Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2006 m. gruodžio 15 d. nutarties dalies, kuria 10 000 Lt užstatas grąžintas užstato davėjai L. Š. .

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

R. Š. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su organizatoriais J. R. ir S. K. , vykdytojais K. N. , R. S. , A. R. , A. K. bei padėjėjais R. G. ir vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki 2005 m. vasario 19 d. ieškojo ir įkalbinėjo merginas išvykti į Didžiąją Britaniją, panaudojo apgaulę – nenurodė nukentėjusiosioms tikrojo kelionės tikslo, gabeno iš Lietuvos Respublikos į Didžiąją Britaniją ir pardavė daugiau nei dvi nukentėjusiąsias žinodamas, jog jos bus įtrauktos į prostituciją;

be to, R. Š. kaltinamas tuo, kad nuo 2005 m. sausio mėn. pabaigos iki 2005 m. vasario 19 d. organizatorės J. R. nurodymu analogiškomis aplinkybėmis ieškojo ir įkalbinėjo merginas išvykti į Didžiąją Britaniją, gabeno iš Lietuvos Respublikos į Didžiąją Britaniją dvi nukentėjusiąsias žinodamas, jog jos bus įtrauktos į prostituciją, kur pasikėsinta jas parduoti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi kitus organizuotos grupės narius Londono oro uoste sulaikė Didžiosios Britanijos teisėsaugos pareigūnai;

be to, R. Š. kaltinamas tuo, kad 2005 m. vasario 22 d., apie 12.50 val., veikdamas bendrai su A. K. , namo Šiauliuose, Ąžuolyno g. 25, palėpėje paslėpė sunkų nusikaltimą padariusį – organizavusį prekybą žmonėmis asmenį J. R. .

Be to, 2006 m. gruodžio 15 d. kaltinamasis R. Š. nedalyvavo teismo posėdyje, nors buvo šaukiamas teismo šaukimu. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad jis nevykdė nustatytos pareigos, t. y. pažeidė užstato vykdymo sąlygas, o teismas to nevertino kaip šios kardomosios priemonės pažeidimo.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas atmetamas.

Prokuroras savo skunde teisingai nurodo, kad BPK 133 str. 4 d. nuostatos nustato, jog skiriant užstatą įtariamajam išaiškinama jo pareiga: 1) šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, 2) nekliudyti proceso eigos, 3) nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Iš Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2006 m. birželio 15 d. nutarimo, kuriuo, pasibaigus kardomosios priemonės – suėmimo terminui, R. Š. paskirtos kardomosios priemonės – užstatas ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, matyti, kad R. Š. išaiškinta ši jo pareiga, taip pat jis ir užstato davėja L. Š. įspėti, jog šios pareigos nevykdymo atveju užstatas pereis valstybei.

Teisėjas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad kaltinamasis R. Š. pažeidė tik vieną kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o kardomosios priemonės – užstato sąlygų nepažeidė.

Tokia teisėjo išvada yra pagrįsta.

Byloje esantis Šiaulių m. VPK viršininko pavaduotojo raštas (t. 30, b. l. 109) įrodo, jog R. Š. iš tiesų pažeidė kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, nes 2006 m. lapkričio 22 d., lapkričio 29 d. ir gruodžio 6 d. neatvyko registruotis į policijos įstaigą.

Tačiau atkreipiamas prokuroro dėmesys, kad tai nereiškia, jog R. Š. tuo pačiu pažeidė minėtame 2006 m. birželio 15 d. prokuroro nutarime jam išaiškintą BPK 133 str. 4 d. numatytą pareigą – šaukiamam atvykti pas pareigūną, kurios pažeidimas lemia užstato perėjimą valstybei.

Prokuroras nepagrįstai sutapatino kaltinamojo R. Š. pareigą, vykdant jam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kiekvieną savaitės trečiadienį pačiam atvykti į Šiaulių m. VPK registruotis su pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą, numatyta skiriant užstatą.

Byloje nėra jokių duomenų, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nurodytomis dienomis savo iniciatyva būtų šaukę R. Š. atvykti, juo labiau kad 2006 m. lapkričio 28 d. surašytas kaltinamasis aktas ir po tos datos jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebegalėjo būti atliekami.

Tokie prokuroro skundo argumentai iš esmės nepagrįsti.

BPK 220 str. 4 d. nuostatos numato, jog prokuroras įteikia kaltinamajam kaltinamojo akto nuorašą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad R. Š. tuo tikslu buvo šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą.

Prokuroras susiejo savo pareigą įteikti kaltinamajam kaltinamojo akto nuorašą su kaltinamojo pareiga atvykti registruotis į policijos įstaigą. Kitaip tariant, tikėdamasis pats ar per ONKT pareigūną R. Š. įteikti kaltinamojo akto nuorašą, šiam atvykus registruotis į Šiaulių m. VPK, prokuroras tuo pačiu laikė, jog jis šaukė kaltinamąjį atvykti BPK 133 str. 4 d. nuostatų prasme.

Tiesa, įstatymas nenumato, kokiu būdu kaltinamajam turi būti įteiktas kaltinamojo akto nuorašas, tačiau akivaizdu, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą kaltinamasis turi aiškiai suprasti, jog jis šaukiamas pas prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną.

Šiuo atveju vienos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, t. y. paties kaltinamojo pareigos vykdymo, pažeidimo sutapatinimas su kitos kardomosios priemonės – užstato numatyta pareiga šaukiamam atvykti pas pareigūną, t. y. šaukimo iniciatyvą parodžius pareigūnui, yra nekorektiškas, juo labiau kad byloje nėra duomenų apie tokį šaukimą.

Kitas prokuroro skundo argumentas, jog kaltinamasis pažeidė užstato vykdymo sąlygas, 2006 m. gruodžio 15 d. neatvykęs į Šiaulių apygardos teismo posėdį, kuriame buvo svarstomas kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimas, taip pat nepagrįstas.

Kaip ir aptartu atveju dėl kaltinamojo akto įteikimo, kardomosios priemonės – užstato sąlygų nesilaikymas gali būti konstatuotas, kai asmuo žino, kad jis yra šaukiamas į teismą.

Šioje byloje R. Š. nebuvo įteiktas teismo šaukimas atvykti į posėdį dėl kardomųjų priemonių sugriežtinimo (t. 30, b. l. 112). Teismo šaukime nežinomas asmuo, nenurodęs jokio savo santykio su šaukimo įteikimu, padarė parašu nepatvirtintą prierašą ,,Išvykęs į užsienį“. Tai reiškia, jog byloje nėra jokių įrodymų kaltinamąjį žinojus, kad jis šaukiamas į teismą. Dėl to jo neatvykimas į teismo posėdį, apie kurį jam nebuvo pranešta, negali būti laikomas pareigos, numatytos skiriant kardomąją priemonę – užstatą pažeidimu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, R. Š. sulaikytas 2007 m. sausio 20 d. ir tą pačią dieną pristatytas į Šiaulių m. areštinę (t. 30, b. l. 172), o 2007 m. sausio 21 d. dalyvavo specialiai surengtame teismo posėdyje (t. 30, b. l. 158-159).

Reikia pripažinti, jog tuoj po sulaikymo ar specialaus teismo posėdžio metu kaltinamajam net įteikus kaltinamojo akto nuorašą, jis vargu ar realiai būtų galėjęs per tokį trumpą laiką iki teisiamojo posėdžio pradžios, 2007 m. sausio 22 d., su juo susipažinti ir pasiruošti gynybai, t. y. pasinaudoti įstatymo jam suteiktomis teisėmis. Tokiomis aplinkybėmis kaltinamajam įteikus kaltinamojo akto nuorašą, teisiamąjį posėdį tikriausiai tektų atidėti, kaip tai buvo padaryta 2007 m. sausio 22 d. (t. 30, b. l. 177-178), nors visiškai neaišku, kodėl kaltinamasis nebuvo pristatytas į teisiamąjį posėdį. Tačiau ši aplinkybė negali būti siejama su prokuroro skundu, kurį nulėmė dar 2006 m. gruodžio 15 d. priimta teisėjo nutartis.

Taigi išdėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, kad R. Š. pažeidė kardomosios priemonės – užstato sąlygas. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, jog kaltinamasis pažeidė tik vieną kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ir ją panaikinęs pakeitė suėmimu, o pasikeitusiomis sąlygomis nebeaktualią kardomąją priemonę – užstatą panaikino, tiesa, šio sprendimo niekuo nepagrindęs, ir užstatą grąžino jo davėjai.

Skundo argumentais teismo nutarties dalis nekeičiama.

Beje, atkreipiamas ir teismo, ir prokuroro dėmesys, kad prokuroro skundas paduotas praleidus apskundimo terminą, net termino pradžią skaičiuojant nuo 2007 m. sausio 17 d., kai, pasak skundą padavusio prokuroro, aukštesnysis prokuroras sužinojo apie nutartį, nors apie būsimą teismo posėdį iš anksto buvo informuota Šiaulių apygardos prokuratūra (t. 30, b. l. 111), o prokurorė V. B. dalyvavo 2006 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje (t. 30, b. l. 114) ir nutarties turinį žinojo. Galimybę apskųsti nutartį prokurorė kaip profesionali teisininkė privalėjo žinoti be atskiro teismo išaiškinimo.

Skundą padavęs prokuroras niekuo nemotyvavo, kodėl, septynių dienų apskundimo terminą pradėjęs skaičiuoti nuo 2007 m. sausio 17 d., skundą parašė tik 2007 m. sausio 26 d., t. y. po devynių dienų, o teismas be jokių motyvų, pateisinančių tokį termino skundui paduoti praleidimą, skaičiuojant nuo 2007 m. sausio 17 d., jį atstatė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2006 m. gruodžio 15 d. nutarties dalį, kuria sumokėtas užstatas – 10 000 Lt grąžintas L. Š. .

Nutartis neskundžiama.