Tauragės apylinkės teismo nutartis

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant prokurorui G. T., civilinio ieškovo UAB „Palink“ atstovei V. P.,

nagrinėdamas baudžiamosios bylos, kurioje D. S., gim. 1976-02-05, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 4 d., perdavimo prokurorui klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. kaltinamas tuo, kad 2015 m. kovo 22 d., laikotarpyje nuo 17 val. 47 min. iki 19 val. 30 min., per du kartusT. T. mieste, S. D. ir Girėno g. 9/Vytauto g. 58, iš UAB „Palink“ parduotuvės „IKI CENTO“, pavogė 8 vnt. skustuvų „F. P. Manual“, kurių vieneto vertė 9,55 eurų, iš viso už 76,40 eurų, 6 vnt. skustuvo galvučių „Mach-3“, kurių vieneto vertė 10,42 eurų, iš viso už 62,52 eurų, taip UAB „Palink“ padarydamas 138,92 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina prokurorui.

Bylos parengimo nagrinėti teisme metu, teismas byloje nerado duomenų, kad kaltinamojo akto nuorašas įteiktas kaltinamajam. Siekiant patvirtinti ar paneigti šią aplinkybę, į teisiamąjį posėdį, T. T. rajono apylinkės teisme 2015 m. liepos 7 d. 9.00 val. kaltinamasis neatvyko, jam keletą kartų išsiųsti šaukimai kaltinamajame akte nurodytu adresu grąžinti neįteikti. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras patvirtino, kad kaltinamojo akto nuorašas D. S. nėra įteiktas.

LR BPK 220 str. 4 d. nustatyta, kad surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Tokiu būdu, baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad pareiga įteikti kaltinamojo akto nuorašą kaltinamajam tenka prokurorui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo akto nuorašas kaltinamajam neįteiktas. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamajam gali būti išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis arba įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną tik kaltinamojo prašymu, tačiau D. S. tokio prašymo nepateikė. BPK 232 str. 3 p. įtvirtinta teismo teisė bylos parengimo nagrinėti teisme metu perduoti bylą prokurorui, o BPK 234 str. 2 d. numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Tiek Lietuvos Respublikos teismų, tiek ir E. Ž. T. T. praktika rodo į tai, kad šis pažeidimas galėtų būti pripažintas esminiu, iš tiesų trukdančiu nagrinėti baudžiamąją bylą teisme. Visų pirma, ne veltui šis imperatyvas atsirado baudžiamojo proceso kodekse, t.y. šis įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 1 d. Antra vertus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. „a“ p. įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę į tai, kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta <...> apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindą ir motyvus. BPK 22 str. 3 d. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą. E. Ž. T. T. 2001 m. liepos 17 d. sprendime (byloje Sadak ir kiti prieš Turkiją, bylos Nr. 29900/96–29903/96) pažymėjo, kad kaltinamasis aktas baudžiamajame procese yra itin svarbus dokumentas, nes nuo jo įteikimo momento kaltinamajam yra oficialiai raštu pranešta apie jam pateikiamų kaltinimų faktinį ir teisinį pagrindą, jame formuluojami galutiniai kaltinimai, nuo kurių kaltinamasis turės gintis teisme. Todėl reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą (48 punktas). Teisė būti informuotam apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą turi būti svarstoma atsižvelgiant į kaltinamojo teisę pasirengti savo gynybai. Teismo nuomone, baudžiamosiose bylose išsamios informacijos apie kaltinamajam pateikiamus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos tuo konkrečiu atveju teisiškai vertinti, pateikimas yra būtina sąlyga proceso teisingumui užtikrinti (49 punktas). Lietuvos teismai taip pat skiria itin didelį dėmesį tam, ar kaltinamajam buvo įteiktas kaltinamojo akto nuorašas ir ar jis supranta kaltinimų esmę. Prokurorui neįteikus kaltinamajam kaltinamojo akto nuorašo teismai paprastai pripažįsta, kad tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas ir bylą grąžina prokurorui (Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis b/byloje Nr. 1-477-246/2011) arba naikina teismų sprendimus, priimtus išnagrinėjus bylą prokurorui neįteikus kaltinamajam kaltinamojo akto nuorašo (Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 14 d. b/byla Nr. 1A-59-462/2008). Apie BPK 220 str. 4 d. įtvirtintos prokuroro pareigos įteikti kaltinamajam kaltinamojo akto nuorašą įvykdymo svarbą iš dalies pasisakė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 14 d. nutartyje b/byloje Nr. 1N-10/2007. Todėl, apibendrinus aukščiau išdėstytą, be jokių abejonių galima teigti, jog prokurorui neįvykdžius BPK 220 str. 4 d. įtvirtintos pareigos bylos nagrinėjimas teisme iš esmės nėra galimas.

Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (LR BPK 234 str. 2 d.). Nustačius, kad iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašas pasirašytinai neįteiktas kaltinamajam, yra pagrindas bylą perduoti prokurorui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti baudžiamąją bylą 1-160-850/2015 prokurorui.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.