Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Nelei Mištautienei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, kaltinamojo Y. I. gynėjams ir (duomenys neskelbtini) atstovams advokatui Jurij Kovalenko ir advokato padėjėjui Jurij Kovalenka, vertėjai Violetai Dobrovolskienei, nukentėjusiosioms A. M., J. M., B. M. ir D. M., jų atstovui advokatui Remigijui Merkevičiui, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje Y. I. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamojoje byloje surengus teisiamuosius posėdžius paaiškėjo, kad kaltinamajam nėra įteiktas kaltinamojo akto nuorašas, jis nėra supažindintas su bylos medžiaga, surinkta ikiteisminio bylos tyrimo metu. Pats kaltinamasis į teisiamuosius posėdžius neatvyko, nors teismo buvo apie juos informuotas.

Dėl šios priežasties jam ikiteisminio bylos tyrimo metu paskirta švelnesnė kardomoji priemonė 2011-07-05 teismo nutartimi buvo pakeista į kardomąją priemonę suėmimą, paskelbta kaltinamojo paieška.

Kartu teismas patenkino prokuroro prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, sudarant galimybę kaltinamajam įteikti kaltinamojo akto nuorašą. Tokia galimybė buvo sudaryta, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. nuostatas, kurio 7 d. numato kaltinamojo teisę į skubų ir nuodugnų pranešimą apie jam pareikštą kaltinimą; kad tai turi būti padaryta kaltinamajam suprantama kalba, - tikintis, kad ikiteisminio tyrimo metu padarytas klaidas galima ištaisyti bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8 str. 3 d. numato, kad „Bylos dokumentai, kurie šio Kodekso numatytais atvejais yra įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka“.

Tokiu dokumentu šioje byloje yra kaltinamasis aktas, kurio nuorašą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 220 str. 4 d. kaltinamajam turi įteikti (ne išsiųsti) prokuroras.

Aplinkybė, kad ši nuostata yra pažeista, paaiškėjo tik teisiamajame posėdyje.

Teismas išsiuntė šaukimus kaltinamajam, kuriuose buvo informuojama apie teisiamuosius posėdžius. Teismas gavo duomenis, kad kaltinamasis per savo sutuoktinę žino apie teisiamuosius posėdžius, taip pat ir apie 2011-11-09 teisiamąjį posėdį. Tačiau šiame posėdyje paaiškėjo, kad prokurorui ir vėl nepavyko įteikti kaltinamajam kaltinamojo akto nuorašo, nors tai buvo bandoma padaryti, pasinaudojant Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos teisinio bendradarbiavimo sutartimi.

Kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 22 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra aiškiai apibrėžta, ar galima kaltinamajam kaltinamojo akto nuorašą įteikti teisiamojo posėdžio metu. Šioje byloje tai padaryti iš viso nėra galimybės: kaltinamasis neatvyksta į teisiamuosius posėdžius. Tai konstatuodamas teismas kartu daro išvadą, kad ši aplinkybė negali atimti iš jo teisių, numatytų įstatymuose, ar panaikinti teisėsaugos institucijų pareigą užtikrinti šių teisių įgyvendinimą.

Šioje byloje susidariusią problemą įmanoma išspręsti, pasinaudojant Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Pagal ją susitariančios šalys yra įsipareigojusios įteikti procesinius dokumentus (Sutarties 9 str.- 10 str.). Šiuo atveju, kaip minėta, tai yra kaltinamojo akto nuorašas, kurį turi įteikti ne teismas ar teisėjas, o prokuroras.

Iš teismų praktikos matyti, kad kaltinamojo akto nuorašo neįteikimas kaltinamajam yra laikomas esminiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-59-462/2008 konstatuota:

„Palangos apylinkės teismas pažeidė šią kaltinamojo teisę ir baudžiamąją bylą išnagrinėjo prokurorui neįteikus kaltinamajam M. P. kaltinamojo akto. Iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, kuriuos išsireikalavo apeliacinės instancijos teismas, nustatyta, kad kaltinamojo akto nuorašas buvo įteiktas tik vienam kaltinamajam A. P.. Kitam kaltinamajam M. P. kaltinamasis aktas nebuvo įteiktas, nes į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo atsiųstas tik vienas kaltinamojo akto nuorašas. Pažymėtina ir tai, jog prokuroras dalyvavęs nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo posėdyje apie kaltinamojo akto įteikimą tik vienam kaltinamajam teismo neinformavo, nepateikė posėdžio metu pažymos apie kaltinamojo akto įteikimą kaltinamajam A. P.. Teisėja teisiamojo posėdžio metu nepaklausė ir neįsitikino ar kaltinamiesiems yra įteikti kaltinamojo akto nuorašai. Tai sąlygojo Palangos m. apylinkės teismą padaryti esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, pažeisti kaltinamojo M. P. teisę- gauti kaltinamojo akto nuorašą“.

Lietuvos Apeliacinis teismas byloje Nr. 1N-10/2007 konstatavo:

„Reikia pripažinti, jog tuoj po sulaikymo ar specialaus teismo posėdžio metu kaltinamajam net įteikus kaltinamojo akto nuorašą, jis vargu ar realiai būtų galėjęs per tokį trumpą laiką iki teisiamojo posėdžio pradžios, 2007 m. sausio 22 d., su juo susipažinti ir pasiruošti gynybai, t. y. pasinaudoti įstatymo jam suteiktomis teisėmis. Tokiomis aplinkybėmis kaltinamajam įteikus kaltinamojo akto nuorašą, teisiamąjį posėdį tikriausiai tektų atidėti <...>“.

Ši teismų praktika patvirtina anksčiau aptartą aplinkybę, kad teismas negali nagrinėti bylos iš esmės, teisiamajame posėdyje nustatęs, kad kaltinamajam nėra įteiktas kaltinamojo akto nuorašas. Kartu teismas dar kartą konstatuoja, kad kaltinamojo akto nuorašą kaltinamajam turi įteikti prokuroras ir tai turi būti padaroma, sudarant sąlygas ir nustatant tinkamus terminus pasiruošti gynybai.

Čia aptariamoje byloje kaltinamasis Y. I. yra užsienio šalies pilietis. Jo atvykimą į Lietuvos Respubliką sąlygoja ir būtinas vizos gavimas atvykti. Teismas daro išvadą, kad net ir tai negali būti pateisinama priežastimi prokurorui siųsti baudžiamąją bylą į teismą, neatlikus veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8 str. 3 d., 22 str., 219 str., 220 str. 4 d., - teismas konstatuoja, kad kaltinamojo akto nuorašo neįteikimo kaltinamajam faktas pažeidžia kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8 str. 3 d., 22 str., 219 str., 200 str. 4 d., todėl byla grąžintina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Tam nustatytinas trijų mėnesių terminas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8 str. 3 d., 22 str., 220 str. 4 d., 254 str., 253 str., 439 str., 440 str.,

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-477-246/2011 (Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00181-2010-7) perduoti Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorui Virgilijui Lazauskui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Tyrimui papildyti nustatyti trijų mėnesių terminą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali Būti skundama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.