisti. Vaikas nėra tiek brandus, kad pasirinktų iš tiesų jo poreikius labiau atitinkantį variantą. Vaiko norai ir interesai ne visada sutampa. Iš vaiko apklausos pastebėtinas vaiko solidarumas su motina, noras maištauti, neabejotinai vaiko nuomonės susiformavimui didelės įtakos turėjo motinos nuomonė.

1.7. Esminiai vaiko įvardinti skirtumai tarp gyvenimo tėvo namuose ir mamos namuose – kad pas tėvą nakčiai reikia palikti telefoną virtuvėje, o pas mamą to nereikalaujama bei kad pas tėtį mažiau leidžiama žaisti kompiuterinius žaidimus negu pas mamą. Kadangi vaikui šie klausimai yra aktualūs, todėl turėjo įtakos išreiškiant norą gyventi pas mamą. Tačiau teismas turėjo įvertinti ar šie motyvai atitinka vaiko interesus.

1.8. Būtent su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena kasdienį gyvenimą, kuris susideda iš buities, kasdienių pareigų ir t.t. ir būna daugiau atvejų, sudarančių pagrindą konfliktui, pykčiui. Tuo pačiu vaikas pradeda idealizuoti kitą iš tėvų, su kuriuo nesieja tiek kasdienės buities ir kasdienių reikalų.

1.9. Tėvų partneriai nėra ir neturėtų būti tas lemiamas veiksnys, sąlygojantis vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimą.

1.10. Vaiko išsakyta nuomonė, kad su mama gali artimiau pakalbėti, taip pat nėra priežastis keisti gyvenamą vietą.

1.11. Vaikas yra 14 metų paauglys, todėl labai svarbu įvertinti geresnį tėvo gebėjimą užtikrinti disciplinuotą, stabilų vaiko gyvenimą bei būtinybę neišskirti jo su sese. Būtina įvertinti paauglystę išgyvenančio berniuko ryšio su tėvu poreikio svarbą šiuo raidos etapu.

1.12. Apelianto teigimu svarbu įvertinti ir ieškovės priklausomybę nuo alkoholio, prieš tai kilusias problemas dėl girtavimo, nuo kurių neigiamai buvo paveiktas ir vaikas. Nors ieškovė nurodo jau keletą metų nevartojanti alkoholio, tačiau yra praėjęs per mažas laiko tarpas, jog būtų galima pripažinti, kad ieškovė pakeitė gyvenimo būdą bei visiškai išsprendė priklausomybės nuo alkoholio problemą.

1.13. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad vaikas su tėvu persikraustė į Kauną, čia neturi draugų ir pan. turėjo būti vertinamos kitų su byla susijusių aplinkybių kontekste. Vaiko socialinis gyvenimas, galimybės susirasti draugų buvo apribotos dėl pandemijos paskelbto karantino, o ne dėl to, kad vaikas gyvena su tėvu, ar kad gyvena Kaune. Šiuo metu, kai karantino sąlygos nebėra tokios griežtos, vaikas nebeturi jokių nusiskundimų savo socialiniu gyvenimu, turi pakankamai draugų, su jais leidžia laiką.

1.14. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas ignoruoja sūnaus poreikį bendrauti su mama. Ši išvada nėra ir negali būti šios bylos dalyku. Tai gali būti nebent savarankiškas pagrindas ginčui dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo/pakeitimo. Be to, tokios teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai. Pati ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad nuolat bendrauja su vaiku, daug laiko su juo praleidžia ir pan. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad tarp šalių ginčo dėl bendravimo su sūnumi nėra, kad vaiko santykiai su mama išliko artimi, emocinis ryšys labai stiprus ir pan.

1.15. Tėvo griežtesnis auklėjimas nei mamos, su kuria vaikas matosi dažniausiai tik savaitgaliais, negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis vaiko interesams, dėl ko būtų reikalinga keisti vaiko gyvenamąją vietą. Priešingai, tai vertintina kaip savarankiškumo ugdymas, vertybių skiepijimas.

1.16. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad taikos sutartį ji pasirašė tik todėl, kad tuo metu gydėsi reabilitacijos centre, nėra reikšminga, nes taikos sutartimi buvo sutarta ne dėl laikino vaiko gyvenimo su tėvu (ieškovės gydymosi laikotarpiui ar pan.), o dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – tai pačios ieškovės priimtas sprendimas, kad vaiko gyvenimas su tėvu labiau atitiks vaiko interesus.

1.17. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė yra linkusi meluoti. Ieškinyje, kaip vieną iš argumentų kodėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, ieškovė nurodė, kad yra įsigijusi naują būstą Kauno rajone, jog galėtų intensyviau bendrauti su sūnumi, o jeigu būtų pakeista jo gyvenamoji vieta su mama, jis galėtų lankyti tą pačią mokymo įstaigą, būrelius ir kt. Tačiau prašymas dėl skubaus teismo sprendimo dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios pakeitimo vykdymo grindžiamas kardinaliai priešinga aplinkybe ir nurodoma, kad ieškovė gyvena Vilniuje, o nepilnametis sūnus, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, gyvena Kaune, todėl vaiko gyvenamąją vietą keičiant prasidėjus mokslo metams, bus apsunkinta galimybė vaiką įrašyti į mokymo įstaigą Vilniuje, bei bus pažeisti vaiko interesai. Korepetitorius ieškovė pasamdė trumpam laikotarpiui prieš bylos nagrinėjimą, o pasibaigus teismo posėdžiams, jiems nebemokėjo. Tuo tarpu atsakovas korepetitorius vaikui samdo jau daug metų, taip pat moka už vaiko stovyklas, sporto būrelius, gitaros pamokas. Ieškovė niekada nesirūpino vaiko užklasine veikla, būreliais, tobulėjimu.

1.18. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas yra blogas tėvas, netinkamai rūpinasi vaiku, kad vaikui su juo gyventi yra nesaugu.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta ir buvo pakeista. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė iš esmės pakeitė savo elgesį, kadangi nuo 2019 m. sausio 18 d. visiškai nevartoja jokio alkoholio, t. y. ieškovė šiuo metu yra remisijoje, aktyviai dalyvauja Anoniminių alkoholikų veikloje, skaito paskaitas, padeda panašaus likimo žmonėms. Šios aplinkybės rodo, jog ieškovė per pastaruosius daugiau nei dvejus metus savo elgesį pakeitė iš esmės. Ieškovė nebuvo ilgametė ar nuolatinė alkoholikė, tačiau pavartojus alkoholio elgdavosi neadekvačiai, todėl ir priėmė sprendimą jo visiškai atsisakyti. Apeliaciniame skunde remiamasi tik aplinkybėmis, egzistavusiomis iki 2019 metų.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, jog nėra jokių duomenų, kad esama aplinka neatitiktų vaiko poreikių ar interesų, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėjo būti palikta su tėvu, kad keisti vaiko gyvenamosios aplinkos šiuo momentu nėra būtina ir reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai. Nurodo, kad asmens didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais taip pat gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtent su šiuo asmeniu. Apeliantas vienasmeniškai priėmė sprendimą persikelti gyventi į Kauną, apriboja sūnui galimybę bendrauti su mama, nes pats vienasmeniškai nustato, kada galimas vaiko ir mamos bendravimas neatsižvelgiant į kitų asmenų poreikius, nesitaria su ieškove dėl vaiko auklėjimo, ugdymo, gydymo sąlygų, ignoruoja ieškovės skambučius bei žinutes. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog toks apelianto elgesys gali turėti neigiamą poveikį sūnaus psichologinei raidai, jo supratimui apie žmogiškąsias vertybes ir tarpusavio santykius.

2.3. Šalių nepilnamečiam sūnui gyvenant pas mamą bus užtikrintos tinkamos ir pakankamos buities ir gyvenimo sąlygos, nekils pavojus jo saugumui, atvirkščiai, sūnus ten jaučiasi gerai, yra mylimas ir laimingas, ką jis ir pats išsakė apklausiamas teismo posėdžio metu.

2.4. Nuspręsdamas sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su mama, teismas nepadarė išvados, jog sūnaus gyvenamoji vieta keistina būtent dėl atsakovo elgesio, jo netinkamų veiksmų ar netinkamų gyvenimo sąlygų pas jį. Apeliantas, teigdamas jog gyvenamosios vietos pakeitimas daro vaikui psichologinę žalą neatsižvelgė į tai, kad būtent atsakovas kardinaliai pakeitė vaiko gyvenimo sąlygas, neklausdamas vaiko nuomonės. Buvo pakeistas miestas, kuriame vaikas gyveno, mokymosi įstaiga, vaikas neteko draugų rato.

2.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tarnybos neįvertino ieškovės gyvenimo sąlygų. Nurodo, kad buvo įvertinta jos gyvenamoji vieta tiek Kaune, tiek Vilniuje. Sąlygos įvertintos kaip tinkamos gyventi vaikui.

2.6. Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateikta išvada teismui nėra privaloma. Nagrinėjamu atveju teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė kodėl nesivadovauja institucijos išvada.

2.7. Pažymi, kad 2021 m. sausio 22 d. Kauno rajono VTAS surašytame šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, jog vaikui geriau gyventi su mama. 2021 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto VTAS šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, jog vaikui gyventi su mama sąlygos yra. Tuo tarpu Kauno miesto VTAS išvadoje nurodoma, kad vaikui geriau gyventi su atsakovu, nenurodant konkrečių to motyvų, neatsižvelgiant į vaiko norus.

2.8. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis surinktų įrodymų visuma, pagrįstai nesivadovavo išvadoje pateiktomis rekomendacijomis, nes įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, matyti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai užtikrins jo interesus, emocinę ir socialinę raidą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apeliantas įgyvendina savo kaip tėvo teises priešingai vaiko interesams - neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų, o toks apelianto elgesys paneigia vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, jog šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta su tėvu atitinka geriausius vaiko interesus. Be to, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas atsižvelgė į vaiko interesus ir į vaiko išsakytą nuomonę, kuri yra vienas svarbiausių aspektų tokio pobūdžio bylose. Vaikas yra tokio amžiaus, jog jis yra pakankamai brandus savo pozicijai išreikšti.

2.9. Šalių nepilnametis vaikas, kuris yra 14 metų ir yra pakankamai brandus, aiškiai nurodė, kad nori gyventi su ieškove, nes su mama jį sieja stipresnis ryšys, jos namuose jaučiasi geriau, bendraudamas su mama gali būti atviresnis, nebijo kalbėtis bet kokia tema, mamos namuose jaučia mažesnį emocinį spaudimą. Tuo tarpu apeliantas nepateikė įrodymų, kad sūnaus nuomonė buvo paveikta kitų asmenų. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sūnus nori gyventi su mama, nes ten daugiau laisvės. Šių aplinkybių apklausiamas vaikas nenurodė. Priešingai, vaikas apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad tiek tėvo namuose, tiek motinos namuose yra tos pačios taisyklės kas liečia tvarką, pamokų ruošą, naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais. Vaiko nurodyti argumentai dėl noro gyventi su mama jo interesams neprieštarauja. Vaiko psichologinę būklę neigiamai veiktų tai, jei jis prieš savo norą būtų priverstas gyventi su tėvu. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog vaiko gyvenimas su motina prieštarautų vaiko interesams.

2.10. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad vaikas neturi būti išskirtas su seserimi, nėra pakankama nepaisyti 14 metų vaiko pozicijos, ir yra nepakankama keisti teismo sprendimą. Be to, berniuko ryšys su seserimi nėra stiprus.

2.11. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą teismas atsižvelgė į jo interesus. Nepilnametis šalių vaikas nuolat jaučia perdėtą apelianto spaudimą, negali tėvui atsiverti, jaučia psichologinę įtampą, o visa tai rodo, jog vaiko gyvenimo sąlygos nėra normalios. Tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi jis turi turėti socialinį gyvenimą, laisvalaikį, savo teises, o ne tik pareigas, kaip kad yra apelianto namuose. Ieškovės žiniomis apeliantas pradėjo psichologiškai spausti sūnų, kad jis pakeistų savo nuomonę su kuo nori gyventi, taip sudarydamas jam žalingas gyvenimo sąlygas.

2.12. Ieškovė niekada neneigė gyvenanti Vilniuje. Apeliantui vienašališkai nusprendus pakeisti vaiko gyvenamąją vietą į Kauną, ieškovė dėl pilnaverčio bendravimo su vaiku įsigijo dar vieną būstą Kauno rajone, kad galėtų su juo susitikti ir darbo dienomis, kad būtų kur kokybiškai pabendrauti su sūnumi. Šias aplinkybes ieškovė nurodė ir pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė meluoja ar aplinkybes pateikia tik sau naudinga linkme. Bylos nagrinėjimo metu šalių vaikas išreiškė norą grįžti gyventi į Vilnių, kadangi ten jam labiau patinka, jis ten turi draugų ratą (nuo kurio atsakovas jį atskyrė), todėl vien tik vedina vaiko norų ji kelia klausimą dėl vaiko grįžimo gyventi į Vilnių.

2.13. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog korepetitorius ieškovė samdė tik prieš civilinės bylos inicijavimą, o pasibaigus teismo posėdžiams atsisakė jų paslaugų. Šiuo metu korepetitoriai nereikalingi, nes yra vasaros atostogos.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

20. Ieškovė apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus – šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, ieškovės pateiktą įrodymą priima ir prijungia prie bylos.

21. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, kai vaiko gyvenamoji vieta prieš tai šalių pasirašyta taikos sutartimi buvo nustatyta su tėvu, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

22. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių prašymu 2012 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu Nr. N2‑2672‑131/2012, kuriuo be kitų aptartų klausimų jų nepilnamečio sūnaus V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta ieškove. 2019 m. sausio 13 d. ieškovė, būdama neblaivi, susipyko su sūnumi, apsistumdė, nes jai nedavė automobilio raktelių. Buvo iškviesta policija, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, o sūnus apsigyveno su atsakovu. 2019 m. vasario 14 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9927-1094/2019 2019 m. liepos 12 d. šalys sudarė taikos sutartį, pagal kurią nepilnamečio sūnaus Viliaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, iš ieškovės priteistas išlaikymas. Po 2019 m. sausio 13 d. įvykio ieškovė, supratusi savo elgesio neigiamus padarinius, ėmėsi aktyvių veiksmų spręsti priklausomybės nuo alkoholio problemą: nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. gydėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuosekliai dirbo su priklausomybe ir tuo pačiu palaikė glaudų ir artimą ryšį su sūnumi. Jos gydymosi procesas buvo greitesnis nei standartiniai dėl asmeninio potencialo, socialinių įgūdžių bei intelektualių gebėjimų. Ieškovė visiškai pakeitė gyvenimo būdą ir jau dvejus metus visiškai nevartoja alkoholio. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pakeisti šalių sudarytą taikos sutartį. Pagrindinis ieškinio reikalavimas – pakeisti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su motina ieškove E. B.. Ieškovė prašo palikti tokias pačias sąlygas dėl bendravimo ir išlaikymo, kokios buvo taikomos jai.

23. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla 3K-3-455/2014). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytos sūnaus gyvenamosios vietos su tėvu (atsakovu) pakeitimo, turėjo įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta kartu su atsakovu.

25. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju jokios sąlygos, dėl kurių būtų reikalinga pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą, nepasikeitė. Jo teigimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas manyti, kad šiuo metu vaiko aplinka jam tapo nesaugi, kad gyvenimas su tėvu keltų jam pavojų ar vaiko gyvenamoji vieta neatitiktų jo poreikių. Teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės vadovavosi tik vienu įrodymu, t. y. vaiko nuomone, nepagrįstai atmesdamas kitus ir nevertindamas jų visumos. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

26. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 2012 metų iki 2019 m. liepos 12 d. incidento vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas iki 2019 metų būtų kreipęsis į teismą ar kitas institucijas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo dėl to, kad ieškovė negali tinkamai rūpintis sūnumi ir užtikrinti jam palankią ir harmoningą aplinką. Taigi, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad būtent minėtas 2019 m. liepos 12 d. incidentas sąlygojo, jog 2019 metais vaiko gyvenamoji vieta šalių sudarytos taikos sutarties pagrindu buvo pakeista ir nustatyta su atsakovu. Po šio įvykio ieškovė, supratusi savo sveikatos problemą ir šios problemos sąlygoto elgesio neigiamus padarinius, ėmėsi aktyvių veiksmų ją spręsti: nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. gydėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuosekliai dirbo su šia priklausomybe, tačiau tuo pačiu metu palaikė ir glaudų bei artimą ryšį su sūnumi. Jos gydymosi procesas buvo greitesnis nei standartiniai dėl ieškovės asmeninio potencialo, socialinių įgūdžių bei intelektualių gebėjimų. Šiuo metu ieškovė yra visiškai pakeitusi požiūrį ir jau dvejus metus visiškai nevartoja alkoholio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės sveikatos, elgesio ir gyvenimo būdo, dėl kurio 2019 metais vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, pasikeitimas per pastaruosius dvejus metus yra laikytinas iš esmės pasikeitusia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑269/2013).

27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Teisėjų kolegija sutinka, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014), tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-49/2009).

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad byloje nėra duomenų bei įrodymų, jog šiuo metu vaiko aplinka būtų nesaugi ir gyvenimas pas tėvą prieštarautų vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovas labai teigiamai charakterizuojamas savo darbe. Neginčytina, jog jis labai daug laiko skiria sūnaus auklėjimui, bendravimui, jo pomėgių skatinimui ir visaverčiam laisvalaikio praleidimui. Tačiau byloje surinkti įrodymai taip pat leidžia daryti išvadą, kad ir ieškovė gali sudaryti sūnui saugias ir atitinkančias vaiko poreikius gyvenimo sąlygas. Ieškovę su sūnumi sieja stiprus emocinis ryšys, jų santykiai net ir gyvenant atskirai, išliko artimi ir šilti. Bylos duomenys patvirtina ieškovės pastangas pasikeisti, kad vėl galėtų tinkamai rūpintis savo sūnumi. Ieškovė puikiai charakterizuojama darbe, turėjo gerai apmokamus darbus (šiuo metu ieškovė yra vaiko auginimo atostogose), du metus nevartoja alkoholio, aktyviai dalyvauja Anoniminių alkoholikų veikloje, skaito paskaitas, padeda panašaus likimo žmonėms. Ieškovei nutrauktas socialinių paslaugų teikimas, nes tokios paslaugos tapo neaktualios. Jos sutuoktinis patvirtino, kad dabar jie puikiai sutaria, bylos nagrinėjimo metu ieškovė susilaukė kūdikio. Šalių sūnus V. labai gerai sutaria su kartu su jais gyvenančiu ieškovės sutuoktinio sūnumi iš pirmosios santuokos. Pagal VTAT pažymą ir 2021 m. vasario 3 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą abu tėvai gali sudaryti sąlygas vaikui turėti atskirą kambarį, atitinkantį jo poreikius. Teismo sprendime nurodyta, jog vertinant šalių materialines sąlygas akivaizdu, kad abiejų tėvų jos vienodai geros: abu tėvai turi nekilnojamąjį turtą, yra materialiai apsirūpinę. Vaikas nejaučia jokio diskomforto nei ieškovės, nei atsakovo naujose šeimose. Atsakovas akcentuoja, kad nors ieškovė nurodo jog jau keletą metų nevartoja alkoholio, tačiau yra praėjęs per mažas laiko tarpas, kad būtų galima pripažinti, jog ji pakeitė gyvenimo būdą bei visiškai išsprendė priklausomybės alkoholiui problemą. Kolegija šiuos atsakovo teiginius laiko tik atsakovo nuomone, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais bylos įrodymais, kad šiuo metu ieškovė piktnaudžiautų alkoholiu ar vestų netinkamą gyvenimo būdą, kuris darytų neigiamą įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visos atsakovo byloje nurodytos aplinkybės, susijusios su netinkamu ieškovės elgesiu, buvo įvykę iki 2019 m. sausio 13 d. incidento. Taigi, pagrįstai darytina išvada, jog šiuo atveju abu tėvai vienodai gali užtikrinti vaikui saugią aplinką, sudaryti tinkamas sąlygas gyventi, augti ir lavintis, kiekvieno jų turtinė padėtis nekelia abejonių dėl galimybės išlaikyti vaiką.

29. EŽTT byloje M. ir M. prieš Kroatiją yra padaryta išvada, kad kai abu tėvai yra vienodai tinkami rūpintis vaiku ir vaikas, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, gali suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę, vaiko norai dėl to, su kuriuo iš tėvų gyventi, turi būti gerbiami. Vadovaujantis šia praktika, vaiko nuomonė šiuo atveju ir turėjo būti vertinama, kaip vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gyvenamosios vietos pakeitimą.

30. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio. Konvencijos 12 straipsnio nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti, kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie gali daryti poveikį jo gyvenimui. Minėtomis Konvencijos nuostatomis pripažįstama, kad vaikas yra visavertis asmuo, turintis teisę reikšti savo pažiūras visais jam rūpimais klausimais, į šias pažiūras turi būti atsižvelgta ir joms turi būti skirta pakankamai dėmesio, o tai suponuoja vaiko teisę dalyvauti su juo susijusiuose procesuose bei daryti poveikį priimant jo gyvenimui reikšmingus sprendimus. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.

31. 2021 m. sausio 22 d. šalių sūnus V. J. VTAS išreiškė raštu savo nuomonę, kurioje nurodė, jog labiau norėtų gyventi su mama, nes ten mažiau emocinio spaudimo, patinka aplinka bei žmonės, kurie ten gyvena. 2021 m. vasario 9 d. teismo posėdyje palaikė tą pačią nuomonę. Nepilnametis vaikas yra pareiškęs aiškų norą gyventi su mama. Jis nurodė, kad jam nepatinka gyventi Kaune, nes čia jis neturi draugų, klasėje yra pravardžiuojamas „lenku“, nes persikėlė iš Vilniaus. Iš EŽTT praktikos matyti, kad kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją (žr., cituotą M. ir M., 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimą byloje Hokkanen prieš Suomiją, Serija A Nr. 299-A, par. 61 ir kt.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kokių nors vaiko interesus iš esmės pažeidžiančių abiejų tėvų savybių nenustatyta. Neabejotina, kad vaikas myli abu tėvus, vaikui reikšmingi ir reikalingi abu tėvai, tačiau artimesnius tarpusavio santykius vaikas nurodė su mama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje itin svarbią reikšmę sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo turi ir tai, kad iki 2019 metų vaikas ilgą laiką gyveno su motina. 2019 metais nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, motinos ir sūnaus ryšys išliko labai stiprus. Atsakovui su vaiku išvykus gyventi į Kauną, ieškovė, norėdama būti kuo arčiau sūnaus ir pilnaverčiai su juo bendrauti, Kaune taip pat įsigijo nekilnojamąjį turtą. Taigi, darytina išvada, kad per dvejus atskiro gyvenimo metus, ieškovės ryšys su sūnumi išliko labai artimas, o ieškovei iš esmės pakeitus gyvenimo būdą ir savo elgesiu įrodžius, kad ji pasirengus vėl tinkamai rūpintis sūnumi, aiškų norą grįžti gyventi pas mamą išreiškė ir pats vaikas. Apklausos metu vaikas patvirtino, kad su mama jis nebijo kalbėtis bet kokia tema, ji jam daug ką paaiškina. Ieškovė taip pat patvirtino, kad sūnus su ja atviras, išsipasakoja, daug bendrauja, kartu gamina maistą. Svarbu pažymėti, jog vaikui 14 metų ir vaikas pakankamai brandus išreikšti savo nuomonę, į kurią teismas turi atsižvelgti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Apeliantas teigė, kad vaikas teismo posėdyje savo nuomonę išreiškė ne kategoriškai, o su abejone, jam buvo uždavinėjami ydingi, netinkamai suformuluoti klausimai, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra ne tik žodinė vaiko apklausa, bet ir raštu išreikšta jo nuomonė, kur jis rašo, kad nori gyventi su mama ir nurodo to priežastis. Vaiko nuomonę lemia prisirišimas prie vieno iš tėvų, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pakankamai motyvuotą vaiko norą gyventi su mama, nesant duomenų, kad vaiko noras neatitinka ar prieštarauja jo interesams, laikė šiuo atveju svarbiausiu kriterijumi sprendžiant dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Tuo labiau, kad vaikas bylos nagrinėjimo metu ir pats yra išreiškęs norą grįžti gyventi į Vilnių, nes ten jis augo nuo mažens ir ten jam labiau patinka, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad aplinkos keitimas vaikui galėtų sukelti emocinių išgyvenimų ar padaryti socialinės, psichologinės žalos.

32. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas turėjo tinkamai vertinti, ar vaiko nurodyti motyvai keičiant vaiko gyvenamąją vietą iš tiesų atitinka vaiko interesus. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šią aplinkybę. Atsakovo argumentai, kad gyvenant pas mamą nebus užtikrinti vaiko interesai, nes jos auklėjimas grindžiamas pataikavimu ir nuolaidžiavimu vaikui, nėra įrodyti. Abu tėvai turi skirtingą požiūrį į sūnaus auklėjimą, vienas auklėja griežčiau, kitas – liberaliau, tačiau atsakovas byloje nepateikė jokių teisiškai reikšmingų įrodymų, patvirtinančių kad motinos auklėjimas neigiamai veiktų vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje, išskyrus atsakovo paaiškinimus, nėra jokių duomenų apie nuolatinį ypač netinkamą, problemišką ir rūpesčių keliantį sūnaus elgesį, svaiginimąsi, o vaiko pažangumas beveik vienodas tiek gyvenant su mama, tiek su tėčiu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaiko noras gyventi su mama šiuo atveju prieštarautų jo interesams.

33. Apelianto vertinimu, teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl nusprendė nesivadovauti VTAT išvada. Kolegija šį argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą.

34. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Taigi, vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada teismui nėra privaloma.

35. 2021 m. sausio 25 d. Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad V. J. gyvenamoji vieta kartu su tėvu atitinka geriausius vaiko interesus, gyvenamosios vietos keitimas prieštarautų paties vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas, kaip nurodė savo sprendime, vadovaudamasis CK 3.178 straipsnio 2 dalimi, šia išvada nesivadovavo ir vertino įrodymų visumą, taip pat ir vaiko nuomonę. Kolegija pažymi, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada yra gana lakoniška ir niekuo nepagrįsta. Joje aprašytos ieškovės ir atsakovo gyvenimo sąlygos, atsakovo paaiškinimai apie jo gyvenimą su sūnumi, tačiau jokie motyvai ir argumentai, kuriais remiantis padaryta išvada, kad vaikui geriau gyventi su tėvu, nenurodyti. Neaišku, kodėl nevertinta 2021 m. sausio 22 d. vaiko nuomonė, kodėl nėra šios nuomonės analizės, nors išvada teismui teikta vėliau – 2021 m. sausio 25 d. Taigi, darytina išvada, kad teismas nurodė motyvus ir pagrįstai nesivadovavo VTAT išvada, o, priimdamas sprendimą, vertino įrodymų visumą.

36. Apeliantas nurodė, jog teismas turėjo atsižvelgti į būtinybę neišskirti vaiko su jo seserimi, turėjo įvertinti paauglystę išgyvenančio berniuko ryšio su tėvu svarbą šiuo raidos etapu.

37. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo vyksta ginčas, turi nepilnamečių brolių ir seserų, būtina išsiaiškinti jų norus sprendžiamu klausimu ir požiūrį į tai, jei jų gyvenamoji vieta būtų skirtingose vietose. V. J. bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad jo ir sesers (kuri yra gimusi tėvui su kita moterimi) ryšys būtų itin artimas, todėl darytina išvada, kad jeigu vaikų gyvenamoji vieta bus skirtingose vietose, tai šiuo atveju nepadarys lemtingos žalos brolio ir sesers ryšiui. Teismas pripažįsta, kad tėvo vaidmuo paauglio gyvenime yra labai svarbus, tačiau tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į vaikų norus ir interesus bei galimybes, vaiko tėvai turi nusistatyti nepilnamečio sūnaus ir jo tėvo, seserų (brolių) pakankamą ir optimalios apimties bendravimo tvarką, kad nebūtų prarastas jų tarpusavio ryšys, o esant ginčui ir/ar pagrįstų duomenų, kad ieškovė trukdo ar nesudaro sąlygų sūnui bendrauti su tėvu ir seserimi, priemonės šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos teismo sprendimu. Reikalui esant, kompetentingos valdžios institucijos turi pozityviąją pareigą teikti pagalbą, stebėti šeimos situaciją nurodytoje srityje.

38. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detalia atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atidžiai vertino vaiko norą gyventi su vienu iš tėvų ir pripažino jį šiuo metu nulemiančiu jo gyvenamosios vietos nustatymą, todėl pagrįstai vaiko interesų svarbą vertino kitų vaiko gyvenamosios vietos nustatymui svarbių veiksnių kontekste. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sūnaus gyvenamosios vietos šiuo metu pakeitimas labiau atitiks jo, kaip vaiko, interesus, atitinka EŽTT, kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, padaryta išsamiai išanalizavus bei įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai taikius materialiosios ir proceso teisės normas, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Ieškovės atstovė prašė priteisti 1 600,00 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau pateikė tik 1 503,00 Eur mokėjimą patvirtinantį mokėjimo pavedimą, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 1 503,00 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 503 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai trys eurai) atstovavimo išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta PalubinskaitėJurgita SujetienėEdita Šliumpienė