Telšių apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje E. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir I. N. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2017 m. gegužės 9 d. gauta baudžiamoji byla Nr. 1-115-344/2017, proceso Nr. 1-01-1-59774-2016-4, kurioje

I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti (2017 m. gegužės 5 d. VSDFV pažymos duomenimis), neteista, kaltinama tuo, kad:

laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. 23.00 val. iki 2016 m. gruodžio 24 d. 00.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, A. V. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su E. G. ir buto savininku vartojo alkoholinius gėrimus, po to, kai kilusio konflikto metu E. G. sudavė smūgius nukentėjusiajam A. V. ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama kartu su E. G., iš buto pagrobė svetimą, A. V. priklausantį turtą – muzikinį centrą „Philips“ 249 Eur vertės, plazminį televizorių „Philips“ 440 Eur vertės, 9 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Nokia“ ir „Samsung“ įkroviklių, kurių vieno vertė 2 Eur, viso už 18 Eur, išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną „Cat“ 50 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E51“ 10 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 10 Eur vertės, išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ 150 Eur vertės, žieminę striukę „Nike" 140 Eur vertės, vasarinę striukę „Nike“ 40 Eur vertės, 15 vnt. prekinių ženklų „Diesel“, „Nike“, „Adidas“, „Armani“ marškinėlių, kurių vieneto vertė 20 Eur, viso už 300 Eur, 3 vnt. šortų „Nike“, kurių bendra vertė 50 Eur, vasarinę liemenę „Adidas“ 10 Eur vertės, 7 vnt. prekinių ženklų „Nike“, „Adidas“, „Armani“ sportinių kelnių, kurių bendra vertė 140 Eur, 3 vnt. džinsinių kelnių, kurių bendra vertė 200 Eur, 2 vnt. kostiuminių kelnių, kurių bendra vertė 80 Eur, 3 vnt. maršrutizatorių, kurių vieneto vertė 30 Eur, viso už 90 eurų, 5 vnt. internetinių stiprintuvų, kurių vieneto vertė 10 Eur, viso už 50 Eur, 1 garso kolonėlę „iPad“ 15 Eur vertės, sportinius batus „Adidas“ 70 Eur vertės, sezoninius batelius 35 Eur vertės, raktų ryšulį 10 Eur vertės, padarydama nukentėjusiajam A. V. 2 157 Eur turtinę žalą,

t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje;

kad 2016 m. gruodžio 24 d., apie 14.00 val., atrakindama duris pagrobtais raktais, įsibrovė į A. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, A. V. priklausantį turtą – televizoriaus antenos stiprintuvą „Philips“ 20 Eur vertės ir spausdintuvą „Canon“ 50 Eur vertės, padarydama nukentėjusiajam A. V. 70 Eur turtinę žalą,

t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje;

2016 m. gruodžio 24 d., apie 16.00 val., atrakindama duris pagrobtais raktais, įsibrovė į A. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, A. V. priklausantį turtą – mikrobangų krosnelę 57 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta į butą įėjusių nukentėjusiojo A. V. motinos J. V. ir patėvio S. V.,

t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini). Latvijos Respublikoje, Saldus mieste, Latvijos Respublikos pilietis, latvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas, teistumai neišnykę, kaltinamas tuo, kad:

laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d., 23.00 val., iki 2016 m. gruodžio 24 d., 00.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, A. V. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su I. N. ir buto savininku vartojo alkoholinius gėrimus, kilusio žodinio konflikto su A. V. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė A. V. kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į galvą, padarydamas jam dešinės ausies būgnelio plyšimą, kraujosruvas abiejų akių vokuose, taip sužalodamas nukentėjusįjį A. V., nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, nes dešinės ausies būgnelio plyšimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui,

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje;

laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d., 23.00 val. iki 2016 m. gruodžio 24 d., 00.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, A. V. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su I. N. ir buto savininku vartojo alkoholinius gėrimus, po to, kai kilusio konflikto metu sudavė smūgius nukentėjusiajam A. V. ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su I. N., iš buto pagrobė svetimą, A. V. priklausantį turtą – muzikinį centrą „Philips“ 249 Eur vertės, plazminį televizorių „Philips“ 440 Eur vertės, 9 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Nokia“ ir „Samsung“ įkroviklių, kurių vieno vertė 2 Eur, viso už 18 Eur, išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną „Cat“ 50 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E51“ 10 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 10 Eur vertės, išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ 150 Eur vertės, žieminę striukę „Nike" 140 Eur vertės, vasarinę striukę „Nike“ 40 Eur vertės, 15 vnt. prekinių ženklų „Diesel“, „Nike“, „Adidas“, „Armani“ marškinėlių, kurių vieneto vertė 20 Eur, viso už 300 Eur, 3 vnt. šortų „Nike“, kurių bendra vertė 50 Eur, vasarinę liemenę „Adidas“ 10 Eur vertės, 7 vnt. prekinių ženklų „Nike“, „Adidas“, „Armani“ sportinių kelnių, kurių bendra vertė 140 Eur, 3 vnt. džinsinių kelnių, kurių bendra vertė 200 Eur, 2 vnt. kostiuminių kelnių, kurių bendra vertė 80 Eur, 3 vnt. maršrutizatorių, kurių vieneto vertė 30 Eur, viso už 90 eurų, 5 vnt. internetinių stiprintuvų, kurių vieneto vertė 10 Eur, viso už 50 Eur, 1 garso kolonėlę „iPad“ 15 Eur vertės, sportinius batus „Adidas“ 70 Eur vertės, sezoninius batelius 35 Eur vertės, raktų ryšulį 10 Eur vertės, padarydama nukentėjusiajam A. V. 2 157 Eur turtinę žalą,

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje;

2016 m. gruodžio 25 d. 24.00 val. iki 2016 m. gruodžio 26 d. 03.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš A. G. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – V. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ 100 Eur vertės, kompiuterinę kolonėlę 10 Eur vertės, 3 trikotažinius marškinėlius, kurių vieneto vertė 10 Eur, viso už 30 Eur, 1 megztinį 20 Eur vertės; A. G. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „HP Compaq 610“ 200 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Asha 203 G" 40 Eur vertės, automobilio „Audi“ raktą su pulteliu 30 Eur vertės, padarydamas nukentėjusiesiems – nukentėjusiajam V. G. 160 Eur , o nukentėjusiajai A. G. 270 Eur – turtinę žalą,

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje, prokurorė pagal savo kompetenciją surašė kaltinamąjį aktą ir nurodė nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltina E. G. ir I. N., ir, įteikusi kaltinamąjį aktą tik vienam iš kaltinamųjų – E. G., perdavė bylą pirmosios instancijos teismui.

Bylų procesas pirmosios instancijos teisme reglamentuotas BPK V dalyje. Minėtos dalies XVIII skyriuje „Bylos parengimas nagrinėti teisme“ nustatytos procedūros bei teisėjo (teisėjų) veiksmai, kurių pagrindu sudaromos sąlygos pasirengti baudžiamąją bylą išnagrinėti per įmanomai trumpesnį laiką, teisingai nustatyti faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertinti byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirti įrodymus, padaryti motyvuotas išvadas dėl kaltinamo asmens kaltės, tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas ir pan.

Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teisėjas, paskirtas rengti bylą nagrinėti teisme ir po jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, susipažinęs su byla, priima vieną iš BPK 232 straipsnyje numatytų nutarčių: 1) perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje; 2) perduoti bylą pagal teismingumą; 3) perduoti bylą prokurorui; 4) išskirti bylą į kelias ar kelias bylas sujungti į vieną; 5) atidėti bylos nagrinėjimą; 6) pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui atlikti BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą ar organizuoti šio proceso veiksmo atlikimą; 7) nutraukti bylą.

Susipažinus su baudžiamąja byla, nustatyta, kad kaltinamasis aktas neįteiktas kaltinamajai I. N., kurios nuo 2017 m. kovo 29 d. nepavyksta rasti nei ikiteisminį tyrimą atlikusiems policijos pareigūnams, nei prokurorei. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajai I. N. 2017 m. kovo 29 d. buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą (160 b. l., 1 dalis). Nuo 2017 m. balandžio 10 d. ji nedirba.

BPK 220 straipsnio 4 dalis nustato, kad „surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną“. Tokiu būdu, baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad pareiga įteikti kaltinamojo akto nuorašą kaltinamajam tenka prokurorui. Kaltinamasis aktas baudžiamajame procese yra itin svarbus dokumentas, nes nuo jo įteikimo momento kaltinamajam yra oficialiai raštu pranešta apie jam pateikiamų kaltinimų faktinį ir teisinį pagrindą, jame formuluojami galutiniai kaltinimai, nuo kurių kaltinamasis turės gintis teisme. Nagrinėjamu atveju ši imperatyvi įstatymo nuostata nėra įvykdyta. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą. Byloje susidariusi situacija leidžia teismui daryti išvadą, kad yra pažeistos kaltinamosios I. N. teisės, nustatytos BPK 22 straipsnyje, o taip pat imperatyvus įstatymo reikalavimas, įtvirtintas jau minėto BPK 220 straipsnio 4 dalyje.

Tiek Lietuvos Respublikos teismų, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika leidžia spręsti, kad šis pažeidimas pripažintinas esminiu, iš tiesų trukdančiu nagrinėti baudžiamąją bylą teisme. Visų pirma, ne veltui šis imperatyvas atsirado baudžiamojo proceso kodekse, t. y. šis įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 1 d. Antra vertus, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a) punkte įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę į tai, kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta <...> apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindą ir motyvus. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 17 d. sprendime (byloje Sadak ir kiti prieš Turkiją, bylos Nr. 29900/96–29903/96) pažymėjo, kad kaltinamasis aktas baudžiamajame procese yra itin svarbus dokumentas, nes nuo jo įteikimo momento kaltinamajam yra oficialiai raštu pranešta apie jam pateikiamų kaltinimų faktinį ir teisinį pagrindą, jame formuluojami galutiniai kaltinimai, nuo kurių kaltinamasis turės gintis teisme. Todėl reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą (48 punktas). Teisė būti informuotam apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą turi būti svarstoma atsižvelgiant į kaltinamojo teisę pasirengti gynybai. Teismo nuomone, baudžiamosiose bylose išsamios informacijos apie kaltinamajam pateikiamus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos tuo konkrečiu atveju teisiškai vertinti, pateikimas yra būtina sąlyga proceso teisingumui užtikrinti (49 punktas). Lietuvos teismai taip pat skiria itin didelį dėmesį tam, ar kaltinamajam buvo įteiktas kaltinamojo akto nuorašas ir ar jis supranta kaltinimų esmę. Prokurorui neįteikus kaltinamajam kaltinamojo akto nuorašo, teismai paprastai pripažįsta, kad tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas ir bylą grąžina prokurorui (Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. 1-477-246/2011,Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis Nr. 1-160-850/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis Nr. N1-340-317/2015 ir kt.), arba naikina teismų sprendimus, priimtus išnagrinėjus bylą prokurorui neįteikus kaltinamajam kaltinamojo akto nuorašo (Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 14 d. b/byla Nr. 1A-59-462/2008). Apie BPK 220 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos prokuroro pareigos įteikti kaltinamajam kaltinamojo akto nuorašą įvykdymo svarbą iš dalies pasisakė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 14 d. nutartyje Nr. 1N-10/2007.

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog esminiais baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Akivaizdu, kad kaltinamojo akto nuorašas turi būti įteikiamas pačiam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui pasirašytinai ir tik jo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną. Iš Pažymos apie proceso dalyvio asmens duomenis matyti, kad kaltinamoji I. N. nesutiko procesinius dokumentus gauti tik el. paštu. Tai, kad kaltinamąjį aktą I. N. įsipareigojo įteikti jos močiutė V. B., nurodydama, jog tai padarys tik tuo atveju, jei jos anūkė pasirodys savo deklaruojamoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), neduoda pagrindo spręsti, jog kaltinamasis aktas yra įteiktas ar bus įteiktas ateityje, taip įvykdant BPK 220 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teisė įteikti kaltinamąjį aktą per atstovą BPK nėra numatyta.

Nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis aktas įteiktas kaltinamajai I. N., teismas daro išvadą, kad padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, iš esmės suvaržantis kaltinamosios teises ir trukdantis nagrinėti bylą teisme, todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui, nustatant terminą baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų pašalinimui (BPK 234 straipsnio 2, 3 dalys).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 231, 232 straipsniais, 254 straipsnio 3 dalimi, 257 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą perduoti Šiaulių apygardos Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Vijoletai Meškauskienei, nustatant 1 (vieno) mėnesio terminą esminių baudžiamojo proceso pažeidimų pašalinimui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.